Kasmet daugėja jaunuolių abstinentų. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pastaraisiais metais daugėja jaunuolių, kurie išvis nevartoja jokių alkoholinių gėrimų arba jų atsisako, jei iki tol vartojo. Ypač tokia tendencija stebima tarp jaunuolių vaikinų, kurių gretose yra šiek tiek daugiau abstinentų nei tarp merginų.
Tai rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) bei alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys.
Pagal šį tyrimą, 2019 m. bent kartą gyvenime alkoholio gėrė 79 proc. mokinių, o abstinentų buvo 21 proc. Ilgametės tendencijos rodo, kad daugėja jaunuolių, kurie savo gyvenime nemato alkoholio ir sėkmingai gyvena be jo. Pavyzdžiui, iki 2011 m. abstinentų kasmet būdavo tik apie 2–5 proc., o 2015 m. – jau 13 proc.
Be to, kaip teigiama NTAKD pranešime, abstinentų vaikinų šiek tiek daugiau nei merginų, kurie vartojo alkoholį bent vieną kartą gyvenime – negeriančių vaikinų buvo 25 proc., merginų – 17 proc.
NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, sveikintina tai, kad sveiką gyvenimo būdą pasirinkę jaunuoliai gerina ne tik savo bendrą savijautą, bet ir prisideda prie geresnių rodiklių į mūsų šalies sveikatos ir sveikos gyvensenos krepšelį.
„Tai, kad pastaruosius kelerius metus nuosekliai, nors ir nedideliais tempais, daugėja jaunų žmonių, kurie gyvena be alkoholio arba jo atsisako, labai džiugina. Tikimės, kad tokios tendencijos išliks, o sveiką gyvenimo būdą pasirinkusių jaunuolių tik daugės ir ilgainiui šie skaičiai bus kur kas didesni, nei alkoholį vartojančių“, – sako prof. dr. R. Čiužas.
Įdomu ir tai, kad bendras apsinuodijimų alkoholiu skaičius pirmojo karantino metu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., buvo perpus mažesnis, o antrojo karantino metu – trečdaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.
Tiek 2019 m., tiek 2020 m., NTAKD duomenimis, beveik pusę visų apsinuodijimų alkoholiu registruota 35-44 metų amžiaus grupėje.
Pastebima, kad antrojo karantino metu sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu iki 15 metų amžiaus grupėje (nuo 3,7 proc. 2019 m. iki 2,2 proc. 2020 m.), bet išaugo apsinuodijimų dalis 55-64 metų amžiaus grupėje (nuo 15,8 proc. 2019 m. iki 20,2 proc. 2020 m.), lyginant su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu.
Vaistai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per kelis dešimtmečius benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, išaugo tiek, kad 2-3 kartus lenkia kitas Šiaurės Europos regiono šalis. Benzodiazepinų grupės vaistai – tai centrinę nervų sistemą slopinantys, raminamieji ir migdomieji vaistai, skirti trumpalaikiam nerimo ir nemigos gydymui. Benzodiazepinus galima vartoti tik gydytojui paskyrus ir tik taip, kaip gydytojas nurodė, nes vartojami ilgą laiką gali sukelti priklausomybę ir padidinti traumų riziką.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistams piktnaudžiavimo šiais vaistais mastas Lietuvoje kelia nemažą susirūpinimą. Vidutinė šių vaistų vartojimo trukmė Lietuvoje siekia daugiau nei 7 metus, nors mokslininkai rekomenduoja juos skirti tik trumpalaikiam gydymui.
NTAKD pranešime nurodoma, kad nors Lietuvoje raminamuosius ir migdomuosius vaistus dažniau vartoja vyresni gyventojai, bet naujausi tyrimai rodo nemažą jų vartojimo paplitimą tarp mokinių ir studentų. 2019 m. vykdytas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD) atskleidė, kad Lietuvoje bent kartą gyvenime vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, 15-16 m. amžiaus mokinių dalis labai padidėjo ir yra didžiausia nuo 2003 m. Raminamuosius ir migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą gyvenime yra vartoję 20 proc. Lietuvos mokinių (28,7 proc. merginų ir 10,6 proc. vaikinų).
Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių ir net kelis kartus viršija visų šalių vidurkį – 9,2 proc. Taip pat nuo 2007 m. labai daugėja mokinių, kurie būdami 13 m. ar jaunesni, bandė vartoti raminamuosius ir migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus. Problemos mastą, pasak NTAKD specialistų, atskleidžia ir tai, kad kas trečias mokinys panorėjęs galėtų lengvai gauti raminamųjų ir migdomųjų vaistų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. rudenį vykdyto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, 13 proc. studentų yra vartoję receptinius vaistus siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotį (14,6 proc. moterų ir 7,9 proc. vyrų), o dar didesnė dalis – 19,4 proc. studentų yra vartoję receptinius vaistus siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti (22,4 proc. moterų ir 12,2 proc. vyrų).
Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad 23,3 proc. studentų savijauta karantino dėl COVID-19 metu suprastėjo. Be to, daugiau nei trečdalis studentų dažnai jaučia nervinę įtampą, susirūpinimą, jiems dažnai būna sunku susikaupti, būna sunku užmigti ar prastai miega, nenori nieko veikti, jaučia apatiją.
Pastebėtos tendencijos, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartojusių studentų (ypač tų, kurie šias medžiagas vartojo siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti) didesnė dalis sveikatos ir gerovės rodiklių buvo įvertinti ženkliai prasčiau. O tie studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį vartojo receptinius vaistus, siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, prasčiausiai vertino savo fizinę sveikatą ir visus vertintus psichinės sveikatos rodiklius.
Užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai panašūs, teigia NTAKD. 2019 m. paskelbto JAV mokslininkų tyrimo duomenimis, receptinius benzodiazepinus vartojantys aukštųjų mokyklų studentai, lyginant su bendraamžiais, daugiau nerimauja ir yra labiau priešiškai nusiteikę. O vartojantiems receptinius stimuliantus studentams labiau būdingas agresyvumas ir nerimas nei jų bendraamžiams.
Geriau suprasti problemą leidžia ir 2020 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro inicijuotas tyrimas, kuriuo buvo įvertintas COVID-19 poveikis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročiams. Tyrimas atskleidė, kad dėl pandemijos įvestų ribojimo priemonių tapus sunkiau įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtoje rinkoje, galėjo padidėti legalių psichoaktyviųjų medžiagų, tokių kaip alkoholis ar receptiniai vaistai, vartojimas kaip reakcija į rinkos pokyčius. Šio tyrimo duomenimis, tarp kai kurių gyventojų grupių padidėjo receptinių vaistų, ypač benzodiazepinų, vartojimas. Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad šių medžiagų vartojimo padidėjimas galimai siejasi su siekiu sumažinti nerimą dėl pandemijos bei įvestų karantino priemonių. Taip pat dalis nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo priklausomų asmenų benzodiazepinus vartojo atsiradusiems abstinencijos simptomams malšinti, kai negalėjo įsigyti anksčiau vartotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šiais metais parengė informacinį atvirlaiškį apie benzodiazepinus. Jame informuojama apie šių vaistų ilgalaikio vartojimo, perdozavimo ir maišymo su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis keliamus pavojus bei atkreipiamas dėmesys, kad neteisėtoje rinkoje gali būti siūlomi padirbti ir pavojingi gyvybei benzodiazepinai.
