Ukrainos Charkovo srityje nukrito ukrainiečių orlaivis. EPA – ELTA nuotr.

Rytų Ukrainoje sudužus „Antonow AN-26“ tipo lėktuvui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 25. Du žmonės katastrofą Čuhujive Charkovo srityje išgyveno, Kijeve pranešė civilinė apsauga.
 
Nelaimės priežastis kol kas nežinoma. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė šeštadienį vyksiąs į incidento vietą.
 
Žinybų duomenimis, lėktuvu skrido 27 žmonės, pirmiausiai – ginkluotųjų oro pajėgų universiteto kadetai. Tai buvo mokomasis skrydis. Pradžioje pranešta apie 28 lėktuve buvusius žmones, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vienas kadetas pratybose nepasirodė. Lėktuvas sudužo leisdamasis.
 
Nuotraukose socialiniuose tinkluose buvo matyti tamsoje degančios orlaivio nuolaužos. Vėliau paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose – jau užgesintos nuolaužos, plačiai išsibarsčiusios negyvenamoje teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.26; 11:14

Iranas paprašė Prancūzijos iššifruoti numušto Ukrainos lainerio juodąsias dėžes. EPA-ELTA nuotr.

Iranas paprašė Prancūzijos iššifruoti numušto „Ukraine International Airlines“ reiso PS752, kuris šių metų pradžioje buvo numuštas vos pakilęs iš Teherano, juodąsias dėžes, naujienų agentūrai AFP patvirtino informuoti šaltiniai.
 
Irano ambasadorius prie Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Monrealyje sakė, kad Iranas paprašė Prancūzijos aviacijos nelaimių agentūros BEA atsisiųsti ir iššifruoti savirašio duomenis, teigia šaltiniai.
 
Tiesa, pati BEA neigia, kad Iranas prašė agentūros iššifruoti duomenis, tačiau ji esą „yra pasirengusi vertinti bet kokius prašymus“ iš Irano.
 
Iranas pripažįsta, kad sausio 8 d. numušė į Kijevą iš Teherano skridusį keleivinį orlaivį. Per katastrofą žuvo 176 žmonės.
 
Katastrofa įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Irano pajėgos smogė Irake dislokuotiems JAV kariams ir laukė amerikiečių atsako. Iranas į JAV karių bazes raketų paleido atsakydamas į kiek anksčiau surengtą JAV drono ataką, per kurią buvo nukautas vienas aukščiausių Irano kariuomenės vadų Qassemas Soleimani.
 
Juodosiose dėžėse tikimasi rasti informacijos apie paskutines skrydžio akimirkas prieš tai, kai Irano paleista raketa pataiko į keleivinį lainerį, vos pakilusį iš Teherano oro uosto.
 
Daugelis žuvusių lėktuvo keleivių buvo kanadiečiai.
 
Kelis mėnesius Kanada ragino Iraną, kuris neturi techninių galimybių iššifruoti juodųjų dėžių duomenų, perduoti jas Ukrainai ir Prancūzijai.
Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA birželio pradžioje patvirtino, kad institucijos yra pasirengusios perduoti juodąsias dėžes, tačiau perspėjo, kad smarkiai apgadinti įrenginiai gali ir nepadėti tyrimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 00:30

„Boeing“: „737 Max“. EPA-ELTA nuotr.

JAV aviacijos milžinė „Boeing“ atnaujino liūdnai pagarsėjusių lėktuvų „737 Max“ gamybą, tačiau kol kas ne visu pajėgumu, pranešė pati bendrovė.
 
Po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje „Boeing 737 Max“ skrydžiai pernai kovą buvo visiškai uždrausti, o lėktuvui vis dar nėra suteiktas JAV Federalinės aviacijos administracijos sertifikatas skrydžiams vykdyti.
 
„Boeing“ paskelbė, kad „737 Max“ gamyba Rentono gamykloje Vašingtono valstijoje buvo atnaujinta, o darbo vietoje esą bus užtikrinamas saugumas ir gaminių kokybė.
 
„Ilgai ėjome į priekį ir tobulinome savo gamybos sistemą, kad ją dar labiau sustiprintume“, – sakė „Boeing“ viceprezidentas ir „Boeing 737“ programos vadovas Waltas Odisho.
 
Sausį „Boeing 737 Max“ gamyba buvo nutraukta dėl nežinomybės, kada orlaivis vėl galės kilti. Net iki koronaviruso pandemijos „737 Max“ krizė kainavo „Boeing“ milijardus dolerių, kuriuos bendrovė turėjo sumokėti kaip kompensaciją oro linijos. Taip pat augo gamybos ir daugiau nei 400 pagamintų, tačiau nepristatytų lėktuvų saugojimo išlaidos.
 
Nuo tada „Boeing“ problemos tik didėjo, nes oro linijos susidūrė su nauja koronaviruso krize, itin smarkiai smogusia kelionių sektoriui.
 
Antradienį „Boeing“ paskelbė, kad dėl koronaviruso pandemijos padarinių ketina atleisti apie 10 proc. savo darbuotojų – iš viso 16 tūkst. žmonių.
 
Bendrovė jau dabar sutarė su 5,5 tūkst. darbuotojų dėl savanoriško darbo sutarties nutraukimo, dar 6,7 tūkst. darbuotojų informuoti apie atleidimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 07:52

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis sako, kad „Spartan“ orlaiviai yra visiškai saugūs ir ragina nebijoti toliau skraidyti šiais Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvais.

Ministras pyktelėjo ant liberalo, Seime bandžiusio šmaikščiai užduoti klausimą, ar nevertėtų Lietuvai išsinuomoti lėktuvą po to, kai dėl orlaivio „Spartan“ gedimų buvo sujauktos premjero ir prezidentės dienotvarkės.

„Ar skaičiavote, kas Lietuvai yra geriau – trys neskraidantys lėktuvai, du skrendantys, bet gendantys, ar vienas geras, bet nuomojamas“, – klausė Seime liberalų frakcijos narys Gintaras Vaičekauskas.

„Aš išgirdau juoką iš tikrųjų, ir aš tokių juokų nelabai suprantu“, – atsakė R. Karoblis.

Ministras tvirtino, kad kariniai lėktuvai „Spartan“ atitinka visus keliamus tarptautinius reikalavimus ir yra saugūs. Pasak R. Karoblio, dėl gedimų „spartanai“ per paskutinius trejus metus neišskrido vos keturis kartus. Tai, tvirtino jis, siekia vos 3,8 proc. visų įvykdytų skrydžių, kai apskritai tokio pobūdžio lėktuvams keliamos neišskridimo normos yra 25 proc.

R. Karoblis: iš daugiau nei 100 skrydžių „spartanai“ nepakilo vos keturis kartus. KAM nuotr.

„Taip, sekmadienį ir pirmadienį buvo sugedęs vienas lėktuvas, deja, tuo metu, kada buvo planuojami VIP skrydžiai. Tačiau aš noriu pasakyti, kad per paskutinius trejus metus iš daugiau nei 100 skrydžių neįvyko tik 4. Tai yra 3,8 proc.“, – kalbėjo ministras. Pasak jo, aviacijoje yra normalu, kai vienas lėktuvas iš keturių skrydžių skrenda tris.

Galiausiai ministras teigė, kad „Spartan“ orlaiviai yra visiškai saugūs, ir ragino tuos, kuriems tenka skraidyti šiais lėktuvais, nebijoti.

„Lėktuvai yra visiškai saugūs, ir tokią žinutę aš noriu palikti visiems tiems, kurie skraido pagal pareigas, pirmiausia kariams, – nebijokite, drąsiai lipkite į lėktuvą, jie yra saugūs“, – apibendrino ministras.

ELTA primena, kad pastarąjį sekmadienį dėl „Spartano“ gedimo prezidentė Dalia Grybauskaitė neišskrido į Rygą. Kitą dieną dėl techninių priežasčių premjerui nepavyko grįžti iš Briuselio.

2018.11.23; 07:10