Trys Lietuvos pilotai kilo į rekordinį skrydį „Sklandytuvais per Europą: Lietuva – Portugalija“. ELTA / Karolina Gudžiūnienė
Trys Lietuvos sklandytojai – Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis – penktadienio popietę pakilo į istorinį skrydį per Europą. Sklandytojai leidosi į 4000 kilometrų kelionę iki Atlanto vandenyno. Šį atstumą ketinama įveikti per 10 dienų. Pilotai planuoja skristi maršrutu: Lietuva – Lenkija – Vokietija – Prancūzija – Ispanija – Portugalija.
Pirmas skrydžio sustojimas – už 400 km. nuo Paluknio aerodromo esantis centrinės Lenkijos miestas Plockas. Komandos kapitonas A. Šimoliūnas prieš skrydį sakė, kad jaučia nerimą ir jaudulį, kaip viskas klostysis. „Neramu, ar viskas pasiseks, kokie bus orai. Yra labai daug faktorių, kurie gali nulemti, kuria linkme skrydis pasisuks“, – išplatintame pranešime cituojamas A. Šimoliūnas. Paluknys. Trys Lietuvos pilotai kilo į rekordinį skrydį „Sklandytuvais per Europą: Lietuva – Portugalija“. ELTA / Karolina Gudžiūnienė
Trys pilotai per Europą skris skirtingų klasių ir gamintojų sklandytuvais. Anot komandos kapitono, tai neturėtų jiems trukdyti kartu skrist, bet ar bus lengva ir su kokiais iššūkiais komanda susidurs, paaiškės per pirmas skrydžio dienas. Jis į Portugaliją skris lietuvių gamintojų sklandytuvu LAK17a, kurio sparnų ilgis yra 18 m. Pilotas I. Bitinaitis Europą sieks perkristi sklandytuvu LS8, pagamintu Vokietijoje 1991 m. Tai yra standartinės klasės sklandytuvas, kurio sparnų ilgis 15 m., be užsparnių. S. Uždavinys skrydžiui pasirinko ASW20 sklandytuvą, pagamintą 1980 n. Vokietijoje. Sklandytuvas priklauso klubinei sklandytuvų klasei, kurio sparnų ilgis 15 m., maksimalus jo greitis 250 km/val.
Tą patį atstumą kaip ir pilotai keliaus antžeminė komanda. Komandą sudarys 8 žmonės: antžeminės komandos vadovė, 3 vairuotojai, operatorius ir už skrydžio komunikaciją atsakingas žmogus. Antžeminė komanda išlydėjo pilotus į skrydį iš Paluknio aerodromo ir iš karto pajudėjo su trimis automobiliais link Plocko. Jeigu nutiktų taip, kad sklandytojai dėl suprastėjusių oro sąlygų nepasiektų aerodromo ir būtų priversti leistis „aikštelėje“, antžeminės komandos užduotis rasti pilotus ir surinkus sklandytuvus į priekabas, nugabenti juos į artimiausią aerodromą.
Priskirtas užduotis VSAT aviatoriai vykdo naudodami du vienmotorius ir du dvimotorius sraigtasparnius. VSAT nuotr.
Trakų rajono Paluknio kaime įsikūrusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Aviacijos valdyba mini 30-ąsias veiklos metines.
1992 m. liepos 24 d. įkurtas aviatorių padalinys per savo istoriją patyrė keletą transformacijų, primenama VSAT pranešime. Savo veiklą dabartinė valdyba pradėjo kaip Vidaus reikalų ministerijos Atskiroji aviacijos tarnyba. Ji nuo 2000 m. sausio tapo VSAT struktūriniu padaliniu – Aviacijos eskadrile.
Plečiantis pasieniečių aviatorių veiklos apimtims ir skraidymo aparatų parką papildžius naujiems sraigtasparniams, nuo 2007 m. sausio 1-osios vietoje eskadrilės buvo įsteigta VSAT Aviacijos rinktinė. 2016 m. gegužės 1 d. Aviacijos rinktinė reorganizuota į VSAT centrinės įstaigos padalinį – Aviacijos valdybą.
Priskirtas užduotis VSAT aviatoriai vykdo naudodami du vienmotorius sraigtasparnius „EC 120B Colibri“, du dvimotorius sraigtasparnius „EC 135“ ir vieną dvimotorį „EC 145“. Visi jie pagaminti Prancūzijos bendrovėje „Airbus Helicopters SAS“, kuri iki 2014-ųjų vadinosi „Eurocopter“.
Jubiliejų minintys VSAT aviatoriai trečiadienį savo bazėje Paluknyje organizuoja sraigtasparnių parodą ir jų techninių galimybių pristatymą. Į renginį pakviesti pasieniečių aviatorių kolegos ir per tuos tris dešimtmečius šiame padalinyje dirbę buvę ir esami tarnautojai. VSAT aviatorių sraigtasparnis. VSAT nuotr.
VSAT Aviacijos valdybos orlaiviai yra naudojami vykdant skrydžius, susijusius su Lietuvos valstybės sienos apsauga sausumoje ir jūroje, viešosios tvarkos palaikymu, paieškos ir gelbėjimo darbais. Sraigtasparniai taip pat pasitelkiami vykdant keleivinių traukinių, vykstančių pagal Kaliningrado tranzito schemą, stebėjimą, likviduojant ekstremalių bei stichinių nelaimių padarinius ir pan.
Sienos kontrolė iš oro ir greitas reagavimas yra ypač efektyvūs pasieniečiams saugant sienas su Rusija ir Baltarusija, kurios taip pat yra ir Europos Sąjungos išorės sienos. Tokių skrydžių metu neretai išaiškinami bandymai neteisėtai pereiti Lietuvos valstybės sieną, kontrabandos gabenimo atvejai, užkardoma neteisėta migracija, gaunama daug informacijos apie situaciją pasienio ruožuose, vykdomos tikslinės prevencinės priemonės, sulaikymo operacijos.
Daugelyje VSAT užkardų prie ES išorės sienų yra įrengtos tūpimo ir kilimo aikštelės VSAT sraigtasparniams, taip pat aviacinio kuro rezervuarai su išdavimo įrenginiais, todėl pasieniečių aviatoriai gali operatyviai per trumpą laiką įveikti ilgesnius atstumus ir skirti daugiau skrydžio valandų atidžiai tikrinant reikiamas pasienio teritorijas.
VSAT orlaiviai taip pat naudojami kaip mobilios vadavietės, iš kurių stebima viešoji tvarka įvairių masinių renginių metu, koordinuojami antžeminių pajėgų veiksmai.
Nuo 2008-ųjų Lietuvos pasieniečiai su savo sraigtasparniais reguliariai dalyvauja Europos Sąjungos išorės ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX organizuojamose tarptautinėse operacijose Viduržemio jūros regione, Graikijos bei Turkijos pasienyje.
Prieš daugiau kaip dešimtmetį VSAT ir Nacionalinis transplantacijos biuras sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią pasieniečių orlaiviai yra efektyviai ir sėkmingai panaudojami donorų organų gabenimui.
Sraigtasparnis – Paluknyje. VSAT foto
VSAT lakūnai taip pat yra pasirengę ateiti į pagalbą nelaimės atvejais – jie nesyk pagelbėjo ieškant dingusių žmonių ar nusikaltėlių bei išaiškinant įvairius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus. Pasieniečių aviacijos pajėgos talkina ir kitoms institucijoms, kai prireikia operatyviai reaguoti į ekstremalias ir kriminogenines situacijas.
Praėjusiais metais Lietuvos pasienyje kilusi Baltarusijos režimo organizuota neteisėtos migracijos krizė darsyk patvirtino VSAT aviacijos pajėgumų efektyvumą ir svarbą vykdant valstybės sienos apsaugą.
Masinio užsieniečių antplūdžio metu pasieniečių sraigtasparniai, VSAT duomenimis, ore praleido keturiskart daugiau skrydžio valandų nei 2020-aisiais. Patruliavimo metu VSAT orlaivių operatoriai neteisėtus migrantus neretai užfiksuodavo šiems dar būnant Baltarusijos teritorijoje bei rengiantis nelegaliai brautis į Lietuvą. Tokia informacija nedelsiant būdavo perduodama antžeminėms pajėgoms bei leisdavo efektyviai užkirsti kelią atėjūnams patekti į Lietuvą draudžiamose vietose.
