Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas neturi informacijos, kad skandinaviški bankai dėl galimų pinigų plovimo skandalų gali trauktis iš Baltijos šalių, tačiau pripažino, kad situacija kelia nerimą.

„Mes tokios informacijos neturime. Kad galimi tam tikri pasikeitimai struktūroje, tai žinoma. Jie visada yra ant lėkštutės ieškant efektyviausio varianto, tačiau apie pasitraukimą nedrįsčiau kalbėti. Tos prielaidos, kad „Danske“ bankas pasitraukė… Tas sprendimas buvo priimtas anksčiau, dar prieš skandalus. (…) Šita prielaida remtis, manau, nėra teisinga“, – sakė V. Vasiliauskas.

Nepaisant to, Lietuvos banko valdybos pirmininkas teigė, kad yra neramu, nes bet koks suspurdėjimas rinkoje stipriai paveiktų ekonomiką.

„Be abejo, neramu, nes koncentracija yra nemenka, ir bet koks pajudėjimas padarytų poveikį ekonomikai, nes per skolinimąsi paveiktų bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir ekonomikos augimo tampą“, – teigė V. Vasiliauskas. 

ELTA primena, kad šiemet bankų sektorių supurtė galimi pinigų plovimo skandalai. Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 m. duomenimis, pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu, o šiais pinigais esą buvo remtas net Jungtinės Karalystės (JK) princas Charlesas.

Tuo tarpu vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ gali būti įsivėlęs į daugiau kaip 40 milijardų kronų (apie 3,5 milijardo eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su dideliu skandalu banke „Danske Bank“. Tai rodo paskelbti Švedijos televizijos kanalo SVT atlikto tyrimo rezultatai. 

Televizijos kanalo duomenimis, milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. 

Dokumentai rodo, kad šios operacijos susijusios su anksčiau atskleistomis machinacijomis banke „Danske Bank“, tvirtina švedų žurnalistai.

Tyrimą dėl „Danske Bank“ veiklos jau atlieka Danijos bei Estijos valdžia, tikrinimus pradėjo ir JAV teisingumo departamentas, Iždo departamentas ir JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC). 

Kaip rodo Danijos dienraščio „Berlingske“ atlikto žurnalistinio tyrimo medžiaga, per Danijos banko Estijos padalinį 2007-2015 metais buvo neteisėtai pervestos stambios pinigų sumos iš Rusijos ir NVS šalių. Bendra tokių lėšų suma gali siekti mažiausiai 8 mlrd. JAV dolerių. Kilus skandalui, atsistatydino „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas, o finansinei institucijai gresia milijoninės baudos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.19; 11:00
latynina_1

Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai.

Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.

O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, premjeras Andrius Kubilius, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė…

Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.

Continue reading „Julijos Latyninos laidoje “Kod dostupa” – žvilgsnis į Lietuvą ( 2 )”