Panama papers
Maltos vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl 2017 metais įvykdyto žurnalistės nužudymo, nes ji sukūrė „nebaudžiamumo atmosferą“, kuri sukėlė pavojų jos gyvybei, skelbia Maltos žiniasklaida, cituodama atlikto tyrimo išvadas.
2017 metų spalį žurnalistė Daphne Caruana Galizia, atskleidusi Maltos politinio bei verslo elito korupciją, buvo nužudyta susprogdinus automobilyje padėtą bombą. Įvykis sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir protestus, kurie galiausiai privertė atsistatydinti tuometinį ministrą pirmininką Josephą Muscatą.
Trijų teisėjų kolegija 437 puslapių ataskaitoje rašo, kad, nors per beveik dvejus metus trukusį tyrimą jie nerado įrodymų apie vyriausybės dalyvavimą nužudyme, vis dėlto J. Muscatui ir visam buvusiam jo Ministrų kabinetui turėtų būti taikoma kolektyvinė atsakomybė.
„Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl nužudymo“, – rašoma ataskaitoje, kurį ketvirtadienį citavo anglakalbė Maltos žiniasklaida.
„Ji sukūrė nebaudžiamumo atmosferą, kylančią iš aukščiausių administracijos sluoksnių… kurios čiuptuvai paskui pasklido po kitas institucijas, tokias kaip policija ir reguliavimo institucijos, ir tai lėmė teisės viršenybės žlugimą“, – rašoma joje, pasak „Times of Malta“. Šūvis
Atmosfera, kurioje valstybė nesiėmė priemonių apsaugoti Caruaną Galizią, tapo „palankiu klimatu“ jos nužudymui, rašoma ataskaitoje.
Kolegija rado „įtikinamų įrodymų“, kad tas, kas surengė žmogžudystę, žinojo, jog jį apsaugos „aukščiausias valstybės pareigas einantys asmenys – tiek policijoje, tiek politikoje – kurie gali jam tokią apsaugą užtikrinti“.
53 metų Caruana Galizia buvo vadinama „viena moterimi iš „WikiLeaks“. Tinklaraštininkė buvo žinoma dėl savo atlikto aukšto lygio korupcijos tyrimo; ji prisidėjo ir prie 2016 metų „Panama Papers“ duomenų paskelbimo.
J. Muscatas atsistatydino 2020 metų sausį po visuotinio pasipiktinimo ir masinių protestų dėl jo pastangų, kaip manoma, apsaugoti draugus ir bendražygius nuo tyrimo. Politinė korupcija
Tinkle „Facebook“ jis rašė, kad greitas įtariamųjų sulaikymas po Caruanos Galizia nužudymo „paneigia bet kokį nebaudžiamumo įspūdį“.
Jis pridūrė, kad nebaudžiamumas egzistavo dar iki jo kadencijos.
„Nepaisant labai rimtų abejonių dėl tyrimo trūkumų, aš sutinku su šiomis išvadomis, kaip visada darydavau iš pagarbos institucijoms“, – rašė jis, pridurdamas, kad „sumokėjo didžiausią politinę kainą“, prisiimdamas atsakomybę už savo ir kitų veiksmus.
Konservatorius prašo įvertinti, ar Latvijos kapitalo grupės „VIA SMS Group“ siekiai Lietuvoje kurti specializuotą banką ir finansinių paslaugų įmonę nekenkia valstybės nacionaliniam saugumui.
Konservatorius Arvydas Anušauskas pirmadienį kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, prašydamas pateikti paaiškinimą, ar „VIA SMS Group“ veikla Lietuvoje yra įvertinta grėsmių nacionaliniam saugumui požiūriu.
Seimo narys domisi, ar yra žinoma, kad „VIA SMS Group“ veikia tie patys asmenys, kurie tiesiogiai susiję su skandalingai žlugusio „Parex“ banko savininkais. Taip pat A. Anušauskas klausia, ar šios kapitalo grupės siekiai investuoti Lietuvoje yra įvertinti grėsmių nacionaliniam saugumui požiūriu.
Išplatintame parlamentaro pranešime spaudai teigiama, kad viešai pasiekiamoje informacijoje yra duomenų, jog „VIA SMS Group“ taryboje yra buvusio „Parex“ savininko Viktoro Krasovickio sūnus Georgijus Krasovickis, kuris, aiškinama pranešime, yra asmeniškai buvo susijęs su „Parex“ banku.
Seimo narys taip pat pabrėžia, kad yra duomenų, jog „VIA SMS Group“ tarybos narys Denisas Šerstiukovas yra buvęs kito „Parex“ banko savininko Valerijaus Kargino sūnaus verslo partneris.
„D. Šerstiukovas taip pat politiniais ryšiais susijęs su Nilo Ušakovo „Santarvės centru“, kuris turėjo oficialų bendradarbiavimo susitarimą su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“, – rašoma pranešime.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
A. Anušauskas pastebi, kad per įvairius skandalus „Parex“ bankas buvo sietas net su Rusijos Tambovo mafijos grupuote, o „Panama Papers“ skandalas atskleidė 100 milijonų dolerių paskolą Rusijos bendrovės „Severneft“ vadovui Žanui Chudainatovui. Ši negrąžinta paskola, kaip teigiama, prisidėjo prie „Parex“ žlugimo. Dabar Eduardo Chudainovo vadovaujamai bendrovei „Nezavysymaja nieftienaja kompanija“ Jungtinės Amerikos Valstijos taiko sankcijas dėl bendradarbiavimo su Šiaurės Korėjos režimu.
Lietuvoje kuriasi Latvijos kapitalo grupės „VIA SMS Group“ specializuotas bankas „FinnQ“, o šių metų rudenį šalyje startuos kita šios latvių grupės finansinių paslaugų įmonė „Vialet“.
Geriausių mokslininkų, tokių kaip Wernheris von Braunas, perkėlimas į JAV po Antrojo pasaulinio karo padėjo Amerikai išvystyti branduolines bei kosmines technologijas ir užsitarnauti supervalstybės titulą.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Nuo to laiko pasaulinė konkurencija dėl talentų tik stiprėja. Į šias varžybas jau įsitraukė ne tik pirmaujančios Vakarų valstybės, bet ir naujos kylančios ekonomikos, tokios kaip Singapūras, Panama ar Kataras.
Ne talentai ieško darbo, o darbas ieško talentų
Vis didesnę reikšmę tiek pasaulio ekonomikoje, tiek kasdieniame gyvenime lemia aukštosios technologijos: kompiuteriai, internetas, robotai ir mobiliosios programos. Joms suvaldyti reikia vis daugiau žinių ir įgūdžių. Darbo rinka irgi reaguoja į iššūkius. Nekvalifikuotą darbą vis dažniau keičia mašinos, o darbuotojams jau nebeužtenka būti vien gerais savo srities specialistais. Darbdaviai pageidauja, kad specialistas puikiai išmanytų iš karto kelias sritis, o geros kompiuterių ar kalbų, ypač anglų, žinios yra savaime suprantamas reikalavimas. Norėdama atitikti tokius aukštus darbo rinkos reikalavimus, didelį spaudimą keistis patiria švietimo sistema. Iš mokyklų ir universitetų reikalaujama vis daugiau, o nespėjančios keistis mokyklos labai greitai netenka klientų vis spartėjančioje globalioje konkurencinėje kovoje.
1975 m. mažiau nei milijonas studentų studijavo užsienyje, 2010 m. tokių jau buvo daugiau nei 4 mln., o prognozuojama, kad 2025 m. skaičius išaugs iki 8 milijonų.
Valstybės institucijos ir verslo kompanijos vis labiau vertina talentų naudą tiek ekonomikos, tiek apskritai gerovės augimui. Griežtą migracijos politiką valstybės vis dažniau keičia atvirų durų politika, kuri ne tik leidžia laisvą migraciją, bet ir sudaro kuo geresnes sąlygas atvykėliams. Aišku, tai pasakytina ne apie visus migrantus, o tik apie tuos, kurie turi kvalifikaciją ir yra potencialiai naudingi. Nepageidaujamiems migrantams be kvalifikacijos sienos ir barjerai paskutiniu laiku net didėja.
Pirmoji šalis, pradėjusi kryptingą kovą dėl talentų, buvo Jungtinės Valstijos. Dar 1965 m. prezidentas Lyndonas B. Johnsonas pakeitė imigracijos taisykles – vietoj geografinių kvotų buvo nustatytos atskiros imigracijos kategorijos, iš jų svarbiausia buvo Amerikai naudingų įgūdžių įgijusiems specialistams skatinti. Šiais laikais smarkiai sustiprėjus globalizacijos įtakai, jau nebe valstybės ir įmonės sprendžia, kur bus kuriamos darbo vietos, o talentai nulemia, kur tos darbo vietos atsiras.
Pavyzdys iš Lietuvos: pasaulinė kompanija „Uber“ nutarė atidaryti Vilniuje savo filialą tik tada, kai Lietuvoje buvo surastas talentingas, labai aukštus filialo vadovo kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis profesionalas.
Demografiniai pokyčiai, nauji sprendimai
Skraidantis stebėjimo aparatas – technikos stebuklas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Talentų reikšmė pasaulio ekonomikai vis auga ne tik dėl tobulėjančių technologijų iššūkių ir aštrėjančios konkurencijos, bet ir dėl demografinių pokyčių. Thomo Malthuso teorija, kad žmonių Žemėje daugės geometrine progresija ir tai baigsis kataklizmu, jau akivaizdu, kad nepasitvirtins. Mokslininkai mano, kad po kelių dešimtmečių gyventojų skaičius pasaulyje pasieks piką ir pradės mažėti. Su tokia tendencija jau susiduria Europos šalys, Karibai, Mikronezija, Japonija, ir tokių valstybių bei regionų, kur gyventojų skaičius mažėja, vis daugiau. Gimstamumas sparčiai mažėja ne tik išsivysčiusiose valstybėse, bet ir mažiau pasiturinčiuose kraštuose, tokiuose kaip Afrika ar Centrinė Azija, ir tai vyksta daug sparčiau, nei buvo manoma dar prieš kelis dešimtmečius.
Išsivysčiusioms Vakarų pasaulio šalims, kurių ekonomika paremta nuolatiniu augimu, nebeužtenka vietos talentų, todėl jos vis dažniau žvalgosi į užsienio kraštus ir siekia prisivilioti imigrantų, kurie padėtų išlaikyti gerovę. Kol kas Vakarams sekasi. Kaip skelbiama „Adecco Group“ tyrime, Vakarų pasaulio šalys pritraukia daugiausia talentų. Pirmame konkurencingiausių šalių dvidešimtuke Vakarų valstybių yra 18, tačiau sparčiai kyla nauji ekonominio augimo centrai, ir iššūkiai stiprėja.
Mokslas Vakaruose, karjera Rytuose
Per paskutinius 25 metus galios centrų geografija smarkiai išsiplėtė. Atsirado tokių miestų kaip Panama Sitis, Dubajus, Doha ar Singapūras, kurie dar neseniai buvo mažai žinomi, o dabar jau diktuoja pasaulines tendencijas. Jiems išaugti ir suklestėti buvo būtini talentai, o kadangi vietos švietimo sistemos tokių negebėjo greitai parengti, miestai pritraukė specialistų iš užsienio. Singapūre užsienyje gimusieji sudaro net 43 proc. gyventojų.
Nauji pasauliniai centrai mažai rūpinasi nelygybe, mažumų teisėmis, socialine apsauga, tačiau sudaro išskirtines sąlygas talentams, kurie suteikia prielaidas greitam augimui. Maži mokesčiai, jokių darbo reglamento ribojimų ir laisvė kapitalui, nesvarbu, iš kur jis gautas. Su tokiomis sąlygomis sunku konkuruoti net Londono ar Niujorko miestams, o kairiųjų politikų, kurie propaguoja lygias teises ir vienodas sąlygas visiems, ideologija patiria didžiulį spaudimą. Neseniai atskleistas vadinamasis „Panama Papers“ atvejis parodė, kad nedidelė Panama sudaro didelę konkurenciją visam Vakarų pasauliui.
Kylantys miestai Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ar Saudo Arabijoje nelinkę investuoti į ilgai trunkančią švietimo sistemą, o pirmenybę teikia jau atsiskleidusiems talentams. Socialinio tinklo „LinkedIn“ apklausa rodo, kad šie centrai vis dažniau laimi konkurencinę kovą ir vilioja specialistus iš stiprias švietimo sistemas turinčių Italijos, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės, o jos savo ruožtu stengiasi pritraukti naujų specialistų iš atlyginimais negalinčių konkuruoti Rytų Europos, Rusijos ar Lotynų Amerikos.
Pralaimėtojos – Rytų Europa ir Rytų Azija
Konkuruojant dėl talentų vis svarbesnė tampa ne konkreti valstybė, o regionas ar miestas. Kai specialistai renkasi, kur gyventi, jie svarsto, Vilnius, Stokholmas ar Londonas, o šalys praranda reikšmę. Kai kalbama apie Jungtinių Valstijų konkuravimą dėl talentų, turima mintyje patraukliausius jų centrus – Niujorką, Los Andželą ar Silicio slėnį, o Alabamos valstija ar Detroitas nėra tarp patraukliausiųjų. Mažos valstybės net įgauna pranašumą, nes sugeba greitai keistis, reaguoti į iššūkius ir prisitaikyti. Tokią sėkmės istoriją sukūrė Airija, kuri pritraukė talentų, šie atvedė investuotojus, ir atvirkščiai. Airijos „Google“ padalinyje darbuotojai, gimę užsienyje, sudaro per 70 procentų.
Stiprėjant pasaulinėms varžyboms dėl talentų atsiranda ne tik laimėtojai, bet ir pralaimintys. Didžiausios talentų tiekėjos pasaulyje yra Kinija ir Indija. Jos nesuspėja augti taip sparčiai, kad suteiktų geriausias sąlygas visiems iš savo labai jaunų visuomenių. Sudėtinga situacija yra ir Rytų Europoje bei Rytų Azijoje. Rytų Europa, išsiplėtus Europos Sąjungai, buvo pastatyta į nelygiavertę konkurencinę kovą su Vakarų valstybėmis ir akivaizdu, kad joms pralaimi. Rytų Azijos šalys, tokios kaip Japonija, Pietų Korėja ar Taivanas, yra labai homogeniškos, skeptiškai žiūri į imigrantus, o kartu sparčiai prastėja jų demografiniai rodikliai.
Braižydami ateities grafikus mokslininkai teigia, kad Vakarų pasaulis susidurs su vis aštresne pasauline konkurencija. 2030 m. daugiausia talentų pritrauks jau ne tradicinės išsivysčiusios šalys, o Indija, Kinija, Brazilija ar Indonezija, todėl išlaikyti aukštą gerovės lygį bus vis sunkiau. Tokios prognozės yra perspėjimas ne tik pirmaujančioms Jungtinėms Valstijoms, Vokietijai, Japonijai ar Jungtinei Karalystei, bet ir labai rimtas signalas jau dabar atsiliekantiems regionams ir miestams Rusijoje, Rytų Azijoje ir Rytų Europoje.
Finansų ministras Rimantas Šadžius Amsterdame (Nyderlandų Karalystė) vykstančiuose Euro grupės ir neformaliuose Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose balandžio 22 – 23 dienomis aptarė ES ekonominę-finansinę situaciją, dabartinę Graikijos padėtį, galimą ES reakciją į ,,Panama papers“ skandalą, ES biudžeto ir mokesčių klausimus susijusius su PVM sukčiavimu bei apsikeis nuomonėmis dėl Stabilumo ir augimo pakto.
Neformaliuose ECOFIN posėdžiuose, kaip įprasta, dokumentai nėra tvirtinami, tačiau nubrėžiamos politinės gairės ateities sprendimams.
Reaguojant į „Panama papers” skandalo metu išryškėjusias problemas, susijusias su mokesčių vengimu, sukčiavimu bei pinigų plovimu dauguma ES finansų ministrų prisijungė prie vadinamosios G5 (Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos) iniciatyvos, kuri turėtų leisti identifikuoti tikruosius savininkus, pasitelkiant nacionaliniu lygiu sukurtus tikrųjų savininkų registrus, pastarųjų duomenis padarant prieinamus mokesčių administratoriams ir leidžiančius tokia informacija keistis automatiškai.
Kartu buvo kreiptasi į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) ir Tarptautinės kovos su pinigų plovimu priemonių rengimo grupę (FATF) dėl naujo keitimosi informacija apie tikruosius savininkus standarto ir susijusių registrų sistemos sukūrimo.
ECOFINe finansų ministrai diskutavo ir dėl Stabilumo ir augimo pakto galimo skaidresnio taikymo. Viena iš šio klausimo iniciatorių buvo Lietuva, kuri dar kovo mėn. kartu su 7 ES šalimis narėmis (Italija, Latvija, Liuksemburgu, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Ispanija) išsiuntė Europos Komisijai (EK) laišką, kuriame buvo prašoma peržiūrėti potencialaus Bendrojo vidaus produkto (BVP) skaičiavimui naudojamą prognozių laikotarpį. Potencialaus BVP rodiklis yra esminis vertinant ES šalių narių struktūrinį biudžeto balansą ir valstybės finansų rodiklių atitikimą ES fiskalinėms taisyklėms.
Šalys paprašė EK pašalinti laikotarpio, pagal kurį skaičiuojamas potencialus BVP, neatitikimą tarp EK naudojamos metodikos (remiamasi 2 m. laikotarpiu) ir tos, kurią naudoja atskiros šalys narės (remiamasi 4 m. laikotarpiu). Tam galimi du būdai: arba šalys narės turėtų sutrumpinti savo prognozių laikotarpį, arba EK prailginti savo, nekeičiant pačios ES lygiu bendrai sutartos potencialaus BVP skaičiavimo metodikos.
Vis dėl to, ilgesnis prognozavimo laikotarpis sudarytų sąlygas parengti labiau pilnavertiškas prognozes ir įvestų daugiau aiškumo vertinant šalių narių valstybės finansų rodiklius Stabilumo ir augimo pakto kontekste.
Neformaliose diskusijose finansų ministrai šeštadienį, balandžio 23 d., planuoja nemažai laiko skirti tam, kad būtų aptarti ES mastu vystytini efektyvūs kovos su PVM sukčiavimu mechanizmai. Vieni iš jų – transakcijų analizės tinklo įdiegimas, automatinės mokesčių administratorių apsikeitimo informacija sistemos tobulinimas ir kt.
Informacijos šaltinis – Remigijus Bielinskas, Finansų ministro patarėjas.
