Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos sostinėje Paryžiuje prasidėjo vadinamojo „Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimas dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko Eliziejaus rūmuose. Kaip skelbia „Deutsche Welle“, tai pirmas per trejus metus susitikimas Normandijos formatu dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kuris pirmą kartą asmeniškai susitiks su V. Putinu, pagrindine savo prezidentavimo užduotimi laiko karinio konflikto Donbase užbaigimą. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per 5,5 metų trunkantį konfliktą žuvo 13 tūkst. žmonių, maždaug du mln. ukrainiečių buvo priversti persikelti. Konfliktas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos karių kilo 2014 metais.
Derybos Normandijos formatu prasidėjo 2014 metais, jomis buvo siekiama rasti konflikto Rytų Ukrainoje sprendimą, tačiau vėliau derybos nutrūko ir nebuvo rengiamos daugiau nei trejus metus. Šių metų gegužę Ukrainos prezidentu tapęs V. Zelenskis išreiškė norą atnaujinti derybas Normandijos formatu.
Ankstesnės politinės patirties neturėjęs V. Zelenskis teigė, kad taikos derybos su Rusija – svarbiausia jo užduotis ir liepą pakvietė V. Putiną į tiesiogines derybas dėl konflikto.
„Aptarkime, kam priklauso Krymas, ir ko nėra Donbaso regione“, – tuo metu sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Rusijos prezidentą.
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kiek vėliau po to buvo imtasi veiksmų, padėjusių sumažinti dvišalę įtampą ir atvedusių iki „Normandijos ketverto“ susitikimo. Rugsėjį Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais, o praėjusį mėnesį Rusija grąžino Ukrainai tris prieš metus užgrobtus jos laivus.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais. Netrukus po Rusijos įvykdytos aneksijos Rytų Ukrainoje kilo karinis konfliktas. Ukrainos vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų balandžio kovoja su Rusijos remiamais separatistais. NATO ir Vakarų šalių žvalgybos ekspertai kaltina Rusiją padedant separatistams Rytų Ukrainoje ir siunčiant jiems sunkiąją ginkluotę ir karius. V.Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį susitikę Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai bandys rasti užsitęsusio konflikto Rytų Ukrainoje sprendimą. Pirmiausiai rengiami atskiri dvišaliai V. Zelenskio ir V. Putino susitikimai su A. Merkel ir E. Macronu. Po to įvyks bendras visų keturių lyderių susitikimas, po jo bus surengta spaudos konferencija, o galiausiai įvyks pirmasis akis į akį V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas.
Vokietija ir Prancūzija laikomos šalimis tarpininkėmis.
Sekmadienį popiežius Pranciškus pareiškė paramą artėjančioms aukšto lygio deryboms dėl taikos Rytų Ukrainoje ir pažadėjo šiuo tikslu karštai melstis.
Šį pirmadienį Paryžiuje susitiks Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai. Tai bus pirmas tokio lygio susitikimas per pastaruosius trejus metus. Derybų metu tikimasi iš naujo pradėti taikos procesą Rytų Ukrainoje.
„Susitikimą palaikau savo maldomis, karštomis maldomis, nes ten reikalinga taika. Ir jus raginu daryti tą patį, kad ši politinio dialogo iniciatyva galėtų atnešti tai teritorijai ir jos žmonėms taikos vaisius“, – popiežius Pranciškus kalbėjo tikintiesiems Šv. Petro aikštėje po „Viešpaties angelo“ maldos.
2014 m., Kijevui išvarius prorusiškai nusiteikusį prezidentą ir atsigręžus į Vakarus, dalį Luhansko ir Donecko regionų Ukrainos rytuose okupavo prorusiški separatistai.
Karinis konfliktas iki šiol nesibaigė, nors 2015 m. vasarį Minske buvo pasirašytos paliaubos. Jungtinių Tautų duomenimis, per konfliktą žuvo apie 13 tūkst. žmonių.
Vokietija ir Prancūzija bando tarpininkauti Ukrainai bei Rusijai. Derybos tarp keturių valstybių vyksta vadinamuoju Normandijos formatu.
Rinkimai Donbase gali įvykti tik tada, kai Ukraina kontroliuos visą jo teritoriją. Tai trečiadienį lankydamasis Luhansko Stanicos gyvenvietėje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Galimybė surengti rinkimus jau Ukrainos teritorijoje, o ne okupuotoje teritorijoje – štai pagrindinis klausimas“, – sakė jis, komentuodamas savo lūkesčius, susijusius su planuojamu vadinamojo Normandijos formato susitikimu.
Ukrainos prezidentas taip pat informavo, kad šiame viršūnių susitikime jis ketina apsvarstyti Donbaso sienos su Rusija kontrolės perdavimo Kijevui klausimą.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Vadinamasis „Ukrageitas“ įgauna apsukas. D. Trumpui šis skandalas, susijęs su artėjančia nuožmia rinkimine kova, kaip nuo žąsies vanduo, o štai Ukraina nuo jo gali smarkiai nukentėti.
Įsivėlęs į vidines peštynes JAV, V. Zelenskis ne nepajuto, kad Ukrainos fronte jis praranda pozicijas. Galbūt iš didelio noro įtikti Vakarams, ypač D. Trumpui, skubėdamas vykdyti savo rinkiminius pažadus – atkurti taiką Donbase, jis net nepastebėjo, kad ima pataikauti V. Putinui. Teisingai kritikuodamas Paryžių ir Berlyną ir priešpastatydamas juos Vašingtonui, buvęs komiško serijalo herojus praranda populiarumą kaip prezidentas. Jis dar labiau pastūmėjo Merkel ir Macroną į Putino draugiją, o šis trina rankomis: jo Kijevui numestas „Stainmeierio formulės“ kabliukas nepatyrusio 41-rių metų V. Zelenskio buvo tučtuojau prarytas…
Jis žino, ko laukia ukrainiečiai: taikos Donbase, kad nežūtų ten jų sūnūs ir vyrai, kad pagaliau liautūsi sproginėti minos, poškėti šūviai, kad būtų galima nekliudomai susisiekti su ten gyvenančiais artimaisiais. Krymas palauks, nes pusiasalio susigražinimas – nereali arba ne šio laikmečio idėja. Ir V. Zelenskis verčiasi per galvą, atsisakydamas savo rinkiminių pažadų – besąlygiškai išvesti Rusijos karines pajėgas iš separatistų kontroliuojamo regiono ir jame atkurti Ukrainos jurisdikciją. Dabar juos pakeičia „kompromisine“ „Stainmeierio formule“, kuri, pasirodo, tenkina ir konjuktūrinę Europą, ir Maskvą, ir diplomatijos subtilybių nepramokusį buvusį komiką.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas mano, kad pirmas laimėjimas pasiektas – rugsėjį su Rusija apsikeista kaliniais. Kita pergalė turėtų būti keturių lyderių – Putino, Macrono, Zelenskio ir Merkel – susitikimas vadinamuoju „Normandijos ketverto“ formatu. Jo data dar nenumatyta, bet jis turėtų patvirtinti taikos proceso Ukrainoje pažangą ir iš esmės revizuoti Minsko susitarimus, kurie nėra vykdomi. Kol kas vykęs gynybos ir užsienio reikalų ministrų pokalbis formatu “2+2”, kaip pastebi Paržiaus „Le Monde“, praėjo šaltai…
„Bet dabar kamuolys yra Putino rankose, – komentuoja prancūzų laikraštis. – Jis mano, kad yra gera proga užbaigti krizę Donbase. Bet kokiomis sąlygomis? Amerikos demokratijos suterštas įvaizdis ir Trumpo diplomatijos traukimasis iš Ukrainos tik stiprina tą Putino ranką…“
Buvusio Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko-Walterio Steinmeierio pateiktas Ukrainos krizės sureguliavimo planas numato Donbasui suteikti ypatingą Ukrainos teritorijos statusą, kurį jis gautų po ESBO pripažintų rinkimų. Bet kodėl jis dar vadinamas „Putino planu“?
Apžvalgininkai daro septynias Kremliui palankias išvadas:
1.Neabejojama, kad ESBO pripažins rinkimų į vietinius valdžios organus teisėtumą, galų gale abi separatines respublikas toliau kontroliuos prorusiška administracija, o tvarką palaikys vietos policija.
2.Ukrainos-Rusijos sieną Donbaso ir Luhansko respublikose saugos „savanorių korpusai“, suformuoti DLR ir LLR, o ne Ukrainos pasienio tarnyba.
3.„Normandijos formato“ susitikime V. Zelenskis pakartos pritarimą „Stainmeierio formulei“, po to jis jau negalės trauktis atgal, nes Kremlius iškart sakys Vakarams: štai perspėjome, kad su Ukraina negalima turėti reikalų…
4.Ukrainiečiai negali masiškai priešintis naujiems susitarimams, nes jie yra pavargę nuo karo. Vidaus reikalų ministrui A. Avakovui nebus problemų atskirus protestus, kurie Ukrainoje jau prasidėjo, neutralizuoti.
5.V. Zelenskis bandys visuomenei šį žingsnį pateikti kaip „taiką vietoj reformų ir pagreitintos kovos su korupcija“, o šis delsimas padės ateiti Rusijos verslui.
6.Po šios pergalės Rusija gali tikėtis sankcijų sušvelninimo ir galimybės daryti įtaką Ukrainos politinei sistemai, dabar jau – per įmontuotą „Donbaso saugiklį“.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Taigi, Ukraina pateko į pavojingą pasaulinio masto akivarą. Skandalas JAV ją aptaškė purvu, nepatyręs V. Zelenskis, atrodo, gavo gerą diplomatijos pamoką, tačiau daug svarbiau, kad jis nebūtų „išdurtas“ kitame – visos Ukrainos likimą galinčiame nulemti – fronte.
Kai Vakarų šalys mieliau spaudžia ranką V. Putinui, o nusisuka nuo Ukrainos krizės, reiktų prisiminti taurią trijų Rytų ir Vidurio Europos lyderių misiją, kai Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vadovai – Adamkus, Kwasniewskis ir Juščenka – derindavo savo pagalbos šiai šaliai veiksmus ir taip ją atvedė į Maidaną.
Nejaugi šiandien kaimynai liks tik stebėtojais, kaip Ukraina vėl slysta į Rusijos glėbį?
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas ir Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietija ir Rusija atmeta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio reikalavimą, kad pokalbiuose dėl ginkluoto konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo dalyvautų JAV bei Didžioji Britanija.
Vadinamasis Normandijos formatas pasiteisimo, Bonoje pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas ir jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas.
V. Zelenskis siūlė, kad prie pokalbių dėl Minsko taikos susitarimo įgyvendinimo, kuriuose dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija, prisijungtų ir JAV bei Didžiosios Britanijos atstovai.
S. Lavrovas ir H. Maasas susitiko prieš šių metų „Peterburgo dialogo“ forumą. Šį 2001-aisiais įsteigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir tuometinis kancleris Gerhardas Schröderis. Nuo tada jis vyko kasmet, išskyrus 2014-uosius, kai Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
H. Maasas gyrė pažangą įgyvendinant Minsko taikos susitarimą.
Sekmadienį turėtų įsigalioti paliaubos tarp Ukrainos vyriausybės ir Rusijos remiamų separatistų. Kartu jis kritikavo, kad rusiškų pasų dalijimas separatistinių teritorijų gyventojams neprisideda prie deeskalacijos. S. Lavrovas atmetė kritiką ir sakė, kad negalima niekam uždrausti siūlyti savo šalies pasų.
Jis pakartojo Rusijos poziciją, kad konfliktą 2014 metais sukėlė „valstybės perversmas“ Kijeve, prie kurio prisidėjo ir ES. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tuo tarp kaltina Rusiją kariaujant karą su jo šalimi. Prorusiški separatistai kontroliuoja rytų Ukrainą nuo 2014 metų. Tais pačiais metais Rusija aneksavo Krymą.
Dėl to Vakarų šalys paskelbė sankcijas Rusijai, o Maskva paskelbė embargą tam tikroms prekėms iš Vakarų valstybių.
H. Maasas dar kartą paragino Rusiją paleisti Rusijoje kalinamus Ukrainos jūreivius. Ukrainos konflikte dabar yra „konstruktyvaus indėlio momentas – iš beje iš visų pusių“, – pabrėžė Vokietijos ministras.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įvykusio pirmojo jųdviejų pokalbio telefonu metu aptarė konfliktą Rytų Ukrainoje, skelbė Kremlius.
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas po pirmojo V. Putino kontakto su gegužę inauguruotu Ukrainos prezidentu sakė, kad prezidentai aptarė klausimus, susijusius su konflikto Pietryčių Ukrainoje sureguliavimu, ir abiejose pusėse laikomų kalinių grąžinimu.
Ukrainos kariuomenė jau penkerius metus kovoja su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.
Prieš du mėnesius inauguruotas V. Zelenskis svarbiausia savo prezidentavimo užduotimi laiko konflikto Rytų Ukrainoje užbaigimą.
Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, per konfliktą nuo 2014 metų žuvo apie 13 000 žmonių.
Be kita ko, anksčiau šią savaitę V. Zelenskis pasiūlė V. Putinui surengti taikos derybas, skirtas pasikalbėti konflikto Rytų Ukrainoje ir Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos klausimais. Prezidentas V. Zelenskis pasiūlė susitikimą Minske ir pridūrė, kad norėtų, jog derybose taip pat dalyvautų JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai.
„Padiskutuokime, kam priklauso Krymas ir ko nėra Donbase“, – kreipdamasis į V. Putiną sakė V. Zelenskis.
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi bet kokio formato deryboms su Ukraina, tačiau prezidentų susitikimui turi būti kruopščiai pasiruošta, o Ukrainoje prieš susitikimą turi būti suformuota nauja vyriausybė.
Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį išreiškė pasiruošimą aptarti su Maskva padėtį Rytų Ukrainoje, praėjus dienai po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimo, kad jis yra pasirengęs vesti derybas su Ukrainos prezidento rinkimų laimėtoju dėl konflikto Donbase užbaigimo.
V. Putinas šeštadienį sakė, kad konflikto Rytų Ukrainoje klausimui būtų skiriama daugiausiai dėmesio, jei jis kada nors susitiktų pasikalbėti su išrinktuoju Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.
„Jei kada nors susitiktume derybų – aš neatmetu tokios galimybės – mes pirmiausia turėtume aptarti būdus, kaip užbaigti konfliktą Pietryčių Ukrainoje“, – sakė Rusijos vadovas.
Į Rusijos prezidento pareiškimą reaguodamas V. Zelenskis pabrėžė, kad yra pasirengęs deryboms su Rusija Normandijos formatu.
„Aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad esu pasiruošęs deryboms. Viliuosi, kad kitame susitikime Normandijos formatu Rusija pademonstruos pasirengimą deeskalacijai. Esame pasiruošę aptarti naujas sąlygas, kuriomis vadovaujantis, Ukraina ir Rusija galėtų kartu gyventi“, – sekmadienį sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad santykių normalizavimas įmanomas tik kai Krymo pusiasalis ir Donbaso regionas nebebus okupuoti.
V. Zelenskis taip pat išreiškė viltį, kad „Rusija yra linkusi daugiau kalbėti nei šaudyti“.
Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų prasidėjo 2014 metais. Jungtinių Tautų duomenimis, konflikto metu žuvo apie 13 tūkst. žmonių.
Rusija Krymo pusiasalį aneksavo taip pat 2014 metais.
