Krymo pusiasalis – tai Ukraina
Kyjivas, kovo 1 d. (ELTA). Okupantai rusai evakuoja savo šeimas iš Krymo. Tai trečiadienį pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.
„Vėl fiksuojamas tam tikrų kategorijų piliečių evakavimas iš laikinai okupuoto Krymo. Pastaruoju metu Rusijos okupacinės kariuomenės kariškiai, dislokuoti Perevalne, išsiunčia savo šeimas į Rusiją“, – sakoma pranešime.
Generalinio štabo duomenimis, okupacinė Chersono srities „valdžia“ ruošiasi sprukti į Krymo teritoriją, bijodama deokupacijos. O pačiame pusiasalyje rusai stiprina gynybą ir stato įtvirtinimus.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Ukraina įvedė sankcijų daugiau nei dviem dešimtims Rusijos pareigūnų ir trims Prancūzijos pareigūnams iš Europos Parlamento (EP), kurie Rusijos aneksuotame Kryme apsilankė be Kijevo sutikimo.
Maskvai aneksavus Krymą, Ukrainos pajėgos nuo 2014 m. rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja su Rusijos remiamais separatistais.
Kijevas kaltina Maskvą į Rytų Ukrainą siunčiant karius bei ginklus ir aštrinant konfliktą.
Antradienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė naujas, šalies nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos priimtas sankcijas, informacija apie jas pasirodė prezidento tinklalapyje.
Į asmenų, kuriems įvedamos sankcijos, įtraukti 23 Rusijos pareigūnai, atstovaujantys vidaus reikalų ministerijai ir įvairioms saugumo tarnyboms, taip pat trys Prancūzijos pareigūnai iš EP kraštutinės dešinės politinės grupės „Identity and Democracy“.
Prezidento dekrete nėra nurodoma, kodėl Ukraina įvedė sankcijas Virginie Joron, Jeanui-Linui Lacapelle ir Philippe’ui Olivier, tačiau žinoma, kad pernai šie įstatymų leidėjai lankėsi Kryme be Ukrainos valdžios sutikimo.
Maskvai aneksavus Krymą, Kijevas uždraudė į pusiasalį vykti kaip nors kitaip nei per sausumos sieną su Ukraina. Rusija 2018 m. atidarė tiltą į Krymą ir vykdo skrydžius į Krymo oro uostus.
Pagal Prancūzijos įstatymų leidėjams įvestas sankcijas, įšaldomas jų turtas Ukrainoje ir jiems neleidžiama įvažiuoti į šalį.
Be Rusijos ir Prancūzijos pareigūnų, sankcijos įvestos ir daugiau nei 80-iai Rusijos įmonių bei žiniasklaidos priemonių.
Finansinės sankcijos nukreiptos ir prieš naujienų agentūrą TASS bei valstybės kontroliuojamą žiniasklaidos agentūrą „Rossija Segodnia“.
Naujos priemonės paskelbtos po to, kai praėjusį mėnesį Ukraina įvedė sankcijų Maskvą remiančiam įstatymų leidėjui ir Vladimiro Putino sąjungininkui Viktorui Medvečiukui.
Oficialiai ataka Krymo koledže nebelaikoma teroristiniu išpuoliu, aukos mirė nuo šautinių žaizdų. EPA-ELTA nuotr.
Dėl žudynių Politechnikos koledže Kerčės mieste (okupuotas Krymas) gyvybių neteko 19 žmonių, apie 70 – sužeista. Dešimties sužeistųjų būklė – labai sunki.
Sprogmuo, kuris detonuotas spalio 17-ąją apie pusiaudienį, buvo specialiai padėtas mokslo įstaigos valgykloje. Tuo metu ten buvo daug studentų. Todėl ir aukų turėjo būti ypač daug.
Oficialusis Kremlius nutikusį incidentą pirmiausia pavadino teroro aktu, o Tyrimų komitetas iškėlė bylą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už teroristinę veiklą. Bet kai paaiškėjo, jog masines žudynes organizavo rusas, be to, Rusijos prezidento Vladimiro Putino puoselėjamos „Novorosijos“ šalininkas, baudžiamąją bylą tyrėjai skubiai perkvalifikavo į „žmogžudystę stambiu mastu“.
Taigi kas šaudė į studentus? Studento pavardė – Vladislavas Rosliakovas. Rusiški informacijos šaltiniai teigia, kad jis – nusišovė. Bet gal jį nušovė, kad neliktų pėdsakų, kad, tardomas neišplepėtų to, ko nereikia? Beje, Rusijoje vengiama rašyti, jog Vl. Rusliakovas buvo „Novorosijos“ šalininkas. Tačiau socialiniuose tinkluose ši tema aptariama labai plačiai (pavyzdžiui, kavkazcenter.com).
Kai kurie komentatoriai, plušantys socialiniuose tinkluose, pastebi, jog masinė žmogžudystė Kerčėje 2018-aisiais panaši į 1999-uosius metus, kai FSB specialiai organizavo gyvenamųjų namų sprogdinimus Rusijos Federacijos teritorijoje, kaltę suversdama nepriklausomybės nuo Rusijos siekiantiems čečėnams. Verta prisiminti: tuoj po gyvenamųjų namų sprogdinimų V.Putino vadovaujama Rusija pradėjo plačią karinę kampaniją prieš Čečėniją. Tuometinė FSB intriga akivaizdi: iki pamatų sugriaunami keli daugiaaukščiai gyvenamieji namai, žūsta daug civilių, su karinėmis struktūromis niekaip nesusijusių Rusijos gyventojų. Teroro vykdytojais pasirinkti čečėnų tautybės žmonės (iki šiol nežinoma, ar jie buvo panaudoti „v temnuju“, ar buvo priversti tai padaryti po grasinimų ir šantažo). Atsakomybė už į orą išlėkusius daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus suverčiama būtent čečėnams – nepriklausomybininkams. O jau tada V.Putinas turi atrištas rankas – jis tarsi įgyja moralinę teisę pulti Čečėniją, kad neva padarytų galą teroro aktams.
Pasak kavkazcenter.com, gali būti, kad žudynės Kerčėje organizuotos panašiais sumetimais: V.Putinas kaltę suverčia ukrainiečiams, neva keršijantiems už prarastą Krymą. Jei šią nuomonę pavyktų išplatinti kuo plačiau, ne tik Rusijoje, bet atsirastų „naudingų idiotų“ ir Europoje bei Amerikoje, V.Putinas įgytų pretekstą prieš Ukrainą pradėti naują, tik žymiai agresyvesnę nei iki šiol karinę kampaniją.
Tačiau Kremliaus šeimininko kortų kaladę, regis, sumaišė žinia, kad į studentus šaudęs jaunuolis – V.Putino ir jo sukurtosios „Novorosijos“ gerbėjas. Kas tai – žioplumo klaida ar dar viena klasta, kurios kol kas mes dar neperpratome?
Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pasmerkė naujausias JAV įvestas ekonomines sankcijas prieš Maskvą, pavadindama jas „absurdiškomis“ ir pasilikdama „teisę į atsaką“, praneša AFP.
„Ši absurdiška sankcijų kampanija yra nesėkminga ir nepasieks jokių rezultatų“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Jei JAV valdžia linkusi nutraukti ekonominius ryšius su Rusija, tai yra jos teisė, tuo metu mes pasiliekame teisę į atsaką“, – sakoma pranešime.
Naujausios JAV iždo departamento paskelbtos sankcijos nutaikytos prieš Rusijos valdžios atstovus, tiekusius turbinas aneksuotame Kryme esančiai elektrinei, ir prieš kelis „ministrus“ iš separatistinių teritorijų Rytų Ukrainoje.
Sankcijos pritaikytos 21 asmeniui ir 9 įmonėms. Veiksmų prieš kai kuriuos iš jų imtasi dėl turbinų. Vokietijos inžinerijos koncerno „Siemens“ pagamintos turbinos turėjo būti naudojamos Rusijoje, tačiau vėliau buvo nugabentos į Krymą, kurį Rusija okupavo ir aneksavo iš Ukrainos 2014 m.
Kremlius priekaištauja, kad šių sankcijų imtasi „su dingstimi išgalvoti Rusijos kišimąsi į Ukrainos krizę“ ir kad „JAV tiesiog rodo visam pasauliui savo bejėgiškumą“.
„Vašingtonas negali atsikratyti iliuzijų, kad mus galima įbauginti neišduodant vizų ar taikant prekybos draudimus“, – rašoma pranešime.
