Tais laikais, kai žmonija dar nebuvo išradusi lėktuvų, ypač tokių kaip U-2, bei neturėjo kosminių palydovų, žvalgybos vis tiek įsigudrindavo šnipinėti priešo objektus “iš oro”.
Į pagalbą tokiais atvejais pasitelkiami būdavo oro balionai. Bendžaminas Franklinas pirmasis suvokė, kokią naudą įmanoma išpešti iš nesunkiai pagaminamų, brangiai nekaštuojančių oro balionų. Ponas B.Franklinas suprato, kad oro balionai gali tapti nepamainomais žvalgybos pagalbininkais.
Pirmieji skridimo oro balionu privalumus išmėgino broliai Žozefas ir Etjenas Mongolfje. 1783 metais jie pirmą kartą pakilo į dangų oro baliono dėka. Oro balionas buvo pripildytas karšto oro. Tais metais B.Franklinas savo dienoraštyje rašė: “juk būtų puiku, jeigu pakiltume oro baliono pagalba į dangų ir apžiūrėtume priešiškų kariuomenių dalinius, jų karinius įtvirtinimus…”.
