Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, liepos 25 d. (AFP-ELTA). Dėl avarijos nuotekų valymo įrenginyje Latvijos vakaruose į Baltijos jūrą išsiliejo daug nevalytų nuotekų, todėl uždaryti paplūdimiai ir uždrausta maudytis, pirmadienį pranešė vietos valdžios institucijos.
Sekmadienį 70 tūkst. gyventojų turinčiame pakrantės mieste Liepojoje sugriuvus gamyklos sienai, ištekėjo mažiausiai 1 250 tonų atliekų su sieringu dumblu.
„Nežinome, kada pavyks sutvarkyti pažeistus dumblo rezervuarus, todėl visiems Liepojos gyventojams patariu į tualetą nuleisti kuo mažiau vandens, nes dabar visos nuotekos išleidžiamos į atvirą jūrą“, – televizijos kanalui LTV1 sakė Liepojos meras Gunaras Ansinis.
Latvijos higienos inspekcija nurodė uždaryti visus paplūdimius nuo sienos su Lietuva pietuose iki Paviluostos miesto, esančio už 40 km į šiaurę nuo Liepojos, ir uždraudė maudytis Baltijos jūroje.
„Grėsmės žmonių sveikatai nėra. Darome viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau sustabdytume taršos išleidimą į Baltijos jūrą“, – sakė G. Ansinis atskirame pranešime miesto interneto svetainėje, pridurdamas, kad vandens kokybė stebima.
Nacionalinė aplinkos apsaugos tarnyba pradėjo avarijos tyrimą, teigdama, kad per valandą į jūrą toliau išmetama 400 tonų atliekų.
„Atliekų tvarkymo sistema gali sutalpinti 21 tūkst. kubinių metrų skystų atliekų, tačiau tokios talpos užtenka tik dviem dienoms, todėl tiesiame laikiną vamzdį, kad aplenktume sugriuvusią perdirbimo įmonės dalį“, – žurnalistams sakė komunalinių paslaugų bendrovės „Liepajas Udens“, valdančios miesto vandens tiekimo ir perdirbimo sistemas, generalinis direktorius Andis Dejus.
Jis pažymėjo, kad sugriuvęs pastatas buvo palyginti naujas, pastatytas 2009 metais.
Geologė Baiba Grinberga savo feisbuko paskyroje teigė, kad „geotechniniai tyrimai jau prieš 20 metų atskleidė, kad regione nestabilus gruntas, tačiau perdirbimo gamykla vis tiek buvo pastatyta“.
Žvejys. Neris prie Vilniaus. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ iš nuotekų valymo įrenginių į Nerį išleidžia užterštą labai blogos būklės vandenį, tačiau pagal teisės aktus jokių pažeidimų nėra. Tai atskleidė žurnalistus, pilietinės visuomenės aktyvistus, įvairias įmones, viešojo sektoriaus bei akademinės bendruomenės atstovus apjungiančios iniciatyvos „Tvari Lietuva“ atliktas tyrimas.
Taip yra todėl, kad vandenyje aptiktos teršalų koncentracijos patenka į Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytas normas. „Tvari Lietuva“ kalbintas mokslininkas teigia, kad Aplinkos ministerija net ir žinodama, kad dalis nuotekų valymo įrenginių blogina vandens telkinių būklę, sutvarko normas taip, kad problemų nebūtų, nes be Europos Sąjungos (ES) pinigų valymo įrenginiams pagerinti lėšų nėra. Tad, jei nėra pinigų, geriau nebūtų ir problemų, sako jis.
Vis dėlto Aplinkos ministerija pabrėžia, kad reikalavimai tvarkyti griežtinami, atsižvelgiant į ES teisės aktų reikalavimus, pakeitimus, o Lietuvoje vykdoma reguliari griežta nuotekų valymo įrenginių kontrolė. Savo ruožtu „Vilniaus vandenys“ sako, kad siekia nulinės taršos ir nuosekliai investuoja į nuotekų išvalymo rodiklių gerinimą. Nepaisant išsikeltų tikslų, šiuo metu į Nerį vis dar teka itin užterštos nuotekos. Be to, net ir įvykus nuotekų valymo įrenginių avarijoms teršalų kiekiai pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą vis tiek neperžengia nustatytų ribų.
Tyrimo rezultatai: išleidžiamas užterštas vanduo
„Tvari Lietuva“, siekdama išsiaiškinti, kokios kokybės vanduo išleidžiamas į Nerį iš „Vilniaus vandenų“ vandens valymo įrenginių, rugpjūčio 24 dieną paėmė upės vandens mėginius ir juos ištyrė nepriklausomoje laboratorijoje Vilniuje. Pirmas mėginys paimtas prieš nuotekų valymo įrenginius, o antras – prie „Vilniaus vandenys“ nuotekų valyklos vamzdžio.
Tirta nitritų, nitratų, mineralinio fosforo, amonio, bendro fosforo, mineralinio azoto, bendro azoto, skendinčių medžiagų koncentracija, taip pat pH, ChDS (cheminio deguonies suvartojimas), BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras). Be to, tirtos septynios ftalatų rūšys ir sunkiųjų metalų (kadmio, chromo, vario, nikelio, švino, cinko, gyvsidabrio) koncentracija.
Fizinių ir technologijos mokslų centro, Aplinkotyros skyriaus mokslo darbuotoja dr. Dalia Jasinevičienė, komentuodama pateiktus Neries vandens tyrimo duomenis teigia, kad pagal upių ekologinės būklės vertinimo kriterijus upės vandens iš pirmo punkto (prieš nuotekų valymo įrenginius) ekologinė būklė, vertinant nitritų, nitratų, mineralinio fosforo, amonio, bendro azoto, bendro fosforo koncentracijas, labai gera.
Tačiau antro punkto vandens (paimto šalia nuotekų valyklos vamzdžio) cheminės analizės rezultatai rodo, kad pagal nitratų, mineralinio fosforo, bendro azoto, bendro fosforo koncentracijas vandens būklė labai bloga. Neris. Žvejys. Slaptai.lt nuotr.
Todėl galima teigti, kad į sąlyginai geros ekologinės būklės Neries vandenį pilamos užterštos nuotekos.
Pagal biocheminį deguonies suvartojimą per septynias paras (BDS ) abiejų tirtų punktų vandens būklė – labai bloga. Vertinant pagal tirtų sunkiųjų metalų ( išskyrus cinką (Zn)), koncentracijas abiejų tirtų punktų vandens būklė – gera, o pagal cinko koncentracijas – vidutinė.
Varšuvos gyvybės mokslų universiteto mokslininkas, Vytauto didžiojo universiteto doktorantas, aplinkos duomenų analitikas Svajūnas Plungė, aptardamas tyrimo duomenis sako, kad lyginant pirmo ir antro punkto rezultatus, akivaizdu, jog lyginamas užterštas ir beveik švarus – geros būklės – vanduo.
Jis akcentuoja, kad vandenyje iš šio mėginio visos teršalų koncentracijos labai sukilusios.
„Šio punkto vanduo atitiktų labai blogos būklės vandens telkinio kriterijus“, – teigia „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
S. Plungė pabrėžia, kad antras mėginys paimtas šalia „Vilniaus vandenų“ nuotekų valyklos vamzdžio, todėl jis reprezentuoja nuotekų vandenį, nes išleidus nuotekas į upę vanduo iš karto nesusimaišo. Kol tai įvyksta, jam reikia pratekėti nemažai kilometrų.
Problema, kai maistinių medžiagų vandenyje yra per daug
Tyrimo metu iš „Vilniaus vandenų“ nuotekų valymo įrenginių išleidžiamame vandenyje aptikti dideli teršalų kiekiai gali daryti neigiamą įtaką tiek aplinkai, tiek žmogui.
Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Edvinas Stonevičius pabrėžia, kad nitratų, mineralinio fosforo, bendro azoto, bendro fosforo yra visuose vandens telkiniuose ir jos yra būtinos ekosistemai funkcionuoti. Tačiau problemų kyla, kai vandens telkiniuose šių medžiagų koncentracija yra per didelė.
„Didelė maistinių medžiagų koncentracija lemia spartų ekosistemų biomasės prieaugį, kuriai vėliau yrant naudojamas vandenyje esantis deguonis. Eutrofikacija gali lemti ekosistemos struktūros pokyčius, pavyzdžiui, gali intensyviai pradėti „žydėti“ melsvabakterės, kurių kai kurios rūšys išskiria toksinus. Eutrofikacija sukelia ne tik ekosistemų pokyčius, bet ir veikia ekosistemų teikiamas paslaugas, todėl jos poveikį patiria ir žmonės“, – paaiškina E. Stonevičius.
Be to, pavojingos medžiagos, sunkieji metalai, pasak S. Plungės, kaupiasi gyvuose organizmuose ir jei žmogus juos – pavyzdžiui, žuvis ar vandens paukščius – vartoja, suprantama, tai gali turėti įtakos ir sveikatai.
E. Stonevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kalbant apie išleidžiamo vandens poveikį upei ir žmogui svarbiausias rodiklis yra, koks medžiagos kiekis išleidžiamas ir kokiame vandens tūryje jis po to išsimaišo.
„Jei išleidžiamose nuotekose koncentracija didelė, tačiau jos išleidžiamos į didelį vandens telkinį, poveikio ekosistemoms gali ir nebūti. Kokia koncentracija yra per didelė, priklauso ir nuo paties vandens telkinio savybių, pavyzdžiui, tėkmės greičio bei gylio“, – teigia profesorius.
„Vilniaus vandenys“: išleidžiame tinkamai išvalytas nuotekas
„Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė-Smalskė akcentuoja, kad „Vilniaus vandenys“ pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą išleidžia tinkamai išvalytas nuotekas.
Ji sako, kad bendrovė pati vykdo nuolatinį išleidžiamų nuotekų monitoringą, reguliariai ima ir tiria mėginius, diegia kitus efektyvius savikontrolės mechanizmus, taip pat nuosekliai investuoja į nuotekų išvalymo rodiklių gerinimą. Vis dėlto, anot jos, kol kas visiškai išvalyti nuotekas ir neišleisti teršalų – neįmanoma.
Neris pajudėjo. 1975 metai. Vytauto Visocko nuotr.
„Bendraujame ir bendradarbiaujame su mokslininkais, kolegomis iš kitų Europos miestų, ieškome inovatyvių sprendimų. Vis tik kol kas nėra žinoma nė vieno pavyzdžio, kur panašaus pajėgumo valykla, kokią turime mes, galėtų visiškai išvalyti nuotekas ir neišleisti teršalų. Kol kas tai yra neįmanoma. Tačiau tai nereiškia, kad nulinės taršos neturime siekti. Tą sėkmingai darome diegdami efektyvesnius ir pažangesnius nuotekų valymo įrenginius“, – teigia R. Saulytė-Smalskė.
Specialistė pabrėžia, kad absoliučiai didžioji dalis bendrovės investicijų skiriama infrastruktūrai atnaujinti ir modernizuoti. Praėjusiais metais „Vilniaus vandenys“ paskelbė pradedanti nuotekų valyklos atnaujinimo darbus. Jiems planuojama skirti beveik 44 mln.
„Šiuo metu atnaujinami valyklos bioreaktoriai. Juos rekonstravus, biologinės grandies pajėgumas bus padidintas net 50 proc., įdiegus papildomą įrangą, azoto ir fosforo teršalų išvalymą ketinama padidinti daugiau nei 60 proc. Būtent šiuos teršalus morališkai pasenusi valykla ne visuomet pajėgdavo išvalyti“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
Vanduo užterštas, tačiau pažeidimų nėra
Vytauto didžiojo universiteto doktorantas S. Plungė aptardamas „Tvari Lietuva“ atliktą tyrimą, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors „Vilniaus vandenų“ nuotekų tyrimo rezultatai ir rodo, kad į Nerį išleidžiamas užterštas labai blogos būklės vanduo, pažeidimų pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą nėra. Tokią informaciją prieš tai patvirtino ir „Vilniaus vandenys“. Tam, anot specialisto, yra dvi priežastys.
„Jos sudėliotos taip, kad būtų apsaugotos nuotekų valyklos ar išleidėjai nuo priekabių iš aplinkosaugos institucijų. Jeigu ES pinigų nėra, tada apskritai pinigų valymui pagerinti nėra. Ir Aplinkos ministerija net ir žinodama, kad yra teršiamas vandens telkinys ir yra problemų, sutvarko normas taip, kad tų problemų nebūtų.“, — sako S.Plungė.
„Pirma, daugelis medžiagų neturi aiškiai nurodytų maksimalių momentinių koncentracijų. Tai reiškia, kad tai, ar kažkas viršijama, galima pasakyti tik metus laiko atliekant matavimus ir išvedus vidurkį. Pavyzdžiui, taip yra su azotu ar fosforu nuotekose – didžiausios leidžiamos momentinės koncentracijos nėra aiškiai reglamentuojamos. Todėl šio vieno tyrimo atveju, net jei ir būtų kosminės (teršalų – aut. past.) koncentracijos, vis tiek būtų viskas gerai, nes nėra kriterijų pasakyti, kad negerai.
Antra, daugeliui cheminių medžiagų, pavyzdžiui, įvairioms ftalatų formoms, mikroplastikams, įvairiems medikamentams upėje nėra nustatyta normų. Be to, nors Nuotekų tvarkymo reglamente yra nuostata, kad negali būti viršijamas leistinas poveikis nuotekų priimtuvui, jame nėra metodikos kaip paskaičiuoti leistiną poveikį, kad būt išlaikyta gera vandens telkinių būklė“, – įvardija specialistas.
Priklauso nuo to, kaip sudėliotos normos
S. Plungė įsitikinęs, kad tai, jog nėra fiksuojama pažeidimų, nustačius, kad iš nuotekų valymo įrenginių išleidžiamas užterštas vanduo, iš esmės yra ne dėl to, kad vanduo yra švarus, o dėl to, kaip sudėliotos normos.
„Jos sudėliotos taip, kad būtų apsaugotos nuotekų valyklos ar išleidėjai nuo priekabių iš aplinkosaugos institucijų.
Jeigu tai yra komunalinių nuotekų valymo įmonės, sistema veikia maždaug taip: gyventojai naudoja vandenį ir tuo pačiu moka už nuotekų tvarkymą per vandens tarifą. Bet jis yra žymiai per mažas, kad būtų daugiau investuota į valymą. Todėl visos valyklos iki šiol buvo sutvarkytos arba atnaujintos iš ES lėšų. Jeigu ES pinigų nėra, tada apskritai pinigų valymui pagerinti nėra. Ir Aplinkos ministerija net ir žinodama, kad yra teršiamas vandens telkinys ir yra problemų, sutvarko normas taip, kad tų problemų nebūtų. Tai, aišku, kiek suprantu, yra susiję ir su savivaldybėmis, nes ten politikai bijo kelti vandens tiekimo tarifus. Tad taip ir išeina, kad jei ES pinigų nėra, geriau ir problemų nebūtų“, – įžvalgomis dalijasi specialistas.
„Patyrę žmonės išeina, jų dirba mažiau. Tai reiškia, kad dažnai dirba visiškai nepatyrę specialistai, per vieną ar dvi dienas turi patikrinti dideles įmones. Tad dažniausiai viskas vyksta labai paviršutiniškai, popieriukai yra sutvarkomi, bet iš esmės kontrolė silpna ir beveik neveikia. Dėl to ir kyla visokių problemų su gaisrais, nuotekų avarijomis ir kt.“, – sako S.Plungė.
Jis pabrėžia, kad naudos iš tokios sistemos gauna ir privačios įmonės, nes joms nereikia investuoti į valymą.
„Įmonės taip pat apdraustos ir per „self-monitoring’ą“. Tai reiškia, kad jos pačios matuoja savo taršą ir ją deklaruoja aplinkosaugos institucijoms. Suprantama, kad tas „self-monitoringas“ reikalingas tam, kad nebūtų tikro monitoringo. Aišku, aplinkosaugos institucijos gali patikrinti, jeigu yra koks nors skundas, tačiau įprastai retai būna. Kas kažkiek laiko būna suplanuoti patikrinimai, bet jiems galima gerai pasiruošti. Jeigu prisimintume „Grigeo“ skandalą, tai ten viskas gana ilgai buvo gerai ir, kaip suprantu, tik įmonėje dirbusio žmogaus skundas leido aptikti situaciją“, – teigia „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad ypač absurdiška situacija yra tada, kai įvyksta avarijos, nes net ir tada teisiškai viskas būna normų ribose.
Apibendrindamas specialistas pabrėžia, kad Lietuva laikosi aplinkosaugos reikalavimų ten, kur ES apmoka arba ten, kur tai brangiai nekainuoja.
„Gyventojams svarbu, bet ten, kur reikia kažkiek patiems investuoti ir nėra labai aiškaus visuomenės ar kitų grupių spaudimo, dažnai būna randami kūrybingi būdai. Kol kas tas „kūrybingumas“ nesukėlė didelių problemų su ES. Tai toks pagrindinis aplinkosaugos problemų tvarkymo būdas, kurio reikalauja tik ES reglamentai“, – teigia S. Plungė.
Šauktukas
Anot jo, iš esmės žmonės mato problemas, kai pradeda gaišti žuvys arba tekėti smirdantis, putojantis, keistos spalvos vanduo.
„Kai tokių problemų nėra įmonėms leidžiama gana laisvai dirbti. Suprantama yra ES reikalavimai, bet į juos žiūrima maksimaliai lanksčiai“, – įvardija „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
Jis taip pat pabrėžia, kad ypač svarbu suprasti, jog dar vienas būdas eliminuoti aplinkosauginius reikalavimus yra mažinti finansavimą aplinkosauginėms institucijoms. Ir nors absoliučiais skaičiais jis nebūtinai gali mažėti, bet įskaičiavus infliaciją, paveikslas tampa aiškus.
„Patyrę žmonės išeina, jų dirba mažiau. Kadangi ekonomika vystosi, (atsiranda – aut. past.) daugiau įmonių ir įvairių veiklų, tad ant mažesnio skaičiaus ir mažiau kvalifikuotų specialistų užkraunama daugiau patikrinimų. Tai reiškia, kad dažnai dirba visiškai nepatyrę specialistai, per vieną ar dvi dienas turi patikrinti dideles įmones. Tad dažniausiai viskas vyksta labai paviršutiniškai, popieriukai yra sutvarkomi, bet iš esmės kontrolė silpna ir beveik neveikia. Dėl to ir kyla visokių problemų su gaisrais, nuotekų avarijomis ir kt.“, – įvardija jis.
Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius E. Stonevičius taip pat sako, kad rengiant vandens kokybę reglamentuojančius dokumentus, nors ir siekiama pagal turimą informaciją parinkti tinkamiausias ribines vertes, informacijos kiekis apie poveikį yra ribotas, o vandens telkinių įvairovė yra didelė, todėl pasirinktos vertės gali būti per daug konservatyvios.
„Ar jos yra tinkamos, galima įvertinti stebint vandens telkinių ekologinę būklę ir rengiant jos gerinimo priemonių programą. Neatsiejama šios programos dalis yra ir ribinių verčių koregavimas, jei tam yra poreikis“, – pabrėžia „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
Vis dėlto jis akcentuoja, kad vandens telkinių ekologinė būklė įgyvendinant ES Vandens pagrindų direktyvą stebima nuolat, o priemonių programa rengiama kas šešis metus.
Aplinkos ministerija su kritika nesutinka
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas su S. Plungės išsakytais teiginiais apie kontrolę nesutinka ir teigia, kad jie yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės.
„Departamento pareigūnai, vykdydami patikrinimus, kontroliuoja, ar ūkio subjektas aplinkos monitoringą vykdo tinkamai, ar mėginiai imami nustatyta tvarka, apimtimis, dažnumu ir t. t.“, – sako I.Valūnas.
Specialistas pabrėžia, kad Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) organizuoja ir vykdo reguliarią nuotekų valymo įrenginių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taip pat – reguliarią valstybinę laboratorinę kontrolę.
„Tai reiškia, kad AAD pavedimu Aplinkos apsaugos agentūra atlieka teršalų tyrimus ūkio subjektų išleidžiamose nuotekose. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, vykdydami Departamento pavedimą, gali atlikti tyrimus ir matavimus be išankstinio ūkio subjekto įspėjimo“, – paaiškina I. Valūnas.
Be to, anot jo, ūkio subjektai, turintys taršos ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus nuotekų išleidimui į aplinką, nustatyta tvarka patys privalo vykdyti aplinkos monitoringą, kurio rezultatai yra kontroliuojami.
„Departamento pareigūnai, vykdydami patikrinimus, kontroliuoja, ar ūkio subjektas aplinkos monitoringą vykdo tinkamai, ar mėginiai imami nustatyta tvarka, apimtimis, dažnumu ir t. t.“, – patikina jis.
Vis dėlto, anot specialisto, aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nepavyksta išvengti, tačiau juos nustačius AAD imasi visų priemonių, kad pažeidimai būtų nutraukti, pritaikytos poveikio priemonės bei sutelkta specialistų pagalba, kad jie nesikartotų.
I.Valūnas, paklaustas, į ką atsižvelgiant nustatomos Nuotekų tvarkymo reglamente esančių taršą sukeliančių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos ir ar jos neturėtų būti žemesnės, sako, kad reikalavimai nuotekų tvarkymui griežtinami, atsižvelgiant į ES teisės aktų reikalavimus, pakeitimus.
„Reglamente nustatyti teršalų aplinkos kokybės standartai, kurių negalima viršyti vandens telkinyje, yra perkelti iš ES teisės aktų. Normatyvai griežtinami atsižvelgiant į poreikį gerinti paviršinių vandens telkinių būklę. Nuo 2027 m. priklausomai nuo išleidžiamų nuotekų kiekio griežtėja normatyvai azotui, fosforui, skendinčioms medžiagoms“, – teigia jis.
„Riboti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pajėgumai nepakankami tokiam dideliam potencialių taršos šaltinių skaičiui kontroliuoti ir daug kas priklauso nuo pačių gyventojų sąmoningumo.“ — sako I. Valūnas.
Vis dėlto problemų yra
„Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė R. Saulytė-Smalskė atkreipia dėmesį, kad nors nuotekų išvalymo rodikliai dėl diegiamų technologijų gerėja, didelį susirūpinimą kelia didėjantis atitekančių nuotekų užterštumas.
„Atitekančiose nuotekose kasmet auga ftalatų, fenolių kiekiai, valyklą nuotekos pasiekia vis labiau užterštos mikroplastikais ir sunkiaisiais metalais. Šių teršalų nuotekose daugėja dėl per menkai šalyje kontroliuojamų gamybos procesų, o štai efektyvios jų išvalymo technologijos pasaulyje dar tik kuriamos ar jų taikymas yra eksperimentinėje stadijoje“, – sako ji. Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Savo ruožtu, Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu teisės aktuose nustatyta tvarka neužtikrina taršos prevencijos. Pasitaiko atvejų, kai abonentas (t. y., įmonė ar juridinis asmuo) išleidžia nuotekas, kurių užterštumas yra didesnis nei turėtų būti pagal nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybes.
Taip pat, anot specialisto, pasitaiko, kad abonentas išleidžia nedeklaruotas medžiagas ar pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštas nuotekas, kurių išleidimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešojoje sutartyje nebuvo nustatytas.
„Atsižvelgiant į dėl taršos nuotekomis kylančias problemas, rengiamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuris įtvirtintų aiškų teisinį reguliavimą, siekiant apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio“, – teigia Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas I. Valūnas.
Jis pabrėžia, kad siekiant padengti geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuostolius, išvengti neigiamų pasekmių gamtinei aplinkai ir atgrasyti abonentus nuo neleistino užterštų nuotekų išleidimo, siūloma Įstatymo projekte numatyti galimybę geriamojo vandens tiekėjui ir paviršinių nuotekų tvarkytojui taikyti baudas abonentui.
Tiesa, Įstatymo projektas šiuo metu dar tik svarstomas Seimo komitetuose.
I.Valūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad individualiai tvarkomos nuotekos, jei tai atliekama netinkamai, taip pat daro neleistiną neigiamą poveikį aplinkai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad individualių nuotekų tvarkymo sistemų, įrenginių skaičius gana didelis (apie 23 proc. Lietuvos gyventojų nuotekas tvarko individualiai).
„Riboti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pajėgumai nepakankami tokiam dideliam potencialių taršos šaltinių skaičiui kontroliuoti ir daug kas priklauso nuo pačių gyventojų sąmoningumo. Tačiau Aplinkos ministerija vykdo projektą „Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) sukūrimas ir įdiegimas“.
Projekto tikslas – didinti individualių nuotekų tvarkymo sistemų (INTS) kontrolės efektyvumą ir mažinti administracinę naštą nuotekų tvarkymo procesų dalyviams. Planuojama, kad įdiegus minėtą sistemą, bus sudarytos sąlygos fiksuoti su INTS susijusių paslaugų teikimo duomenis, įvesti INTS patikrinimų vykdymo rezultatus. Tad individualiai tvarkomų nuotekų kontrolė taip pat stiprės“, – paaiškina „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
Lietuvos gyventojai sutinka, kad vandens telkinių tarša yra viena iš daugiausia problemų šalyje keliančių taršos formų, tačiau dauguma jų atsakomybę už ežerų, upių ir tvenkinių švarą linkę perleisti pramonės ir nuotekų valymo bendrovėms. Tai parodė vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys.
Apklausa atskleidė, kad dauguma respondentų mano, jog už vandens telkinių švarą daugiausia atsakingos yra gamybos pramonės ir nuotekų valymo bendrovės – šiuos pasirinkimus pažymėjo atitinkamai 76 ir 77 proc. apklaustųjų. 63 proc. gyventojų teigė, kad upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybė priklauso ir nuo šalies žemdirbių, nurodoma „Vilniaus vandenų“ pranešime.
Tuo metu mažesnė dalis respondentų atsakomybę už vandens telkinių švarą yra labiausiai linkę prisiimti sau. 61 proc. apklaustųjų teigia, kad vandens telkinių švarą labiausiai užtikrina atliekų rūšiavimas, 59 proc. – suvokimas, ko negalima pilti į kanalizaciją, 44 proc. – plastiko produktų atsisakymas, 41 proc. – ekologiškų priemonių naudojimas.
„Apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma šalies gyventojų atsakomybę už vandens telkinių švarą yra linkę priskirti kitiems ir tik po to sau. Be abejo, nuotekų valymo įmonių vaidmuo, siekiant palaikyti vandens telkinių švarą, yra labai svarbus, tačiau tiek verslas, tiek gyventojai turi suprasti, kad tarša prasideda nuo jų ir imtis atsakomybės ją mažinant. Verslas tą gali padaryti tobulindamas savo gamybos procesus, o gyventojai, pavyzdžiui, rinkdamiesi produktus, pagamintus iš aplinkai draugiškų medžiagų“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius akcentuoja, kad būtent buityje naudojamas plastikas ir su juo atsirandančios naujos teršalų rūšys – ftalatai ir fenoliai – yra vieni labiausiai vandens taršą lemiančių veiksnių. Dėl sparčiai didėjančios koncentracijos nuotekose juos išvalyti yra daug sunkiau, todėl nors „Vilniaus vandenys“ nuolat investuoja į savo įrenginių atnaujinimą, bendrauja su verslu konsultuojant juos taršos mažinimo klausimais, tačiau būtinas didesnis visų pramonės įmonių bei gyventojų įsitraukimas, siekiant išsaugoti švarią supančią aplinką.
„Norint turėti švarius vandens telkinius, gyventojai turėtų nepilti į kanalizaciją kavos tirščių, maisto likučių, cheminių valiklių, senų vaistų, kosmetikos, panaudotų aliejų ir kitų atliekų. Taip pat prisijungti prie paplūdimio, upelio ar pelkių valymo, švaros saugotųjų iniciatyvų ar pradėti savo“, – „Vilniaus vandenų“ vadovui antrina ir Gamtos tyrimų centro ekspertė Rasa Tumaševičiūtė.
Gamtos tyrimų centro ekspertės nuomone, žemdirbiai turėtų apriboti pesticidų ar trąšų naudojimą ir visada laikytis jų naudojimo nurodymų.
Požeminis vanduo gali būti užterštas blogai valytomis arba nevalytomis buitinėmis arba pramoninėmis nuotekomis, todėl svarbu rūpintis tinkamu jų išvežimu ir įrenginių stabiliu darbu.
Norint turėti švarius vandens telkinius, būtinas ir nuolatinis švietimas taršos klausimais, pažymima „Vilniaus vandenų“ pranešime.
Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėnesį „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika sakė, kad Aplinkos ministerijos daromos reformos yra fragmentiškos.
„Susitikime atkreipiau dėmesį į tai, kad viena iš priežasčių, leidžiančių įvykti korupciniams dalykams arba kilti didelėms neigiamoms pasekmėms, yra valstybės ir konkrečių institucijų fragmentiškumas. (…) Ministerija jau daro žingsnius dėl reformų, jie yra daugiau formalūs, nes, sujungiant regiono aplinkos apsaugos departamentus į vieną juridinį vienetą, vietose situacija neišsispręs savaime. Ji gali išsispręsti tik tada, jeigu centre ministerija, ministerijos padaliniai valdys informaciją apie tai, kas vyksta regionuose“, – teigė Ž. Bartkus.
„Nė viena ministerija, įskaitant Aplinkos ministeriją, negali susikoncentruoti tik į savo sektoriaus reformos įgyvendinimą“, – pridūrė jis.
Pasak STT vadovo, antikorupcinė aplinka ministerijoje nėra sukurta.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Antikorupcinė aplinka Aplinkos ministerijoje, beje, ne vienintelėje ministerijoje, nėra sukurta. Tai indikuoja ir skaičius pranešimų, kiek gauname apie tai, kad paprastą aplinkos inspektorių vienas ar kitas suinteresuotas asmuo bandė papirkti. Šis skaičius yra lygus nuliui. Arba niekas nesistengia išsispręsti korupciniu būdu problemų, arba paprasčiausiai aplinka nėra sukurta tokia, kokia būtų atspari korupcijai, ir žmonės, susidūrę su ta situacija, signalizuotų visais įmanomais kanalais“, – sakė Ž. Bartkus.
ELTA primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos praėjusią savaitę paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.
Kažkas jau yra pastebėjęs, kad žmonijos išlikimui didžiausią pavojų užtraukia net ne branduolinių ginklų perteklius, o žemės ūkio chemizacijos intensyvinimas, vedantis į visuotinį Homo sapiens rūšies individų apnuodijimą, jų susargdinimą, klimato subjaurojimą, žemės nususinimą ir apsigimimų padauginimą visoje gyvojoje gamtoje. Šiai hipotezei savotiško pikantiškumo priduoda lietuviškas koloritas, nes mūsų padangėje svarbiausieji žemės ūkio chemizacijos baronai yra žaliaisiais valstiečiais (sic) pasivadinę personažai.
Didžiosios mūsų kaimynės vadovą dėl jo polinkio eksperimentuoti su nuodais, išbandant nuodingųjų medžiagų efektyvumą visų pirma ant savo priešų kailio, būtų galima pavadinti Vladimiru Nuodytoju, tačiau Lietuvoje, kaip atrodo, visa populiacija totaliai bus apnuodyta, nelaukiant V.Putino atėjimo, lietuviško verslo, besidangstančio socialiai atsakingų ir aplinką tausojančių įmonių įvaizdžiu, pastangomis, kaip labai akivaizdžiai parodo „Grigeo Klaipėda“ veikla, nuodingas nuotekas pilant tiesiogiai į Kuršių marias, per papildomus vamzdžius apeinant valymo įrengimus.
Prezidentas ir premjeras ta proga išsakė savo nugąstavimus, kad tokių savo lėšas visų mūsų sveikatos sąskaita taupančių įmonių gali būti ir daugiai, Sauliaus Skvernelio žodžiais tariant, Neris, nežiūrint visos valymo įrenginių regimybės, yra periodiškai „pakvimpanti“ upė https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/01/09/news/s-skvernelis-grieztai-pasisake-apie-grigeo-skandala-dabar-klausimas-kas-kitas–13191968/. Žinia, S.Skverneliui tekę išbadymai gali būti papildomas dirgiklis, skatinantis aktualiau nei įprasta snaudžiančiai sąmonei suvokti žmogaus aplinką nuodijančių faktorių pragaištingumą.
Galbūt išties tas meninės instaliacijos vamzdis Neries krantinėje yra tikrasis mūsų gyvenimo simbolis, kai, augant kalbų apie verslo orumą ir taurią visuomeninę misiją srautui, mums primenama, neleidžiama pamiršti, kad tikroji verslo esmė yra neapvalytų nuotėkų vamzdis.
Tarkime, neapvalytų nuotėkų vamzdis yra simbolinis necivilizuoto gobšumo, kaip svarbiausios verslo spyruoklės, pavaizdavimas, jeigu norite, yra MG Baltic, Grigeo ir panašių konglomeratų garbei pastatytas paminklas.
Ar sakote, kad nieko naujo čia nepamatėme, tokia yra žmogaus prigimtis, kai savi marškiniai – arčiau kūno. Iš tiesų, neatsitiktinai Apšvietos amžiaus teoretikai laisvosios verslininkystės dvasios suklestėjimą siejo su žmogaus natūraliosios prigimties kompleksų išlaisvinimu, galop tokia aiškinimo seka yra labiau įtikinama nei fantasmagoriškas pasakojimas apie kapitalizmo dvasios užgimimą iš protestantiškos etikos (Max Weber).
Įdomu tai, kad naujoji Lietuvos nomenklatūra tokio neapvalytų nuotekų vamzdžio tipo kapitalizmo interesų gynimą suprantą kaip stovėjimą sveiko proto sargyboje. Tikriausiai pastebėjote, kad dabar neretai visa neoliberalizmo esmė supaprastintu pavidalu yra suvedama į vadinamojo sveiko proto postulatus, taigi ir visur kišamas sveiko proto užkeikimas dažniausiai yra tik nesuvaldytos gobšumo dvasios verslininkystėje ir greičiausiai parsiduodančios biurokratijos tarpusavio simbiozės įkyri demonstracija.
Jei ne šis vamzdis, Lietuvos sostinė būtų gražesnė. Slaptai.lt nuotr.
Žmogus stojantis prieš tarnybų piktnaudžiavimą, atimant vaikus iš tėvų pagal Bernevernet įsteigtą pavyzdį, tautiečiai užstojantys krūtine miškus nuo baisesnio nei gaisras iškirtimo pavojaus, žmogus prisirišęs prie medžio, taip siekdamas apsaugoti savo likimo bendražygį prieš pjūklą, naujosios nomenklatūros neabejotinai bus atpažįstami kaip „nesveiko proto“ (net nežinau, kur čia reikėtų dėti kabutes), isteriškos prigimties būtybės, per tokią priešpriešą naujanomenklatūrininkams dar labiau sustiprinant savo tikėjimą „sveiko proto“ visuotinu blizgesiu. Tačiau ne viskas, kas blizga, yra auksas, ar ne?
Dukra neseniai pasakojo apie kelių metų senumo nutikimą, kai ji Vilniaus Halės turguje žuvies prekybos paviljone andai paprašė labiausiai tinkančios žuvies mažam vaikui, o paviljono šeimininkas paprotino, kad visa jo dispozicijoje esanti žuvis yra sužvejota Kuršių mariose, taigi toli gražu netinka mažam vaikui kaip didesniu ar mažesniu laipsniu apkrėsta nuodingomis atliekomis produkcija. Galimas daiktas, kad šis tikrai netikėto temperamento prekijas verslo logikos požiūriu yra „nesveiko proto“ žmogus, tačiau paminėtas pavyzdys, regis, aiškiai parodo, kad vardan to paties proto sveikatos būtų pravartu kartas nuo karto nusiimti „sveiko proto“ kaukę.
Žvejai mariose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip sako klausiamąja intonacija jaunoji mama, eilinis paviljono prekiautojas jau nuo seno žino, kad Kuršių marios yra užnuodytos, o nuodus į marias purškiančios gamyklos savininkas to niekados nežinojo?.. Kažin kažin…
Vadinamojo sveiku protu darželyje vargu bau ar kada nors galėtų užgimti moralinė pasaulio refleksija. Išties moralė dažnai prasilenkia su natūraliaisiais prigimties refleksais, toli už savęs paliekant sveiką protą, taigi ji greičiau yra prigimtinių gyvenimo ribų peržengimas nei natūraliosios žmogaus prigimties puoselėjimo užtaisas.
Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau mus galėtų paguosti bent tai, kad naujoji Lietuvos nomenklatūra, nežiūrint dabartinės, sveikata trykštančios jos išvaizdos, vis dėlto nėra monolitinis darinys. Kaip įsivaizduoju bent aš, užtektų to, kad į naujosios nomenklatūros gretas patektų bent vienas „nesveiko proto“ žmogus, „sveikojo proto“ naujajai Lietuvos nomenklatūrai iškiltų didelis užkrato pavojus. Kas be ko, svarbiu tokio sėkmingo kortų perdalinimo faktoriumi yra tai, kad tas „vienišas karys“ jau būtų aukštas pareigas užimantis žmogus, tarkime, šalies prezidentas. Taigi dabar jau galima perklausti taip – „sveiko“ ar „nesveiko“ proto žmogus yra naujai išrinktas šalies prezidentas Gitanas Nausėda? Tvirto atsakymo į šį klausimą neturiu.
Kaip sakoma, viena kregždė neatneša pavasario, tačiau prezidento pasiruošimas uždegti žalią šviesą žmonių smegenų plovimo akcijoms, papildant VSD įstatymą naujomis nuorodomis, tarsi ir byloja apie prasimušančią tendenciją įtvirtinti „sveiko proto“ pozicijas moralinių pasaulio pagrindų tvirtumo sąskaita.
XXX
Rimvydas Valatka į mėgstamą jo užkeikimą „sveikas protas“, ypač padažnėjusį pastaruoju metu liberalus ištikusių negandų fone, įdeda kažkokią labai savitą papildomą prasmę, todėl valatkišką šios sąvokos vartoseną kaip asmeninės leksikos ypatumus kol kas palikime už skliaustelių dabar užsimoję kritiškai inventorizuoti tokį dalyką kaip „sveikas protas“.
Tarkime, minėtasis R.Valatka sveiką protą visų pirma supranta kaip veiksmingiausią užkardą socialistinių refleksų įkyriam pasikartojimui, tačiau išties užknisa viešojoje erdvėje įsivyravęs masinis papūgavimas, kai toks „sveiko proto“ užkeikimas vartojamas jau visiškai be proto, kaip atrodo, pasiduodant žodžio „sveikas“ žadinamų lūkesčių magijai arba R. Valatkos kalbėjimo sugestijai mechaninio pamėgdžiojimo būdu (dėl to gerbiamas žurnalistikos grandas tikrai neneša atsakomybės).
Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad lietuvių kalboje įvardijimas „sveikas protas“ yra klaikus barbarizmas, atsirandantis sukryžminus lotynišką terminą „sensus communis“ ar anglišką ištarmę „common sense“ (liet. bendrasis protas“) su rusišku užkeikimu „sdravy smysl“ (liet. sveika prasmė), dėl ko iškart atsiranda ydingas prasmės užpainiojimas.
Taigi „sveikas protas“, suprantant jį kaip bendrąjį protą, nurodo į standartinių išvadų ar mąstymo nuodėvų be kūrybinio potencialo, be mažiausios refleksijos sankaupą. Toks protas be visa ko kito yra filosofinės refleksijos negatyvus reljefas, iškylantis filosofijai bandant įveikti masinį sąmonės nususimą, taigi vartojant užkeikimą „sveikas protas“ nevalingai galima įpiršti nuomonę, kad štai filosofija yra ne kas kita kaip nesveikas protas.
„Piešinys” požeminėje perėjoje. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau, tarkime, jau politikoje sveikas protas įgyja labiau gerbtiną statusą, yra traktuotinas kaip pozityvi vertybė, jeigu drauge pripažįstame faktą, kad politika visų pirma yra banalybių kalbėjimo menas. Dar daugiau, – sveikas ar bendrasis protas gali būti suprantamas kaip kompromisų galimybės būtinoji sąlyga, kaip mūsų politinio bendrumo pagrindų pagrindas, tačiau reikalas tas, kad dabar mūsų politinę sistemą ištikusios krizės sąlygomis sveiko proto užkeikimas įgijo kažkokią diametraliai priešingą reikšmę ir dažniausiai pasitarnauja siekiant atskirti saviškius, gyvenančius pagal tuos pačius refleksus, nuo svetimųjų, priskiriamų nesveikiesiems. Taigi kažkokiu kompromisu čia net nekvepia.
Buvau užsimojęs pasiūlyti sveiko proto konceptą išmainyti į panašią, bet, regis, labiau subalansuotą blaivaus proto sampratą, tačiau prisiminiau, kad mūsų padangėje vis dar tęsiasi toks sprogstamojo pobūdžio kovos už blaivybę vajus, kuris jau peržengia ne tik blaivaus proto, bet ir bet kokio racionalumo ribas.
Piketuotojai susirinko prie „Grigeo“ būstinės: ragina nepirkti įmonės produktų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Ketvirtadienį grupė žmonių susirinko į piketą prie bendrovės „Grigeo“ būstinės Grigiškėse, kur ragino vartotojus nepirkti įmonės gaminamos produkcijos. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys sako, kad „Grigeo“ prarado ne tik visuomenės, bet ir investuotojų pasitikėjimą.
„Piketas vyksta prie įmonės, bet jo adresatas yra visi Lietuvos vartotojai, kuriems norime perduoti paprastą žinią – nustokime pirkti šios bendrovės produktus. Ji to neverta, nes jos visi duoti pažadai apie dėmesį aplinkai ir socialinę atsakomybę buvo iš piršto laužti. Įmonėms privalu ne pažadėti ir tikėtis, kad niekas jų tamsių darbelių neaptiks, o joms privalu to, ką pažadėjo, laikytis. „Grigeo“ šiuo atveju pasielgė visiškai neatsakingai ir pakirto vartotojų, investuotojų, finansininkų, partnerių, tiekėjų, darbuotojų pasitikėjimą. Tokie veiksmai negali būti nutylėti“, – Eltai sakė K. Kupšys.
Susirinkusieji į piketą taip pat ragino vartotojus atsisakyti „Grigeo” gaminamų produktų bei skandavo „Gėda „Grigeo“ ir „Planeta – ne pelnas“.
„Kai kurie netgi turi ekologinį ženklą. Tai yra tiesiog didžiulį pasipiktinimą visiems keliantis atvejis, kai ekologišku ženklu pažymėtą produktą siūliusi Lietuvos vartotojams įmonė elgėsi visiškai priešingai“, – sakė K. Kupšys.
Jo teigimu, kartu tai yra signalas, kad neveikia sistema, kuri privalėjo užtikrinti reikalavimų laikymąsi.
„Nėra aiškios veiksmų sekos, kaip įmonės, kurios pažadėjo, turėtų laikytis aukštų principų. Ar yra sistema, kuri užtikrintų, kad visa kalba apie socialinę atsakomybę ir dėmesį gamtai, taršos mažinimą, visa tai taptų realybe? Nėra tokios sistemos“, – teigė aljanso viceprezidentas.
„Kelias bendrovei atsitiesti gali būti sunkus ir ilgas, bet nesakome, kad tai neįmanoma. Ji privalo įrodyti, kad bandys atgauti tą pasitikėjimą“, – pridūrė K. Kupšys.
Socialdemokratinio jaunimo sąjungos biuro vadovas Lukas Kazlauskas teigė, kad toks verslas negali egzistuoti.
„Šiuo mitingu norėtume parodyti, kad toks verslas, kuris tiesiogine to žodžio prasme teršia mūsų aplinką ir kenkia gyvenimui, tai jis negali egzistuoti. Šiuo mitingu labiausiai norėtume atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir, kad jeigu mūsų šiandien yra mažai, tai nereiškia, kad žmonėms tai nerūpi“, – Eltai sakė L. Kazlauskas.
Pasak jo, „Grigeo“ prezidento Gintauto Pangonio pažadai atlyginti nuostolius yra nepakankami.
„Kiek mačiau, šiandien buvo spaudos konferencija, kur „Grigeo“ vadovas pažadėjo atlyginti nuostolius. Manau, kad to tikrai neužtektų. Jie turėtų mažų mažiausiai užtikrinti visose savo gamyklose, kad taip teršiama nebūtų, būtų laikomasi aukščiausių saugos ir ekologijos reikalavimų. Kad tai daugiau nepasikartotų“, – teigė L. Kazlauskas.
Darius Bernatavičius teigė atvykęs pareikšti savo pozicijos kaip Vilniaus miesto gyventojas.
„Šiandien žiūrėjau G. Pangonio spaudos konferenciją, bet neįtikino manęs, kad jis nežinojo apie šią problemą, dėl to ir atėjau“, – Eltai sakė D. Bernatavičius.
Jis taip pat manė, kad įmonės žadami pinigai padarytos žalos neatstatys.
„Manau, kad jau per vėlu, nes tiek metų išleisdavo chemikalus, tai fondas neišvalys tų pinigų. Jei vandenyje sunkieji metalai, tai, manau, ir žuvys, visi išbandė ant savęs visus reikalus“, – teigė vilnietis.
Jis teigė iš dalies prisidėsiąs prie akcijos nepirkti „Grigeo“ gaminamos produkcijos, tačiau nuogąstavo, kad dėl to nukentės kiti niekuo dėti „Grigeo“ darbuotojai. Piketuotojai buvo susirinkę prie „Grigeo“ būstinės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jei visi prekybos centrai tikrai prisijungs prie šios akcijos, tai labiausiai nukentės paprasti darbuotojai. Kažkiek finansiškai nukentės įmonė, bet pirmiausia gaila darbuotojų. Jei pardavimai sumažės, tai ir darbo našumas nukentės. Labiausiai nukentės žemiausia grandis“, – nuogąstavo Vilniaus gyventojas.
Į piketą susirinko Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso, Aplinkosaugos koalicijos atstovai, „Fridays For Future“ savanoriai. Iš viso pikete dalyvavo apie 10 asmenų.
Kaip ELTA jau rašė, teisėsauga paskelbė, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o beveik nevalytos išteka į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias.
Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijoną eurų. Atsižvelgiant į tai, bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sausio 7 dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis.
Prokurorų manymu, gamtai padaryta žala yra tyčinė, siekiant išvengti mokesčių ir kitų turtinių nuostolių.
„Nasdaq Vilnius“ birža antradienį priėmė sprendimą sustabdyti prekybą bendrovės „Grigeo“ akcijomis.
Popieriaus ir medienos įmonių grupės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis ketvirtadienį teigė, kad situacija, kai „Grigeo Klaipėda“ galimai į Kuršių marias leido atliekas, yra netoleruotina, ir žada atlyginti žalą.
Nepirkti „Grigeo“ produkcijos nusprendė prekybos tinklas „Iki“, taip pat remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“.
DELFI ketvirtadienį pranešė, kad „Grigeo“ produkcijos nepirks ir „Norfa“. Kiti prekybos tinklai skelbė dar svarstantys, kaip pasielgti.
