Siuntos su sprogmenimis Nyderlanduose buvo išsiųstos turto prievartavimo tikslais. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „De Telegraaf“, remdamasis tyrimui artimais šaltiniais.
Leidinio duomenimis, laiškų siuntėjas pareikalavo iš kompanijų tam tikros sumos bitkoinais. Jeigu lėšos nebus pervestos, tai jų biurai sulauks naujų siuntų su sprogmenimis.
Policija oficialiai kol kas nepatvirtino šios informacijos. Kokios sumos reikalauja turto prievartautojas, nenurodoma.
Trečiadienį Nyderlanduose nugriaudėjo du sprogimai. Vienas iš jų įvyko apie 8 valandą ryto banko „ABN Amro“ pašto rūšiavimo centriniame skyriuje Amsterdame. Kitas – Japonijos kompanijos „Ricoh“ skyriuje Nyderlanduose. Per incidentus žmonės nenukentėjo. Įtartina siunta buvo aptikta ir „ABN Amro“ skyriuje Mastrichte, bet, pasak policijos atstovų, joje sprogmenų nebuvo.
Praėjusį mėnesį siuntos su sprogmenimis buvo pristatytos įvairioms bendrovėms Amsterdame, Roterdame, Utrechte ir Mastrichte. Nė viena iš jų nesprogo. Teisėsaugos institucijoms kol kas nepavyko nustatyti, kas jas išsiuntė.
Policijos duomenimis, visi incidentai greičiausiai yra susiję, kadangi ant visų siuntų buvo nurodytas vienas ir tas pats siuntėjas – mokesčių tarnybos skyrius su neegzistuojančiu adresu.
Nyderlandų policija šeštadienį vis dar ieškojo vyro, penktadienio vakarą peiliu sužalojusio tris žmones Hagos centre.
Vietos žiniasklaida praneša, kad teisėsauga tikrina traukinių ir autobusų stotis. Taip pat tikrinami ir kiti susisiekimo būdai, kuriais pasinaudojęs užpuolikas gali bandyti bėgti.
Policijos teigimu, trys nukentėję nepilnamečiai jau paleisti iš ligoninės, jų gyvybei pavojus negresia.
Naujienų agentūros ANP teigimu, policija pabrėžė, kad nėra ženklų, jog išpuolis turėjo teroristinių motyvų, tačiau esą tiriamos visos įvykio versijos.
Hagoje įsikūrusios Nyderlandų valdžios institucijos, o nusikaltimas įvykdytas apie 500 metrų nuo šalies parlamento.
Dėl „didžiojo penktadienio“ išpardavimų gatvėse tuo metu buvo itin daug žmonių, skelbia vietos žiniasklaida.
Incidentas Hagoje įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Londone užpuolikas peiliu nužudė du žmones ir dar tris sužeidė. Po grumtynių su praeiviais užpuoliką policijos pareigūnai nušovė.
Ūkininkų protestas Nyderlanduose. EPA-ELTA nuotr.
Protestuojantys ūkininkai Nyderlanduose sukėlė transporto chaosą.
Iš visos šalies antradienį Hagos link pajudėjo daugiau kaip 2 000 ūkininkų su traktoriais. Didieji įvažiavimai į miestą buvo užkimšti.
Iš viso spūsčių ilgis siekė daugiau kaip 1 100 km.
Ūkininkai protestuoja prieš tai, kad žemės ūkiui, jų požiūriu, vienpusiškai suverčiama atsakomybė dėl tokių aplinkos problemų, kaip klimato kaita ir per didelės azoto emisijos.
Protestų organizatoriai mitinge tikisi dalyvausiant per 10 000 žmonių.
Nyderlandų Aukščiausiasis teismas penktadienį nutarė, kad valstybės atsakomybė dėl 1995 metų Srebrenicos žudynių, vykusių Bosnijos karo metu, yra tik labai ribota ir daug mažesnė, nei buvo pripažinta anksčiau.
Žemesnės instancijos teismas 2017 metais nusprendė, kad olandų veiksmai reiškė, jog iš musulmonų buvo „atimta 30 proc. galimybė išvengti smurto ir egzekucijos“, todėl Nyderlandų valstybė turi sumokėti 30 proc. šeimoms priklausančių kompensacijų. Dabar šis procentas buvo sumažintas iki 10 proc., teismas nutarė, kad taikos palaikymo pareigūnai turėjo „tik nedidelį šansą“ užkirsti kelią šimtams musulmonų vyrų žūčių.
Tad teisėjai apkarpė santykį, pagal kurį Nyderlandų atstovai turės prisidėti išmokant kompensaciją 350 žuvusiųjų šeimų – šalis turės 10 proc. prisidėti teikiant išmokas Bosnijos serbų nužudytųjų artimiesiems.
Aukoms atstovauja organizacija „Srebrenicos aukų motinos“, kuri kompensacijos teismuose reikalauja jau daugelį metų.
Bosnijos serbų armija 1995 metais Srebrenicos anklave išžudė 7–8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų. Šios žudynės, kurių aukų vis dar randama masinėse kapavietės, įvyko Bosnijos serbų pajėgoms išstūmus JT taikdarius iš Srebrenicos. Jos laikomos vienu tamsiausių Bosnijos pilietinio karo epizodų ir kruviniausiomis skerdynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Du tarptautiniai teismai yra pripažinę jas genocidu.
Aukščiausiasis Nyderlandų teismas pripažino, kad olandai taikdariai neteisingai vykdė pabėgėlių evakuaciją. Jie iš savo prieglobsčio išsiuntė 350 vyrų, žinodami, kad jiems gresia mirtinas pavojus. Vis dėlto dabar teisėjai pripažino, kad olandų taikdarių atsakomybė buvo „tik ribota“.
Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad prognozės nepasitvirtino ir Nyderlanduose vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) geriausiai pasirodė proeuropietiškos partijos ir joms turi atitekti daugiausiai vietų Parlamente.
Remiantis „Ipsos“ atliktos apklausos duomenimis, Franso Timmermanso vadovaujamai Nyderlandų darbo partijai (PvdA) turėtų atitekti daugiau kaip 18 proc. balsų ir penkios vietos iš 26 vietų, priklausančių Nyderlandams EP.
Nyderlandų ministro pirmininko Marko Ruttės Liaudies partijai už laisvę ir demokratiją (VVD) prognozuojamos keturios vietos ir 14 proc. balsų. Krikščionių demokratų partijai (CDA) taip pat turėtų tekti keturios vietos, viena vieta mažiau nei 2014 metais vykusiuose rinkimuose.
Kaip teigiama, buvo manoma, kad rinkimuose didžiausia kova vyks tarp M. Ruttės VVD ir euroskeptiškos Thierry Baudet vadovaujamos partijos Demokratijos forumas (FvD), tačiau balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad FvD turėtų likti ketvirtoje vietoje su 11 proc. balsų ir trimis vietomis.
Prieš rinkimus M. Ruttės ir Th. Baudet partijoms buvo prognozuojama po penkias vietas.
Didžiausia nesėkmė rinkimuose prognozuojama Gerto Wilderso kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijai (PVV), kuri turėtų netekti trijų iš keturių vietų, kurias iškovojo 2014 m. rinkimuose.
Nyderlandų rinkėjai buvo vieni iš pirmųjų, balsavusių keturias dienas trunkančiuose EP rinkimuose. Ketvirtadienį EP rinkimuose dar balsavo Didžioji Britanija.
Vienas žmogus žuvo, o dar keli buvo sužeisti pirmadienį Nyderlandų mieste Utrechte, kur nežinomas vyras paleido ugnį tramvajuje. Tai pranešė šalies naujienų agentūra ANP. Tikslus nukentėjusiųjų skaičius nenurodomas. Jie nugabenti į ligoninę.
Pasak policijos atstovų, neatmetama ir terorizmo versija.
„Incidento aplinkybės tiriamos, – pareiškė pareigūnai. – Neatmetama, kad užpuolikai turėjo teroristinių tikslų“.
Ministras pirmininkas Markas Ruttė pavadino incidentą „keliančiu nerimą“.
Kaip jau buvo pranešta, į incidento vietą atvyko Nyderlandų policijos antiteroristinio dalinio pareigūnai. Įtariamasis paspruko iš nusikaltimo vietos. Policija jo ieško. Neatmetama, kad nusikaltėlių galėjo būti keletas.
Paryžius į netikėtą Nyderlandų sprendimą įsigyti 12,68 proc. bendros prancūzų ir olandų oro linijų bendrovės „Air France-KLM“ akcijų sureagavo itin atšiauriai, o prezidentas Emmanuelis Macronas pareikalavo Nyderlandų paaiškinti akcijų paketo įsigijimo tikslus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Pasak Prancūzijos vyriausybės atstovo Benjamino Griveaux ir E. Macrono, nei Prancūzijos vyriausybė, kuri yra didžiausia „Air France-KLM“ akcininkė su 14,3 proc. akcijų, nei įmonės valdyba nebuvo informuoti apie Nyderlandų planus įsigyti akcijų paketą.
„Vyriausybė nebuvo informuota nei apie šį sprendimą, nei apie jo įgyvendinimą. Dabar Nyderlandų vyriausybė turi paaiškinti savo veiksmus. Svarbiausia, kad bendrovės interesams nebūtų kenkiama“, – spaudos konferencijoje Paryžiuje sakė E. Macronas.
Antradienio vakare apie akcijų įsigijimą paskelbė Nyderlandų finansų ministras Wopkė Hoekstra, pranešė Nyderlandų naujienų agentūra ANP. Pasak ANP, Nyderlandai taip siekia sustiprinti savo pozicijas bendrovėje, kurioje šalis anksčiau buvo itin nedidelė akcininkė.
„Svarbiausia, kad gero valdymo principai būtų išlaikyti, o „Air France-KLM“ būtų valdoma atsižvelgiant į verslo interesus be jokio valstybių įsikišimo“, – sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas B. Griveaux.
B. Griveaux taip pat paskelbė, kad Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire’as šią savaitę su W. Hoekstra susitiks ir „draugiškai ir nuoširdžiai, svarbiausia – nuoširdžiai“, aptars Nyderlandų sprendimą įsigyti „Air France-KLM“ akcijų.
Austrijos ginkluotosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Į atsargą išėjęs Austrijos kariuomenės pulkininkas įtariamas kelis dešimtmečius šnipinėjęs Rusijai, penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė kancleris Sebastianas Kurzas.
Pasak S. Kurzo, įtariama, kad bendradarbiauti su Rusija karininkas pradėjo dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir tą darė iki pat šių dienų.
Dėl šių įtarimų užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl iškvietė Rusijos ambasadorių Vienoje ir atšaukė numatytą vizitą į Rusiją, pridūrė kancleris.
„Žinoma, jei tokie atvejai pasitvirtina, – nesvarbu, ar jie būtų įvykę Nyderlanduose, ar Austrijoje, – tai negali pagerinti Rusijos ir Europos Sąjungos santykių“, – teigė S. Kurzas.
Kalbėdamas apie Nyderlandus, Austrijos vyriausybės vadovas omenyje turėjo atvejį, kai Amsterdamas išsiuntė keturis Rusijos agentus, įtariamus planavus surengti kibernetinę ataką Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) būstinėje Hagoje.
„Rusijos šnipinėjimas Europoje – nepriimtinas ir turi būti pasmerktas“, – pridūrė S. Kurzas.
Austrijos gynybos ministro Mario Kunaseko teigimu, šis atvejis išaiškintas „prieš kelias savaites“, gavus informacijos iš vienos Europos žvalgybos agentūros.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvies Nyderlandų ambasadorę, kurios bus paprašyta pasiaiškinti dėl savo šalies teiginių, esą ji užkirtusi kelią Rusijos piliečių rengtai kibernetinei atakai, praneša valstybinės naujienų agentūros.
„Dėl Hagoje įvykdytos dezinformacijos kampanijos pirmadienį į užsienio reikalų ministeriją bus iškviesta Nyderlandų ambasadorė“, – naujienų agentūrą RIA Novosti informavo šaltinis Rusijos URM.
Nyderlandų institucijos ketvirtadienį informavo balandį išsiuntusios keturis Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) agentus, įtariamus mėginus įsilaužti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) kompiuterių tinklus.
Nyderlandų teigimu, tuo metu, kai mėginta įvykdyti šią ataką, OPCW tyrė kovą Anglijoje įvykdytą pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį.
Be to, tuo pat metu organizacija tyrė ir įtarimų, kad Maskvos remiamas Sirijos režimas prieš savo piliečius panaudojo cheminį ginklą, pagrįstumą.
Spėjami GRU agentai į Nyderlandus atvyko su rusiškais diplomatiniais pasais.
Paskutinį kartą Nyderlandų ambasadorė Renee Jones-Bos į Rusijos URM buvo iškviesta rugsėjį. Tuomet ji ir Šveicarijos ambasadorius Maskvoje turėjo pasiaiškinti dėl esą „nepagrįstų kaltinimų“, kad Rusijos šnipai mėgino įsilaužti į kelis objektus Šveicarijoje.
Rusija kaltinimus, esą ji dirigavo virtinei kibernetinių atakų, vadina „šnipų manijos“ rezultatu.
Karnegio (Carnegie) tarptautinės taikos fondo narys, politologas Aleksandras Gabujevas sako, kad Rusijos šnipai Nyderlanduose buvo sugauti dėl Rusijos valstybės korumpuotumo bei aplaidaus požiūrio į savo žvalgus. Pasak politologo, Rusijos žvalgai, norėdami išvengti baudų bei policijos keliuose, registravo automobilius savo tikraisiais vardais ir pavardėmis, nurodydami savo darbovietę bei asmens kodus.
„Bet kodėl „super“ GRU šnipas turėtų įregistruoti asmeninį savo automobilį nurodydamas slapto savo darbdavio adresą? Na tai suteikia tau lengvatų – esi įtraukiamas į specialų sąrašą, kad kelių policija negalėtų sustabdyti, tau niekada netaikomos piniginės baudos už vairavimą išgėrus ir kita, tau nereikia mokėti automobilių mokesčio“, – savo tviterio paskyroje šaržuoja politologas.
Pasak A. Gabujevo, tai buvo didžiausia žvalgybos nesėkmė šiuolaikinėje Rusijos istorijoje. Politologas teigia, kad tai lėmė įsišaknijęs sovietinis palikimas, aplaidumas žvalgyboje bei didžiulė korupcija valstybės aparate.
„Didžiausią žvalgybos nesėkmę šiuolaikinėje Rusijos istorijoje lėmė žlugusi vertybių sistema kai kuriose Rusijos visuomenės dalyse, giliai įsišaknijusios sovietinėje praeityje, visiems žinomas nekompetentingumas ir paprasta korupcija“, – teigė ekspertas.
Nyderlandų saugumo tarnyba balandį išsiuntė keturis Rusijos piliečius, kuriuos įtarė sąmokslu surengti kibernetinę ataką prieš cheminių ginklų kontrolę vykdančią organizaciją, pranešė pareigūnai, kuriais remiasi BBC.
Nyderlandai viešai įvardijo įtariamus rusų agentus ir sakė, kad operaciją vykdė Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU. Pasak pareigūnų, Nyderlandams per kontržvalgybos operaciją padėjo Jungtinė Karalystė.
Nyderlandų pareigūnų teigimu, Rusijos karinės žvalgybos GRU planuotos kibernetinės operacijos taikiniu turėjo tapti Hagoje įsikūrusi Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW).
GRU emblema – šikšnosparnis
Minimi rusai viešbučio automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) būstinės Hagoje pastatė elektroninės įrangos prigrūstą automobilį, norėdami įsilaužti į šios organizacijos kompiuterių sistemas.
Tuo metu OPCW tyrė Anglijoje įvykdytą cheminę ataką, kuria buvo pasikėsinta į buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį bei įtariamas chemines atakas Sirijoje.
Rusija neigia kada nors įvykdžiusi cheminę ataką.
Pasak Nyderlandų pareigūnų, visi keturi įtariamieji turėjo diplomatinius pasus. Vienas jų buvo informacinių technologijų ekspertas, o likusieji – pagalbiniai agentai.
Nyderlandų žvalgybos tarnybos anksčiau šiemet buvo sulaikiusios du rusų šnipus, įtariamus mėginus įsilaužti į Šveicarijos laboratoriją, kurią naudoja Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos įgyvendinimą prižiūrinti organizacija, penktadienį pranešė žiniasklaida ir pareigūnai.
Dviejų agentų, kaip manoma, dirbančių Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje, GRU, taikiniu turėjo tapti netoli Berno esanti Špyco laboratorija, pranešė Nyderlandų laikraštis NRC ir Šveicarijos dienraštis „Tages-Anzeiger“.
Leidinių žiniomis, tuo metu laboratorija tyrė medžiagą, susijusią su nuodingųjų dujų atakomis Sirijoje bei su kovo 4-osios dienos išpuoliu prieš buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją. Jis buvo įvykdytas panaudojant kovinę medžiagą „Novičiok“.
Laboratorija atlieka analitinį darbą Hagoje įsikūrusios Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) užsakymu.
Minėtuosius asmenis „šių metų pradžioje“ buvo sulaikiusi Nyderlandų karinės žvalgybos agentūra (MIVD), bendradarbiaudama su keliomis kitomis šalimis, pranešė laikraščiai.
„Remiantis su tyrimu susipažinusiais šaltiniais, įtariamieji su savimi turėjo įrangą, kurią ketino panaudoti įsilauždami į (Špyco laboratorijos) kompiuterių tinklą“, – priduria leidiniai.
Tiksli informacija apie įtariamųjų sulaikymą neskelbiama. Tačiau kovo 26 dieną Nyderlandų premjeras Markas Ruttė paskelbė, kad jo šalis išsiunčia „du Rusijos žvalgybos darbuotojus, dirbusius Rusijos ambasadoje“. Tai buvo padaryta solidarizuojantis su Didžiąja Britanija po S. Skripalio apnuodijimo.
Šveicarijos žvalgybos pareigūnai penktadienį patvirtino, kad jie apie šį incidentą žinojo.
Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį dėl Lietuvoje veiklą pradėjusios Rusijos įmonės „Yandex. Taxi“.
„Ne paslaptis, kad Rusija Europos Sąjungos ir NATO erdvėje siekia plėsti savo įtaką įvairiomis priemonėmis, taip pat ir per verslą. Šiuo atveju situacija dar reikšmingesnė, kadangi šiuolaikinėmis mobiliosiomis technologijomis grįstos pavėžėjimo paslaugos gali nesudėtingai kaupti ir sisteminti jautrią informaciją apie keleivius – jų maršrutus, kelionių laikus ir pan. Taksi paslaugos gali taip pat būti išnaudotos ir keleivių nuotaikų bei nuostatų identifikavimui. Hibridinio karo kontekste bet kokia informacija apie valstybę ir jos piliečius agresoriui gali būti naudinga, todėl ši rusiško kapitalo investicija Lietuvoje neabejotinai privalo būti įvertinta nacionalinio saugumo požiūriu“, – teigia A. Ažubalis.
Parlamentaras rašte D. Jauniškiui teiraujasi, ar VSD buvo iš anksto informuotas apie įmonės „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvą ir įvertino šios įmonės keliamas potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui bei kaip ketinama išvengti galimų rizikų?
Viešojoje erdvėje plačiai paskelbta, kad nuo liepos 26 dienos Vilniuje taksi paslaugas pradės teikti rusiško kapitalo Nyderlanduose registruota įmonė „Yandex. Taxi“. Iki 2018-ųjų ši įmonė veiklą plėtojo Rusijoje bei NVS šalyse, tačiau šiemet ji atėjo ir į Baltijos šalis – pirmiausia Estiją ir Latviją, o dabar – ir Lietuvą. Pasak A. Ažubalio, viešumoje pateikiamoje informacijoje taip pat nurodoma, kad kompanijos „Yandex“ įkūrėjas Arkadijus Voložas turi artimų ryšių su įtakingais Kremliaus asmenimis.
Iranas sekmadienį pareiškė protestą dėl Nyderlandų sprendimo išsiųsti du šalies diplomatus ir pagrasino, kad prieš tokį „nedraugišką ir destruktyvų veiksmą“ imsis atsakomųjų priemonių.
Nyderlandų žvalgybos AIVD atstovas penktadienį naujienų agentūrą AFP informavo, kad birželio 7 dieną iš šalies buvo išsiųsti du Irano ambasados darbuotojai. Išsamiau tokio sprendimo jis nekomentavo.
Netrukus po to, kai pasirodė ši informacija, Teherane buvo iškviestas Nyderlandų ambasadorius Irane, ir dėl šio žingsnio jam pareikštas „griežtas protestas“, sakoma internete paskelbtame Irano užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Kaip jau buvo pranešta Nyderlandų ambasadoriui, Islamo Respublika pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministerijos atstovas Bahramas Qassemis.
Be kita ko, B. Qassemis paragino Nyderlandų vyriausybę pasiaiškinti, kodėl „ji suteikia prieglobstį nusikaltėliams ir teroristams“ iš Irano opozicinės organizacijos „Liaudies mudžahedai“.
Teherano režimas „Liaudies mudžahedus“ uždraudė dar 1981 metais. Nuo 2002-ųjų iki 2009-ųjų organizacija buvo įtraukta ir į Europos Sąjungos teroristinių organizacijų sąrašą.
Du Irano diplomatai iš Nyderlandų buvo išsiųsti dar gerokai iki praėjusį pirmadienį Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos paskelbtos žinios apie šešių asmenų, įskaitant Vienoje dirbantį Irano diplomatą, areštus. Visi jie įtariami prisidėję prie spėjamo sąmokslo užpulti birželio 30 dieną Paryžiaus priemiestyje vykusį „Liaudies mudžahedų“ mitingą.
Antradienį paryčiais į vieno iš populiariausių Nyderlandų dienraščių ir žiniasklaidos grupių būstinę Amsterdame įsirėžė furgonas. Jis užsiliepsnojo, tačiau per incidentą niekas nenukentėjo.
„Šįryt apie 4 val. į Basisvego rajone Amsterdame esančios leidyklos fasadą įvažiavo pristatymo furgonas“, – tviteryje pranešė policija.
Pastate yra įsikūrusi populiaraus šalies bulvarinio dienraščio „De Telegraaf“ redakcija. Šis leidinys daugiausiai dėmesio skiria sporto, nusikaltimų ir naujienų apie įžymybes temoms.
Pasak pareigūnų, manoma, kad transporto priemonė į pastatą buvo nukreipta tyčia. Per incidentą niekas nenukentėjo, o vairuotojui iš įvykio vietos pavyko pasprukti.
Policija paskelbė bėglio paieškas ir prašo visuomenės suteikti informacijos apie galimą jo buvimo vietą.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Arūnas Spraunius
Ypač išraiškingas referendumas Nyderlanduose
Deja, nerimas pasitvirtino. Galutiniai Nyderlandų referdendumo dėl Ukrainos asocijuotos sutarties su ES rezultatai bus paskebti balandžio 12-ąją, vis dėlto vargu ar esmingai keisis jau paviešinti skaičiai, jog prieš ukrainiečių siekį integruotis į Europą pasisakė virš 60 proc. iš maždaug 33 proc. dalyvavusių referendume olandų.
Požiūriai į ukrainiečių viltis gyventi civilizuotai dėliojosi laiko atžvilgiu paraleliniais, bet vertybiniu ir turinio požiūriu absoliučiai skirtingais, nesusisiekiančiais vektoriais.
Metų pradžioje Kremliaus kuruojamas „Trolių fabrikas“ internete paleido siužetą su automatais ginkluotais neva ukrainiečių batalijono „Azov“ kariais, laužyta anglų kalba grasinančiais olandams ir padegantiems Nyderlandų Karalystės vėliavą. Kaip atlaidžiai nurodė ataskaitą tarptautinės žurnalistinių tyrimų grupės „Bellingcat“ narys Arickas Tolleris, gal „troliai“ ir tikėjosi kažką apgauti, nors veikiau negrabiai sukurptas siužetas tebuvo ataskaita kuratoriams. Ką gi, informacinis karas – irgi Europos realija jau kurį laiką.
Gi kaip konstruktyvaus mąstymo pavyzdį galima nurodyti Vokietijos bundestago deputato Karlas-Georgo Wellmano vasario 29-ąją interviu ukrainiečių leidiniui „Segodnia“ primintą faktą, jog Berlynas su ukrainiečiais rengia Ukrainos stabilizavimo bei vystymo strategiją, tokį lyg ir 21 amžiaus „Marshallo planą“, kuris turėtų papildyti Ukrainos sutartį dėl asocijuotos narystės ES ir padėti atkurti šalies ekonomiką, valdymą, teismų sistemą ir t.t.
JAV generolo ir politiko Georgo K. Marshallo pasiūlytas planas apėmė 16 Europos valstybių, Turkiją ir padėjo pakilti po Antrojo pasaulinio karo nualintai Europai. Pasak vokiečių politiko, Europa yra Ukrainos likimas, bet Kijevas turi būti pasirengęs namų darbams tokiu pat būdu, kaip kad jiems buvo pasiruošusi, pavyzdžiui, Lenkija, kuomet daugiau nei prieš 20 metų pasirašė asocijuotos narystės sutartį.
Olandus už balsuoti agitavo šios šalies premjeras Markas Ruttė ir Nyderlandų vyriausybės nariai, pavyzdžiui, užsienio prekybos ministrė Lilianne Ploumen, referendumo išvakarėse priminusi, jog susitarimas naudingas Ukrainai, ES ir Nyderlandams ne tik dėl to, kad visi norime gyventi laisvame pasaulyje, bet ir kaip atveriantis geras galimybes olandų investicijoms Ukrainoje. Balandžio 2-ąją JAV Valstybės deparatamento atstovė Elizabeth Trudeau irgi priminė, jog Asociacijos sutartis atitinka Ukrainos, Nyderlandų ir visos Europos interesus.
Olandus įtikinėjo praktiškai visi Ukrainos politikai – pradedant prezidentu Petro Porošenka ir baigiant užsienio reikalų ministru Pavelu Klimkinu, kuris su oficialiu vizitu viešėdamas Nyderlanduose balandžio 3-ąją Amsterdame su ten besimokančiais ukrainiečių studentais dalyvavo dviračių žygyje, simpoziume „Kova už Europą“, diskusijose, televizijos laidose – visur, kur tik įmanoma mėgindamas informuoti olandus apie savo šalį bei jos tikslus.
Nepadėjo. Galima būtų sarkastiškai pastebėti – užtat suveikė Nyderlandų Karalystės vėliavą sudeginę „Kremliaus troliai“. Be abejo, galų gale suveikė ne jie. Tiesiog, olandai referendume likimine ukrainiečiams tema sprendė savo klausimus. Kaip dar prieš balsavimą pastebėjo Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Jelena Zerkal, prastai, kai referendumas iš pat pradžių rengiamas su neigimo ženklu. Ir pridūrė besitikinti, jog olandai supranta, kad galų gale balsuos ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos Sąjungos (ES) kaip tokios ateities.
Bet ukrainiečių atveju kalbama apie civilizacinį pasirinkimą. Kaip balandžio 4-ąją pastebėjo Ukrainos pasiuntinys Belgijoje ir ES Nikolajus Točickis, Kijevas daug nuveikė pritaikydamas savo įstatyminę bazę prie europinių taisyklių, ES pasitiki Ukraina ir mano, kad šalis iš esmės sėkmingai įveikia integracinį kelią. Tą lyg ir patvirtino Bendrijos pasiuntinys Ukrainoje Janas Tombińskis, pareiškęs, kad Europos Komisija pasirengusi teikti Europos parlamentui bevizio režimo ukrainiečiams suteikimo reglamento pakeitimus, mat Kijevas įsipareigojimus vykdo. Be to, 27 Bendrijos šalys ratifikavo susitarimą, o referendumas Nyderlanduose pateiks atsakymą šios šalies parlamentui.
Pateikė. Iškart po rezultatų paskelbimo Nyderlandų premjeras pareiškė, kad ministrų kabinetas vėl išsamiai nagrinės Ukrainos asociacijos narystės ES sutartį, kad būtų patenkintos visos pusės – tiek nacionaliniame, tiek europiniame lygmenyje. Nyderlandų užsienio reikalų ministras Bertas Koendersas paparašė ukrainiečius būti kantrius. Ukrainos prezidentas referendumo rezultatą pavadino ataka prieš Europos vienybę bei europietiškų vertybių sklaidą.
Olandai, tiksliau, dalis šios šalies visuomenės, referendumu pirmiausia išreiškė savo požiūrį į ES, o ne Ukrainą. To neslėpė interneto socialiniuose tinkluose įsisteigusi jo iniciatorė grupė „Geen Peil“, kurios atstovas likus savaitei iki referendumo viešai pareiškė, jog jiems nerūpi Ukraina, pridūręs, jog naudojamasi visomis galimybėmis, siekiant kurstyti įtampą tarp Nyderlandų ir ES.
„The Times“ kitą dieną po balsavimo referendumą pavadino tarpiniu įvykiu, kuris tik iš dalies atspindėjo balsuojančiųjų požiūrį į ES plėtrą rytų pusėn. Jis taip pat buvo atspindys dalies Nyderlandų visuomenės nusivylimo po 2005-ųjų, kuomet olandai blokavo ES konstitucijos priėmimą, bet ji vėliau vis tiek priimta „Lisabonos sutarties“ pavadinimu. 2005-aisiais balsavę prieš glaudesnę integraciją tebesijaučia stipriai apgauti ir „atsigriebė“ Ukrainos sąskaita.
Nyderlandai siunčia ženklą ir britų eurospektikams, kurie po pustrečio mėnesio balsuos už Jungtinės Karalystės buvimą ES, o ir pačiuose Nyderlanduose niekas netrukdo tylomis ruoštis šalies pasitraukimui iš Bendrijos. Apskritai aplinkybėms susiklosčius nėra nerealu sulaukti „referendumų parado“ bet kur Europoje – ekonomikai stagnuojant, populistnės partijos stiprėja.
Savimi patenkintiems euroskeptikams Ukraina nerūpi, ir nevarginkite jų faktais, kad, pasak kovo 3-ąją paviešintos Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisaro ataskaitos, nuo 2014 metų kovo iki 2016-ųjų vasario rytų Ukrainoje žuvo 9167 žmonės. Žuvo tik todėl, kad ukrainiečiai nori gyventi Europoje.
Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos UKIP lyderis Nigelas Farage’as pirmadienį viešėjo Amsterdame, kur atvyko išreikšti palaikymo sutarties su Ukraina priešininkų stovyklai. Geopolitinis angažuotumas akivaizdus – UKIP lyderis bei jo pasekėjai Briuselio nemėgsta tiek, jog yra pasirengę palaikyti Maskvą.
Taigi ponui Vladimirui Putinui balandžio 6-oji buvo gera diena. Jei Ukraina neteks europietiškos raidos perspektyvos, Maskva šį geopolitinį vakuumą užpildys nedelsdama. Nebent, nemadinga moralinė reikalo pusė, apie kurią referendumo išvakarėse užsiminė Nyderlandų parlamento narys filosofas Sibė Shaafas, jog jam gėda dėl savo šalies, kuri savo problemas sprendžia Ukrainos sąskaita.
Argentina 20 amžiaus pradžioje pagal BVP vienam gyventojui beveik prilygo JAV. Vėliau šalis pradėjo užsidaryti taip pat, kaip dabar rusai, ir amžiaus pabaigoje buvo priversta pasiskelbti bankrutavusia. Ką reikia nuveikt, kad taip smuktum? Rusų elgesys su savo ekonomika tą gerai iliustruoja.
Gi Kijeve suprato, kad kitos išeities nėra kaip tik jungtis su pasauliu. Ukrainoje vyksta normalus demokratinis procesas, nepaisant dabartinių „nešiojimų“, šalis anksčiau ar vėliau išmoks tvarkytis civilizuotai, kad ir kaip Kremlius kaišiotų šiai nacijai pagalius į ratus.
Todėl referendumas Nyderlanduose labai išraiškingas – savimi patenkinti euroskeptikai niekada, jokiomis aplinkybėmis nesutiktų visam gyvenimui pasilikti konservatyvių vertybių „bastione“ Rusijoje, tiesa, kai kuriems jų tai netrukdo imti iš Kremliaus pinigus. Tai toks ir skirtumas tarp tikro rūpesčio ir banalios demagogijos.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
