Artėjant jubiliejinei sukakčiai – 90 metų nuo pirmojo lietuviško vaidybinio viso metražo filmo „Onytė ir Jonelis“ sukūrimo, menininkai kviečiami pasitelkti fantaziją ir savo kūryba įamžinti šį Lietuvos kultūrai reikšmingą įvykį.
Tokį savotišką konkursą skelbianti Kauno miesto savivaldybė primena, kad anuomet didelio rezonanso sulaukusio kino kūrinio scenos buvo nufilmuotos būtent Kaune. „Onytė ir Jonelis“ (arba „Nelįsk, kur nereikia“) – pirmas ryškus pavyzdys, įkūnijęs tarpukario Lietuvos kino entuziastų ryžtą kloti pamatus profesionaliam lietuvių nacionaliniam kinui.
90 metų nuo filmo premjeros sueis 2021-ųjų spalio 8-ąją. Šią sukaktį galinčios paženklinti atrinktos geriausios idėjos sumanytojams menininkams savivaldybė garantuoja finansavimą jai įgyvendinti.
„Kaunas turi įvairių akcentų. Ne tik meninių, bet ir istorinių. Tačiau apie dalį jų nedaug ką žinome. Vienas iš tokių pavyzdžių – pirmasis lietuvių vaidybinis pilnametražis filmas. Todėl drauge su „Kauno filmų biuru“ ir kino centru „Romuva“ kviečiame menininkus siūlyti idėjas ir savo kūrinius, kurie pasakotų unikalią pirmojo filmo istoriją kauniečiams bei miesto svečiams“, – į menininkus kreipėsi Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Prisimenant šios išskirtinės kino juostos gimimą, dera pažymėti, kad „Onytės ir Jonelio“ filmavimas anuomet užtruko beveik pusmetį.
Dauguma filme vaidinusių aktorių – teatro studentai, kuriems buvo pažadėta po filmavimo atsiskaityti geriausiais to meto šokoladiniais saldainiais. Filmuojant juostą, komandai trūko ne tik pinigų technikos nuomai, patirties, bet ir nuovokos, kaip paruošti aktorius filmavimui.
Filmas, beje, susilaukė įvairių reakcijų – nuo stiprios kritikos iki pagyrų ir palaikymo. Ypač kino kritikai po filmo premjeros peikė aktorių grimą, kuris atrodė itin keistai, – juodos lūpos ir paakiai, akinamai balti veidai. Kritikuotas ir aktorių neprofesionalumas, prastai įkūnijami personažai, filmo turinys.
„Tai buvo 1931 metai. Menininkai tuo metu neturėjo visiškai jokios patirties, technikos ir supratimo, kaip kurti filmą. Jie mokėsi tiesiog žiūrėdami užsienietiškus filmus kino teatruose. Būtent entuziazmas ir davė impulsą lietuviškam filmui. Žavu, kad žmonės, neturėdami ypatingų žinių, su užsidegimu ėmė ir sukūrė tai, kas tapo Lietuvos kino pradžia. O ta pradžia buvo būtent Kaune“, – įžvalgomis dalijosi „Kauno filmų biuro“ vadovas Aurelijus Silkinis.
Pasak A. Silkinio, galutinis žurnalo „Naujoji Romuva“ verdiktas pirmajam pilnametražiam lietuvių darbui buvo gana palankus – filmą aprašiusiam korespondentui patiko ir „sukombinuotos scenos“, ir veikalo gyvumas, ir įdomus siužetas. Pagirta ir tai, kaip juostoje atvaizduotas Kaunas, kuris, „daro tikrai gražaus ir turtingo miesto įspūdį“. Galiausiai konstatuota, kad, turint omenyje patirties stoką ir lėšų trūkumą, filmas ne toks jau ir prastas. Pridurta, kad „tai – reikšmingas faktas mūsų tautos kultūros gyvenime“.
Deja, šiandien pamatyti bei įvertinti šio filmo neįmanoma – jis laikomas dingusiu.
Ir nors kino teatro „Forum“ (dabar – Laisvės al. 46A), kuriame anuomet įvyko filmo premjera, nebėra, visai netoliese, toje pačioje alėjoje, dabar atnaujinamas vienintelis išlikęs tarpukario kino teatras – „Romuva“. Po rekonstrukcijos jis lankytojus pasitiks jau kitais metais.
Viena iš siūlomų lokacijų pirmojo lietuviško vaidybinio kino filmo 90-mečio atminimui skirtam kūriniui – Kauno kino centro „Romuva“ prieigos (Laisvės al. 54). Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Tiesa, akcentai galimi ir kitose viešose bei pagal kontekstą derančiose Kauno vietose, patikslina miesto savivaldybės administracijos atstovė Aušrinė Vaščėgaitė.
Idėjų konkurse „Kauno akcentai“ nuo sausio 1 iki vasario 1 dienos savivaldybėje laukiama menininkų pasiūlymų dėl skulptūrų, šviesos instaliacijų, dizaino objektų ar kitų meninių kūrinių, skirtų įamžinti filmą „Onytė ir Jonelis“.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.12.04; 00:30