Šiuo metu nuo COVID-19 sukeltų suvaržymų nukentėjusiam verslui jau išdalinta 29 mln. eurų valstybės pagalbos. Maitinimo sektoriaus įmonės yra vienos iš tų, kurioms pagalbos skirta daugiausiai – 1247 įmonė yra gavus 3,7 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reaguodama į šeštadienį surengtą barų, restoranų ir naktinių klubų akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į vėluojančią paramą.
 
„Iki šiol pagalbos prašymus galėjo pildyti tik savarankiškos įmonės, nuo kitos savaitės vidurio Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tai galės daryti ir susijusios įmonės – tai yra aktualu barams, kadangi dauguma jų turi kelis savininkus. Tai reiškia, kad valstybės pagalbos artimiausiu metu sulauks dar daugiau maitinimo verslų. Taip pat šiuo metu su Europos Komisija jau derinamas antrasis subsidijų verslui paketas, kuris leis labiausiai nukentėjusiems verslams, tarp jų ir barams, kavinėms, restoranams, išdalinti 70 mln. eurų valstybės pagalbos. Tikimės, kad tai padės labiausiai nukentėjusiems verslams pasidengti nuomos išlaidas, komunalinius mokesčius bei kitas pastoviąsias išlaidas. Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerija karantino paveiktam verslui skirs solidžią sumą – 330 mln. eurų“, – sakoma ministerijos pranešime.
 
Kaip jau skelbta, šeštadienį barai, restoranai ir naktiniai klubai surengė solidarumo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į tai, kad parama šiam sektoriui vėluoja.
 
Kaip Eltai akcijos išvakarėse sakė vienas iš jos organizatorių Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka, akcijoje rengėsi dalyvauti apie 100 tokių įstaigų.
 
Jo teigimu, pagrindinė žinia – maitinimo įstaigos laukia, kada bus leidžiama dirbti ir kada „pradės normaliai veikti visos paramos funkcijos”.
Šeštadienį 14 valandą prie akcijos prisijungę šių įstaigų darbuotojai 15 minučių stojo prie savo uždarytų patalpų.
 
Akcijoje dalyvavo įstaigos, veikiančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Plungėje, kituose miestuose.
 
Maitinimo įstaigų veikla apribota nuo gruodžio 16 dienos, kai buvo įvesti sugriežtinti karantino ribojimai, jos maistą gali tiekti tik išsinešti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.21; 00:30

Barų, restoranų ir naktinių klubų darbuotojų akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Šeštadienį barai, restoranai ir naktiniai klubai surengė solidarumo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į tai, kad parama šiam sektoriui vėluoja.
 
Kaip Eltai akcijos išvakarėse sakė vienas iš jos organizatorių Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka, akcijoje rengėsi dalyvauti apie 100 tokių įstaigų.
 
Jo teigimu, pagrindinė žinia – maitinimo įstaigos laukia, kada bus leidžiama dirbti ir kada „pradės normaliai veikti visos paramos funkcijos”.
 
„Pirmas paketas labai vėluoja dėl biurokratinių priežasčių, antras paketas – iki šiol neaišku, kas ten bus. Mes prašome, kad jei mums neleis dirbti, kad iš anksto būtų suplanuotas trečias pagalbos paketas”, – teigė R. Pranka.
 
Šeštadienį 14 valandą prie akcijos prisijungę šių įstaigų darbuotojai 15 minučių stojo prie savo uždarytų patalpų.
 
Akcijoje dalyvavo įstaigos, veikiančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Plungėje, kituose miestuose.
 
Maitinimo įstaigų veikla apribota nuo gruodžio 16 dienos, kai buvo įvesti sugriežtinti karantino ribojimai, jos maistą gali tiekti tik išsinešti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.20; 17:45

Du turkų vyrai išgelbėjo dviejų moterų ir vieno policijos pareigūno gyvybes per pirmadienį Austrijos sostinėje vykusią teroristinę ataką, nusinešusią bent penkių žmonių gyvybes. Pasak Anadolu agentūros (AA) pranešimo, vyrai buvo pašauti vieno iš šaulių ir patys vos išvengė mirties.

Recep Tayyip Gültekin pasakojo, jog kartu su savo draugu Mikail Özer šūvius išgirdo būdami Vienos centre. Jie patraukė neramumų kryptimi ir pamatė šaulį, šaudantį į civilius praeivius. Gültekin pagelbėjo sužeistai moteriai.

“Kai nunešiau moterį į greta esantį restoraną, teroristas nukreipė ginklą į mane”, pasakojo Gültekin. Jis griuvo ant žemės, bandydamas išvengti šaulio šūvių iš ilgavamzdžio šautuvo, tačiau buvo pašautas. “Mes nusigavome iki draugo automobilio ir nuskubėjome į artimiausią policijos nuovadą pranešti apie įvykį.”

Gültekin pasakojo, kad vėliau jie pamatė susišaudymo metu sužeistą policijos pareigūną. Žinodami, kad medikų komandos negali prisiartinti prie konflikto vietos, Gültekin kartu su draugu nunešė pareigūną į greitosios pagalbos automobilį. Jie taip pat pagelbėjo įvykio vietoje sutiktai pagyvenusiai moteriai nusigauti į saugesnę vietą.

Turkijos Užsienio reikalų ministras Mevlüt Çavuşoğlu išreiškė padėką abiems turkams už pagalbą sužeistiems civiliams ir policijos pareigūnui rizikuojant savo gyvybe. “Du mūsų broliai padarė tai, ką žmogus, musulmonas, turkas ir turėtų padaryti”, kalbėjo jis.

Antradienį, prezidentas Recep Tayyip Erdoğan taip pat video skambučiu susisiekė su Gültekin ir Özer. Skambučio metu Erdoğan palinkėjo Öztekin greitai pasveikti ir teiravosi apie jo sveikatos būklę.

Pabrėždamas, kad Turkija jais didžiuojasi, Erdoğan pasakė: “Ir toliau padėkite austrams. Galbūt jie mūsų nesupranta, bet mes suprantame juos”.

Informacijos šaltinis – dailysabah.com

2020.11.04; 10:40

Vyriausybės kancleris susitiko su Venesuelos lietuviais, Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, ketvirtadienį susitikęs su Venesuelos lietuviais, kurie pirmieji atvyko įgyvendinant Seimo ir Vyriausybės 2019 m. priimtus sprendimus dėl asmenų perkėlimo iš Venesuelos į mūsų šalį, pažadėjo padėti spręsti jiems galinčias kilti problemas.
 
Pasak A. Stončaičio, Vyriausybė visada skyrė ypatingą dėmesį santykiams su pasaulio lietuviais, o ypač tiems, kuriems dėl koronaviruso pandemijos ar vidaus neramumų toje šalyje reikėjo ištiesti pagalbos ranką.
 
„Informacija apie itin sudėtingą politinę, ekonominę, humanitarinę situaciją Venesueloje mus pasiekė gana anksti, pradėjome gauti informaciją apie sudėtingą jūsų situaciją ir ėmėmės ieškoti sprendimų. Džiaugiuosi, kad šiuos sprendimus radome ir dėl to jūs esate čia. Jei reikės papildomų sprendimų – būkite tikri, kad jų ieškosime“, – sakė A. Stončaitis.
 
Pirmieji 9 iš Venesuelos perkelti asmenys Lietuvą pasiekė šių metų rugpjūčio 21 d. Rugsėjo 15 d. atvyko dar 3 asmenys, šiuo metu jie saviizoliacijoje. Spalio 3 d. atvyksta dar vienas asmuo. 
 
Praėjusių metų birželio 1-ąją įsigaliojo Vyriausybės kanceliarijos inicijuotas Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas, kurio sukurto mechanizmo praktinis įgyvendinimas – perkelti asmenys iš humanitarinės krizės apimtos Venesuelos. Tų pačių metų rugsėjo 11 d. nutarimu „Dėl asmenų perkėlimo iš Venesuelos Bolivaro Respublikos į Lietuvos Respubliką“ buvo pradėtas asmenų perkėlimo procesas.
 
Asmenų perkėlimą organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijos Karalystėje, paskirta asmenų iš Venesuelos perkėlimo į Lietuvą koordinatore.
 
Integracijos operatorius – Pabėgėlių perkėlimo centras. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuoja perkeliamųjų asmenų turimo išsilavinimo, kvalifikacijos vertinimą, sudaro jiems sąlygas dalyvauti švietimo programose. Pirmasis integracijos etapas vykdomas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (iki 2 mėn.), antrasis – savivaldybės teritorijoje (12 mėn., su galimybe pratęsti iki 24 mėn., bet išmokos mokamos iki 18 mėn.)
 
Perkeliamiesiems asmenims padengiamos kelionės išlaidos, suteikiamas gyvenamasis būstas, skiriamos išmokos įsikurti bei būtiniausioms reikmėms, vaikų ugdymui, teikiama parama lietuvių kalbos mokymuisi.
 
Prašymai dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo buvo priimami iki 2020 m. spalio 1 d., tačiau šiuo metu svarstoma šį terminą pratęsti metams, iki 2021 m. spalio 1 d.
 
Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, Venesueloje gyvena 187 Lietuvos piliečiai. Lietuvių bendruomenė Venesueloje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų. Manoma, kad Venesueloje gyvena apie 1 000 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.01; 14:52

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusija Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos prašymu sudarė rezervą iš teisėsaugos organų darbuotojų, bet jis kol kas nebus naudojamas. Tai ketvirtadienį interviu televizijos kanalui „Rossija 1“ pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Pasak V. Putino, pagal Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos ir Sąjunginės valstybės principus Rusija turi tam tikrų įsipareigojimų Baltarusijai.
 
„A. Lukašenka taip ir iškėlė klausimą, – pareiškė V. Putinas. – Jis norėtų, kad mes prireikus suteiktume jam atitinkamą pagalbą. Aš pasakiau, kad Rusija įvykdys visus savo įsipareigojimus. Jis mane paprašė sudaryti rezervą iš teisėsaugos organų darbuotojų. Aš tai padariau. Bet mes taip pat susitarėme, jog jis nebus naudojamas tol, kol situacija bus valdoma, kol ekstremistiniai elementai, dangstydamiesi politiniais šūkiais, neperžengs tam tikrų ribų, nepradės plėšikauti, pulti administracinių pastatų. Kol kas tokios būtinybės nėra“.
 
Anot V. Putino, „Baltarusijos teisėsaugos organai elgiasi gana santūriai, kad ir kas vyktų“.
 
„Apskritai dabar padėtis Baltarusijoje rimsta, ir aš tikiuosi, kad visos problemos, o jų, žinoma, yra, kitaip žmonės nebūtų išėję į gatves, ir tai akivaizdu, bus sprendžiamos konstitucijos pagrindu, įstatymo pagrindu ir taikiomis priemonėmis“, – pridūrė Rusijos prezidentas.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 05:51

Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad būtina pasiųsti labai aiškią žinutę Rusijai, kad ši nesikištų į Baltarusijoje prasidėjusius procesus. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, šiuo metu Baltarusijoje besirutuliojančiuose įvykiuose galima įžvelgti tam tikrų panašumų į procesus, kurie vyko 1956 metais Budapešte ir 1968 m. Prahoje. Tuomet  Sovietų Sąjunga prieš vengrų ir čekoslovakų tautas, siekusias  ištrūkti iš jos įtakos, panaudojo karinę agresiją.
 
„Matau tam tikras paraleles su 1956 metais Budapešte ir 1968 Prahoje, kuomet buvo suteikta karinė pagalba tuomet bundančioms visuomenėms Vengrijoje ir Čekoslovakijoje (nuslopinti – ELTA). Tikėtina, kad dabar ne 1956 ir 1968, nors ir daug analogijų šiame procese yra. Todėl, manau, kad jei Rusija ir svarsto šį variantą, turi būti labai aiškiai įspėta, kad pasekmės taip pat bus“, – po pasitarimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė L. Linkevičius.
 
„Kadangi yra viešas (Baltarusijos – ELTA) kvietimas suteikti karinę pagalbą, turi būti pasiųsta aiški žinutė Rusijai. Mūsų įsitikinimu, be jokios priežasties – nei praktinės, nei teisinės, nei politinės“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje.
 
„Nėra jokio pagrindo, jokios išorinės eskalacijos, kaip teigia buvęs Baltarusijos vadovas, kad iš NATO pusės kažkas grasina (…). Tam nėra jokių priežasčių“, – tvirtino L. Linkevičius.
 
„Kol kas mes matome tik blefą, realios grėsmės nėra ir kol kas nėra jokios situacijos eskalacijos prie sienų“, – pridūrė jis.
 
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka po nesiliaujančių protestų pagalbos kreipėsi į  Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Po savaitgalį vykusio pokalbio su V. Putinu A. Lukašenka tvirtino, kad Rusija vos tik paprašius suteiks visapusišką pagalbą, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas karinės grėsmės iš užsienio atveju.
 
L. Linkevičius: kalbėti reikia ne tik apie ekonomines, bet ir apie politines sankcijas
 
Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtina, kad Baltarusijos atžvilgiu turėtų būti pasitelktos ne tik ekonominės sankcijos, bet ir politinio spaudimo priemonės.
Baltarusijos kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
 
Čekijoje minimos sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.

„Dabartinė vadovybė priešakyje su buvusiu prezidentu praranda savo legitimumą – ne tik moraliai, bet ir teisiškai greitai tai įvyks. Todėl norėtume, kad ši pozicija būtų ir tarptautinėje arenoje akcentuojama. Mes siūlome tai daryti savo partneriams. Tai yra taip pat poveikio priemonė – politinė izoliacija“, – teigė L. Linkevičius.
 
Ministras L. Linkevičius dar kartą pakartojo, kad reikalui esant Lietuva, reaguojant į Baltarusijos valdžios agresiją prieš protestuotojus bei suklastotus rinkimus, gali pasitelkti ir nacionalines sankcijas. Visgi, jo teigimu, prioritetas turėtų būti teikiamas tarptautinėms priemonėms.
„Mes norėtume, kad sankcijos būtų kuo greičiau. Ne tik norime, bet ir teikiame savo pasiūlymus. Aš tikiu, kad ir kitos šalys tą daro. Tikrai neatmetame galimybės ir nacionalinių sankcijų. Jos viena kitoms netrukdo. Tokia pozicija“, – teigė jis, kartu sureaguodamas į opozicijos raginimus sankcijų priemones įgyvendinti kuo greičiau.
Čekijoje minimos sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.
 
Rusiška agresija

„Laikas yra svarbu, tačiau tai nėra pagrindinis faktorius, nes mes kalbame apie tuos, kurie įvykdė tuos veiksmus: arba suklastojo rinkimus, arba naudojo perteklinę jėgą, todėl jie turi būti atskaitingi“, – teigė ministras.
 
„Europinių sankcijų efektyvumas yra nepalyginamai didesnis: kalba tuomet eina ir apie (finansinių – ELTA) aktyvų šaldymą ir patekimą į europinę erdvę“, – pridūrė L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 17:00

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Aliaksandrui Lukašenkai šeštadienį pareiškus, kad dėl nesiliaujančių protestų Baltarusijoje būtinos derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia nesuprantąs, dėl ko Baltarusijos vadovas prašo pagalbos.
 
„Buvęs Baltarusijos prezidentas dabar prašo Putino pagalbos. Prieš ką? Prieš gatvėse gėles nešančius žmones? Gyventi paraleliniame pasaulyje pasiruošus paaukoti viską tikrai yra didelis užsienio sąmokslas“,– socialiniame tinkle „Twitter“ rašo L. Linkevičius.
 
Kaip jau skelbė ELTA, šeštadienį Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir A. Lukašenka telefonu aptarė situaciją, susiklosčiusią Baltarusijoje po prezidento rinkimų, ir pareiškė esą įsitikinę, jog visos problemos netrukus bus sureguliuotos.
 
„Svarbiausia, kad šiomis problemomis nepasinaudotų destruktyvios jėgos, siekiančios pakenkti savitarpiškai naudingam dviejų šalių bendradarbiavimui Sąjunginėje valstybėje“, – sakoma Kremliaus spaudos tarnybos pranešime.
 
Pažymima, kad pokalbis įvyko Baltarusijos iniciatyva.
 
ELTA primena, kad įtampa Baltarusijoje kilo po sekmadienį vykusių neskaidrių Prezidento rinkimų, kai laimėtoju buvo paskelbtas jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka. Dėl to sekmadienį Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.15; 18:00

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ėmėsi teisinio eksperimento, teigia įtarimų prekyba poveikiu iš STT sulaukęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas. Jam trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl STT pareikštų įtarimų skyrė namų areštą bei uždraudė bendrauti su bylos medžiagoje nurodytais asmenimis ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiomis institucijomis.
 
„Vertinu tai, kaip kažkokį STT tęsiamą teisinį eksperimentą“, – žurnalistams vertindamas sulaikymo faktą Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė Š. Narbutas.
 
„Visi tie veiksmai prasidėjo vakar ryte nuo kratos, nuo mano sulaikymo ir šiandien, kaip matote, prokuroras neprašė taikyti suėmimo, prašė taikyti namų areštą tam tikroms aplinkybėms. Namų areštas yra skirtas mėnesiui laiko“, – teigė Š. Narbutas.
 
„Atrodo, kad bet kokia Lietuvoje teisėtai vykdoma ūkinė veikla gali lemti, kad pas tave pasibels ir suims“, – akcentavo Š. Narbutas ir pridūrė esantis įsitikinęs, kad nusikaltimo sudėties šioje istorijoje nėra.
 
„Aš manau, kad nėra jokios nusikaltimo sudėties“, – teigė jis.
 
POLA vadovas nuogąstavo, kad teisminis procesas dėl jam pareikštų kaltinimų gali užsitęsti.
 
„Suprantu, kad visa ši istorija tęsis pusę metų ar metus laiko ar net ilgiau“, – sakė Š. Narbutas.
 
Vykdžiau komercinį atstovavimą, pagrįstą sutartimi
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma. Visgi POLA prezidentas teigia kol kas negalintis komentuoti konkrečios sumos, kuri buvo pervesta į jo sąskaitą. Š. Narbutas akcentuoja, jis vykdė komercinį atstovavimą, pagrįstą sutartimi.
 
„Aš negaliu komentuoti konkrečių sumų. (…) Bet yra kvalifikuojama, kad gavau neva didesnį kyšį nei 250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Tai yra komercinio atstovavimo atvejis, pagrįstas sutartimi, kurią vykdžiau pagal individualios veiklos pažymą, pagal tinkamai išimtus kodus, sudaręs sutartį, išrašęs sąskaitą, pats savo iniciatyva tuos dokumentus, pagrindžiančius lėšų kilmę, pateikęs bankui, pridėdamas sutartis, sąskaitas ir t.t.“, – teigė Š. Narbutas.
 
„Kadangi mums buvo leista susipažinti su bylos medžiaga, tai ir iš liudytojų parodymų matome, kad visi taip pat ir vertino, kad aš tarpininkavau šiai įmonei, iš kurios reagentai buvo įsigyti“, – pridūrė jis.
 
Š. Narbutas akcentuoja, kad, pasak jo, 300 tūkst. reagentų, dėl kurių ir buvo pradėtas tyrimas, Lietuva įsigijo ženkliai pigiau nei visus kitus reagentus.
 
„Vieno reagento kaina pagal sutartį buvo 17 eurų, kitur, mano žiniomis, buvo nuo 20 iki 24 eurų. Tai skaičiuojant pagal tuos kiekius būtent dėl tokios sutarties Lietuva sutaupė nuo 600 tūkst. iki 2 mln. eurų. Ir vėlgi, mano atlygio dalis buvo skirta ne iš Lietuvos kažkokių skirtų pravedimų ir t. t., o iš tiekėjo jam tenkančios dalies“, – tiko jis.
 
Svarsto pasitraukti iš POLA vadovo pareigų
 
Su pareikštais kaltinimais nesutinkantis Š. Narbutas teigė svarstantis trauktis iš užimamų pareigų Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje ir neabejojo, kad reputacijai jau padaryta žala jam nebeleis dalyvauti kitose visuomeninėse veiklose.
 
„Visuomeninei veikloje dalyvauti jau, matyt, negalėsiu nes reputacijai padaryta žala, kad ir kaip čia viskas baigsis, yra negrįžtama“, – teigė Š. Narbutas.
 
Pasak jo, nors pareikšti įtarimai nėra niekaip susiję su POLA veikla, trauktis iš šioje asociacijoje užimamų pareigų jis svarsto.
 
„Aš pasitarsiu dar su valdyba ir priimsiu tuos sprendimus: kada tai daryti, kokiam laikotarpiui, ar daryti negrįžtamai. Reikia viską susidėlioti“, – pabrėžė POLA prezidentas.
 
„Dabartinė mano pozicija yra iš tikro stabdyti bet kokią visuomeninę veiklą, nes aš neįsivaizduoju, kaip aš galėčiau veikti su visais (taikomais – ELTA) apribojimais“, – apibendrino jis.
 
Kaip ELTA jau rašė, Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį sprendė dėl kardomosios priemonės taikymo prekyba poveikiu STT atliekamame tyrime įtariamam POLA prezidentui.
 
Tyrimo duomenimis, valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypatingai skubiai įsigyti didelį kiekį koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, įtariamasis ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat yra duomenų apie tai, kad įtariamasis tos įmonės atstovui galimai buvo įvardijęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimo paslaugas šiame pirkime.
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų pirkimams, į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.
 
Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 14:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį telefonu kalbėdamasis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Vašingtonas pasirengęs padėti Maskvai kovoje su koronavirusu. Tai žurnalistams pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pavaduotojas Juddas Deere`as.
 
„Prezidentas D. Trumpas patvirtino, jog JAV sunkiai dirba, rūpindamosi amerikiečiais, ir yra pasirengusios suteikti pagalbą visoms šalims, kuri ji reikalinga, taip pat ir Rusijai“, – pažymėjo J. Deere`as. Anot jo, D. Trumpas ir V. Putinas „taip pat apsvarstė kitus dvišalius ir globalius klausimus“.
 
Savo ruožtu Kremliaus spaudos tarnyba informavo, kad svarstant su koronaviruso pandemija susijusią situaciją dviejų šalių lyderiai „teigiamai įvertino dvišalį bendradarbiavimą“. Be kita ko, JAV pasiūlė „Rusijai medicinos įrangos partiją“.
 
Oficialiais duomenimis, Rusijoje užfiksuota 177 160 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, mirė 1 625 infekuotieji.
 
Pasak Johnso Hopkinso universiteto atstovų, Jungtinėse Valstijose nustatyta daugiau kaip 1,23 milijono užsikrėtimo koronavirusu atvejų, daugiau kaip 73,5 tūkstančio žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 00:01

Italijos vėliava

Po Italijos premjero Džiuzepės Konti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitarimo dėl humanitarinės pagalbos tiekimo Lombardijos regionui neprabėgo nė kelios savaitės. O viešojoje erdvėje skelbiama vis daugiau įtarimų, jog Maskva tiesiog begėdiškai apgavo Romą.

Taigi į pietus nuo Romos nusileido 15-a Rusijos karinių transporto lėktuvų IL-76. Atgabentos dėžės buvo pakrautos į tais pačiais lėktuvais atskraidintus rusiškus karinius sunkvežimius, ir rusų kariškių kolona, kurią sudarė apie 100 žmonių, patraukė į šiaurės Italiją. Atskridusių rusų kariškių, žinoma, niekas netikrino. Nesidomėjo nei tuo, kas dėžėse, nei kas tai per sunkvežimiai. Italai aklai pasitikėjo Kremliaus „garbės žodžiu“ ir plakatais su užrašais „Su meile – iš Rusijos“.

Ir vis tik tikrinti rusiškus karinius krovinius Italijai vertėjo, nes generolo Sergėjaus Kikoto, pulkininko Genadijaus Eremino ir pulkininko Viačeslavo Kulišo vadovaujamas maždaug šimto karių būrys atsidūrė ne kur nors neutralioje zonoje, o NATO teritorijoje. Šis vizitas ne tik kad nebuvo kontroliuojamas italų specialiųjų tarnybų (suprask, nepatogu rodyti nepasitikėjimą tais, kurie atveža labdaros, tiesia tau pagalbos ranką?!) bei nebuvo derintas su Aljanso vadovybe. Tad, preliminariai tariant, italai  nebuvo tikri, kad tikrai žino, kas sudėta tose dėžėse.

Oficiali Rusijos versija: atgabenta mobili laboratorija, skirta testuoti, ar žmogus neužsikrėtęs, dezinfekcijai skirta technika ir, atkreipkite dėmesį, kita konkrečiai neįvardinta aparatūra, skirta neva gelbėti COVID-19 virusu užsikrėtusius asmenis.

Tačiau prof. Džermano Dotori iš strateginių tyrimų centro viename iš Romos universitetų mano, kad tikrasis rusų kariškių tikslas buvo ne pagalbos teikimas, bet specifinės informacijos rinkimas. Mat italams pagalbos iš Maskvos nereikia – NATO aljanse Italija laikoma viena iš labiausiai pasikausčiusių valstybių saugantis nuo cheminių, biologinių ir atominių ginklų. Vargu ar Romai galėjo būti gyvybiškai naudinga toji senstelėjusi ar net visiškai pasenusi rusiška technika.

Kad rusų kariškiai į Italiją atvyko ne padėti, bet šnipinėti, įsitikinęs ir atsargos pulkininkas Chamišas de Bretonas-Gordon, iki 2012-ųjų vadovavęs britų pulkui, kurio paskirtis – ginti Didžiąją Britaniją nuo cheminio, biologinio ir atominio ginklų. Šis britų atsargos kariškis įsitikinęs, jog tarp tų į Šiaurės Italiją siuntas atgabenusių rusų kariškių buvo ir žvalgų iš GRU (Glavoje razvedyvatelnoje upravlenije). Šiuos įtarimus susitiprina ir žinia, kad vos šimto kariškių būriui vadovavo ne majoras, kaip būtų įprasta, o generolas ir du pulkininkai, turintys patirties kovojant su užkrečiamomis ligomis.

Tad, remiantis „The Telegraph“ publikacija (Nikas Skuairesas, Natalija Vasiljeva ir Andrea Fogt), kurioje išdėstyti visi šie įtarimai, Italija padarė didžiausią kvailystę, įsileidusi rusų kariškius ir leidusi jiems be deramos priežiūros važinėti po šalį.

Informacijos šaltinis – „The Telegraph“

Popiežius Pranciškus sekmadienį meldėsi už žuvusiuosius per migracijos centro bombardavimą Libijoje ir ragino imtis suderintų veiksmų, kad būtų sukurti humanitarinės pagalbos koridoriai ir išvengta tokių tragedijų, rašo „Reuters“.
 
Per oro antskrydį Tripolyje praėjusį antradienį buvo susprogdintas sulaikymo centras, kuriame buvo daugiausiai migrantai iš Afrikos. Per nelaimę dešimtys žmonių žuvo ir daugybė buvo sužalota.
 
„Tarptautinė bendruomenė negali taikstytis su tokiais grėsmingais veiksmais“, – sakė popiežius Pranciškus Viešpaties angelo maldos metu Romoje.
 
Be to, popiežius paragino melstis už nukentėjusius per išpuolius Afganistane, Malyje, Burkina Fase ir Nigeryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 08:41

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva sukrėsta po Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro, todėl, pasak jos, Lietuvos žmonės pasirengę padėti Prancūzijai atkurti pasauliui brangią katedrą.

,,Lietuva sukrėsta Noterdamo tragedijos, bet pilna ryžto padėti prancūzų tautai atkurti visam pasauliui brangią katedrą. Šimtmečių istoriją menanti katedra – ne tik Paryžiaus simbolis, ji mūsų širdžių šventovė, kuriai prikelti Lietuva ir mūsų žmonės pasirengę padėti ir prisidėti“, – teigė šalies vadovė.

Trečiadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Lietuvos valstybės vadovus, ragindama ieškoti būdų, kaip Lietuvos valstybė galėtų finansiškai ar kitomis priemonėmis prisidėti prie paramos sudegusiai Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrai atstatyti bei konkrečiais veiksmais parodytų solidarumą su Prancūzija ir jos žmonėmis.

Kreipimesi į Lietuvos Respublikos prezidentę D. Grybauskaitę, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį pabrėžiama, kad Lietuva ir Prancūzija yra ne tik partnerės Europos Sąjungoje ir NATO, bet mus vienija ir bendras krikščioniškos civilizacijos pamatas, o nuo gaisro nukentėjo neįkainojama kultūros vertybė, unikalus istorinis paveldas, vienas iš Paryžiaus simbolių ir visos Prancūzijos pasididžiavimas. 

Prieš 800 metų statytą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą pirmadienį vakare nusiaubė gaisras. Paveldo praradimai – milžiniški.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.17; 12:03