Varšuva, gegužės 15 d. (ELTA). Lenkijos ambasada Maskvoje nusiuntė Rusijos URM notą dėl nugriauto paminklo represijų aukoms lenkams, kuris buvo pastatytas prie Irkutsko. Notoje smerkiamas ir kryžiaus represijų aukomis tapusių lietuvių atminimui pašalinimas, praneša portalas „rmf24“.
Gegužės 12 d. Lenkijos ambasadorius Krzysztofas Krajewskis informavo, kad Pivovarichos vietovėje prie Irkutsko, masinių represijų aukų palaidojimo vietoje, buvo nugriautas paminklas, skirtas lenkams, ir šalia stovėjęs kryžius, skirtas lietuviams.
„Jie buvo pašalinti alėjų tiesimo šiose šiurpą keliančiose kapinėse dingstimi ir nežinia kur yra“, – sakė žurnalistams Lenkijos diplomatas.
Anot jo, tai buvo padaryta prieš pat gegužės 9-ąją.
Manoma, kad Pivovarichoje buvo nužudyta 15–17 tūkst. žmonių.
Trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestas Rusijos ambasados atstovas, kuriam buvo pareikštas protestas dėl Lietuvos valstybės sienos pažeidimo, sakoma URM pranešime.
Antradienį, birželio 15 d., du Rusijos Federacijos karinių oro pajėgų lėktuvai neteisėtai kirto Lietuvos oro erdvę virš Baltijos jūros. Lietuva reikalauja, kad Rusija pateiktų paaiškinimą dėl šio incidento ir imtųsi visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Lietuva dėl Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo ketina antradienį išsiųsti protesto notą Baltarusijai, pranešė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
„Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva kategoriškai nesutinka su tokiu skubotu paleidimu. Baltarusijai bus išsiųsta protesto nota dar šiandien. Lietuvos pozicija išlieka nekintanti. Astravo AE kelia grėsmę Europos Sąjungos ir konkrečiai Lietuvos piliečių saugumui, todėl reikalaujame sustabdyti tokį neatsakingą Astravo AE paleidimą“, – žurnalistams teigė A. Skaisgirytė.
Anot jos, prezidentas pabrėžė, kad būtina sustiprinti civilinės saugos sistemą, kad ji galėtų maksimaliai veikti užtikrinant sklandų Vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimą.
„Šie uždaviniai lieka ir būsimai Vyriausybei“, – pažymėjo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad Vyriausybė su atsakingomis institucijomis turi būti pasirengusi neįsileisti Astravo AE gaminamos elektros į Lietuvos rinką. Pasak jos, savivaldybių pasirengimo lygis, reaguojant į potencialią grėsmę, galėtų būti geresnis.
A. Skaisgirytės teigimu, Astravo AE saugos problemos tapo ir ES prioritetiniu klausimu.
„Paskutinėse Europos Vadovų Tarybose spalio mėnesį buvo fiksuota visų ES lyderių parama sprendžiant Astravo AE saugumo problemas.
Taip pat Europos Parlamentas rekomendavo, kad Astravo AE pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES rinkoje. Tačiau turime konsoliduoti toliau pastangas, kad būtų užkardytas nesaugios elektros patekimas į ES elektros rinką“, – teigė prezidento patarėja.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pirmadienį gavo Baltarusijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Belenergo“ raštą, kuriame nurodoma, kad Astravo AE elektros gamybos pradžia numatoma laikotarpyje nuo lapkričio 1 iki 10 dienos.
Įgyvendindamas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymą, nuo Astravo AE elektros gamybos pradžios „Litgrid“ nustatys nulinį pralaidumą elektros importui iš Baltarusijos.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Aliaksandro Lukašenkos režimo kuriama situacija yra neeilinė, tačiau grėsmių Lietuvos suverenitetui kol kas nėra, teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Kai eskaluojama tokiu mastu, tai nėra eilinė situacija“, – po susitikimo su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu žurnalistams kalbėjo R. Karoblis, komentuodamas šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje vykstančias karines pratybas bei A. Lukašenkos sprendimą skelbti aukščiausią kovinę parengtį.
„Retorika, kuri ateina iš pono Lukašenkos – galbūt būtų normalu, tačiau yra ir kiti pajėgumai, kurie yra pasitelkti ir yra neįprasti tokioje vietoje. Situacija yra neeilinė. Kita vertus, mūsų vertinimu, rimtų grėsmių Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam integralumui nėra“, – akcentavo ministras.
R. Karoblis, vertindamas A. Lukašenkos režimo užimtą laikyseną, teigė, kad šiuo metu tiesiog yra ieškoma kaltų dėl kilusios politinės krizės Baltarusijoje.
„Nedemokratiniams režimams tai, matyt, yra būdinga. Praktiškai tą matome visur (…) Tai yra bandymas nukreipti visuomenės dėmesį nuo tikrųjų valstybės problemų. Tai daroma surandant išorinį priešą. Taigi išorinis priešas tapo Vakarai, kurie, kaip melagingai teigiama, yra pasiruošę atkirsti Gardiną ir jo sritį. Dėl to vyksta ir neplanuotos pratybos su papildomais veiksniais, dėl to yra paskelbta visiška karinė padėtis – o tai yra visiškai neadekvatu“, – pridūrė ministras ir pabrėžė, kad Lietuva turi ir toliau nepasiduoti provokacijoms.
„Turime tokią situaciją, kokia yra. O mūsų pozicija yra vertinti ir analizuoti grėsmes. Tačiau kiek galime, turime išlikti ramūs ir nepasiduoti provokacijoms – nes to yra ir laukiama“, – apibendrino R. Karoblis.
Baltarusijai įteikta nota dėl valstybinės sienos pažeidimo
Pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Baranovskis, kuriam įteikta protesto nota dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos pažeidimo.
Baltarusijos sraigtasparnis Mi-24 rugpjūčio 23 dieną, 18.50 val., ties Medininkais kirto Lietuvos valstybės sieną. Tuo metu, kai valstybinę sieną kirto sraigtasparnis, nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Baltarusijos pasienyje esančių Medininkų buvo nusidriekusi žmonių grandinė. Į 32 kilometrų „Laisvės kelią“ sustoję žmonės pareiškė solidarumą ir paramą protestuojantiems baltarusiams, kurie po suklastotų prezidento rinkimų susidūrė su A. Lukašenkos režimo agresija ir brutalumu.
A. Lukašenka pasirodė su neužtaisytu automatu rankoje
Sekmadienį Minsko centre susirinko dešimtys tūkstančių prieš A. Lukašenkos režimą protestuojančių baltarusių. Tuo metu virš Minsko, kur vyko didžiulės demonstracijos, pastebėtas sraigtasparnis. Žiniasklaida paskelbė, kad juo skrido prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Viešojoje erdvėje taip pat paplito įrašas, kuriame matyti, kaip iš jo išlipa ginkluoti vyrai, o vienas jų – A. Lukašenka su automatu „Kalašnikov“ rankose.
A. Lukašenka kaltina Vilnių ir Varšuvą dėl neramumų kurstymo
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš Baltarusijos ir Rusijos valstybės. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitinka su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduos“, – teigė A. Lukašenka.
Paskelbė aukščiausią kovinę parengtį
Tariamas Baltarusijos vadovas savaitgalį taip pat pareiškė, kad prie šalies sienų yra užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl, pasak jo, Baltarusijoje įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
Jis nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą.
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, kurių metu keli žmonės žuvo ir buvo sulaikyti tūkstančiai, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Priekaištai A.Lukašenkai. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį Baltarusijos ambasadai įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota, griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.
Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.
Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.
Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.
„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.
Rusijos ambasadoriui Azerbaidžane Michailui Bočiarnikovui trečiadienį Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijoje buvo įteikta protesto nota dėl nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos (KKR) atstovų kelionės į Maskvą, kur jie susitiko „su kai kuriais Rusijos ekspertais ir akademinių centrų darbuotojais“.
Pasak Azerbaidžano URM spaudos tarnybos, M. Bočiarnikovas „pabrėžė, kad Rusijos pozicija Kalnų Karabacho konflikto klausimu yra gerai žinoma ir nesikeičianti“.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika.
Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
Lietuva informuota, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija, gavusi pranešimą apie grasinimus Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojams ir jų šeimos nariams, informavo apie tai kompetentingas Rusijos tarnybas, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių.
Tai pažymėta balandžio 17 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pateiktame Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atsakyme į balandžio 12 dienos notą dėl Lietuvos atstovybės Maskvoje darbuotojų ir jų šeimos narių saugumo užtikrinimo.
Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.
Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per 1 mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. LR Vyriausybës kanceliarijos nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino Sauliaus Skvernelio žingsnius užsienio politikoje. Pasak jos, reikia didelių sugebėjimų daryti tokią tarptautinę gėdą.
„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė.
Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.
„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.
Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.
Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai – Arturas Krišjanis Karinis (k) ir Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.
Pirmadienį į Estijos oro erdvę Vaindlo salos rajone įskrido Rusijos gynybos ministerijai priklausantis lėktuvas IL-76, praneša portalas ERR, remdamasis Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba.
Rusijos orlaivis Estijos oro erdvėje buvo beveik minutę.
Kaip pranešama, Rusijos lėktuvo atsakiklis buvo įjungtas, skrydžio planas pateiktas. Orlaivis neužmezgė radijo ryšio su Estijos skrydžių valdymo centru.
Dėl šio incidento Rusijos ambasadorius Taline buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją, kur jam buvo įteikta nota.
Rusijos lėktuvas Estijos oro erdvę šiais metais pažeidė pirmą kartą.
Pernai Rusijos orlaiviai Estijos sieną pažeidė du kartus, o 2016 metais – septynis kartus.
2016 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija įteikė notą Baltarusijai.
Nota įteikta Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje laikinai reikalų patikėtinei Liudmilai Tatarinovič dėl 2016 m. rugpjūčio 11 dieną iš Baltarusijos Respublikos įskridusio nenustatyto tipo orlaivio, pažeidusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną oro erdvėje.
Oro erdvę stebinčios tarnybos užfiksavo, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. 10 valandų 37 minutės (Lietuvos Respublikos laiku) iš Baltarusijos Respublikos įskridęs nenustatyto tipo orlaivis du kartus pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sieną oro erdvėje ties Lazdijų rajono savivaldybe. Lietuvos Respublikos oro erdvės pažeidimas tęsėsi iki 10 valandos 47 minutės.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pareikalavo Baltarusijos kuo skubiau pateikti pasiaiškinimą dėl minėto incidento ir paragino imtis visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
