Turkijos prezidento R. T. Erdogano COVID-19 testas buvo teigiamas. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, vasario 5 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pareiškė, kad jam nustatytas teigiamas COVID-19 testas, tačiau sunkių simptomų jis nepatiria.
„Pajutę lengvus simptomus, mano žmona ir aš atlikome COVID-19 testus, ir jų rezultatai buvo teigiami. Laimei, užsikrėtėme lengva forma ir sužinojome, kad tai – omikron atmaina“, – tviteryje pranešė prezidentas.
„Mes toliau einame pareigas. Tęsime savo darbą iš namų. Tikimės jūsų maldų“, – pridūrė 67 metų R.T. Erdoganas.
„Duok Dieve, kartu su ponu Tayyipu įveiksime šią infekciją“, – tviteryje parašė jo 66 metų žmona Emine Erdogan.
Trečiąją vakcinos dozę Turkijos prezidentas gavo praėjusių metų birželį. Nuo pandemijos pradžios Turkijoje užregistruota apie 12 milijonų užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir beveik 90 tūkst. mirčių. Turkija reikalauja, kad žmonės, kurių testas yra teigiamas, izoliuotųsi septynias dienas. Tačiau, jei penktą dieną jų testas neigiamas, jie gali išeiti iš karantino.
Pastarosiomis savaitėmis kasdienis susirgimų skaičius šalyje išaugo iki daugiau nei 100 tūkst., tai pareigūnai priskiria labai užkrečiamai omikron atmainai. Kaukės plačiai naudojamos Turkijoje, tačiau nėra jokių apribojimų, mokyklos ir universitetai vis dar veikia, gyvenimas tęsiasi įprastai be komendanto valandos.
Naujausi oficialūs šeštadienio duomenys rodo, kad 52,5 mln. iš 85 mln. Turkijos gyventojų yra paskiepyti antrąja vakcinos doze. Daugiau nei 25 mln. turkų jau gavę ir trečiąją dozę, o pareigūnai ir toliau ragina piliečius skiepytis.
Galimybių pasas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Svarstydamas, ar galimybių pasas šalies verslui buvo daugiau naudingas nei žalingas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sutiko, kad griežtesni ribojimai būtent nepasiskiepijusiems asmenims lėmė tam tikrą pardavimų sumažėjimą, tačiau taip pat išsaugojo ir žmonių gyvybes.
„Verslas skaičiuoja per piniginę prizmę. Aišku, kad tam tikrų prekybos praradimų buvo. Jie buvo ir biudžetui, nes ir pridėtinės vertės mokesčio buvo mažiau surinkta. Dabar vartojimas klesti. Bet kaip įvertinti žmogaus gyvybę? Kaip mes ją vertinsime, 100 tūkst. eurų Rytų europiečio, 1 mln. Vakarų europiečio? Lietuvos sąlygomis galimybių pasas išsaugojo, aš manau, ne vieną tūkstantį gyvybių“, – portalui 15min.lt kalbėjo V. Janulevičius.
Jis pažymėjo, kad šalyje vykdyta pandemijos valdymo politika lėmė, jog Lietuvoje ekonominiai praradimai buvo vieni iš mažiausių ES lygiu. Pramonininkų atstovas atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant ekonominius praradimus, būtina atsižvelgti ir į tai, jog prarastos žmonių gyvybės taip pat reiškia ir ekonominius praradimus.
„Vis tiek mes vertiname palankiai, nes kiekviena išsaugota gyvybė yra tas pats indėlis į Lietuvos ekonomiką, galimybė toliau kurti pridėtinę vertę“, – tvirtino jis.
Todėl LPK vadovas mano, kad sprendimas šalyje įvesti galimybių pasą buvo pozityvus žingsnis.
„Tie, kas taip nemano, vadinasi, jų aplinkoje niekas nemirė. Mes turėjome savo atvejų ir manome, kad tai buvo teisingas sprendimas“, – įsitikinęs V. Janulevičius.
ELTA primena, kad Vyriausybės sudaryta Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT), pirmadienį aptarusi galimybių paso poveikį pandemijos valdymui, jo taikymo perspektyvas, pritarė šio dokumento taikymo sustabdymui. Galutinis sprendimas bus priimtas Vyriausybės posėdyje.
Apie planus priimti sprendimą dėl galimybių paso atsisakymo penktadienį užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, apie tai, kokie reikalavimai verslui galėtų pakeisti galimybių pasą, buvo diskutuojama pastarąsias kelias savaites.
Tuo metu Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį teigė, kad, sustabdžius galimybių paso taikymą, planuojama įvesti kitus ribojimus, pavyzdžiui, žmonių skaičiaus ribojimą. Pasak jos, asmeninės apsisaugojimo priemonės yra respiratorių dėvėjimas, dezinfekcija, svarbia pandemijos valdymo priemone išlieka ir vakcinacija. Vyriausybės kanclerė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsisakius galimybių paso planuojama taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, ploto ribojimą.
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė antradienį tvirtino, kad įvertinant bendrą galimybių paso efektą, būtina atsižvelgti ne tik į epidemiologinį šio įrankio poveikį, tačiau ir į tai, kaip jis veikia ekonomiką, visuomenės psichologinę savijautą bei įtaką pasitikėjimui valdžios institucijomis. Ji neatmeta, kad į galimybių paso vertinimą įtraukiant ir šiuos kriterijus, bendrą jo įtaką galbūt galima vertinti netgi labiau neigiamai nei teigiamai.
„Kai kalbame apie bendrą naudingumą, mes turime įvertinti galimybių paso poveikį ne tik iš epidemiologinio, ne tik iš visuomenės sveikatos kampo, bet ir poveikį verslui, žmonių emocinei būklei, socialinei sanglaudai, ir kas labai svarbu – pasitikėjimui valdžios institucijomis. O čia jau naudingumo koeficientas dingsta ir galime įžvelgti ir tam tikrų žalos dalykų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.
Svarstydama, kokiomis sąlygomis galimybių paso taikymas galėtų būti grąžinamas, prezidento vyriausioji patarėja pažymėjo apskritai nematanti jokios vertės šio dokumento vėl įvesti omikron atmainos plitimo sąlygomis. Juo labiau, ji atkreipia dėmesį, kad šio dokumento panaudojimo galimybes ateityje gali lemti ir Konstitucinio Teismo nutarimas.
Ženeva, lapkričio 26 d. (AFP-ELTA). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį neseniai aptiktą COVID-19 viruso atmainą B.1.1.529 pavadino omikron ir klasifikuoja kaip „susirūpinimą keliantį variantą“.
„Remdamasi pateiktais įrodymais, patvirtinančiais pavojingus COVID-19 epidemiologijos pokyčius… B.1.1.529 atmainą PSO pavadino susirūpinimą keliančiu omicron variantu“, – sakoma JT sveikatos agentūros pareiškime.
