Tankas Leopard 2. Youtube.com

Berlynas, sausio 24 d. (ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas priėmė sprendimą nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“, praneša „Spiegel“.
 
Pasak leidinio, „po kelis mėnesius trukusių diskusijų kancleris O. Scholzas nusprendė pristatyti Ukrainai kovinių tankų“.
 
„Spiegel“ žiniomis, Ukraina turėtų gauti iš Vokietijos bent jau vieną tankų „Leopard 2A6“ kuopą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Jau esu ne sykį užsiminęs: Pasaulį stebime, vertiname iš įvairiausių kampų. Tačiau man atrodo, jog pats tikriausias tarptautinių santykių vertinimo kriterijus, nors šiandien ne itin populiarus,  – teisinga ar neteisinga. Visos kitos temos – apsižioplino ar veikė sąmoningai, turėjo išeičių ar ne, – šalutinės. Pirmiausia atsakykime į klausimų klausimą – teisinga ar klaidinga?

Šiandien jūsų dėmesiui – trys pavyzdžiai.

Jurijaus Felštinskio argumentai

Jurij Felštinskij. Slaptai.lt foto

Štai JAV šiuo metu gyvenantis rusų istorikas Jurijus Felštinskis keliuose viešuose savo komentaruose minėjo, jog didžiosios NATO ir Europos Sąjungos valstybės buvo nutarusios paaukoti Ukrainą. Vakarai manė, jog Rusija – labai stipri, o Ukraina – silpna, todėl laikėsi taktikos, jog Kijevui neverta padėti, mat po kelių dienų ar kelių savaičių jis neabejotinai kris. Vašingtonas, Berlynas bei Paryžius buvo įsitikinę, jog jiems ir vėl teks derėtis su Kremliumi, nes Ukrainos tiesiog nebebus.

Štai kodėl JAV ir kitos NATO šalys deramai neparėmė Ukrainos rimtais ginklais karo išvakarėse. Štai kodėl Vakarai net dabar neduoda Ukrainai pačių svarbiausių ginklų – puolamosios ginkluotės, įskaitant tankus, toliašaudę artileriją ir naikintuvus. Jie tiesiog neatsikvošėję po patirto šoko, kai Ukraina užtektinai lengvai pasipriešino Rusijos agresijai puikiai parodydama, kad Velnias – ne toks juodas, kaip buvo galima manyti.

Tačiau Vakarai vis dar paniškai bijo Rusijos, todėl kiekvienas Vladimiro Putino pagrūmojimas net mažiausiu piršteliu verčia juos iš baimės tūpčioti, aikčioti, griebtis už galvos.

Esama vilčių, jog Vakarai po truputį atgauna žadą vis giliau suprasdami, esą Rusija, jei šiandien jos nesutramdysime, netrukus kels dar bjauresnių problemų. Tačiau tai, kad Vašingtonas, Paryžius ir Berlynas 2022-ųjų vasario pradžioje buvo nusprendę paaukoti Ukrainą lygiai taip pat, kaip kadaise aukojo Čečėniją, Moldovą, Gruziją (Sakartvelą), – didelė jų nuodėmė. Vakarai nebeturi nė menkiausios teisės vadinti savęs demokratais, kuriems pirmiausia – padorumas, sąžiningumas, garbė, tiesa. Vakarai pasirodė esą maždaug tokie pat cinikai, kaip ir tos valstybės, kurias jie kaltina korupcija, amoralumu ar žiaurumu. Ar šią mirtiną vakarietišką nuodėmę kada nors bus galima pamiršti, ją dovanoti nurašant į praeitį? – nežinau. 2022-ieji metai parodė, kad iki tikro nuoširdumo bei padorumo – dar labai toli.

Vokietijos kanclerio išdavystė

Būtent tokiu žvilgsniu vertinu Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą paremti Ukrainą moderniais Leopard 2 tankais. Man atrodo, jog Vokietijos politikas elgiasi gėdingai, bjauriai, neteisingai. Net jei rytoj ar poryt Vokietijos kancleris atsikvošės, šios nuodėmės jau niekad nenusiplaus. Nes kiekviena uždelsta diena – tai skaitlingos ukrainiečių netektys.

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Visus Berlyno pasiteisinimus (vengia atominės tragedijos, neturi užtektinai ginkluotės, jau ir taip daug padeda ukrainiečių kariams, derina savo žingsnius su amerikiečiais, kaltina ukrainiečius korupcija) metu į šiukšlių kibirą. Vokietija neturi nė vieno bent kiek rimtesnio pasiteisinimo. Rusija senų seniausiai demonstravo agresyvumą. Tik kvailiai, idiotai ir Kremliaus agentai šito nematė. O kaip tuomet elgėsi Angela Merkel? Ji išsijuosusi griovė Vokietijos ginkluotąsias pajėgas: jos valdymo metais iš, regis, 26 stambių karinių junginių liko vos 6 ar 8 junginiai. Ponia Merkel savo kariuomenę sumažino beveik keturis sykius!

Puikiai prisimenu, kaip anuomet, būdamas jaunas žurnalistas, džiaugiausi, kai Lietuva sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Džiaugsmas liejosi per kraštus. Dabar puikiai matau, jog preteksto dideliems džiūgavimams nebuvo. Šios dvi organizacijos – labai gražios, puikios. Bet tik – šiltnamio sąlygomis. Užtenka Rusijai pradėt mojuoti savo kuokomis, ir europietiškos institucijos tampa bedantės, bailios, ištižusios.

Kai giliau žvelgiu vidun, matau vien klaidas ir klystkelius.

Europietiška korupcija

Štai Belgijos teismas atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri viena iš svarbiausiųjų figūrų plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje.

Priminsiu: E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju, nes pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, kaltinami korupcija. 44 metų buvusi žinių vedėja jau daugiau kaip mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo. Tačiau paskutiniojo teismo posėdžio metu Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais. E. Kaili suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.

Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas

Kad Europa demaskuoja savus kyšininkus, – puiku. Tačiau E. Kaili tema tarsi byloja, jog Europa mažai kuo skiriasi nuo tų šalių, kurias pastaruosius keletą dešimtmečių įkyriai kaltino korupcija. Pasipūtusi, išdidi Europa nurodinėjo kitoms šalims, kokius įstatymus šios privalo priimti, kokius saugiklius naudoti, kokias bausmes skirstyti. Dabar akivaizdu, jog pirmiausia derėtų apsišluoti savo kieme, ir tik po to – ieškoti svetimų nuodėmių. Lietuviai turi puikią patarlę: „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“.

Tačiau net E. Kaili byloje europiečiai elgiasi ne iki galo nuosekliai. Kodėl nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru ir Maroku. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklausė Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras  pavertė „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).

Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.

Nejaugi Belgijos teisėsaugai neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.

Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga.  Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).

Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant tarptautinėje arenoje nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.

Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azerbaidžano spauda.

Švediška kvailystė

Kurdų karinė grupuotė

Kita europietiška nesąmonė, kurią užfiksavau, – Švedijoje. Prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas – musulmonams šventa knyga. Keista, kad išsilavinusi Švedija nemato nieko blogo, kai viešai deginamos knygos. Juolab keista, jog išsilavinusi Švedija nesutrukdė prieš islamą nusiteikusiam politikui Rasmusui Paludanui viešai deginti Korano teisindamasi neva „plačia savo šalies žodžio laisvės samprata“. Tiesa, Švedijos politikai smerkė Koraną išniekinusį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų aktyvistą. Tačiau tvirtino, jog būtent tokia „žodžio laisvės samprata“. O man atrodo, kad šiuo konkrečiu atveju teisesnis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, įsitikinęs, jog Korano deginimas yra „neapykantos nusikaltimas“, jog „niekas neturi teisės tyčiotis iš šventųjų“.

Nesuprantu švedų net tada, kai jie leido Švedijoje gyvenantiems kurdams prie Stokholmo rotušės žemyn galva pakabinti R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Jei Turkijos prezidento iškamšą Švedijoje būtų išniekinę švedai, – būtų viena byla. Dabar gi įsidėmėkime: Turkijos prezidentą įžeidinėja ne švedai, o į Švediją atvykę kurdai. Įžeidinėja būtent tuo metu, kai Stokholmui verkiant reikia Turkijos pritarimo stojimui į NATO.

Kaip į tokius antiturkiškus, antimusulmoniškus išpuolius reaguoja oficialioji Ankara? Akivaizdu, jog turkai įsižeidę. Suprantama, jog Turkijoje reziduojantys švedų diplomatai buvo iškviesti pasiaiškinti dėl antiturkiškų išpuolių. Nenuostabu ir tai, kad Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pareiškė: „Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“.

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Tad kaip dabar bus, jei Turkija tikrai mirtinai supyko ir niekad niekaip nepritars Švedijos narystei NATO aljanse? Beje, nepritardama Turkija teisi: jei sėdime vienoje valtyje, privalome tarpusavy derinti savus interesus. Jei Švedijai nusispjauti į turkiškas problemas, turkai turi teisę nusispjauti į švediškas problemas. Turkai turi teisę pareikšti: „dabar švedus nuo galimos Rusijos agresijos tegul gina kurdai“.   

Visiems aišku, jog kurdai niekad negins Švedijos. Švedijos saugumas jiems tiek ir terūpi. Bet gal tai ir yra didžioji Kremliaus afera: kurdų pagalba Švediją sukiršinti su Turkija? 

Labai paprasta, genealu, jei naivieji švedai Rusijos žvalgybinėje operacijoje temato „žodžio laisvę“…

2023.01.24; 09:00

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Pasaulį stebime, vertiname iš įvairiausių kampų. Kiek žmonių – tiek nuomonių. Kiek valstybių, tiek požiūrių. Kiek tautų, tiek žvilgsnių. Vieniems rūpi grožio, naudos temos. Kiti gilinasi į istorijos, kultūros klausimus. Tretiems įdomiausi teisiniai aspektai.

Man dingojasi, kad pats tikriausias tarptautinių santykių vertinimo kriterijus, nors šiandien ne itin populiarus,  – teisinga ar neteisinga. Taip, mums turėtų labiausiai rūpėti, teisingai ar klaidingai elgiasi žmogus, tauta, valstybė, įstaiga. Visos kitos temos – apsižioplino ar veikė sąmoningai, turėjo kitų išeičių ar neturėjo, – šalutinės, ne pačios svarbiausios. Pirmiausia atsakykime į klausimų klausimą – teisinga ar klaidinga? Nes jei šį galvosūkį nustumiame šalin, pakeičiame kitais, šalutiniais, pavyzdžiui, naudos – žalos kriterijais, beviltiškai susipainiojame.

Jei išgirdęs pasiteiravimą „teisinga – neteisinga“ pašnekovas puola muistytis, girdi, „neturėjome kitos išeities“, girdi, „rūpinomės išskirtinai savo interesais“, girdi, „buvome suklaidinti“, – turime kelią, vedantį į chaosą, į naujas priešpriešas. Privalome suvokti: priimdami visus pasiteisinimus mes užgožiame svarbiausiąją – teisingumo – temą. O tai reiškia, jog, pasirinkdami vien teisinimų ir pasiteisinimų taktiką, elgiamės neteisingai, nes paminame teisingumo kriterijus. Jeigu norite, skatiname aplinkinius  elgtis negarbingai, nes jie viliasi taip pat rasią, kaip išsisukti, jei bus pagauti už rankos.

Niekad niekur nesakiau, jog draudžiama išklausyti nusidėjelio argumentų. Išklausykime, įsigilinkime. Šiame pasaulyje visaip nutinka: gal nuoširdžiai klydo. Bet vis tik neleiskime, kad mus visur ir visada užliūliuotų neva įtikinamais, neva pagrįstais pasiteisinimais. Žingsniuodami šiuo klystkeliu, žiūrėk, pajėgtume išteisinti net Staliną ir Hitlerį.

Būtent šiuo žvilgsniu vertinkime Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą paremti Ukrainą moderniais Leopard 2 tankais. Akivaizdu, jog Vokietijos politikas elgiasi gėdingai, bjauriai, neteisingai. Šiandieninės vokiškos dvejonės atitolina Kijevo pergalę, o agresoriui suteikia vilčių, jog, organizavus milžiniškas mobilizacijas, iš ukrainiečių pavyks išpešti bent šiokių – tokių nuolaidų. Todėl ir klausiu: Olafai Scholzai, jūs norite, kad kruvina Rusijos agresija prieš Ukrainą užtruktų kuo ilgiau? Jūs nenorite taikos? Jums nusispjauti, kad kiekvieną dieną beveik pačiame Europos centre žūsta šimtai ukrainiečių, nuo žemės paviršiaus nušluojami dideli miestai?

Visus Berlyno pasiteisinimus (bijo Trečiojo pasaulinio karo, vengia atominės tragedijos, neturi užtektinai ginkluotės, baiminasi, jog Rusija subyrės į šipulius, jau ir taip daug padeda ukrainiečių kariams, laukia, kaip pasielgs amerikiečiai, įtaria ukrainiečius korupcija) metu į šiukšlių kibirą. Vokietija neturi nė vieno bent kiek rimtesnio pasiteisinimo. Rusija senų seniausiai demonstravo agresyvumą: 1994-aisiais -pradėdama karą prieš vos milijoną gyventojų turinčią Čečėniją, 2008-aisiais – atakuodama Gruziją (Sakartvelas), 2014-aisiais – iš Ukrainos atplėšdama Krymą. Tik kvailiai, idiotai ir Kremliaus agentai šito nematė. O kaip tuomet elgėsi Vokietijos politikė Angela Merkel? Ji išsijuosusi griovė Vokietijos ginkluotąsias pajėgas: jos valdymo metais iš, regis, 26 stambių karinių junginių liko vos 6 ar 8 junginiai. Ponia Merkel savo kariuomenę sumažino beveik keturis sykius.

Tankas Leopard 2. Youtube.com

Beje, tuometiniai Berlyno gudročiai, atsisakydami kariuomenės, nė nesiteikė pasiteirauti Lietuvos, Latvijos ir Estijos, ar Baltijos šalys sutinka, kad Vokietija susilpnintų Bundesverą keturis kartus. O juk privalėjo sulaukti mūsų pritarimo: mes esame lygiaverčiai, vieni kitiems įsipareigoję partneriai NATO ir Europos Sąjungoje (tai neutralioji Šveicarija gali elgtis kaip tinkama).

Dabar į viešąją erdvę prasprūdo net argumentų, esą Vokietija atlieka reviziją savo ginkluotosiose pajėgose – vis dar skaičiuoja, kiek garažuose turi tankų, šarvuočių, naikintuvų. Vaizdžiai tariant, kai suskaičiuos, tuomet žinos, kiek galima Ukrainai padovanoti šarvuotosios technikos. Mano supratimu, – niekingas pasiteisinimas. Vladimiras Putinas rimtą karą prieš Ukrainą pradėjo beveik prieš metus, o vokiečių politikai per vienuolika mėnesių vis dar nesugeba suskaičiuoti, kiek angaruose turi tankų?

Šiuo kampu analizuojant JAV paramos ukrainiečiams temą akivaizdu, jog ir Amerika neduoda ukrainiečių kariams tiek ginklų, kiek prašo Kijevas. Vėl – bjauriai neteisinga. Nes JAV, skirtingai nei Vokietija, angaruose saugo užtektinai daug modernių tankų, modernių šarvuočių, kad galėtų ištiesti tvirtą pagalbos ranką.

Tiesa, visiems puikiai žinomas karo apžvalgininkas Aleksėjus Arestovičius, duodamas kanale youtube.com video komentarus Markui Feiginui, dažniausiai linkęs Vakarus teisinti dėl vėlavimų. Esą Vakarų demokratija taip surėdyta: ilgai svarsto, skaičiuoja, vertina, po to – juda į priekį; jei žengtas į priekį žingsnis pasiteisina, žengia antrą, trečią…

Apibendrinus paskutiniuosius A. Arestovičiaus ir M. Feigino debatus viešojoje erdvėje, susidariau įspūdį, jog Vakarai gelbėja Ukrainą užtektinai rimtai, todėl ukrainiečiai privalo būti labai dėkingi. Taip, jei ne šiandieninė Vakarų pagalba, Ukrainai dabar būtų kur kas sunkiau. Paskutinysis susitikimas JAV karinėje bazėje Ramšteine byloja, jog karinės technikos paketas Ukrainai – įspūdingas.

Tačiau ten vis dar nesurašyta tiek daug puolamosios ginkluotės, kiek jos prašo Ukrainos prezidentas, Ukrainos užsienio reikalų ministras, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas. Ko dar laukiama? JAV prezidento Joe Bideno neskubėjimas duoti tiek, kiek reikia, – toks pat įtartinas kaip ir Olafo Scholzo baimės (laukiama, kuomet nusilps Rusija, pamirštant, kad jėgų netenka ir Ukraina?). Tiksliau tariant – ir įtartinas, ir neteisingas.

Neteisinga ir tai, kad viešojoje erdvėje pradėtas žodinis puolimas prieš visuomet skeptiškai nusiteikusį JAV Center for Security Policy vyriausiąjį mokslinį bendradarbį Andrėjų Ilarionovą. Kodėl jį pradėjo puldinėti, net atvirai teiraujasi, ar jis nėra užsislaptinęs Kremliaus agentas? Keliuose savo komentaruose A. Arestovičius užsiminė, girdi, A. Ilarionovas kursto paniką, prognozuodamas naujas skaitlingas Rusijos atakas, bei sąmoningai klaidina Kijevą, jog Kremlius galbūt atakuos kelius, kuriais iš Vakarų gabenama karinė amunicija. Pasak A. Arestovičiaus užuominų, tai panašu į kapituliantiškų nuotaikų platinimą bei bandymus Ukrainą sukiršinti su sąjungininkais. Užsiminta net apie sąmoningą Ukrainos karinės vadovybės klaidinimą dėl įmanomo vakarinių šalies teritorijų puolimo siekiant Ukrainą atkirsti nuo Vakarų (tektų kai kuriuos dalinius atitraukti iš rytų; Kremlius pasinaudotų šiuo atitraukimu ir vėl smogtų pietryčių kryptimis?).

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

O man atrodo, kad A.Ilarionovas nuoširdžiai siekia padėt Ukrainai, įvairiausiais kampais lygindamas, kokia vis tik nedidelė Vakarų parama ukrainiečiams (gal vis tik Vakarai susigės ir ims duoti daugiau?), bei perspėdamas, jog, puldamas į neviltį, V. Putinas galbūt atakuos vakarines teritorijas, kuriomis į Ukrainą keliauja ginklai (informuotas, vadinasi, – apginkluotas). Tiesa, kokia skaudi bebūtų, visuomet geriau nei „rožiniai akiniai”.

Šį komentarą baigiu lietuviškuoju apgailestavimu. Lietuvai labai nepasisekė, kad mums priskirtas būtent vokiškas karinis dalinys. Vokiečių kariai, žinoma, niekuo dėti. Tikiu, kad jie drąsūs, profesionaliai parengti, niekur, nelaimės atveju, neišsibėgiotų. Dėl mano skeptiškumo kalčiausi olafai scholzai. Jei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paniškai bijo Ukrainai padovanoti keliolika Leopard 2 tankų, tai kaip išdrįs duoti įsakymą vokiečių brigadai ginti Lietuvą? Nors užmuškite, niekaip neįsivaizduoju Olafo Scholzo, skelbiančio lemtingąjį įsakymą vokiečių kariams saugoti Lietuvą. O štai jį, įsakantį vokiečių kariams skubiai palikti Lietuvą, nesiveliant į susidūrimus su Rusijos kariuomene, – oi kaip įsivaizduoju.

2023.01.23; 07:34

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos ir JAV vyriausybės stengiasi viena kitą paremti ir surasti viena kitai argumentų, kaip užvilkinti karinę paramą Ukrainai. Tokį jų elgesį lemia pagrindo jau seniai nebeturinti Rusijos baimė, tačiau laiko delsimui jau nebėra.
 
Taip Eltai sakė vieno iš žymiausių JAV analitinių centrų „Atlantic Council“ vyresnioji ekspertė, buvusi viena iš šio centro Eurazijos instituto vadovių Melinda Haring. Ji lankėsi Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame „Sniego susitikime“.
 
Tokiomis įžvalgonis M. Haring dalijosi komentuodama penktadienį Vokietijoje, karinėje Ramšteino bazėje įvykusį viršūnių susitikimą, kuriame taip ir nebuvo priimtas sprendimas siųsti vokiškus tankus į Ukrainą.
 
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškino, kad Berlynas pasiųs „Leopard“ tankus į Ukrainą tik tuo atveju, jei pirmieji savo „Abrams“ tankus ten pasiųs amerikiečiai. Pastariejji teigia, jog amerikietiški tankai reikalauja sudėtingos priežiūros bei ilgo pasirengimo juos naudoti, todėl jų siuntimas neturėtų didelės karinės reikšmės.
 
Taigi, kai kurios Europos šalys, kurios taip pat turi vokiškus tankus, pavyzdžiui, Lenkija, paskelbė, jog vis vien siųs juos į Ukrainą, nelaukdamos Vokietijos palaiminimo tai daryti.
 
„Tai kažkokia nesibaigianti frustracija, o ją lemiantys dalykai vyksta užkulisiuose. Jake‘as Sullivanas (JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais – ELTA) ir jo partneris Vokietijoje nuolatos bendrauja vienas su kitu ir vienas kitam stengiasi numušti ryžtą bei ūpą, atkalbinėti vienas kitą nuo šio sprendimo, paremti vienas kito nenorą tai daryti.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
 
Man atrodo, kad būtent tai ir yra pagrindinis dalykas – jie vienas kitą savotiškai dengia, remia. Jie dažnai kalba ir vienas kitam suranda argumentus, kodėl reikia delsti. Taigi, mes dėlto dabar ir esame įstrigę aklavietėje“, – Eltai sakė M. Haring.
 
Pasak ekspertės, būtent dabar Ukrainai reikia duoti ne tik tankus, bet ir kitą sunkiąją ginkluotę, reikalingą puolimui.
 
„Būtent dabar yra laikas tai daryti, prieš tai, kai Rusija persigrupuos ir sutelks naujas jėgas su tūkstančiais mobilizuotųjų.
 
Žinome, kad Rusija savo puolimą pradės šį pavasarį. Taigi, ukrainiečiai turi smogti dabar. O tam jiems reikia papildomos sunkiosios ginkluotės. Tačiau dabar mes matome daugybę išsisukinėjimų nuo to, kad jiems padėtume. Vašingtonas dengia Berlyną, Berlynas dengia Vašingtoną. Bent aš taip matau padėtį“, – tvirtino pašnekovė.
 
Ji ragino JAV administraciją žengti pirmąjį žingsnį, kuris atimtų iš vokiečių paskutinius argumentus, kodėl nereikia „išlaisvinti „Leopardų“.
„Kodėl amerikiečiams neduoti ukrainiečiams poros „Abrams“ tankų, jei tai padėtų išlaisvinti „Leopardus“? Tai – vienas pagrindinių klausimų, kuriuos mes kėlėme „Sniego susitikime“.
Tankai vokiški Leopard 2. Youtube.com
 
Administracija atsako, kad tai būtų beprasmiška kariniu požiūriu – jų neišeitų tinkamai prižiūrėti, jie vartoja per daug degalų. Tačiau juk galima pasiųsti du tankus, kaip simbolį. Jeigu tai išlaisvins „Leopardus“, padarykite tai. Būtent tai ir būtų esminis dalykas“, – sakė ekspertė. Pasak jos, pagrindinė tokio elgesio priežastis – Rusijos baimė. M.Haring teigė, jog tiek JAV, tiek tokių valstybių, kaip Vokietijos, valdžioje vis dar bijoma „eskalacijos“, to, jog karas gali išsilieti per sienas, imti grasinti ne tik kitoms Europos valstybėms, bet ir tapti pasauliniu atominiu karu.
 
„Tačiau mes neturėtume bijoti. Rusija visuomet grasina ir gąsdina. Ji nuolatos grasina branduoliniu smūgiu ir niekados savo grasinimų neišpildo.
 
Žinoma, mes neturime būti beatodairiški ir nutrūktgalviai. Tačiau tankų siuntimas neperžengia jokios „raudonosios linijos“, kuri net neegzistuoja. Ši JAV administracija nuolatos teisindavosi, kodėl negalime siųsti vis sunkesnės ginkluotės. Tačiau esminis dalykas – jokia „raudona linija“ neegzistuoja“, – sakė M. Haring.
 
Ji pridėjo, jog, jos nuomone, nuolatinį Vokietijos delsimą priimti ryžtingus sprendimus gali lemti ir išskaičiavimas, jog ji galės pirmoji grįžti prie „įprasto biznio“ su Rusija po to, kai baigsis karas.
 
Paklausta, kaip vis dėlto baigsis „Leopard“ istorija, ji prognozavo, kad po kelių savaičių Vokietija vis dėlto leis kitoms šalims siųsti šiuos tankus į Ukrainą, nors pati greičiausiai jų ir nepasiųs.
 
M. Haring, kalbėdama apie strateginį visų Vakarų mąstymą Rusijos atžvilgiu, teigė, jog jis keičiasi, tačiau pernelyg lėtai.
 
„Manau, kad apie esminius strateginio mąstymo pokyčius vis dėlto galime kalbėti. Aš tikiu prezidentu Joe Bidenu, kai jis nuolatos kartoja, kad mes būsime ten tiek, kiek reikės. Bet ar tie pokyčiai vyksta pakankamai sparčiai? Ne. Aš nuolatos dėl to kritikuoju J. Bideno administraciją. Mano nuomone, ji veikia per lėtai, vilkdama kojas.
 
Amerikiečių karinė kolona. Vytauto Visocko nuotr.

Deja, manau, kad jūs teisus – Vakarų mąstymas išlieka iš esmės reaktyvus. Jis keičiasi tik po naujos Bučos, Borodiankos, po naujo Dniepro bombardavimo“, – sakė ekspertė.
 
Pasak jos, toks Vakarų delsimas kelia ir vis didesnį pyktį Ukrainos visuomenėje, kuri vis labiau kenčia nuo karo.
 
„Auga pyktis ir nusivylimas Vakarais. Jie padeda Vakarams kovoje su Rusija, jie silpnina Rusiją. Mes norime apmokėti didelę dalį to karo sąskaitos, tačiau patys aukotis nesame pasiryžę“, – sakė M. Haring.
 
ELTA klausė JAV ekspertės, ką ji mano apie tai, jog tiek JAV politikoje garsėja raginimai sustabdyti arba apskritai nutraukti paramą Ukrainai, o lėšas verčiau nukreipti Amerikos reikmėms.
 
„JAV Kongrese visada buvo stipri bendra abiejų partijų koalicija, kuri remia Ukrainą. Ji neišnyks ir tai man teikia daug vilties. Net, nepaisant visos Donaldo Trumpo administracijos beprotybės, bendra politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu buvo iš esmės gera. Tačiau tas augantis skepticizmas išties yra ir šį procesą reikia atidžiai stebėti“, – sakė M.Haring.
 
Ji paminėjo įtakingo konservatyvaus analitinio centro „The Heritage Foundation“ neseną ataskaitą, kurioje visiems konservatyviems JAV parlamentarams nurodoma neberemti J. Bideno administracijos prašymų skirti papildomą finansavimą Ukrainai, o ankstesni paramos Ukrainai paketai vadinami „nepagrįstais“ ir „neskaidriais“.
 
„Taigi, ta grupuotė Respublikonų partijos viduje toliau puls paramą gynybai ir tai procesas, kurį tikrai turėsime atidžiai stebėti. Aš maniau, kad parama Ukrainos gynybai bus neliečiama bent iki J. Bideno administracijos kadencijos pabaigos. Tačiau jie tai vis vien puls, aiškindami, kad išleidžiame tam per daug pinigų, kuriuos verčiau turėtume išleisti keliams Montanoje. Dar labiau nerimauju dėl pavojaus Ukrainos biudžeto rėmimui. Juk tai pinigai, kurie leidžia išgyventi pačiai Ukrainos valstybei. Tai – daugiau nei vien tik ekonomikos palaikymas. JAV pernai skyrė 9 milijardus ir tai leido veikti mokykloms, geležinkeliams, išmokėti pensijas. Ukraina nėra žlugusi valstybė, tai ne Afganistanas ir didele dalimi tai yra būtent dėl šitos paramos biudžetui. O daliai respublikonų labai nepatinka ši parama. Tad šiemet šiai paramos Ukrainai daliai kils tikrai didelė grėsmė“, – sakė M. Haring.
 
Klausiama, kiek ši tendencija gali plėstis, ji teigė, jog padėtis dabar daugmaž stabili, be to, su radikaliausiais respublikonais mėginama kalbėtis bei derėtis šiuo klausimu.
 
„Tačiau aš nežinau, ar jie girdi kokius nors argumentus ir juos priima. Aš manau, kad jie nelaiko Ukrainos tikra šalimi. Jie mano, kad Ukraina yra politinis futbolas, kurio pagalba galima įmušti įvarčius prezidentui J. Bidenui.
 
Tai – vienas iš baisiausių dalykų, kuriuos aš matau šiose diskusijose. Jie nežino nei kas yra Buča, nei Dniepro bombardavimas, jiems apskritai tai nesvarbu.
 
Aš visą gyvenimą esu respublikonė, bet aš šiandien nebeatpažįstu savo partijos. Jie atrodo tarsi pamiršę Šaltąjį karą. Jie nepagalvoja, kaip buvęs prezidentas Ronaldas Reaganas elgtųsi tokioje situacijoje. Tai iš tiesų gąsdina. Senieji argumentai, kurie buvo naudojami kalbant su konservatyvių pažiūrų, į gynybos klausimus orientuotais politikais, dabar neturi jokios prasmės ir efekto“, – sakė M. Haring.
 
Kaip kitą „problemą“ ji paminėjo dešiniąją JAV žiniasklaidą, pirmiausia – televizijos kanalą „Fox news“, kuris kursto priešiškumą Ukrainai.
O paklausta apie paties karo eigą šiais metais, ji nedrįso prognozuoti, ar Ukraina tikrai gali šiemet jį laimėti.
 
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Visi nori, kad Ukrainai šiais metais laimėtų. Bet ar tai pavyks, labai priklauso nuo mūsų, Vakarų. Itin daug  – nuo Vašingtono.
 
Rusija nebegali pasiekti didelių pergalių mūšio lauke, nors dabar žūtbūt stengiasi tai daryti. Jie meta viską į Bachmutą, tačiau jų aprūpinimo grandinės, kariuomenės kovinė dvasia – prastos būklės. Nežinia, kiek V. Putinas dar gali mobilizuoti žmonių. Galbūt tiek, kiek jam reikės, tačiau aš manau, kad gali būti pasiektas taškas, kai visuomenė ims su tuo nebesutikti.
 
Žiema buvo šilta ir ne tokia sunki, kaip tikėjomės. Europa išlaikė vienybę ir tai labai svarbu. Ukrainiečiai kaunasi kaip padūkę. Bet jie pavargę, jiems dar daug visko reikia, o mane labai neramina tas visuomenėje augantis pyktis“, – sakė JAV ekspertė.
 
Vytautas Bruveris (ELTA)
 
2023.01.23; 09:12

Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, sausio 22 d. (AFP-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis griežtai sukritikavo tolesnį Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą perduoti Ukrainai „Leopard“ tankų. Vokietijos pozicija šiuo klausimu yra „nepriimtina“, – pareiškė jis interviu lenkų agentūrai PAP.
 
Jei Vokietijos vyriausybė ir toliau priešinsis „Leopard 2“ tankų tiekimui Ukrainai, Lenkija suburs „nedidelę“ šalių koaliciją, kuri aprūpins Ukrainą „modernia įranga“ ir „moderniais tankais“ iš savo atsargų, pareiškė vyriausybės vadovas.
 
Lenkija jau prieš Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą Ramšteine penktadienį  pareiškė, kad skirs „Leopard“ tankų iš savo atsargų. Tačiau kadangi šie tankai yra vokiečių gamybos, jų perdavimui turi pritarti Berlynas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.23; 06:00

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotr.

Davosas, sausio 18 d. (AFP-ELTA). Kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo Vokietijos paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“, tačiau nepaminėjo tankų, nors tarptautinė bendruomenė spaudžia jį leisti juos perduoti Kyjivui.
 
Europos sąjungininkai maldauja Vokietijos kanclerį sutikti eksportuoti Vokietijoje pagamintus sunkiuosius tankus „Leopard“, kurie padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
 
Didėjant spaudimui kai kas tikėjosi išgirsti tokį pranešimą per O. Scholzo kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose trečiadienį, kitą dieną po to, kai tame pačiame renginyje keli ES lyderiai ragino priimti sprendimą.
 
Bet O. Scholzas apie tankus neužsiminė, tik pakartojo, kad Vokietija „nuolat tiekia Ukrainai didelį kiekį ginklų, glaudžiai konsultuodamasi su savo partneriais“.
 
Po kalbos O. Scholzo buvo atvirai paklausta apie Vokietijos nuolatinį neryžtingumą šiuo klausimu.
 
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau išvardydamas ginklus nuo oro gynybos sistemų „Iris-T“ iki daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir šarvuočių „Marder“, jis pabrėžtinai nepaminėjo taip prašomų „Leopardų“.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
Vietoj to jis pakartojo, kad „mes remiame Ukrainą ne tik finansinėmis lėšomis, humanitarine pagalba, bet ir daugybe ginklų“. „Niekada nieko nedarome vieni, bet kartu su kitais, ypač Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.
 
Suomijos, Lietuvos, Lenkijos, ir Jungtinės Karalystės vadovai bei ministrai prisidėjo prie vis garsiau skambančių raginimų, kad Berlynas uždegtų žalią šviesą „Leopardų“ siuntimui į Ukrainą.
 
Ukrainą remiančios Vakarų šalys penktadienį susitiks JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kad suderintų savo naujausius pažadus Ukrainai.
 
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko trečiadienį sakė turįs „labai gerų ir pozityvių signalų“, kad susitikime bus paskelbta apie naujus ginklus Ukrainai.
 
Nuo karo pradžios Vokietija ne kartą buvo kritikuojama dėl nenoro siųsti ginklų Ukrainai. Šis klausimas bus vienas svarbiausių naujai paskirto ir antradienį pradėjusio eiti pareigas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso darbe.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.19; 04:52

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Berlynas, gruodžio 6 d. (ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas gina vasario mėnesį vykusį savo vizitą pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kaip mėginimą išvengti Ukrainos puolimo. „Tikrai turėjau vilčių, kad dar įmanoma užkirsti kelią šiam beprasmiškam ir žiauriam karui, – sakė O. Scholzas interviu žurnalui „Stern“, apžvelgdamas pirmuosius savo kadencijos metus. – Tačiau įvyko kitaip“.
 
O. Scholzas papasakojo detalių iš beveik keturias valandas trukusio savo susitikimo su V. Putinu. „Jis (susitikimas) buvo svarbus, nes suteikė man galimybę kalbėti apie visas dingstis, kurias V. Putinas dabar naudoja šiam karui pateisinti – ir jas atmesti“, – sakė kancleris. Jis teigė paklausęs Rusijos prezidento: „Ar gali atsitikti taip, kad man išskridus rusų naikintuvai pakils Ukrainos kryptimi?“ V. Putinas esą į šį klausimą neatsakė „ne“. „Aš tai prisimenu iki šiol“, – teigė O. Scholzas.
 
Paklaustas apie nuotrauką, kurioje jis su V. Putinu sėdi prie ypač ilgo stalo skirtinguose jo galuose, O. Scholzas sakė: „Buvo keista situacija kalbėti prie šio beprotiškai ilgo stalo. Mes patalpoje buvome vieni. Abiejose stalo pusėse buvo mikrofonai ir ausinės vertimui, kurio man bet kokiu atveju reikėjo“. Anot O. Scholzo, stalas galėjo būti ir trumpesnis. „Tačiau tada rusų gydytojai būtų turėję patikrinti mane dėl koronaviruso. Bet mes to nedarome. Mes to nereikalaujame ir iš savo svečių“, – teigė kancleris.
 
O. Scholzas teigė buvęs sukrėstas po keturių mėnesių įvykusios kelionės į Ukrainą. Birželio 16 dieną jis lankėsi Irpinėje netoli Kyjivo. „Ten labai tiesiogiai buvo matyti, kokie dideli sugriovimai ir kaip žiauriai elgėsi rusų kareiviai, – sakė kancleris leidiniui „Stern“. – Matėme automobilius, kuriuose sėdėjo bėgančios šeimos, kurios tiesiog buvo sušaudytos“. Jis pridūrė to tikrai niekada nepamiršiąs.
 
Savo bendradarbiavimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu kancleris pavadino „geru“. Jis sakė nuo karo pradžios 18 kartų telefonu kalbėjęs su V. Zelenskiu. „Pokalbiai niekada nebūna trumpi, ir jie visad draugiški“, – atskleidė O. Scholzas.
 
Turėdamas omenyje ginklų tiekimą, kancleris gynė savo politiką. „Aš sulaužiau tradiciją, kurios daug dešimtmečių laikėsi Vokietija – netiekti ginklų į krizių ir karo teritorijas“. Dabar Vokietija esą yra tarp šalių, kurios „teikia Ukrainai didžiausią politinę, finansinę ir humanitarinę paramą, taip pat paramą ginklais“. Ir Ukraina, anot O. Scholzo, labai dėkoja už šią paramą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.12.07; 06:19

Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.

Reaguodamas į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimą, kad Lietuvai yra tinkamas dešimties dienų terminas, per kurį į šalį atvyktų vokiečių karių brigada, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad A. Anušausko vadovaujama ministerija turėtų aiškiai įvardinti, kada Lietuvoje galėtų būti dislokuotas nuolatinis Vokietijos brigados dydžio karinis vienetas.
 
„Šiandien situacija de facto yra tokia. Vokiečiai patvirtino – taip, mes pas jus atvyktume, jeigu jums kiltų pavojus. Mes tą žinome, bet susitarimas yra ne toks. Prezidento Nausėdos ir kanclerio Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
 
„Komunikuojant tokius faktus, reikia labai labai tiksliai pasakyti, apie ką mes kalbame. Ir to nerimo kyla, jis yra suprantamas. Čia ne tiek politinis priekaištas, bet norėtųsi žinoti, kada ta brigada bus Lietuvoje, dėl kurios susitarėme Madride“, – nurodė G. Landsbergis.
 
Ministras neatmetė galimybės, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija prašys ministrą paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir atsakyti į klausimus dėl derybų su Vokietija.
 
„Aš neatmetu, kad mes galbūt šiek tiek ir frakcijoje ketintume pasikviesti ir ministrą, galbūt ir kariuomenės atstovus – gal šiek tiek išgryninti tas pozicijas ir aiškias komunikacines linijas, kad visiems būtų lengviau vieni kitus palaikyti“, – teigė konservatorius.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
TS-LKD lyderis pastebėjo, kad Lietuva yra įsivertinusi, kada šalyje galėtų pradėti veikti nuolatinė vokiečių brigada – šiuo metu vis dar kuriama reikiama infrastruktūra priimti Vokietijos kariams. Tačiau ar siūlomi karių priėmimo terminai tinka Vokietijos gynybos lyderiams, ministras sakėsi nežinąs.
 
„Kadangi Vyriausybė, sutarusi kartu su krašto apsaugos ministerija, patvirtino ilgalaikį infrastruktūros įrengimo planą su datomis, iš tų datų yra aišku, kada Lietuva bus pasirengusi priimti brigadą. Turbūt nėra keista, kad norėtųsi, kad ir iš ministro ir apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečiams įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių“, – kalbėjo ministras, akcentuodamas, jog susitikimo su Vokietijos gynybos ministre aiškios Berlyno pozicijos neišgirdo.
 
„Tikiuosi, kad galbūt mūsų gynybos ministrui yra žinoma daugiau, tik tada keista, kodėl jis to nepasako“, – svarstė G. Landsbergis.
Ministras pabrėžė, jog atsakyti į klausimus dėl Vokietijos karių brigados svarbu ir dėl kitais metais Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Susirinks visi vadovai būtent į Vilnių, kuriame yra norima patvirtinti, kad tą, kas buvo sutarta Madride, pavyko pasiekti. Vien šituo remiantis, norėtųsi sužinoti – tai ką pavyko pasiekti“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje lankęsis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto. Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.10.11; 07:00

O. Scholzas Berlyne susitiko su V. Orbanu. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, spalio 10 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį vyriausybės rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną.
 
Pagrindinė pokalbių tema, vyriausybės duomenimis, buvo reakcija į Rusijos karą Ukrainoje ir naujausi su karu susijęs įvykiai.
 
Bendros politikų spaudos konferencijos nebuvo. Susitikime, anot vyriausybės, taip pat buvo aptariami Europos, dvišaliai, ekonominiai politiniai bei tarptautiniai klausimai.
 
Tarp Berlyno ir Budapešto jau daug metų yra rimtų politinių nesutarimų, be kita ko, dėl pabėgėlių politikos bei teisinės valstybės principų pažeidinėjimo Vengrijoje. Be to, V. Orbanas nors ir smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau reguliariai griežtai kritikuoja ES sankcijų Maskvai politiką.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.11; 00:02

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, rugsėjo 21 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė Vokietijos suteikti jo šaliai kovinių tankų. „Duokite mums šiuos ginklus, – trečiadienį interviu televizijai „Bild“ sakė V. Zelenskis. – Koviniai tankai šiandien mums reiškia, kad galime išgelbėti daugiau gyvybių“.
 
V. Zelenskis nesutiko su Vokietijos vyriausybės argumentu, kad ji nenori veikti atskirai nuo savo NATO sąjungininkių. „Esate nepriklausoma valstybė. Nieko bloga, jei nenorite duoti mums šių ginklų, turite teisę į savo nuomonę, – kalbėjo jis. – Tačiau nesakykite, kad pirmiausia tai turi padaryti JAV, paskui Lenkija ir taip toliau“.
 
Vokietijos Bundestagas ketvirtadienio popietę svarstys tolesnę karinę paramą Ukrainai.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
 
Parlamente pateiktame pasiūlyme vyriausybė raginama, be kita ko, nedelsiant suteikti „leidimą eksportuoti į Ukrainą kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas ir transportinius tankus iš tiekimo rezervų“.
 
Kol kas nė viena NATO šalis nėra suteikusi Ukrainai Vakarų gamybos kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tvirtina, kad Vokietija neturėtų veikti savarankiškai šioje srityje. Kalbėdamas apie neseną savo pokalbį telefonu su O. Scholzu V. Zelenskis televizijai „Bild“ sakė: „Kalbėjau labai tiesmukai, nes kai kurių žingsnių nesuprantu“.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.09.22; 09:00

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto

Niujorkas, rugsėjo 22 d. (dpa-ELTA). Vokietijos koalicinėje vyriausybėje tebevyksta diskusijos dėl puolamųjų tankų tiekimo Ukrainai, o užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad „labai svarbu“, jog sprendimai būtų priimti greitai.
 
Žaliųjų politikė trečiadienio vakarą sakė transliuotojui ZDF: „Svarbiausia, kad šiomis dienomis, šiomis savaitėmis suvienytume jėgas ir nežiūrėtume, kur yra kokių skirtumų tarp užsienio reikalų ministrės ir kanclerio“.
 
Praėjusią savaitę A. Baerbock paragino priimti greitus sprendimus dėl kovinių tankų tiekimo.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
 
Socialdemokratų kancleris Olafas Scholzas laikosi atsargesnės pozicijos ir ne kartą sakė, kad Vokietija nesiims „veikti viena“, turėdamas galvoje Vokietijoje pagamintų  kovinių tankų siuntimą Kyjivui.
 
A. Baerbock interviu teigė, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai bus lemiami karui ir kad labai svarbu pasiekti pažangos dėl tankų.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.09.22; 10:00

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Berlynas, rugsėjo 13 d. (dpa-AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareikalavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas diplomatiniu būdu išspręstų Rusijos invazijos į Ukrainą problemą ir nutrauktų ugnį, pranešė kanclerio biuras.
 
Pirmą kartą po kelių savaičių pertraukos jie vėl 90 minučių kalbėjosi telefonu.
 
Pasak kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, O. Scholzas „paragino“ V. Putiną „kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, grindžiamą paliaubomis, visišku Rusijos pajėgų išvedimu ir pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui bei suverenitetui“.
 
Kancleris taip pat paragino V. Putiną laikytis susitarimo, kuris leidžia eksportuoti grūdus iš Ukrainos ir kurį Rusija ne kartą kritikavo.
 
O. Scholzas sakė V. Putinui „nediskredituoti ir toliau visapusiškai įgyvendinti“ susitarimą dėl grūdų, atsižvelgiant į įtemptą padėtį pasaulinėje maisto rinkoje.
 
Pokalbio metu Vokietijos kancleris iškėlė didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės saugumo klausimą, šiai pastarosiomis savaitėmis tapus kovų židiniu.
 
Vokietijos lyderis pareikalavo V. Putino „vengti bet kokios eskalacijos ir visiškai įgyvendinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomenduojamas priemones“.
 
Po vizito elektrinėje anksčiau šį mėnesį TATENA paragino aplink ją nustatyti saugumo zoną.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.14; 06:00

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Berlynas, rugpjūčio 19 d. (AFP-ELTA). Vokietijos vyriausybė, anot leidinio „Welt“, kelis mėnesius blokuoja Ukrainos prašymus dėl tolesnio ginklų tiekimo. Per praėjusias dešimt savaičių Ukrainos diplomatai ne kartą Gynybos ministerijoje Berlyne prašė ginkluotės. Tačiau nei ministerija, nei kanclerio Olafo Schozo kanceliarija esą nereagavo.
 
Anot pranešimo, nuo birželio kelis kartus per mėnesį vyko aukšto rango susitikimai Gynybos ministerijoje, kuriuose dalyvavo ir ministrė Christinė Lambrecht. Per juos Ukrainos pusė kaskart prašė daugiau tokios ginkluotės, kokią Vokietija jau yra perdavusi Ukrainai – t. y. savaeigių haubicų 2000 ir daugkartinio naudojimo raketų paleidimo sistemų „Mars II“.
 
Iki šiol Vokietija yra pristačiusi Ukrainai 10 haubicų ir tris raketų paleidimo įrenginius.
Olafas Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir Bundesveras. EPA-ELTA nuotr.
 
Be to, Ukrainos pusė ragino duoti leidimą eksportuoti kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų, kaip to prašė ginklų pramonė. Dar balandį Ukraina sulaukė pasiūlymo iš ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ už 268 mln. eurų pačiai pirkti 100 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 88 kovinius tankus „Leopard 1“, įskaitant amuniciją ir karių apmokymą. Visa ši technika, anot gamintojo, galėjo būti „greitai paruošta“. Tačiau reakcijos iš O. Scholzo kanceliarijos esą nesulaukta.
 
Vokietijos gynybos ministerija, paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė, kad „daugeliu lygių palaikomas kontaktas su Ukrainos puse“. Tikslas esą yra „kiek įmanoma geresnė parama Ukrainai jos kovoje su rusų agresoriumi“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.20; 05:48

Olafas Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir Bundesveras. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Ukraina gauna iš Vokietijos naujausią ginkluotę, dalis jos tokia moderni, kad dar nebuvo patiekta net Bundesverui.
 
Tai pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Globe and Mail“ pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.
 
„Mes tiekėme visą ginkluotę, kurią turėjome: prieštankinius kompleksus ir oro gynybos sistemas, patrankas, tonas šaudmenų ir nemirtiną pagalbą. Dabar perėjome prie sudėtingesnių ir brangesnių sistemų. Savaeigių haubicų, daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, priešlėktuvinių sistemų, artilerijos aptikimo radarų. Kai kurios iš šių sistemų yra tokios naujos, kad jų pagaminta labai mažai, o dalies jų dar neturi ir Bundesveras“, – sakė kancleris.
 
Anot O. Scholzo, šiuo metu Ukrainos kariai yra mokomi naudoti naują ir sudėtingesnę įrangą keliose vietose Vokietijoje.
 
Birželio 21 d. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad iš VFR gauta savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“. Liepos 27 d. buvo sužinota, kad Vokietija nusprendė patiekti Kyjivui dar 100 haubicų.
 
Birželio 21 d. Vokietijos vyriausybė pirmą kartą paskelbė Ukrainai perduotos ginkluotės sąrašą ir tolesnio tiekimo planą, į kurį įtraukta 30 savaeigių zenitinių pabūklų „Gepard“, oro gynybos sistema IRIS-T, trys daugkartinio raketų paleidimo sistemos „Mars“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.02; 08:34

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Miunchenas, liepos 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras dėl šalies energetikos krizės apkaltino ankstesnę Angelos Merkel vadovaujamą valdančiąją koaliciją.
 
Sankcijos Rusijai, užpuolusiai Ukrainą, paskatino Vokietijoje dideles diskusijas dėl jos priklausomybės nuo rusiškų dujų. Pagrindinis dujotiekis yra uždarytas techninei priežiūrai ir dabar baiminamasi, kad Maskva laikys jį uždarytą kaip kerštą už Vokietijos paramą Ukrainai.
„Mes paveldėjome katastrofišką padėtį, katastrofą, – sekmadienį Miuncheno prekybos mugėje vykusioje diskusijoje sakė C. Özdemiras. – Nemanau, kad tai buvo gera mintis – gauti 60 proc. dujų iš nusikaltėlio, vardu Vladimiras Putinas“.
 
Žaliųjų politikas, priklausantis koalicinei vyriausybei kartu su verslą remiančiais laisvaisiais demokratais ir kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratais, ragino diskutuoti apie ankstesnės vyriausybės, kurios vicekancleris buvo O. Scholzas, padarytas klaidas.
 
„Nenoriu, kad Putinas spręstų, ar turime pakankamai energijos, ar ne“, – pridūrė C. Özdemiras.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.07.18; 00:30

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Istorija kartojasi. Prisiminkime: kai 1990-aisiais Lietuva paskelbė nepriklausomybę, kategoriškai atsiribodama nuo Sovietų imperijos, Berlyne, Paryžiuje ir Romoje kilo didelis sąmyšis. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos lyderiai baiminosi, jog „karštakošiai lietuviai” neapgalvotais žingsniais pakenks „Gorbio perestroikai”. Vakarai tuomet balsiai reikalavo, kad vardan pasaulio ramybės lietuviai atsisakytų laisvės, bent jau palūkėtų – paklustų Michailo Gorbačiovo reikalavimams atšaukti Kovo 11-osios Aktą.

Net mano mylimos JAV neskubėjo pripažinti mūsų nepriklausomybės, nors iki tol Washingtonas visur ir visada tvirtino smerkiantis Baltijos šalių inkorporavimą į Sovietų Sąjungą. Jei žvelgsime priekabiai, Amerika palaimino Lietuvą esant nepriklausoma valstybe viena iš paskutiniųjų: gerokai po tragiškų Sausio įvykių ir jau po žlugusio pučo Maskvoje. Tai, žinoma, ne bailumas, būtent Amerika savo principinga politika išardė SSRS, ir vis tik formaliai Ameriką galima kaltinti bailumu.

Laimė, 1990–1991 metais prof. Vytautas Landsbergis nepakluso Vakarų spaudimui atsižvelgti į tuometinės Maskvos reikalavimus.

Panaši padėtis dabar klostosi dėl Ukrainos. Vardan Vakarų ramybės esą Kijivas privalo nusileisti Kremliaus ultimatumams – sudėti ginklus paaukodamas savų teritorijų. Būtent šitaip vertinu Vokietijos kanclerio, Prancūzijos prezidento ir Italijos premjero vizitą į Kijivą. Kokie tikrieji buvo šios trijulės planai Ukrainos sostinėje, netiesiogiai išduoda Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimai, jog Europos bosai privalo įtikinti Volodymyrą Zelenskį kapituliuoti.

Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai

Sakote, jog meluoju, nes svečiuosna į Kijivą atskubėjusi trijulė nepuolė V. Zelenskiui piršti kapituliantiškų nuotaikų? Taip, akivaizdžiai neprievartavo pasiduoti V. Putinui. Bet moralė, padorumas ir sąžiningumas čia – niekuo dėti. Trijulė pamatė, koks tikrasis ukrainiečių nusiteikimas, ryžtas, drąsa. Todėl ir atsitraukė. Bet atsisakė savų planų juk ne dėl to, kad juos būtų ėmusi graužti sąžinė.

Taigi būkime budrūs. Jei Vokietija dislokuoja Lietuvoje savų kariškių, jei į Vilnių vokiečių kariškių aplankyti atskrenda pats Vokietijos kancleris, tvirtinantis, esą Rusijos agresijos atveju vokiečių kariškiai tikrai gins Lietuvą tarsi savo tėvynę, – tai kol kas tik gražūs žodžiai. Nes atėjęs į valdžią Olaf Scholz kalbėdamas iš svarbių tribūnų jau keletą sykių niekingai susipaniojo: girdi, vokiški ginklai keliauja į Ukainą, o iš tiesų ginklai tuo metu net nemanė keliauti.

Beje, O. Scholz gudravo net ir Vilniuje, kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda aiškindamas savo požiūrį bendroje spaudos konferencijoje. Klausydamasis jo pareiškimų susidariau nuomonę, jog Ukraina tiesiog užversta moderniais, galingais vokiškais ginklais. O juk tai – netiesa.

Todėl lietuviai turi teisę svarstyti, ko verti vokiški patikinimai dėl NATO įsipareigojimų nepalaužiamumo.

Žinoma, visur reikalingas saiko jausmas. Net ir kritikuojant kai kada būtina prikąsti liežuvį. Vien bardami potencialius draugus ir bičiulius už neryžtingumą pergalių nešvęsime. Už gerą darbą, tegul ir menkutį, privalu padėkoti. Kitaip tapsime panašūs į „nedėkingus prašytojus”. Tačiau kur toji riba, kuomet privalu sakyti tik tiesą, o kur galbūt derėtų net nusižeminti, prašant amerikietiškų, vokiškų, prancūziškų ar itališkų ginklų?

Senokai stebiu JAV gyvenančio buvusio KGB karininko Jurijaus Šveco videokomentarus. Jis – iš tų, kurie tvirtina, jog Amerika elgiasi teisingai, nedaro jokių klaidų ir padeda Ukrainai net daugiau, nei galima norėti. Viename iš paskutiniųjų interviu jis polemizuoja su klausytoju, vardinančiu, kaip mažai Amerika padeda Ukrainai. J. Švecas pažėrė rimtų argumentų, kodėl jis nekritikuoja nei Washingtono, nei
Joe Biden. J. Švecas baiminasi, jog Amerika galinti įsižeisti, ir tuomet pagalba Ukrainai dar sumažės. O be Vakarų ginklų Ukraina tikrai nelaimės dvikovos su Rusija. Būtent jis pavartojo sąvoką „nedėkingi prašytojai”. Jis nenorėtų, kad Ukrainai priliptų ši etiketė.

Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas

J. Švecas – teisus. Jei perlenksime lazdą, JAV gali įsižeisti. Beje, taip manančiųjų – daug. Ypač – Lietuvoje. Nepiktinkime, neerzinkime amerikiečių, nes bus dar blogiau.

Tokios abejonės, tokie svarstymai – svarbūs, vertingi. Tačiau nepersistenkime tiek kritikuodami, tiek dėkodami. Man regis, J. Švecas, pažerdamas rimtų kontrargumentų, persistengia būtent dėkodamas ir pataikaudamas. Ypač akis bado J. Šveco ironiškas klausimas, o kodėl JAV turėtų padėti Ukrainai.

Šių eilučių autoriui šis nusistebėjimas visiškai nepriimtinas. Šį J. Šveco retorinį gūžtelėjimą pečiais suprasčiau, jei JAV nebūtų padėjusios Vietnamui, Kuveitui, Kosovo albanams, nebūtų įsivėlusi į karus dėl Afganistano, Irako, nereikštų susirūpinimo Taivano ateitimi. Tuomet klausimas dėl pagalbos Ukrainaitikrai būtų kvailas. Amerika niekam nepadeda, Amerika niekur nesikiša. Bet Amerika tarptautinėje arenoje – labai aktyvi iki šiol. Bent kol kas Baltieji rūmai nepareiškė, esą nuo šiol jai nerūpi nei demokratijos, nei laisvės. Pasiuskite: Amerika užsidaro savyje. Taip J. Biden niekad niekur netvirtino.

Antra, Budapešto memorandumą pasirašydamas JAV prezidentas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, bet vėlesni JAV prezidentai nesugebėjo apsaugoti amerikietišku pažadu patikėjusio Kijivo. Trečia, visiems senų seniausiai aišku, kad jei V. Putinui pavyks ant kelių parklupdyti Ukrainą, Kremlius nesustos mėgindamas „atkurti SSRS”; tai reiškia, kad Washingtonas, per menkai padėdamas Ukrainai, silpnina savo rytinių sąjungininkių NATO aljanse padėtį.

Ketvirta, Ukraina ne sykį viešai prašė, kad ją priimtų į NATO ir Europos Sąjungą, skirtingai nei Kuveitas ar Vietnamas; todėl ukrainiečius reikėtų traktuoti kaip ypač artimus draugus…

Ypač keisti J. Šveco pamokymai, esą Ukraina pati labiau turėjo stengtis naikindama šalyje korupciją bei stiprindama savąją kariuomenę. Šie demagogiški virkavimai tarsi byloja, jog Amerika – ideali valstybė, o Ukraina – iki ausų korumpuota egoistė, panorusi laimėti svetimomis rankomis. Nejaugi buvusiam KGB darbuotojui nėra aišku, kaip pastaraisiais dešimtmečiais V. Putinas atkakliai mezgė Ukrainoje savų įtakos agentų tinklą? Vargu ar buvo galima labiau priešintis Kremliaus brukamiems šnipams nei tai pastaraisiais metais darė ukrainiečiai.

Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu

Dažnokai lyginu pono J. Šveco komentarus su Ukrainos prezidento administracijos patarėjo kariniams reikalams Aleksejaus Arestovičiaus interviu, kuriuose jis tvirtina, jog už gerus darbus – dėkokime, o už tai, kad ginklų duodate du – tris sykius mažiau nei mums reikia, – piktinamės. Nes kiekviena uždelsta diena – tai šimtai žuvusių ukrainiečių karių ir civilių bei nuo žemės paviršiaus nušluoti ukrainietiškų miestų kvartalai.

Karinės žvalgybos ekspertas A. Arestovičius – teisus. Bepigu mums iš prašmatnių ofisų mokyti ukrainiečius gyvenimiškų tiesų. Iš požeminių bunkerių, apkasų, kurie nuolat apšaudomi, pasaulis atrodo visai kitaip nei pro Baltųjų rūmų langus. Ukraina turi moralinę teisę piktintis, kuomet Vakarai neskuba siųsti ginklų ar perša kapituliantiškus „taikos planus”. Beveik ketveri karo mėnesiai įrodė, jog ukrainiečiai brangina laisvę, garbę, o tai reiškia, kad jie myli ir demokratiją, padorumą, sąžiningumą. Galbūt netlabiau nei išlepinti, išpaikinti, ištižę Paryžiaus, Berlyno ir Romos ponai.

O štai Vakarams piktintis dėl ukrainietiškų priekaištų – nedera. Vakarams labiau tiktų analizuoti savas klaidas. Tų klaidų – labai daug ir jos labai bjaurios. NATO ir Europos Sąjunga neatliko svarbiausio savo darbo – nepažabojo kaimynines šalis skriaudžiančio V. Putino. Nors V. Putino tramdymui turėjo užtektinai ir laiko, ir jėgų.

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org (2022.06.23)

2022.06.24; 08:00

Ukrainos prezidentas Kyjive priėmė Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos lyderius. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, birželio 16 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje Kyjive priemė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Italijos premjerą Mario Draghį ir Rumunijos prezidnentą Klausą Iohannisą.
 
Prezidentūroje jie visi susėdo prie bendro derybų stalo.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.06.16; 17:07

Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas

Kyjivas, birželio 14 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą užimti aiškesnę poziciją Rusijos kare prieš Ukrainą.
 
„Mums reikia, kad kancleris Scholzas mus patikintų, jog Vokietija remia Ukrainą. Jis ir jo vyriausybė turi apsispręsti“, – sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.
 
Vokietija neturėtų mėginti ieškoti pusiausvyros tarp santykių su Ukraina ir ryšių su Rusija, sakė Ukrainos prezidentas.
 
„Vokietija ginklų tiekimą pradėjo vėliau nei mūsų kaimyninės šalys. Tai faktas“, – pridūrė V. Zelenskis.
 
Vokietija ir Prancūzija pradžioje Ukrainą rėmė tik politiškai ir retoriškai, sakė jis.
 
O. Scholzas anksčiau atmetė kritiką, kad Vokietija per lėtai tiekia sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
 
„Pristatysime visus ginklus, kuriuos patvirtinome“, – pirmadienį sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad Ukrainos pajėgas pirmiausia reikia apmokyti naudotis ginklais.
 
„Kalbama apie tikrai sunkią ginkluotę. Jūs turite mokėti ja naudotis, turite būti tam apmokyti“, – sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad Ukrainos kariai šiuo metu dalyvauja mokymuose Vokietijoje.
 
Kartu O. Scholzas atsisakė patvirtinti pranešimus, kad ketvirtadienį jis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu turėtų vykti į Kyjivą.
 
Padėtis Ukrainos rytuose
 
Ukrainoje prorusiški Donecko separatistai pranešė, kad miestas patyrė stipriausią Ukrainos artilerijos apšaudymą nuo karo pradžios.
 
Kaip pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida, žuvo keturi žmonės ir mažiausiai 23 buvo sužeisti. Be to, pranešama, kad mieste užsidegė gimdymo namai, tačiau niekas nebuvo sužeistas.
 
Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
 
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Siekiant apsaugoti miestą ir Donecko liaudies respubliką, reikia daugiau „sąjungininkų pajėgų“, t. y. Rusijos kariuomenės, karių, Donecko naujienų agentūra (DAN) citavo apsišaukėliškos respublikos vadovą Denisą Pušiliną.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
 
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos kariai buvo išstumti iš Severodonecko – miesto, kuris jau kelias savaites yra Rusijos pastangų užimti Donbaso regioną židinys – centro.
 
Rusijos pajėgos apšaudė miesto centrą iš artilerijos ir išstūmė ten likusius ukrainiečių karius, pranešė Kyjivo generalinis štabas.
 
Pasak rytinio Luhansko regiono, kuriame yra Severodoneckas, gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 70 proc. miesto, tačiau kovos dėl kiekvieno namo tęsiasi.
 
Kai strategiškai svarbus pramoninis miestas atiteks rusams, Luhanską beveik visiškai kontroliuos prorusiški separatistai, sakė S. Gaidajus transliuotojui „Belsat“, – Maskvai tai svarbus karo tikslas.
 
Dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja 90 proc. Luhansko ir palaipsniui augina savo pozicijas, kad visiškai apsuptų Severodonecką.
Rusija taip pat atakuoja chemijos gamyklą „Azot“ Severodonecke. Pasak S. Gaidajaus, gamykloje tebesislepia apie 500 civilių gyventojų, įskaitant 40 vaikų, kurie naudojasi ja kaip priedanga nuo oro antskrydžių. Šiuo metu Kyjivas bando susitarti dėl humanitarinio koridoriaus jiems evakuoti, sakė gubernatorius.
 
Pasak Ukrainos policijos vadovo Ihorio Klymenkos, iki šiol per Rusijos invaziją į šalį žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių gyventojų.
 
75 proc. aukų sudaro vyrai, 2 proc. – vaikai, o likusieji 23 proc. – moterys, sakė jis pirmadienį interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.06.14; 09:43

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Berlynas, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmeta kritiką dėl iki šiol Ukrainai nepristatytos sunkiosios ginkluotės.
 
Vokietija „perduos visas“ ginklų sistemas, kurias pažadėjo, pareiškė jis pirmadienį po susitikimo su rytinių federalinių žemių ministrais pirmininkais.
 
O. Scholzas pažymėjo, jog „klaida“ būtų tiesiog perduoti modernias ginklų sistemas, pavyzdžiui, savaeiges haubicas 2000, „be instrukcijų, be apmokymų“. Apmokymai šiuo metu vyksta Vokietijoje, sakė kancleris. Tas pats taikytina priešlėktuviniams tankams „Gepard“.
 
Tikslas turi būti suteikti Ukrainai „tikrai efektyvią pagalbą“, pabrėžė O. Scholzas. Ukrainiečių pajėgos kare su Rusija esą turi ir mokėti naudotis sunkiąją technika. „Tam reikia pasirengimo“, – teigė jis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.14; 08:33

J. Stoltenbergas pasveikino Berlyno planus didinti karių skaičių Lietuvoje. EPA-ELTA nuotr.

Briuselis, birželio 9 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasveikino Berlyno planus nusiųsti į Lietuvą daugiau vokiečių karių ir Bundesvero apginklavimui skirti 100 mlrd. eurų.
 
Apie tai J. Stoltenbergas pranešė ketvirtadienį tviteryje po vaizdo konferencijos su kancleriu, kuri buvo skirta pasirengti birželio 28-30 dienomis Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
 
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, komentuodamas pokalbį, sakė: „Federalinis kancleris ir generalinis sekretorius buvo vieningos nuomonės, kad viršūnių susitikimas turi pasiųsti Aljanso ryžto ir vienybės signalą“.
 
O. Scholzas patvirtino, jog viršūnių susitikimo spendimai turi garantuoti, jog NATO ir ateinantį dešimtmetį galės patikimai ir sėkmingai vykdyti pagrindinę savo misiją – užtikrinti kolektyvinę Europos ir Šiaurės Amerikos Aljanso teritorijos apsaugą. Vokietija esą įneš deramą savo indėlį.
 
J. Stoltenbergas ketvirtadienį turėjo lankytis Berlyne, tačiau dėl jam diagnozuotos juostinės pūslelinės vizitas buvo atšauktas. Šis negalavimas NATO vadovui esą galėjo pasireikšti dėl persirgtos COVID-19 ligos.
 
Antradienį lankydamasis Vilniuje O. Scholzas paskelbė, kad Vokietija pasirengusi iki brigados lygio stiprinti Lietuvoje dislokuotų karių skaičių. NATO pajėgos bus sustiprintos ir Estijoje bei Latvijoje. Galutinis sprendimas dėl to bus priimtas viršūnių susitikime Madride.
 
Vokietija praėjusią savaitę taip pat paskelbė apie 100 mlrd. eurų investicijas į gynybą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.10; 06:46