Rusijos ambasadoriui Azerbaidžane Michailui Bočiarnikovui trečiadienį Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijoje buvo įteikta protesto nota dėl nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos (KKR) atstovų kelionės į Maskvą, kur jie susitiko „su kai kuriais Rusijos ekspertais ir akademinių centrų darbuotojais“.
 
Pasak Azerbaidžano URM spaudos tarnybos, M. Bočiarnikovas „pabrėžė, kad Rusijos pozicija Kalnų Karabacho konflikto klausimu yra gerai žinoma ir nesikeičianti“.
 
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika.
 
Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
 
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.07; 04:00

Lietuva informuota, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija, gavusi pranešimą apie grasinimus Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojams ir jų šeimos nariams, informavo apie tai kompetentingas Rusijos tarnybas, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių. 

Tai pažymėta balandžio 17 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pateiktame Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atsakyme į balandžio 12 dienos notą dėl Lietuvos atstovybės Maskvoje darbuotojų ir jų šeimos narių saugumo užtikrinimo. 

Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per 1 mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 07:55

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. LR Vyriausybës kanceliarijos nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino Sauliaus Skvernelio žingsnius užsienio politikoje. Pasak jos, reikia didelių sugebėjimų daryti tokią tarptautinę gėdą. 

„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė. 

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.
Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai – Arturas Krišjanis Karinis (k) ir Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.17; 16:20

Pirmadienį į Estijos oro erdvę Vaindlo salos rajone įskrido Rusijos gynybos ministerijai priklausantis lėktuvas IL-76, praneša portalas ERR, remdamasis Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba.

Rusijos orlaivis Estijos oro erdvėje buvo beveik minutę.

Kaip pranešama, Rusijos lėktuvo atsakiklis buvo įjungtas, skrydžio planas pateiktas. Orlaivis neužmezgė radijo ryšio su Estijos skrydžių valdymo centru.

Dėl šio incidento Rusijos ambasadorius Taline buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją, kur jam buvo įteikta nota.

Rusijos lėktuvas Estijos oro erdvę šiais metais pažeidė pirmą kartą.

Pernai Rusijos orlaiviai Estijos sieną pažeidė du kartus, o 2016 metais – septynis kartus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 00:01

2016 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija įteikė notą Baltarusijai. Baltarusijos vėliava

Nota įteikta Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje laikinai reikalų patikėtinei Liudmilai Tatarinovič dėl 2016 m. rugpjūčio 11 dieną iš Baltarusijos Respublikos įskridusio nenustatyto tipo orlaivio, pažeidusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną oro erdvėje.

Oro erdvę stebinčios tarnybos užfiksavo, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. 10 valandų 37 minutės (Lietuvos Respublikos laiku) iš Baltarusijos Respublikos įskridęs nenustatyto tipo orlaivis du kartus pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sieną oro erdvėje ties Lazdijų rajono savivaldybe. Lietuvos Respublikos oro erdvės pažeidimas tęsėsi iki 10 valandos 47 minutės.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pareikalavo Baltarusijos kuo skubiau pateikti pasiaiškinimą dėl minėto incidento ir paragino imtis visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

2016.08.13; 07:02