Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė dėl „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, sudarymo teisėtumo. KT penktadienį konstatavo, kad šios komisijos sudarymas ir išvados prieštarauja Kostitucijai.
 
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, parlamentinį tyrimą atlikusios laikinosios komisijos sudarymas prieštarauja Konstitucijai, nes Seimo laikinajai komisijai negali būti pavesta neaprėpiamos apimties užduotis.
 
Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį teismą opozicija pabrėžė, kad Komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai. Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl Komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
 
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelią grėsmę teisinės valstybės principams.
 
Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.
 
Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
 
Kontraversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko.
 
Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 15:40

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad Seimo patvirtintos Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) daugiau nei prieš dešimtmetį įvykusios ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvados nedavė jokios naudos nei Lietuvos centriniam bankui, nei visuomenei.
 
„Kalbant apie tyrimo išvadas, džiaugiuosi, kad pagaliau tyrimas baigėsi. Epopėja tęsėsi daugiau nei 2 metus. Mes intensyviai dalyvavome, teikėme įvairias medžiagas, analizes, atsakinėjome į klausimus. Mūsų darbas buvo labai intensyvus. Džiaugiuosi, kad jis baigėsi.
 
Ar tai davė naudos centriniam bankui? Manau, kad ne. Ar tai davė naudos finansinių paslaugų vartotojams? Manau, ne. Ar tai davė visuomenei? Na, istoriniu aspektu galbūt taip, praktinės naudos, manau, ne. Mano galva, visas tas tyrimas buvo naudingas vienam asmeniui, kuris šiandien ne Lietuvoje yra. Bet šiaip jo darbo vieta yra Europos Parlamente“, – teigė V. Vasiliauskas.
 
Lietuvos banko atstovas šį tyrimą vadina viešųjų ryšių akcija.
 
„Viešųjų ryšių akcija buvo puikiai strategiškai sudėliota, nes į mūsų daugumą medžiagos nebuvo reaguota, tiesiog selektyviai atsirinkta, ką reikėtų pagrįsti, ir tai padaryta. Keletą kartų išdėstėme argumentus, kodėl, mūsų nuomone, tyrimas buvo selektyvus, informacija, argumentai dozuoti laiškais Seimo nariams“, – sakė jis.
 
„Mano galva, ir pats procesas, ir tai, ką matėme išvadų pristatyme, jų svarstyme, kai išvados pristatinėjamos ne komiteto pirmininko, o asmens, kuris nėra Seimo narys, tai parodo, kad savininkas išvadų ne Seimo BFK, o būtent ten atspindėta asmens išankstinė nuomonė“, – pridūrė V. Vasiliauskas.
 
Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.
 
Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.
 
Savo ruožtu Lietuvos bankas teigė, kad informacija išvadoje pateikiama selektyviai, o vertinimai yra klaidinami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 00:30

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Laikinosios ir specialiosios tyrimo  komisijos identiškiems klausimams spręsti vienu metu neturėtų būti sudaromos, tai nutarė trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija, apsvarsčiusi parlamentinių tyrimų iniciatyvas dėl Seimo narės Irinos  Rozovos.
 
Seimo etikos sargai, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, nusprendė, kad Seimas, sudarydamas laikinąją ar specialiąja tyrimo komisiją, be kitų aplinkybių, turėtų įvertinti ir tai, ar „atitinkamas klausimas nebuvo jau ištirtas arba nėra tiriamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar kitos institucijos.“
 
Tokioms išvadoms, kurias rengė Seimo nariai „valstietė“ Aušra Papirtienė ir konservatorius Kazys Starkevičius trečiadienį pritarta bendru sutarimu.
 
Seimo narys K. Starkevičius mano, kad tai svarbus sprendimas ateičiai, kad tokio  blogo precedento neįvyktų.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat konstatavo, kad šiuo metu Seime nėra dviejų ar daugiau veikiančių laikinųjų ar specialiųjų tyrimo komisijų tam pačiam klausimui ištirti.
 
Beje, pernai rugsėjo mėnesį Seimas buvo pavedęs Nacionalinio saugumo ir  gynybos komitetui (NSGK) laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Komitetas išvadas turėjo pateikti iki šių metų balandžio 30 d., tačiau nesutarus dėl jų, išvados Seimui nebuvo pateiktos.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Gegužės 5 d. buvo įregistruotas naujas nutarimo  projektas, siūlantis tyrimą pratęsti, tačiau šį projektą gegužės 21 d. Seimas atmetė.
 
Šių metų balandžio 23 d. po pateikimo buvo pritarta apkaltos iniciatyvai, tačiau  gegužės 21 d. po svarstymo šis projektas nesulaukė Seimo paramos ir apkaltos komisija nebuvo sudaryta.
 
Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus, tiriant I. Rozovos veiklą, paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.
 
Ji prašė išaiškinti, ar „Seime gali būti sudaromos dvi tyrimo komisijos tuo pačiu metu ir tam pačiam klausimui ištirti“ ir ar nepažeista procedūra, kai imtasi iniciatyvos sudaryti dar vieną tyrimo komisiją, nesulaukus anksčiau sudarytos komisijos išvadų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 16:51

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Virgilijus Alekna ir Dovilė Šakalienė kreipėsi į šio komiteto pirmininką Dainių Gaižauską, siūlydami NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl medžiagos apie Rusijos įtaką Irinai Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo.
 
Seimo nariai prašo išslaptinti pažymas apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ir jos ryšius su Rusijos diplomatais ar žvalgybos ir saugumo pareigūnais, galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui; apie tai, kokiais veiksmais ir priemonėmis Rusija siekia daryti poveikį Lietuvos politiniams procesams ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei; taip pat apie Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos ir Eurazijos moterų forumo išnaudojimą Rusijos užsienio politikos tikslams.
 
„Lietuvos visuomenė turi žinoti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su atskirais Lietuvos politikais, siekia paveikti šalies politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms“, – rašoma Seimo narių rašte, adresuotam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.
 
2019 m. rugsėjo 26 d. Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris iki 2020 m. balandžio 29 d. atliko parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.
 
„Tyrimo metu surinkta daug informacijos, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu, nes leidžia parodyti, kaip Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su atskirais Lietuvos politikais, įgyvendindami tėvynainių politikos tikslus, veikdami su diplomatine priedanga, talkininkais pasirinkdami Lietuvos rusakalbiams atstovaujančių partijų lyderius, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.
 
Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentaro teigimu, dėl NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko politinio šališkumo organizuojant tyrimą ir siekio apsaugoti valdančiosios koalicijos partnerius, laikinosios tyrimo komisijos nariams šiuo metu kol kas pritrūko politinio palaikymo už galimą priesaikos sulaužymą pareikalauti parlamentarės Irinos Rozovos konstitucinės atsakomybės. „Vis dėlto pakankamai duomenų, leidžiančių pamatyti pilną vaizdą, kaip Rusija mėgina paveikti Lietuvos vykstančius politinius procesus, yra įslaptintose VSD pažymose, kurios yra pateiktos ir NSGK“, – sako L. Kasčiūnas.
 
„Sunku patikėti, kad po Seimo nario Mindaugo Basčio istorijos gali vėl būti trukdoma pareikalauti konstitucinės atsakomybės iš asmens, kuriam Valstybės saugumo departamentas dėl analogiškų priežasčių rekomendavo neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija – ir visgi taip nutiko, politinės valios pritrūko netgi įsteigti apkaltos komisiją. Tad belieka kraštutinės priemonės – prašome NSGK pirmininko komiteto vardu kreiptis į VSD ir prašyti išslaptinti informaciją, kiek tai įmanoma padaryti nesukeliant grėsmės žvalgybos veiklai ir šaltiniams“, – sakė NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.25; 12:52

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos.
 
Nutarimo projektas, kuriame siūloma pavesti NSGK iki šių metų birželio 1 d. baigti šį tyrimą, po pateikimo gegužės 14 d. sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo.
 
„Reikia dar laiko, porą savaičių, ir mes parašysime išvadą ir pateiksime visuomenei įvertinimą“, – iš Seimo tribūnos yra sakęs  D. Gaižauskas.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
NSGK pirmininkas pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šiol nepavyko pateikti.
 
„Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai, po kurio atlikimo šių metų balandžio 30 d. turėjau pateikti jums išvadą. Tačiau išvados pateikti nepavyko, todėl prašau naujo tyrimo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, tyrimas nebuvo sudėtingas, surengta 14 posėdžių, apklausta nemažai žmonių, informacija buvo išnagrinėta ir praktiškai tyrimas buvo baigtas.
 
Tačiau, anot D. Gaižausko, tyrimo dalis dėl galimo žvalgybinės informacijos manipuliavimo sustabdė visą tyrimą. NSGK pirmininkas D. Gaižauskas priekaištavo opozicijai dėl kvorumo griovimo.
 
Tuo metu opozicija tvirtino, kad D. Gaižauskas uždelsė tyrimą, kuris pavirto į politikavimą.
Rusijos konsulatas uostamiestyje – Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA jau skelbė, gegužės 20 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė aiškintis, ar nebuvo pažeistos Seimo Statute numatytos procedūros, kai buvusiam parlamentiniam tyrimui dėl Seimo narės Irinos Rozovos dar nesuformulavus išvadų, inicijuojamas naujas tyrimas.
 
Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.
 
Už tai, kad būtų pradėtas tyrimas trečiadienį balsavo 5 Etikos ir procedūrų komisijos nariai, 3 buvo prieš.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai paruošė savo išvadų projektą.
 
Seime taip pat „klaidžioja“ 44 parlamentarų iniciatyva dėl apkaltos I. Rozovai, tačiau jos realizuoti iki šiol nepavyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 07:00

Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, išvadoms.  
 
Opozicijos itin kritikuotų parlamentinio tyrimo išvadų projektą palaikė 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, 9 susilaikė.
 
Opozicijos teigimu, atliktas parlamentinis tyrimas ir jo metu suformuluotos išvados yra neobjektyvios, o ir komisijos darbo principai nedera su standartais, keliamais demokratinėms valstybėms. Pasipiktinimą išvadomis yra pareiškusi ir į komisijos darbo akiratį pakliuvusi Generalinė prokuratūra.
 
Kontraversiškai vertinamo tyrimo išvados parlamentarams įvertinti pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė.
 
Pateikusi išvadas parlamentinė komisija pateikė rekomendacijas, tarp kurių suformuota intencija Valstybinei mokesčių inspekcijaatlikti mokestinį tyrimą dėl Landsbergių šeimos verslo įsigyto sklypo, taip pat siūlymas sukurti darbo grupę, kuri įvertintų, kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas atitinka tarptautines rekomendacijas.
 
Išvados ir siūlymai ištyrus pirmąjį epizodą
 
Išanalizavusi pirmąjį epizodą, kuriame, teigiama, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimui iš tuomet eitų pareigų, komisija siūlo tobulinti VTEK įstatymo nuostatas, susijusias su VTEK narių skyrimo tvarka, įvertinant panašių institucijų formavimo principus Europos Sąjungoje ir užtikrinant jų didesnį nepriklausomumą nuo politikų.
 
Išvados ir siūlymai ištyrus antrąjį epizodą
 
Ištyrus antrąjį epizodą komisija konstatavo, kad Generalinės prokuratūros darbui politikai galėjo daryti poveikį ir kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, jog politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.
 
Atsižvelgiant į tai, Seimo valdybai komisija siūlo sukurti darbo grupę iš Seimo kanceliarijos ir Prezidento kanceliarijos atstovų, kuri įvertintų, kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas, prokurorų, tarp jų ir generalinio prokuroro, paskyrimo tvarka, tyrimų paskirstymo tvarka atitinka Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas ir Europos Sąjungos valstybių narių gerąją patirtį, parengtų ir pateiktų Seimui teisės aktus, leisiančius stiprinti prokuratūros nepriklausomumą ir didinti prokurorų atrankos skaidrumą.
 
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra pastarąją savaitę pareiškė, kad A. Širinskienės vadovaujamos komisijos išvados dėl prokuratūros darbo yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis.
 
Išvados ir siūlymai ištyrus trečiąjį epizodą
 
Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskienė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.
 
A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
 
„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.
 
Visa tai įvertinus, parlamentinio tyrimo komisija siūlo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos atlikti mokestinį tyrimą ir įvertinti, ar 1 euro kainos UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandoriui nustatymas nebuvo pasirinktas, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 03:30

Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas antradienį ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavedama baigt parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) NSGK pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
 
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą.“
 
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui, bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
 
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“.
 
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą.“
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“ – klausiama nutarimo projekte.
 
Šį projektą buvo planuojama pateikti Seimui jau praėjusią savaitę, tačiau dėl I. Rozovos tėvo mirties D. Gaižauskas paprašė pateikimą nukelti į šią savaitę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 06:00

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas siūlo įkurti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo neteisėto poveikio vidaus politikos procesams bei neteisėto informacijos rinkimo ir naudojimo.
 
V. Bakui pristačius situaciją trečiadienį susirinkusiai Seimo valdybai, ši nutarė susirinkti į uždarą posėdį. Vėliau nutarta, kad sprendimas dėl komisijos kūrimo turėtų būti priimtas kitą savaitę.
 
„Aš atlikau savo pareigą, pateikiau Seimo valdybai informaciją dėl galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo, pasiūliau keturis galimus sprendimus ir manau, kad Valdyboje yra tikrai patyrę politikai, paprastai tai yra frakcijų vadovai, vadovybės atstovai, jie kvies įvertinti ir priimti sprendimus“, – kalbėjo Eltai teigė V. Bakas.
 
Politikas tvirtina, kad daugiau informacijos galėtų pateikti tik tyrimų komisijai, jeigu Seimo Valdyba nuspręstų, kad jos steigimas reikalingas.
„Daugiau pateikti informacijos negu pateikiau Valdybai negaliu, galėčiau tai padaryti specialiai tyrimų komisijai, jeigu Valdyba nuspręstų, kad tokios reikia. Klausimai yra labai jautrūs, jie susiję ir su kitų žmonių likimais“, – patikino jis.
 
„Mes matėme mano pavyzdžiu, kas atsitinka, kai tu dirbi su interesų grupėmis, kurios kišasi į sprendimų priėmėjų darbą neteisėtai, aš nenorėčiau, kad tą patirtų žmonės, ką patyriau aš, dėl to tikrai, manau, kad reikia labai profesionaliai pasižiūrėti į tą situaciją, suformuoti komisiją, kuri turėtų reikiamus įgaliojimus, statusą pagal įstatymą ir Konstituciją, galėtų atsakyti į tuos klausimus ir imtis sprendimų Seime“, – teigė buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žurnalistams teigė, kad V. Bako pateiktą informaciją ir inicijuojamą idėją vertina rimtai.
 
„Manau, kad ji (situacija – ELTA) yra pakankamai rimta. Jeigu tai yra įtaka rinkimams, įtaka politiniams procesams, pasinaudojant tomis galimybėmis, kurios yra suteiktos, tai tikrai yra rimta“, – komentavo V. Pranckietis, kurį citavo portalas LRT.lt. Seimo vadovas pridūrė, kad sprendimas dėl komisijos sudarymo bus priimtas kitą savaitę.
 
Kyla abejonių, ar V. Bako teiginiai pagrįsti
 
Opozicijos lyderio Juliaus Sabatausko teigimu, daugiau informacijos apie V. Bako pateiktus būgštavimus galima laukti kitą savaitę. Tačiau, akcentavo jis, kyla abejonių ar tikrai viskas yra taip, kaip, kad pasakoja V. Bakas.
 
„Seimo narys kreipėsi į Valdybą, prašydamas inicijuoti laikinosios komisijos sudarymą. Jeigu bus priimtas sprendimas sudaryti laikinąją komisiją, tada turbūt jis daugiau informacijos ir pateiks. (…) Konkrečios informacijos jis tikrai nepateikė, argumentuodamas, kad tai jau susiję su tais klausimais, kurie turėtų būti toje komisijoje“, – Eltai aiškino J. Sabatauskas.
Klaustukas
 
„Aišku, turiu tam tikrų abejonių ar čia iš tikrųjų yra taip, kaip teigiama. Nes, jeigu yra taip, kad kažkas bando rinkti informaciją apie kai kuriuos asmenis, politikus arba kandidatus į politikus, tai tuo pagrindu paskui formuoti kažkokią strategiją ir bandymą paveikti rezultatus, tai yra bandymai veikti demokratiją“, – apibendrino J. Sabatauskas.
 
ELTA primena, kad buvęs Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas trečiadienį kreipėsi į Seimo valdybą dėl galimai vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo. Seimo valdyba, reaguodama į parlamentaro kreipimąsi, nutarė susirinkti į uždarą posėdį.
 
Buvęs NSGK pirmininkas Valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones, be įstatyme numatytų pagrindų, bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.
 
 Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
 
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tačiau šių metų sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 08:20

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį tęs tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais bei informacijos, gautos iš Valstybės saugumo departamento (VSD), netinkamo panaudojimo.
 
Kaip Eltą informavo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, komitetas trečiadienį apklaus buvusius Seimo pirmininkus.
 
„Komitetas kviečiasi visus buvusius (nuo 2009 m.) ir esamą Seimo pirmininką siekdamas išsiaiškinti, kokia informacija, susijusi su galima Rusijos įtaka per ambasadų darbuotojus juos pasiekdavo tuo metu, kai jie pirmininkaudavo, kokių veiksmų jie imdavosi, jeigu imdavosi.
 
Jeigu nesiimdavo, tai kodėl? Kaip, pagal juos, veikia prevencinė sistema Seime?“, – klausimus, kurie bus užduoti buvusiems ir esamam Seimo vadovui komiteto posėdžio metu įvardijo D. Gaižauskas.
 
NSGK posėdžio metu taip pat, teigė komiteto pirmininkas, bus aptariamas ir tyrimas dėl I. Rozovos veiklos bei informacija, kurią Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis dėl šios parlamentarės galimai įtartinų ryšių buvo gavęs iš VSD.
 
„Antras klausimas bus daugiau susijęs su dabartiniu Seimo pirmininku, paliesime tam tikrą dalį, susijusią su I. Rozova, kada ji buvo siunčiama į ortodoksų asamblėją, nors buvo gautos informacijos, kad jei ji ten išvyks, gali kilti rizikos nacionaliniam saugumui“, – paaiškino D. Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 00:30

Parlamentarė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seime prasideda naujas parlamentinis tyrimas.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tirs Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui ir iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautos informacijos netinkamą panaudojimą.
 
Antradienį už nutarimą dėl parlamentinio tyrimo balsavo 86 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 12 – susilaikė.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas užtikrino, kad tyrimas bus objektyvus ir nešališkas, jame dalyvaus tiek pozicija, tiek opozicija.
 
„Stebėkime, kad nebūtų jokio politizavimo šitame procese“, – patarė Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.
 
Kalbėdamas apie parlamentinę praktiką, Seimo narys  Andrius Mazuronis pastebėjo, kad jam neteko matyti jokių konstruktyvių komisijų išvadų.
 
„Mano nuomone, šita komisija bus ne kas kita kaip artėjant Seimo rinkimams politikavimo įrankis tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Todėl raginu kolegas užsiimti tiesioginiu  darbu, teisėkūros procesu, ekonominių sąlygų gerinimu, o politikavimą palikite rinkiminiam laikotarpiam“, – patarė A. Mazuronis.
 
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas priminė socialdemokratų siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, nes, jo nuomone, NSGK nariai tirs patys save.
 
„Šitas kelias yra ydingas, nes negali komiteto nariai patys save tirti“, – sakė A. Sysas.
 
Kviesdamas balsuoti „už“, konservatorius Jurgis Razma svarstė, ar nebus šiame tyrime svarbiausias  dalykas „pakamantinėti Seimo pirmininką ir formuluoti griežtą neigiamą išvadą dėl jo“. Politikas sakė bijąs, kad svarbūs tyrimo klausimai „nepaskęstų šituose politiniuose žaidimuose“.
 
NSGK turės tyrimą atlikti ir pateikti išvadas iki šių metų gruodžio 1 d.
Seimas pavedė NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
Nutarime NSGK įpareigotas nustatyti, kokią informaciją apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.
 
NSGK turės išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
 
Seimui pritarus, per parlamentinį tyrimą bus aiškinamasi, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie.
 
„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – toks klausimas pateikiamas priimtame nutarime.
 
NSGK turės taip pat ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai. „Ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių“, – klausiama nutarime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.24; 11:53

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Naujojo parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos iniciatyva Seime kol kas atidėta.
 
Seimas ketvirtadienį pritarė liberalo Eugenijaus Gentvilo siūlymui padaryti pertrauką šio klausimo pateikime iki kito plenarinio posėdžio.
 
E. Gentvilo nuomone, siūloma tyrimo strateginė kryptis yra bloga. „Čia yra padėta bomba po parlamentinio tyrimo pamatais. NSGK nariai tirs patys save, ar jų veiksmai nusipelno apkaltos?“, – stebėjosi pertraukos paprašęs E. Gentvilas. Jo nuomone, šiam klausimui tirti turi būti sudaryta tarpfrakcinė komisija.
 
Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas pateikė nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“.
 
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas pažymėjo, kad NSGK jau buvo atlikęs panašų tyrimą dėl buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio ir vėl tenka svarstyti tokį klausimą likus metams iki naujų Seimo rinkimų. Komentuodamas būsimą tyrimą, D. Gaižauskas aiškino, kad jis vyktų dėl trijų dalykų: dėl grėsmių Lietuvos politinei sistemai iš Rusijos, dėl nesuveikimo prevencinės sistemos Seime ir dėl galimo manipuliavimo žvalgybine informacija.
 
Suabejojusi dėl tyrimo Seimo narė Aušrinė Armonaitė sakė, kad „paskandinsime  šitą tyrimą detalėse, o esmė gali būti neišsiaiškinta“.
 
Seimo narys Simonas Gentvilas mano, kad šio tyrimo negalima patikėti NSGK, kuris ir pats yra esą prisidirbęs. „Tyrimas liestų tik 4 NSGK narius, jie gali nusišalinti, taip pat yra pakaitiniai komiteto nariai“, – atsakė D. Gaižauskas.
 
Konservatorius Edmundas Pupinis siūlė tirti, ar nebuvo daryta įtakos sudarant naują valdančiąją daugumą.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas atkreipė dėmesį į NSGK pirmininko problemą. Seimo etikos sargai nustatė, kad Seimo narys D. Gaižauskas buvo paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku ir taip pat liko Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininku, todėl kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydami išspręsti susidariusią situaciją. „Aš nuolatos prašau atleisti, atsistatydinimo pareiškimą iš komisijos pirmininko pareigų esu parašęs jau seniai“, – į priekaištus atsakė D. Gaižauskas.
 
Seimui nutarus padaryti pertrauką, nutarimo projekto pateikimo procedūra turėtų tęstis kitą savaitę, antradienį, vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje.
 
Nutarimo projekte kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams.
 
Seimo NSGK turės atsakyti į klausimą, „ar Valstybės saugumo departamento (VSD) sukauptos ir parlamentinio tyrimo metu papildomai pateiktos informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą, taip pat to fakto, kad Seimo narė galimai bandė nuslėpti ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį, suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus, siekdama gauti teigiamą Valstybės saugumo departamento išvadą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pakanka inicijuoti Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą“.
 
NSGK aiškinsis, ar „šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“.
 
Lietuvos saugumas (VSD)
NSGK siūloma išsiaiškinti, „kokią informaciją, susijusią su Seimo narės I. Rozovos veikla, ar palaikomais ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais Valstybės saugumo departamentas perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai gavo šią informaciją, kokie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“.
 
„Ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai, palaikomi su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, taip pat žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) Seimo narės siekis nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė arba nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – klausiama nutarimo projekte, kuriame formuluojami 7 klausimai.
 
Jeigu Seimas pritartų, NSGK turės aiškintis, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie?
 
 „Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę su pateikta informacija; ar priimti sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – klausiama nutarimo projekte.
Painus klausimas
 
Nutarimo projekte siekiama ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių arba kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal paskirtį atvejų, siūloma išsiaiškinti, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms pašalinti.
 
Nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.12; 19:30

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma siūlo nustatyti, kad Seimo nutarimas, kuriuo įkuriama laikinoji tyrimo komisija, gali būti priimtas, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
 
Antradienį jis ketina pateikti Seimui tai numatančias Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo ir Seimo Statuto pataisas.
 
J. Razma sako, kad toks reikalavimas leistų pasiekti, kad tyrimo komisijos būtų sudaromos, tik atsiradus poreikiui reaguoti į didelės valstybinės svarbos problemas, ir apsunkintų galimybę sudaryti komisiją, sąlygotą savanaudiškų politinių užmačių.
 
Pagal projektą, toks pat reikalavimas dėl balsų skaičiaus būtų nustatomas balsuojant dėl Seimo nutarimo suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus Seimo komitetui ar nuolat veikiančiai Seimo komisijai.
 
J. Razma taip pat siūlo nustatyti, kad komisija negali būti sudaryta tik iš valdančiųjų ar tik iš opozicijos atstovų. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nuostata, kad komisijos negali sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai.
 
Nors galiojantis įstatymas reikalauja tyrimo komisiją sukurti jai iškeliant valstybiškai reikšmingus klausimus, tačiau, pasak J. Razmos, nėra jokių teisinių mechanizmų tam reikšmingumui objektyviai patvirtinti.
Tokie Seimo nutarimai, pasak jo, priimami paprasta Seimo narių balsų dauguma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 07:50

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimo plenariniame posėdyje po pateikimo parlamentinio tyrimo dėl finansų krizės suvaldymo ataskaitos pristatymą nuspręsta atidėti iki spalio 31 dienos. Diskusijoje keltas klausimas, ar šis tyrimas nekenkia Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui. 

Eltos kalbinti ekspertai pažymi, kad nors krizės suvaldymo tyrimas yra reikalingas, kontekstas, kuriame jis vyksta – politizavimas ir emocingos kalbos – gali Lietuvai padaryti ilgalaikės žalos. 

Praėjusią savaitę Stasiui Jakeliūnui kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu išreiškus poziciją, kad Lietuvos bankas nenoriai bendradarbiavo su BFK, opoziciniai konservatoriai negailėjo kritikos. Ministru pirmininku krizės laikotarpiu buvęs Andrius Kubilius sakė, kad S. Jakeliūnas „kalbasi su sirijais ir žvaigždėmis“, prisiminė nušalintojo prezidento Rolando Pakso priešrinkiminius manevrus. O Mykolas Majauskas pažymėjo, kad toks valančiųjų elgesys – anot jo, kišimasis į Lietuvos banko veiklą – Lietuvai gali net ir finansiškai pakenkti.

„Lietuvos banko įstatyme labai aiškiai išdėstyta, kad negalima nei nurodinėti, nei Lietuvos bankui priimti nurodymus iš kitų valstybės institucijų dėl savo veiklos. Tokiais veiksmais yra pažeidžiamas Lietuvos banko nepriklausomumas ir tai gali visiems labai brangiai kainuoti, nes tai yra Lietuvos prestižas, patikimumas. Ir galime įsivaizduoti, jeigu Lietuvos reitingai susvyruotų, padidėjusias palūkanas pajustų visi Lietuvos gyventojai – tiek verslas, tiek buitiniai vartotojai“, – Eltai sakė M. Majauskas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas dr. Vincentas Vobolevičius abejoja, ar pats tyrimas gali tiesiogiai paliesti verslą ir buitinius vartotojus. 

„Pats tyrimas tikrai jokios rizikos nekelia, nes bankų sistema yra stipriai kapitalizuota, stabili, netrūksta likvidumo, taip pat esame euro zonos nariai“, – teigė V. Vobolevičius, prisimindamas Graikijos atvejį, kai šalis turėjo daug didesnių problemų nei dabar jos yra Lietuvoje, o skolinosi palankiai. 

Kad susvyruos reitingai ir visuomenė patirs žalą, nesutinka ir veiklą sustabdžiusios Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė. Jo tikinimu, teiginiai apie neigiamą poveikį valstybės ekonomikai ir visuomenei yra būdas nusimesti atsakomybę.

„Manau, kad tai yra savo užpakalio saugojimas. Žmonės, kurie tuo metu buvo už valstybės vairo, ieško argumentų, kodėl nereikėtų to kapstyti. O tai, kad valstybė šluojasi, manau, jai yra garbė. Į tokią erdvę nori ateiti padorios įmonės, nemanau, kad mūsų pačių bandymas išsispręsti savo problemas gali pakeisti mūsų tarptautinį įvaizdį“, – sakė R. Paukštė.

Vokietija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Jungtinės Amerikos Valstijos – tai tik kelios šalys, kuriose buvo atlikti panašūs tyrimai. Kad jo reikia ir Lietuvoje, sutinka ir V. Vobolevičius su R. Paukšte. Tačiau svarbu, pabrėžia jie, kad jis būtų atliktas tinkamai. Mat didžiausią žalą valstybei padarytų ne pats tyrimo faktas, o galimas jo politinis atspalvis ar nepamatuota, emocinga kritika.

„Pavojų keltų, jeigu tas tyrimas pasidarytų bjauri muilo opera, kai nešvarūs apatiniai yra iškeliami į viešumą. Tuomet mes parodytumėme ne tiek institucinį, finansinį silpnumą, bet nepatrauklumą kaip žemos brandos politikų ir bankininkų kraštas. Toks kalbėjimas sudaro bananų respublikos įspūdį. 

(…) Man buvo labai neramu ir neskanu, kai BFK išvados buvo suplanuotos teikti balandžio mėnesį, prieš pat prezidento, Europos Parlamento rinkimus. Suprantat, ką aš sakau? Tyrimas yra gerai, išrinko žmonės tave, tau atrodo, kad kažkas ne taip ir tu dirbi. Tegu tau nedrįsta jokie snobai, komentatoriai sakyti, kad tyrimo atlikti negalima – galima. Bet jį tirdamas stenkis, kad tavęs niekas negalėtų apkaltinti politikavimu, pataikavimu valdantiesiems ir panašiai. „Neperku“ argumento, kad tyrimas pradėtas seniai ir nežinojo, kad bus rinkimai. Visi žinojo, kad Saulius Skvernelis kandidatuos“, – teigė ISM dėstytojas dr. V. Vobolevičius.

Pasak jo, politizuotas tyrimas verslininkams simbolizuotų nestabilią ir dėl to nepatrauklią erdvę plėtrai ar investicijoms. O būtent gera šalies valdysena, kur pasižymima stabilumu, teisės viršenybe bei korupcijos kontrole, anot mokslininko, verslui yra svarbesnė už trumpalaikius ekonominius rodiklius.

ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

BFK pirmininkas S. Jakeliūnas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę surengė konferenciją, kurioje aptarė Lietuvos banko vaidmenį parlamentiniame tyrime prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti. 

Po šios konferencijos S. Jakeliūnas susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu. Ministras pirmininkas sakė, kad dėl LB veiksmų parlamentiniame krizės tyrime gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, prašant išaiškinti, ar tinkamai atstovaujami valstybės ir žmonių interesai. 

Tuo metu LB vadovas Vitas Vasiliauskas nesutiko su jo atžvilgiu išsakyta kritika, tikina, kad tai – asmeniškumai. Kad tyrimas yra politizuotas,
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
teigia ir konservatoriai.

Kaip ELTA jau skelbė, tyrimo iniciatorius S. Jakeliūnas su valstiečių ir žaliųjų sąrašu kandidatuoja Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyks gegužės 26 dieną. Prezidento rinkimai, kuriose dalyvauja S. Skvernelis, bus gegužės 12-ąją.

Lukrecijus Tubys (ELTA)
 
2019.04.09; 15:49

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės siūlymą praplėsti tyrimo ribas, Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma vertina kaip kovą prieš politinius konkurentus. 

Seimo laikinajai tyrimo komisijai vadovaujanti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė antradienį ketina pateikti Seimui siūlymą į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Reaguodamas į tai J. Razma Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo pasiūlymą, kuriame siūlo akcentuoti valdančiųjų ketinimus kovoti „prieš politinius konkurentus pasinaudojat Laikinosios tyrimo komisijos teikiamomis politikavimo galimybėmis ir siekti, kad opozicijos Seime atstovams ateityje nebekiltų net mažiausias noras kreipimaisi į Konstitucinį Teismą stabdyti žalingus antikonstitucinius Seimo valdančiosios daugumos priimtus teisės aktus ar priekaištauti dėl valdančiųjų politikų neteisėtų poveikių Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai“.

J. Razma taip pat pažymi, kad viešojoje erdvėje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovai „politiškai tikslingai paskleidė informaciją apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba bandymus įtakoti tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesus“.

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė A. Širinskienė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus. 

A. Širinskienė siūlo į nutarimą įrašyti, kad „viešojoje erdvėje taip pat pasirodė reikšminga informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą arba bandymus daryti įtaką tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesams, dėl ko kilo pagrįstos abejonės, jog ir 2016-2020 m. kadencijos Seime yra galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politiniams procesams, valstybės institucijoms ar tarnautojams priimant sprendimus, apraiškos“.

Kaip primena ELTA, darbą pradėjusi laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d. Komisijoje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. 

Tyrimo komisija dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-05

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį nutarė kreiptis į VSD ir STT ir jų paprašyti pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo medžiagą, kuri nebuvo vieša ir nepateko į išvadas.

„Ten liko medžiagos, kuri tikrai nebuvo analizuota, nebuvo tirta į gylį (…) Mes turime matyti visą tyrimo apimtį, kurią atliko NSGK. Pasitarėme dėl preliminarių tyrimo objektų energetikos sektoriuje, paprašėme dokumentų, norėdami įvertinti, kiek tie objektai galėtų būti tyrimo objektais“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė parlamentarė Agnė Širinskienė.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Kokie tai galėtų būti energetikos objektai, ji atsisakė detalizuoti, tačiau neatmetė, kad energetika gali būti vienas iš komisijos tyrimo akcentų.

Pasak A. Širinskienės, į kitą komisijos posėdį planuojama kviesti VSD ir STT vadovus, siekiant išsiaiškinti teiktinos informacijos apimtį. Taip pat numatoma kviesti ir Seimo NSGK biuro atstovus.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį tarėsi dėl tyrimo objekto. Komisijos posėdis vyko už uždarų durų.

Laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d.

Iki 2019 m. gegužės 1 d. dirbsianti komisija tirs 2008-2016 metų laikotarpį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.18; 10:35

Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Antradienį turėtų paaiškėti, ar Seime yra politinė valia pradėti dar vieną naują parlamentinį tyrimą „dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams Lietuvoje“.

Antradienį Seimas balsavimu turės apsispręsti dėl komisijos sudarymo ir jos sudėties.

Rugsėjo 20 d. po svarstymo nutarimo projektas dėl naujo parlamentinio tyrimo sulaukė Seimo pritarimo, už balsavus 56 Seimo nariams, 44 buvus prieš, 3 susilaikius. Tam, kad nutarimas būtų priimtas, telieka jo priėmimo procedūra.

Seimo opozicija kaltina valdančiuosius dėl galimo politikavimo, įžvelgia siekį susidoroti su politiniais oponentais ir mato žymiai svarbesnių darbų negu nesibaigiančios diskusijos.

Tuo tarpu valdantieji kviečia kolegas palaikyti komisijos sudarymą, kuri turėtų atsakyti į dar neatsakytus klausimus.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Politinės intrigos – nuo juoko iki pykčio. Slaptai.lt nuotr.

Neoficialiai kalbama, kad laikinosios tyrimo komisijos pirmininko pareigas planuojama patikėti „valstiečių“ frakcijos atstovui Virgilijui Poderiui.

Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.25; 06:31

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad grupės Seimo narių kreipimasis į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį nėra su juo derintas ir jis šio kreipimosi nėra pasirašęs. Politikas taip pat įsitikinęs, kad Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus.

„Pirmiausia ten nėra mano parašo, tie klausimai, jų pateikimas VSD vadovui niekaip nėra derintas. Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus. (…) Labai dažnai visos frakcijos – opozicinės ir esančios pozicijoje – tą daro, pareigūnai ateina į Seimą ir atsako į klausimus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jis mano, kad ir šiuo atveju VSD vadovas pateiks kažkokius atsakymus. R. Karbauskis taip pat mano, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti planuojamos sudaryti Seimo komisijos tyrimo objektas.

„Jeigu Seimas sudarys komisiją ir toliau tirs politinę korupciją, aš manau, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti tiriami. Bet tada bus visai kita tyrimo apimtis ir aprėptis, ir galbūt atsakymus galės gauti tie, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. Jie galės matyti atsakymus tuos, kuriuos negalėtų matyti Seimas, nes Seime VSD vadovas negalės pasakyti informacijos, kuriai leidimo neturi visi Seimo nariai“, – sakė R. Karbauskis.

Politikas nemano, kad prie klausimų VSD vadovui galėjo prisidėti žurnalistas Tomas Dapkus. „Aš pažįstu Seimo narius, kurie pasirašė, tai yra, man atrodo, mūsų frakcijos nariai. Kiek aš žinau, jie niekaip nebendrauja su jūsų minimu žurnalistu. Ir aš abejoju, kaip galėtų jo suformuoti klausimai atsirasti jų pateiktame rašte. Aš manau, kad tie klausimai gimę yra iš NSGK tyrimo ir apklausų“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat užtikrino, kad bus įgyvendintos ir NSGK atlikto parlamentinio tyrimo rekomendacijos.

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, grupė Seimo narių iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių D. Jauniškį, prašydami atsakyti į klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti detales, vis dar nežinomas po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo. Nors keletą mėnesių trukęs tyrimas atskleidė daug iki šiol nutylėtų faktų apie verslo grupių įtaką politikams, Seimo „valstiečiams“ iškilo ir naujų rimtų klausimų, pvz., juose minima ir Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

Kreipimosi iniciatorius Seimo narys Mindaugas Puidokas sako, kad Seimo rudens sesijos pradžioje planuojama pakviesti VSD direktorių D. Jauniškį ir kartu aiškintis svarbiausias detales, nuo kurių priklauso ne tik šalies saugumas, bet ir teisės aktų, valstybės valdymo kokybė ir interesų atsigręžimas į žmogų.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.08.01; 07:00

Daugiausiai plenarinių Seimo posėdžių praleidęs „valstietis“ Vytautas Bakas pateikė tris priežastis, kodėl, jo nuomone, atliktas parlamentinis tyrimas dėl verslo įtakos politikams yra svarbesnė dingstis praleisti Seimo posėdį nei komandiruotė.

Anot V. Bako, tai, kad jo vadovautas parlamentinis tyrimas buvo pavestas atlikti visam Seimui, sukūrė didelę pridėtinę bei tai, kad susilaukė iš visuomenės daug dėmesio, yra pakankama priežastis nelankyti Seimo posėdžių.

Savo feisbuko paskyroje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas teisinosi, kodėl praleido daugiausiai plenarinių posėdžių.

Jis sakė, kad nesutinka su Seimo vicepirmininke bendrapartiete Rima Baškiene, kurios LRT portalui išsakyta nuomone, tik sveikatos problemos, nelaimės šeimoje ar komandiruotės yra pateisinamos priežastys nedalyvauti plenariniuose posėdžiuose.

„Nesutikčiau su p. Rima Baškiene, kad komandiruotė yra pateisinama posėdžių praleidimo priežastis, o parlamentinis tyrimas jau ne priežastis ir už tai reikia bausti.

Pirma, parlamentinį tyrimą paveda atlikti visas Seimas, o į komandiruotę siunčiama tik Seimo valdybos sprendimu.

Antra, parlamentinis tyrimas yra parlamentinės kontrolės forma ir vykdoma, kada siekiama surinkti, atskleisti itin svarbią visuomenei ir valstybės gyvenimui, svarbių sprendimų priėmimui informaciją, tuo tarpu komandiruotė gali net neturėti pridėtinis vertės. Pvz., kokią vertę sukūrė vieno Seimo nario komandiruotė, dėl kurios teko atidėti organizacine prasme itin sudėtingą ir svarbų viešojo intereso prasme pirmąjį teismo procesą „MG Baltic“ byloje? Ką visuomenė gavo tokio, kad galima būtų šią aplinkybę pripažinti reikšminga Seimo posėdžio praleidimo priežastimi?

Trečia, NSGK tyrimo svarbą ir aktualumą žmonėms parodo tai, kad per gegužės mėnesį NSGK tyrimas sulaukė didžiausio visuomenės dėmesio – parengta 104 reportažai ir komentarai vien televizijose. Kiek dėmesio sulaukia Seimo komandiruotės, gal kokių ataskaitų girdėjome. Nors vieną?“, – feisbuke aiškino V. Bakas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.19; 03:00

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyva vykdyti dar vieną parlamentinį tyrimą bus iššūkis ne tik frakcijai ir opozicijai, tačiau ir pilietinei visuomenei, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

„Valstiečių“ partijai priklausantis politikas neslepia nepasitenkinimo R. Karbauskio iniciatyva ir penktadienį savo feisbuko paskyroje rašė, kad Lietuva turi rinktis – tapti skaidriausia šalimi regione ar dar giliau klimpti.

„Turime unikalią galimybę susitelkti ir tapti skaidriausia šalimi regione, išvalyti ir apsaugoti savo politinę sistemą, sukurti šalyje gerą, pasitikėjimu grįstą atmosferą. Turime galimybę klimpti dar giliau ar bent jau stovėti vietoje. Ši tyrimo iniciatyva bus iššūkis frakcijai, opozicijai, pilietinei visuomenei. O gal ir nauja galimybė. Jei neįsijausime, tuomet atskirsime, kur spektaklis, o kur tikrovė“, – feisbuke rašė V. Bakas.

„Ne visi spektakliai reiškia teigiamas pasekmes. Po „ledų“, „sveiko proto“, „Leo“ spektaklių buvo sunkios pagirios“, – įraše pabrėžė NSGK pirmininkas.

Ketvirtadienį valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis įregistravo Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams dviejų buvusių Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybių valdymo laikotarpiu.

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

V. Bakas ne kartą yra pareiškęs, kad nepritaria naujam parlamentiniam tyrimui. Anot jo, reikia įgyvendinti jau atlikto ir birželį patvirtinto NSGK atlikto tyrimo išvadas. Politikas buvo užsiminęs, kad trauktųsi iš „valstiečių“ frakcijos, jei būtų nuspręsta tyrimą tęsti. Tačiau R. Karbauskui įregistravus Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą V. Bakas sušvelnino savo poziciją.

Naujam parlamentiniam tyrimui griežtai prieštarauja opozicijoje esantys konservatoriai. Pasak jų, nauju tyrimu „valstiečiai“ siekia susidoroti su politiniais oponentais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijuojamą tyrimą, kurio objektu gali tapti jos susirašinėjimas su buvusiu liberalu Eligijumi Masiuliu, pavadino dėl verslo įtakos politikai teisiamų oligarchų kerštu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.04; 05:30

Seime inicijuojamas naujas parlamentinis tyrimas dėl verslo įtakos politikai yra šiuo metu teisiamų oligarchų kerštas. Taip ketvirtadienį LRT televizijai šalies vadovė komentavo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio įregistruotą iniciatyvą.

„Vertinu kaip oligarchų kerštą, nes būtent šie oligarchai yra dabar teisminiame procese, ir tai yra irgi natūralu, taip ir turėjo turbūt būti, kad bus kuriamos įvairios kompromitacinės situacijos. Iš to, kokie ten būtų mano ar ne mano laiškai, matosi, kad niekada su niekuo neturėjau jokių sandėrių, visada kovojau už valstybę, už pareigūnų paskyrimus skaidriai“, – LRT televizijai sakė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį įregistravo Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams dviejų buvusių Vyriausybių valdymo laikotarpiu. R. Karbauskis siūlo tirti 2008-2016 metų laikotarpį. Tyrimą siūloma vykdyti iki 2019 metų gegužės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.06:30