Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas teigia, kad reaguojant į sudėtingą epidemiologinę situaciją dėl koronaviruso pandemijos pamaldos bažnyčiose dalyvaujant tikintiesiems dar nebus atnaujinamos.
„Naujieji metai, jų pradžia parodė, kad pandeminė situacija Lietuvoje išlieka labai rimta. Vyriausybė priėmė taip pat griežtesnius apribojimus, ištęsė jų laiką. Todėl atsižvelgdami į esamą situaciją šiandieną priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose dalyvaujant tikintiesiems“, – nuotolinėje konferencijoje trečiadienį teigė G. Grušas.
„Taigi, tvarka, kuri buvo nuo gruodžio 16 d. bus pratęsta iki sausio 31 d. su galimybe švelninti, jeigu anksčiau situacija pasikeistų. Tokiu būdu solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas itin sunkus, ypač su mūsų ligoniais, gydytojais ir slaugytojais“, – pridūrė jis.
Sprendimas priimtas po konsultacijų su medikais
Arkivyskupas akcentavo, kad sprendimą solidarizuotis ir neatnaujinti pamaldų bažnyčiose nulėmė konsultacijos su medikais.
„Sprendimas atidaryti bažnyčias buvo priimtas gruodžio 30 dieną. Ir mes matėme šiomis dienomis, tokį automatinį įsigaliojimą ankstesniojo sprendimo. Bet konsultuojantis su Vyriausybės ekspertais ir vis labiau su medikais, matėme, kad dar yra per anksti ir nusprendėme, kad palaikysime tą griežtesnę tvarką ir bažnyčioje“, – sakė G. Grušas.
„Turbūt dalykas, kuris nemažai nulėmė ankstesnį sprendimą yra sielovadinis poreikis ir faktas, kad net įprastais ne pandemijos metais sausio mėnuo arba laikas po švenčių labai smarkiai sumažėja tikinčiųjų buvimas bažnyčioje“, – taip pat teigė jis.
G. Grušas pripažįsta, kad neorganizuojant mišių bažnyčioms finansiškai išsilaikyti yra sudėtingiau. Visgi arkivyskupas akcentavo, kad sprendžiant dėl pamaldų bažnyčiose atnaujinimo jis nebuvo iškeltas.
Vilniaus šv. Onos bažnyčia. Vytauto Visocko nuotr.
„Manau, kad mūsų problema yra panaši kaip ir visų verslų, ir žmonių Lietuvoje, žinoma, kad (karantinas – ELTA) turi efektą, bet mūsų svarstymuose, ką daryti dėl atidarymo mišių šis klausimas nebuvo iškeltas, kaip koks nors, kurį vertintume“, – patikino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas.
Visgi arkivyskupas teigė, kad karantino laikotarpiu nemaža dalis žmonių tiesioginiu ar nuotoliniu būdu užprašo maldų iš kunigų, užprašo mišias ir perveda arba pristato aukas.
„Tai mišių aukojimo žmonių intencijos nenutrūko ir jos vyksta, tik be žmonių dalyvavimo“, – teigė jis.
Nuomonės išsiskyrė, bet konsensusą pavyko pasiekti
Arkivyskupas pripažino, kad prieš priimant sprendimą nuo gruodžio 16 d. stabdyti viešas pamaldas diskusijos Lietuvos vyskupų konferencijoje vyko net 8 val. Visgi G. Grušas akcentuoja, kad abu kartus nors nuomonės ir išsiskyrė, tačiau Lietuvos vyskupų konferencijai pavyko pasiekti konsensusą. Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai buvo labai plačios diskusijos, tai nėra labai lengvas klausimas, ypač vyskupams prašyti žmonių nedalyvauti mišiose. Nuomonės buvo skirtingos, bet priartėjime prie konsensuso, po ilgų diskusijų atradome bendrą sprendimą. Ir šiandieną įvairios nuomonės buvo, koks geresnis kelias, bet atradome konsensusą su stipria dauguma“, – sakė G. Grušas.
Arkivyskupas taip pat pripažino ir pats pasisakęs už tai, kad pamaldos bažnyčiose nebūtų atnaujintos.
Bažnyčioje. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Nuo pirmadienio, sausio 11 d., atnaujinamos viešos pamaldos su tikinčiaisiais, laikantis visų saugumo reikalavimų, antradienį pranešė Lietuvos vyskupų konferencija.
Mišių dalyviai bus įleidžiami su veido kaukėmis, bažnyčiose bus laikomasi 10 kv. metrų ploto vienam žmogui, išlaikant dviejų metrų atstumą tarp asmenų ar asmenų grupių, kurias sudaro ne daugiau nei penki asmenys arba šeimos nariai.
Tuo metu laidotuvių apeigos bus ir toliau atliekamos tik kapinėse. Jose dalyvauja tik artimiausi šeimos nariai, neskaitant kunigo ir laidojimo paslaugų įstaigų personalo. Laidotuvių šv. Mišios aukojamos be mirusiojo kūno laidotuvių dieną arba kitu laiku, pagal susitarimą su artimaisiais.
Daugėjant sergančiųjų koronaviruso infekcija, Lietuvos vyskupų konferencija viešas pamaldas bažnyčiose sustabdė iki sausio 10-osios.
Vyriausybei gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir jį pratęsus iki sausio 31 dienos, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, apribotas žmonių judėjimas ir susirinkimai.
Mečete paverstame Šv. Sofijos sobore Turkijoje surengtos pirmosios pamaldos. EPA-ELTA nuotr.
Mečete paverstame Šv. Sofijos sobore Stambule penktadienį surengtos pirmosios musulmonų pamaldos per 86 metus. Šv. Sofijos sobore Turkijoje surengtos pirmosios musulmoniškos pamaldos. EPA-ELTA nuotr.
Šv. Sofijos soboras 1934 metais buvo paverstas muziejumi. Soborą, kuris 1985 metais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kasmet aplankydavo milijonai turistų.
Šių metų liepos 10 dieną Turkijos aukščiausiasis administracinis teismas panaikino soboro muziejaus statusą ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nurodė, kad nuo liepos 24 dienos čia bus rengiamos musulmonų pamaldos. Sprendimą paversti soborą mečete sukritikavo tiek religiniai, tiek politiniai pasaulio lyderiai.
1 500 metų senumo statinyje penktadienį susirinko daugybė žmonių, tarp jų ir prezidentas R. T. Erdoganas. Prezidentas prieš prasidedant pamaldoms padeklamavo kelias eilutes iš Korano. Stambulo gyventojai džiaugiasi. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentą į pamaldas atlydėjo kabineto nariai, tarp kurių R. T. Erdogano žentas Beratas Albayrakas.
Vilniaus šv. Onos bažnyčia. Vytauto Visocko nuotr.
Laikydamasi visų saugumo reikalavimų, Bažnyčia po truputį grįžta prie įprastinės pamaldų ir sakramentų teikimo tvarkos. Nors epidemija atslūgsta, bet pareiga saugoti save ir kitus išlieka, sako Lietuvos vyskupų konferencija ir ragina tikinčiuosius, kurie jaučia simptomus, būdingus peršalimo ligoms, ir toliau melstis namuose.
Nuo birželio 1-osios bažnyčiose turi būti išlaikytas saugus atstumas tarp žmonių.
Laidotuvių metu parapijų klebonai gali leisti nešti karstą į bažnyčią, jei yra išlaikomas saugus atstumas tarp žmonių. Dėl mirusiojo išlydėjimo iš pašarvojimo vietos parapijų klebonai sprendžia individualiai kiekvienu atveju.
Parapijų klebonai, administratoriai, rektoratų rektoriai ir katechetai raginami užtikrinti, kad būtų užbaigtos pasirengimo Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui programos. Pirmoji Komunija gali būti teikiama nuo birželio 1 d., o Sutvirtinimo sakramentas – nedidelėms grupėms nuo birželio 16 d. Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kunigai ir katechetai turėtų pamokyti besiruošiančiuosius sakramentams pagarbiai ir teisingai priimti šv. Komuniją į ranką. Tėvų pageidavimu tiek Pirmosios Komunijos, tiek Sutvirtinimo sakramento priėmimas jų vaikams gali būti atidėtas vėlesniam laikui.
Nuo birželio 1-osioslaikantis visų civilinės valdžios numatytų apribojimų galima rengti religines procesijas. Bažnyčiose kviečiant bendrai maldai varpais skambinama nebebus, bet tikintieji ir toliau kviečiami jungtis į bendrą maldą, kad liga mūsų šalyje visiškai liautųsi.
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vėlyvą šeštadienio vakarą Lietuvos vyskūpai pranešė, kad Vyriausybei nusprendus nuo pirmadienio šalyje skelbti karantiną dėl koronaviruso grėsmės, viešos pamaldos bažnyčioje nevyks.
„Tikinčiųjų dvasinis gėris – aukščiausias Bažnyčios rūpestis. Lygiai taip pat Bažnyčiai rūpi ir tikinčiųjų saugumas ir sveikata. Dėl šios priežasties Lietuvos vyskupai, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje nutarė, kad nuo kovo 16 d. 0 val. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, nebevyks jokios viešos pamaldos. Vyskupai dar kartą ragina tikinčiuosius neiti į bažnyčias, bet stebėti kunigo aukojamas šv. Mišias per TV, internetą, klausytis radijo transliacijų. Apsaugokime save ir kitus, ypač pagyvenusio amžiaus žmones! Stebėdami kunigo aukojamas šv. Mišias per TV ir melsdamiesi namuose, galite priimti dvasinę šv. Komuniją ir vienytis maldoje“, – rašoma Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) išplatintame pranešime spaudai.
Šeštadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje nuspręsta, kad Lietuvoje nuo pirmadienio bus skelbiamas 15 parų karantinas šalies mastu. Nors karantino metu visi vieši renginiai yra draudžiami, bažnyčiai tėra adresuojma rekomendacija pamaldų neorganizuoti.
LVK pranešime pabrėžiama, kad bažnyčios lieka atviros privačiai maldai bei būtiniausiems asmeniniams tikinčiųjų patarnavimams. Laidotuvės, krikštai ar kiti sakramentai bus teikiami dalyvaujant tik artimiausiems šeimos nariams. Vilniaus šv. Onos bažnyčia. Vytauto Visocko nuotr.
„Drauge raginame dar daugiau atsidėti privačiai maldai namuose: skaityti Šventąjį Raštą, prisimindami Jėzaus Kančią mintimis eiti Kryžiaus kelią, daugiau laiko skirti bendrai maldai šeimoje. Internetinės komunikacijos būdu šeimos ir pavieniai asmenys gali jungtis į maldos grupes ar švęsti Dievo Žodžio pamaldas. Išnaudokime šį laiką, kuomet negalime būti kartu fiziškai, maldai už sergančius ir kenčiančius – tai padės mums labiau vienytis su Jėzumi Gavėnios kelyje.
Viešpats ir šiuo išbandymų metu dovanoja mums ne vieną galimybę Jį atrasti iš naujo. Telydi kiekvieną iš mūsų tikėjimo kupina viltis! Teužtaria mus švč. Mergelė Marija – Ligonių Globėja ir Krikščionių Pagalba!“, – rašoma pranešime.
