Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Naujojo parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos iniciatyva Seime kol kas atidėta.
 
Seimas ketvirtadienį pritarė liberalo Eugenijaus Gentvilo siūlymui padaryti pertrauką šio klausimo pateikime iki kito plenarinio posėdžio.
 
E. Gentvilo nuomone, siūloma tyrimo strateginė kryptis yra bloga. „Čia yra padėta bomba po parlamentinio tyrimo pamatais. NSGK nariai tirs patys save, ar jų veiksmai nusipelno apkaltos?“, – stebėjosi pertraukos paprašęs E. Gentvilas. Jo nuomone, šiam klausimui tirti turi būti sudaryta tarpfrakcinė komisija.
 
Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas pateikė nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“.
 
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas pažymėjo, kad NSGK jau buvo atlikęs panašų tyrimą dėl buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio ir vėl tenka svarstyti tokį klausimą likus metams iki naujų Seimo rinkimų. Komentuodamas būsimą tyrimą, D. Gaižauskas aiškino, kad jis vyktų dėl trijų dalykų: dėl grėsmių Lietuvos politinei sistemai iš Rusijos, dėl nesuveikimo prevencinės sistemos Seime ir dėl galimo manipuliavimo žvalgybine informacija.
 
Suabejojusi dėl tyrimo Seimo narė Aušrinė Armonaitė sakė, kad „paskandinsime  šitą tyrimą detalėse, o esmė gali būti neišsiaiškinta“.
 
Seimo narys Simonas Gentvilas mano, kad šio tyrimo negalima patikėti NSGK, kuris ir pats yra esą prisidirbęs. „Tyrimas liestų tik 4 NSGK narius, jie gali nusišalinti, taip pat yra pakaitiniai komiteto nariai“, – atsakė D. Gaižauskas.
 
Konservatorius Edmundas Pupinis siūlė tirti, ar nebuvo daryta įtakos sudarant naują valdančiąją daugumą.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas atkreipė dėmesį į NSGK pirmininko problemą. Seimo etikos sargai nustatė, kad Seimo narys D. Gaižauskas buvo paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku ir taip pat liko Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininku, todėl kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydami išspręsti susidariusią situaciją. „Aš nuolatos prašau atleisti, atsistatydinimo pareiškimą iš komisijos pirmininko pareigų esu parašęs jau seniai“, – į priekaištus atsakė D. Gaižauskas.
 
Seimui nutarus padaryti pertrauką, nutarimo projekto pateikimo procedūra turėtų tęstis kitą savaitę, antradienį, vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje.
 
Nutarimo projekte kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams.
 
Seimo NSGK turės atsakyti į klausimą, „ar Valstybės saugumo departamento (VSD) sukauptos ir parlamentinio tyrimo metu papildomai pateiktos informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą, taip pat to fakto, kad Seimo narė galimai bandė nuslėpti ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį, suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus, siekdama gauti teigiamą Valstybės saugumo departamento išvadą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pakanka inicijuoti Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą“.
 
NSGK aiškinsis, ar „šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“.
 
Lietuvos saugumas (VSD)
NSGK siūloma išsiaiškinti, „kokią informaciją, susijusią su Seimo narės I. Rozovos veikla, ar palaikomais ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais Valstybės saugumo departamentas perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai gavo šią informaciją, kokie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“.
 
„Ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai, palaikomi su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, taip pat žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) Seimo narės siekis nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė arba nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – klausiama nutarimo projekte, kuriame formuluojami 7 klausimai.
 
Jeigu Seimas pritartų, NSGK turės aiškintis, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie?
 
 „Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę su pateikta informacija; ar priimti sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – klausiama nutarimo projekte.
Painus klausimas
 
Nutarimo projekte siekiama ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių arba kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal paskirtį atvejų, siūloma išsiaiškinti, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms pašalinti.
 
Nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.12; 19:30

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma siūlo nustatyti, kad Seimo nutarimas, kuriuo įkuriama laikinoji tyrimo komisija, gali būti priimtas, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
 
Antradienį jis ketina pateikti Seimui tai numatančias Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo ir Seimo Statuto pataisas.
 
J. Razma sako, kad toks reikalavimas leistų pasiekti, kad tyrimo komisijos būtų sudaromos, tik atsiradus poreikiui reaguoti į didelės valstybinės svarbos problemas, ir apsunkintų galimybę sudaryti komisiją, sąlygotą savanaudiškų politinių užmačių.
 
Pagal projektą, toks pat reikalavimas dėl balsų skaičiaus būtų nustatomas balsuojant dėl Seimo nutarimo suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus Seimo komitetui ar nuolat veikiančiai Seimo komisijai.
 
J. Razma taip pat siūlo nustatyti, kad komisija negali būti sudaryta tik iš valdančiųjų ar tik iš opozicijos atstovų. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nuostata, kad komisijos negali sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai.
 
Nors galiojantis įstatymas reikalauja tyrimo komisiją sukurti jai iškeliant valstybiškai reikšmingus klausimus, tačiau, pasak J. Razmos, nėra jokių teisinių mechanizmų tam reikšmingumui objektyviai patvirtinti.
Tokie Seimo nutarimai, pasak jo, priimami paprasta Seimo narių balsų dauguma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 07:50

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimo plenariniame posėdyje po pateikimo parlamentinio tyrimo dėl finansų krizės suvaldymo ataskaitos pristatymą nuspręsta atidėti iki spalio 31 dienos. Diskusijoje keltas klausimas, ar šis tyrimas nekenkia Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui. 

Eltos kalbinti ekspertai pažymi, kad nors krizės suvaldymo tyrimas yra reikalingas, kontekstas, kuriame jis vyksta – politizavimas ir emocingos kalbos – gali Lietuvai padaryti ilgalaikės žalos. 

Praėjusią savaitę Stasiui Jakeliūnui kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu išreiškus poziciją, kad Lietuvos bankas nenoriai bendradarbiavo su BFK, opoziciniai konservatoriai negailėjo kritikos. Ministru pirmininku krizės laikotarpiu buvęs Andrius Kubilius sakė, kad S. Jakeliūnas „kalbasi su sirijais ir žvaigždėmis“, prisiminė nušalintojo prezidento Rolando Pakso priešrinkiminius manevrus. O Mykolas Majauskas pažymėjo, kad toks valančiųjų elgesys – anot jo, kišimasis į Lietuvos banko veiklą – Lietuvai gali net ir finansiškai pakenkti.

„Lietuvos banko įstatyme labai aiškiai išdėstyta, kad negalima nei nurodinėti, nei Lietuvos bankui priimti nurodymus iš kitų valstybės institucijų dėl savo veiklos. Tokiais veiksmais yra pažeidžiamas Lietuvos banko nepriklausomumas ir tai gali visiems labai brangiai kainuoti, nes tai yra Lietuvos prestižas, patikimumas. Ir galime įsivaizduoti, jeigu Lietuvos reitingai susvyruotų, padidėjusias palūkanas pajustų visi Lietuvos gyventojai – tiek verslas, tiek buitiniai vartotojai“, – Eltai sakė M. Majauskas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas dr. Vincentas Vobolevičius abejoja, ar pats tyrimas gali tiesiogiai paliesti verslą ir buitinius vartotojus. 

„Pats tyrimas tikrai jokios rizikos nekelia, nes bankų sistema yra stipriai kapitalizuota, stabili, netrūksta likvidumo, taip pat esame euro zonos nariai“, – teigė V. Vobolevičius, prisimindamas Graikijos atvejį, kai šalis turėjo daug didesnių problemų nei dabar jos yra Lietuvoje, o skolinosi palankiai. 

Kad susvyruos reitingai ir visuomenė patirs žalą, nesutinka ir veiklą sustabdžiusios Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė. Jo tikinimu, teiginiai apie neigiamą poveikį valstybės ekonomikai ir visuomenei yra būdas nusimesti atsakomybę.

„Manau, kad tai yra savo užpakalio saugojimas. Žmonės, kurie tuo metu buvo už valstybės vairo, ieško argumentų, kodėl nereikėtų to kapstyti. O tai, kad valstybė šluojasi, manau, jai yra garbė. Į tokią erdvę nori ateiti padorios įmonės, nemanau, kad mūsų pačių bandymas išsispręsti savo problemas gali pakeisti mūsų tarptautinį įvaizdį“, – sakė R. Paukštė.

Vokietija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Jungtinės Amerikos Valstijos – tai tik kelios šalys, kuriose buvo atlikti panašūs tyrimai. Kad jo reikia ir Lietuvoje, sutinka ir V. Vobolevičius su R. Paukšte. Tačiau svarbu, pabrėžia jie, kad jis būtų atliktas tinkamai. Mat didžiausią žalą valstybei padarytų ne pats tyrimo faktas, o galimas jo politinis atspalvis ar nepamatuota, emocinga kritika.

„Pavojų keltų, jeigu tas tyrimas pasidarytų bjauri muilo opera, kai nešvarūs apatiniai yra iškeliami į viešumą. Tuomet mes parodytumėme ne tiek institucinį, finansinį silpnumą, bet nepatrauklumą kaip žemos brandos politikų ir bankininkų kraštas. Toks kalbėjimas sudaro bananų respublikos įspūdį. 

(…) Man buvo labai neramu ir neskanu, kai BFK išvados buvo suplanuotos teikti balandžio mėnesį, prieš pat prezidento, Europos Parlamento rinkimus. Suprantat, ką aš sakau? Tyrimas yra gerai, išrinko žmonės tave, tau atrodo, kad kažkas ne taip ir tu dirbi. Tegu tau nedrįsta jokie snobai, komentatoriai sakyti, kad tyrimo atlikti negalima – galima. Bet jį tirdamas stenkis, kad tavęs niekas negalėtų apkaltinti politikavimu, pataikavimu valdantiesiems ir panašiai. „Neperku“ argumento, kad tyrimas pradėtas seniai ir nežinojo, kad bus rinkimai. Visi žinojo, kad Saulius Skvernelis kandidatuos“, – teigė ISM dėstytojas dr. V. Vobolevičius.

Pasak jo, politizuotas tyrimas verslininkams simbolizuotų nestabilią ir dėl to nepatrauklią erdvę plėtrai ar investicijoms. O būtent gera šalies valdysena, kur pasižymima stabilumu, teisės viršenybe bei korupcijos kontrole, anot mokslininko, verslui yra svarbesnė už trumpalaikius ekonominius rodiklius.

ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

BFK pirmininkas S. Jakeliūnas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę surengė konferenciją, kurioje aptarė Lietuvos banko vaidmenį parlamentiniame tyrime prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti. 

Po šios konferencijos S. Jakeliūnas susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu. Ministras pirmininkas sakė, kad dėl LB veiksmų parlamentiniame krizės tyrime gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, prašant išaiškinti, ar tinkamai atstovaujami valstybės ir žmonių interesai. 

Tuo metu LB vadovas Vitas Vasiliauskas nesutiko su jo atžvilgiu išsakyta kritika, tikina, kad tai – asmeniškumai. Kad tyrimas yra politizuotas,
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
teigia ir konservatoriai.

Kaip ELTA jau skelbė, tyrimo iniciatorius S. Jakeliūnas su valstiečių ir žaliųjų sąrašu kandidatuoja Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyks gegužės 26 dieną. Prezidento rinkimai, kuriose dalyvauja S. Skvernelis, bus gegužės 12-ąją.

Lukrecijus Tubys (ELTA)
 
2019.04.09; 15:49

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės siūlymą praplėsti tyrimo ribas, Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma vertina kaip kovą prieš politinius konkurentus. 

Seimo laikinajai tyrimo komisijai vadovaujanti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė antradienį ketina pateikti Seimui siūlymą į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Reaguodamas į tai J. Razma Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo pasiūlymą, kuriame siūlo akcentuoti valdančiųjų ketinimus kovoti „prieš politinius konkurentus pasinaudojat Laikinosios tyrimo komisijos teikiamomis politikavimo galimybėmis ir siekti, kad opozicijos Seime atstovams ateityje nebekiltų net mažiausias noras kreipimaisi į Konstitucinį Teismą stabdyti žalingus antikonstitucinius Seimo valdančiosios daugumos priimtus teisės aktus ar priekaištauti dėl valdančiųjų politikų neteisėtų poveikių Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai“.

J. Razma taip pat pažymi, kad viešojoje erdvėje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovai „politiškai tikslingai paskleidė informaciją apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba bandymus įtakoti tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesus“.

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė A. Širinskienė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus. 

A. Širinskienė siūlo į nutarimą įrašyti, kad „viešojoje erdvėje taip pat pasirodė reikšminga informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą arba bandymus daryti įtaką tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesams, dėl ko kilo pagrįstos abejonės, jog ir 2016-2020 m. kadencijos Seime yra galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politiniams procesams, valstybės institucijoms ar tarnautojams priimant sprendimus, apraiškos“.

Kaip primena ELTA, darbą pradėjusi laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d. Komisijoje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. 

Tyrimo komisija dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-05

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį nutarė kreiptis į VSD ir STT ir jų paprašyti pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo medžiagą, kuri nebuvo vieša ir nepateko į išvadas.

„Ten liko medžiagos, kuri tikrai nebuvo analizuota, nebuvo tirta į gylį (…) Mes turime matyti visą tyrimo apimtį, kurią atliko NSGK. Pasitarėme dėl preliminarių tyrimo objektų energetikos sektoriuje, paprašėme dokumentų, norėdami įvertinti, kiek tie objektai galėtų būti tyrimo objektais“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė parlamentarė Agnė Širinskienė.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Kokie tai galėtų būti energetikos objektai, ji atsisakė detalizuoti, tačiau neatmetė, kad energetika gali būti vienas iš komisijos tyrimo akcentų.

Pasak A. Širinskienės, į kitą komisijos posėdį planuojama kviesti VSD ir STT vadovus, siekiant išsiaiškinti teiktinos informacijos apimtį. Taip pat numatoma kviesti ir Seimo NSGK biuro atstovus.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį tarėsi dėl tyrimo objekto. Komisijos posėdis vyko už uždarų durų.

Laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d.

Iki 2019 m. gegužės 1 d. dirbsianti komisija tirs 2008-2016 metų laikotarpį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.18; 10:35

Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Antradienį turėtų paaiškėti, ar Seime yra politinė valia pradėti dar vieną naują parlamentinį tyrimą „dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams Lietuvoje“.

Antradienį Seimas balsavimu turės apsispręsti dėl komisijos sudarymo ir jos sudėties.

Rugsėjo 20 d. po svarstymo nutarimo projektas dėl naujo parlamentinio tyrimo sulaukė Seimo pritarimo, už balsavus 56 Seimo nariams, 44 buvus prieš, 3 susilaikius. Tam, kad nutarimas būtų priimtas, telieka jo priėmimo procedūra.

Seimo opozicija kaltina valdančiuosius dėl galimo politikavimo, įžvelgia siekį susidoroti su politiniais oponentais ir mato žymiai svarbesnių darbų negu nesibaigiančios diskusijos.

Tuo tarpu valdantieji kviečia kolegas palaikyti komisijos sudarymą, kuri turėtų atsakyti į dar neatsakytus klausimus.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Politinės intrigos – nuo juoko iki pykčio. Slaptai.lt nuotr.

Neoficialiai kalbama, kad laikinosios tyrimo komisijos pirmininko pareigas planuojama patikėti „valstiečių“ frakcijos atstovui Virgilijui Poderiui.

Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.25; 06:31

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad grupės Seimo narių kreipimasis į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį nėra su juo derintas ir jis šio kreipimosi nėra pasirašęs. Politikas taip pat įsitikinęs, kad Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus.

„Pirmiausia ten nėra mano parašo, tie klausimai, jų pateikimas VSD vadovui niekaip nėra derintas. Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus. (…) Labai dažnai visos frakcijos – opozicinės ir esančios pozicijoje – tą daro, pareigūnai ateina į Seimą ir atsako į klausimus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jis mano, kad ir šiuo atveju VSD vadovas pateiks kažkokius atsakymus. R. Karbauskis taip pat mano, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti planuojamos sudaryti Seimo komisijos tyrimo objektas.

„Jeigu Seimas sudarys komisiją ir toliau tirs politinę korupciją, aš manau, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti tiriami. Bet tada bus visai kita tyrimo apimtis ir aprėptis, ir galbūt atsakymus galės gauti tie, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. Jie galės matyti atsakymus tuos, kuriuos negalėtų matyti Seimas, nes Seime VSD vadovas negalės pasakyti informacijos, kuriai leidimo neturi visi Seimo nariai“, – sakė R. Karbauskis.

Politikas nemano, kad prie klausimų VSD vadovui galėjo prisidėti žurnalistas Tomas Dapkus. „Aš pažįstu Seimo narius, kurie pasirašė, tai yra, man atrodo, mūsų frakcijos nariai. Kiek aš žinau, jie niekaip nebendrauja su jūsų minimu žurnalistu. Ir aš abejoju, kaip galėtų jo suformuoti klausimai atsirasti jų pateiktame rašte. Aš manau, kad tie klausimai gimę yra iš NSGK tyrimo ir apklausų“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat užtikrino, kad bus įgyvendintos ir NSGK atlikto parlamentinio tyrimo rekomendacijos.

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, grupė Seimo narių iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių D. Jauniškį, prašydami atsakyti į klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti detales, vis dar nežinomas po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo. Nors keletą mėnesių trukęs tyrimas atskleidė daug iki šiol nutylėtų faktų apie verslo grupių įtaką politikams, Seimo „valstiečiams“ iškilo ir naujų rimtų klausimų, pvz., juose minima ir Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

Kreipimosi iniciatorius Seimo narys Mindaugas Puidokas sako, kad Seimo rudens sesijos pradžioje planuojama pakviesti VSD direktorių D. Jauniškį ir kartu aiškintis svarbiausias detales, nuo kurių priklauso ne tik šalies saugumas, bet ir teisės aktų, valstybės valdymo kokybė ir interesų atsigręžimas į žmogų.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.08.01; 07:00

Daugiausiai plenarinių Seimo posėdžių praleidęs „valstietis“ Vytautas Bakas pateikė tris priežastis, kodėl, jo nuomone, atliktas parlamentinis tyrimas dėl verslo įtakos politikams yra svarbesnė dingstis praleisti Seimo posėdį nei komandiruotė.

Anot V. Bako, tai, kad jo vadovautas parlamentinis tyrimas buvo pavestas atlikti visam Seimui, sukūrė didelę pridėtinę bei tai, kad susilaukė iš visuomenės daug dėmesio, yra pakankama priežastis nelankyti Seimo posėdžių.

Savo feisbuko paskyroje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas teisinosi, kodėl praleido daugiausiai plenarinių posėdžių.

Jis sakė, kad nesutinka su Seimo vicepirmininke bendrapartiete Rima Baškiene, kurios LRT portalui išsakyta nuomone, tik sveikatos problemos, nelaimės šeimoje ar komandiruotės yra pateisinamos priežastys nedalyvauti plenariniuose posėdžiuose.

„Nesutikčiau su p. Rima Baškiene, kad komandiruotė yra pateisinama posėdžių praleidimo priežastis, o parlamentinis tyrimas jau ne priežastis ir už tai reikia bausti.

Pirma, parlamentinį tyrimą paveda atlikti visas Seimas, o į komandiruotę siunčiama tik Seimo valdybos sprendimu.

Antra, parlamentinis tyrimas yra parlamentinės kontrolės forma ir vykdoma, kada siekiama surinkti, atskleisti itin svarbią visuomenei ir valstybės gyvenimui, svarbių sprendimų priėmimui informaciją, tuo tarpu komandiruotė gali net neturėti pridėtinis vertės. Pvz., kokią vertę sukūrė vieno Seimo nario komandiruotė, dėl kurios teko atidėti organizacine prasme itin sudėtingą ir svarbų viešojo intereso prasme pirmąjį teismo procesą „MG Baltic“ byloje? Ką visuomenė gavo tokio, kad galima būtų šią aplinkybę pripažinti reikšminga Seimo posėdžio praleidimo priežastimi?

Trečia, NSGK tyrimo svarbą ir aktualumą žmonėms parodo tai, kad per gegužės mėnesį NSGK tyrimas sulaukė didžiausio visuomenės dėmesio – parengta 104 reportažai ir komentarai vien televizijose. Kiek dėmesio sulaukia Seimo komandiruotės, gal kokių ataskaitų girdėjome. Nors vieną?“, – feisbuke aiškino V. Bakas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.19; 03:00

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyva vykdyti dar vieną parlamentinį tyrimą bus iššūkis ne tik frakcijai ir opozicijai, tačiau ir pilietinei visuomenei, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

„Valstiečių“ partijai priklausantis politikas neslepia nepasitenkinimo R. Karbauskio iniciatyva ir penktadienį savo feisbuko paskyroje rašė, kad Lietuva turi rinktis – tapti skaidriausia šalimi regione ar dar giliau klimpti.

„Turime unikalią galimybę susitelkti ir tapti skaidriausia šalimi regione, išvalyti ir apsaugoti savo politinę sistemą, sukurti šalyje gerą, pasitikėjimu grįstą atmosferą. Turime galimybę klimpti dar giliau ar bent jau stovėti vietoje. Ši tyrimo iniciatyva bus iššūkis frakcijai, opozicijai, pilietinei visuomenei. O gal ir nauja galimybė. Jei neįsijausime, tuomet atskirsime, kur spektaklis, o kur tikrovė“, – feisbuke rašė V. Bakas.

„Ne visi spektakliai reiškia teigiamas pasekmes. Po „ledų“, „sveiko proto“, „Leo“ spektaklių buvo sunkios pagirios“, – įraše pabrėžė NSGK pirmininkas.

Ketvirtadienį valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis įregistravo Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams dviejų buvusių Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybių valdymo laikotarpiu.

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

V. Bakas ne kartą yra pareiškęs, kad nepritaria naujam parlamentiniam tyrimui. Anot jo, reikia įgyvendinti jau atlikto ir birželį patvirtinto NSGK atlikto tyrimo išvadas. Politikas buvo užsiminęs, kad trauktųsi iš „valstiečių“ frakcijos, jei būtų nuspręsta tyrimą tęsti. Tačiau R. Karbauskui įregistravus Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą V. Bakas sušvelnino savo poziciją.

Naujam parlamentiniam tyrimui griežtai prieštarauja opozicijoje esantys konservatoriai. Pasak jų, nauju tyrimu „valstiečiai“ siekia susidoroti su politiniais oponentais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijuojamą tyrimą, kurio objektu gali tapti jos susirašinėjimas su buvusiu liberalu Eligijumi Masiuliu, pavadino dėl verslo įtakos politikai teisiamų oligarchų kerštu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.04; 05:30

Seime inicijuojamas naujas parlamentinis tyrimas dėl verslo įtakos politikai yra šiuo metu teisiamų oligarchų kerštas. Taip ketvirtadienį LRT televizijai šalies vadovė komentavo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio įregistruotą iniciatyvą.

„Vertinu kaip oligarchų kerštą, nes būtent šie oligarchai yra dabar teisminiame procese, ir tai yra irgi natūralu, taip ir turėjo turbūt būti, kad bus kuriamos įvairios kompromitacinės situacijos. Iš to, kokie ten būtų mano ar ne mano laiškai, matosi, kad niekada su niekuo neturėjau jokių sandėrių, visada kovojau už valstybę, už pareigūnų paskyrimus skaidriai“, – LRT televizijai sakė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį įregistravo Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams dviejų buvusių Vyriausybių valdymo laikotarpiu. R. Karbauskis siūlo tirti 2008-2016 metų laikotarpį. Tyrimą siūloma vykdyti iki 2019 metų gegužės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.06:30

Naujo parlamentinio tyrimo iniciatyvą dėl įvairių interesų grupių galimai daryto poveikio valstybės valdymo procesams savo parašais parėmė beveik 60 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių. Tai antradienį žurnalistams sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

„Šiuo metu yra beveik 60 parlamentarų parašų, gerokai virš 50“, – sakė A. Širinskienė. Anot jos, tarp šią iniciatyvą remiančių Seimo narių yra ne tik „valstiečiai“, bet ir kitų frakcijų nariai, tačiau ji konkrečiai jų neįvardijo.

A. Širinskienės teigimu, laukiama dar daugiau parašų, todėl neskubama projekto registruoti. Tačiau, pasak A. Širinskienės, vasarą jis bus įregistruotas ir įtrauktas į artimiausią Seimo posėdį.

A. Širinskienės teigimu, savo pasiūlymus projektui pateikė ir Seimo nariai bei premjeras Saulius Skvernelis.

„Klausimai suformuluoti, kaip ir anksčiau diskutavome, tie klausimai yra susiję su įvairių interesų grupių galimai darytu poveikiu valstybės valdymo procesams“, – sakė A. Širinskienė.

Kaip ELTA jau skelbė, birželio 23 d. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai pritarė naujo parlamentinio tyrimo iniciatyvai.

Pasak Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, nutarimo projektą dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo planuojama pateikti rugsėjo 10 dieną prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:00

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Justas Džiugelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nepritariantis naujam parlamentiniam tyrimui Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Justas Džiugelis turi pasiūlymą frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui pagalvoti, „ar jam svarbiau asmeniniai interesai susidoroti su prezidente, konservatoriais ir su visais kitais ar išsaugoti frakcijos vienybę“.

„Iš tiesų yra kolegos, kurie tam priešinasi ir Ramūnas tegul deda tai ant svarstyklių ir sveria“, – žurnalistams sakė J. Džiugelis, palikęs Seimo „valstiečių“ frakcijos posėdį, kuriame buvo svarstoma naujo parlamentinio tyrimo iniciatyva.

Į klausimą, kiek yra tokių žmonių, svarstančių palikti frakciją, J. Džiugelis atsakė: „Tikrai yra ne vienas žmogus. Kaip ir buvo pasakyta frakcijos posėdyje, gali susiformuoti frakcija, pasižiūrėsime, ar mes eisime tuo keliu ar ne, mes dar nuspręsime“.

Politikas sakė norįs kompromiso, todėl siūlė nukelti šį klausimą iki rudens. „Siūlyčiau parlamentui iš viso pavasario sesijoje neeskaluoti tokių rimtų klausimų su tyrimais, komisijomis, keršto intencijomis ir pan. Siūlau asmenines ambicijas nuryti, pamąstyti ir rudenį galbūt pratęsti tas diskusijas. Bet ne dabar eiti buldozerio keliu, kai frakcijoje yra nepritariančių stumti šitą dalyką“,- sakė J. Džiugelis.

Jis aiškino, kad asmeniškai nepalaiko šito tyrimo, kuris yra neaiškus.

„Tirti kažką vardan kažko – aš nesutinku su tokiu tyrimu. (…) Tyrimas iš esmės peržiūrėjus klausimus yra selektyvus, konservatorių skandinimo planas, kuriame aš nenoriu dalyvauti“, – sakė J. Džiugelis.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Parlamentaras kelia klausimą, kodėl planuojama tirti 2008-2012 metų laikotarpį, o kodėl netirti pvz. nuo 2004 metų?

J. Džiugelis taip pat sakė, kad nepalaikys Seimo nariui Artūrui Skardžiui palankių apkaltos komisijos išvadų.

„Manau, kad komisija veikė nekonstruktyviai nuo tada, kada iš ten išėjo opozicija, opozicija iš ten kartu su Andriumi Kubiliumi buvo išvaryta. Aš pasisakau už demokratinius parlamento principus, todėl aš asmeniškai nepalaikysiu A. Skardžiaus apkaltos komisijos išvadų“, – sakė J. Džiugelis.

Kaip jau skelbta, Seimo „valstiečiai“ pritarė naujo parlamentinio tyrimo iniciatyvai. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis sako, kad nutarimo projektą dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo planuojama įregistruoti dar šioje besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje, bet dėl jo balsuoti numatoma rugsėjį prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.24; 08:12

Teismas penktadienį nusprendė patenkinti koncerno „MG Baltic“ prašymą ir iki kol bus išnagrinėta byla, uždraudė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui teigti, kad bendrovė yra nusikalstama grupė, skelbia koncernas.

„Vytautas Bakas – propagandistas, jau per Garliavos įvykius raginęs nesilaikyti teismų sprendimų ir kvietęs liaudies teismui bei kėlęs sumaištį visuomenėje. Patekęs į valdžią jis elgiasi lygiai taip pat ir netikime, kad jis suvoks savo atsakomybę. Nepaisant to teismo sprendimą vertiname kaip nedidelę, tačiau svarbią teisinės valstybės pergalę prieš politikų savivalę ir asmeninių politinių interesų tenkinimą“, – pranešime teigė koncerno „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.

ELTA primena, kad koncernas „MG Baltic“ antradienį kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako teiginius, jog koncernas yra organizuota nusikalstama grupė, neatitinkančiais tikrovės.

Įmonė siekia, kad V. Bakui būtų uždrausta koncerną vadinti nusikalstama grupe bei sakyti, kad ji galėjo padaryti 500 mln. eurų žalą valstybei.

Anot „MG Baltic“, teismo prašoma pripažinti V. Bako teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją.

Taip pat prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti V. Bakui iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos viešai skleisti teiginius, kad „MG Baltic“ yra organizuota nusikalstama grupė ir (ar) padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, bei viešai skleisti teiginius apie „MG Baltic“ veiklą, kuriais būtų teigiama, kad ieškovas neteisėtais veiksmais padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.

Koncernas „MG Baltic“ anksčiau yra pateikęs ieškinį teismui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte parlamentarams pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją.

Birželio pradžioje „MG Baltic“ skelbė, kad žalos atlyginimo taip pat reikalaus ne tik iš VSD, bet ir iš departamento vadovo Dariaus Jauniškio bei NSGK pirmininko V. Bako.

NSGK išvadose nurodoma, kad verslo grupės, tarp jų ir „MG Baltic“, darė neteisėtą įtaką politikams, o koncernas kelia grėsmę valstybės sąrangai.

NSGK pirmininkas V. Bakas anksčiau sakė, kad „MG Baltic“ ir kitos verslo arba interesų grupės, taip pat „VP Market“ atsirado parlamentinio tyrimo dėmesio centre tiktai dėl to, kad „kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė ir trunka daugelį metų“.

Seimas NSGK išvadas patvirtino birželio pradžioje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.24; 08:03

Seimo nariai Vytautas Bakas ir Rasa Juknevičienė. ELTA nuotr.

Pirmadienį koncernas „MG Baltic“ kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narius ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydamas arba atidėti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms, arba nuo jo nušalinti NSGK pirmininką Vytautą Baką ir NSGK narę Rasą Juknevičienę.

R. Juknevičienė koncerno kreipimąsi traktuoja kaip politinį spaudimą, su kuriuo jai tekę susidurti ir anksčiau.

Koncerno „MG Baltic“ Eltai atsiųstame pranešime pažymima, kad nuo parlamentinio tyrimo V. Baką ir R. Juknevičienę nušalinti prašoma iki paaiškės, ar jie nėra pažeidę teisės aktų reikalavimų ir gali dalyvauti formuluojant parlamentinio tyrimo išvadas bei už jas balsuoti.

„MG Baltic“ advokato Lino Belevičiaus nuomone, koncerno pateiktas prašymas yra visiškai logiškas ir teisėtas.

„Tokiais neatsakingais politikų veiksmais yra daroma milžiniška žala tiek verslui, tiek ir atskiriems privatiems asmenims. Ir ji turės būti atlyginta“, – teigė L. Belevičius.

Išplatintame pranešime taip pat pažymima, kad gegužės 17 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai buvo pateiktas prašymas pradėti tyrimą dėl V. Bako ir R. Juknevičienės galimai padarytų Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimų pažeidimų.

Konservatorė R. Juknevičienė „MG Baltic“ kreipimąsi įvertino kaip koncerno daromą spaudimą NSGK. Seimo narė sakė, kad toks spaudimas jai nėra naujas. Pasak jos, tokį patį spaudimą ji patyrusi iš „Dujotekanos“, kai 2006-2007 metais tyrė panašius procesus.

„Tai yra spaudimas komitetui ir bandymas politizuoti tyrimą. Mes tai matome viešojoje erdvėje. Man tai nėra nauja, nes kai 2006 metais žuvo Vytautas Pociūnas ir mes komitete darėme tyrimą dėl labai panašių procesų, kurie tuo metu vyko Lietuvoje, tai mane atakavo „Dujotekana“. Dabar atakuoja „MG Baltic“. Tie patys metodai. Tiesiog apgailestauju dėl tokių keistų metodų“, – Eltai kalbėjo R. Juknevičienė.

V. Bakas sakė nekomentuosiantis šio „MG Baltic“ kreipimosi. NSGK pirmininkas ragino palaukti trečiadienio, kada bus pristatytos NSGK išvados dėl verslo įtakos politikai. Trečiadienį šias išvadas ketinama pristatyti ir visuomenei.

„Turi teisę „MG Baltic“, kaip ir visi kiti žmonės, kreiptis į bet kurią instituciją, ir aš čia dabar negaliu nieko komentuoti. Pateiksime trečiadienį išvadas ir tada jau kalbėsime“, – apibendrino NSGK pirmininkas.

Gegužės 17 d. L. Belevičius pareiškė, kad V. Bakas ir R. Juknevičienė įstatymus galėjo pažeisti, nes viešai komentavo dar nebaigto parlamentinio tyrimo informaciją, taip žemindami koncerno reputaciją.

ELTA primena, kad išslaptintoje VSD informacijoje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.

Gegužės 23 d. portalui delfi.lt duotame interviu prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad kilęs skandalas dėl neskaidrių ryšių tarp koncerno „MG Baltic“ ir politikų bus labiausiai naudingas tiems, kurie yra kaltinami politine korupcija, bei valdantiesiems „valstiečiams“.

Tuo tarpu koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus tvirtina, kad paviešinta VSD ataskaita yra abejotinos vertės dokumentas, kuris, anot jo, rodo, kad arba VSD sąmoningai klastoja informaciją, arba yra tiesiog nekompetentingas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.28; 16:11

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto Tomo Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.

„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.

„Negalėčiau komentuoti. Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės, aš negaliu jų pavadinti žiniasklaida. Tai yra tokie propagandos departamentai, kurie aptarnauja tam tikrus interesus ir tik dėl vaizdo įdeda kokią tai žinių laidą, kad būtų galima atspindėti įvykius“, – pastebėjo V. Bakas.

Kaip ELTA jau skelbė, paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto T. Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.

Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 06:09

Klausimų daugiau nei atsakymų

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kartu su frakcijos nariu Laurynu Kasčiūnu kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti, ar Seimo nario Naglio Puteikio pasisakymai apie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) naujienų tarnybos direktorių Audrių Matonį nepažeidžia Seimo nario ir valstybės tarnautojo etikos reikalavimų.

Parlamentarų teigimu, kreipimąsi paskatino tai, kad N. Puteikis pasisakydamas ėmė lyginti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Naujienų tarnybos direktorių Audrių Matonį su Rusijos propagandistu Dmitrijumi Kiseliovu, nes esą abu jie transliuoja vienpusiškus reportažus ir neišklauso kitos pusės nuomonės.

„Jūs turbūt nežinote geriausio Lietuvos propagandisto, lietuviško D. Kiseliovo, t. y. A. Matonio parengtų siužetų, kuriuose yra vienos pusės nuomonė, nepateikiant antros“, – kalbėjo N. Puteikis.

Tokią mintį N. Puteikis išsakė sausio 12 d. Seimo posėdyje svarstant nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.

Parlamentaro L. Kasčiūno teigimu, „tokiais ad hominem pareiškimais ir melagingais kaltinimais Seimo narys N. Puteikis diskredituoja visą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą ir sustiprina įtarimus, kad prisidengiant siekiu skaidrinti nacionalinio transliuotojo veiklą, gali būti mėginama perimti LRT ir jo kuriamų laidų turinio kontrolę. Tačiau pažymėtina, kad šis parlamentinis tyrimas jokiu būdu negali ir neturi būti nukreiptas į LRT ir jo kuriamų laidų kontrolę bei atskirų žurnalistų kritiką. Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas privalo būti išlaikytas“.

Seimo narys Naglis Puteikis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo nario N. Puteikio pareiškimai turi tyčios ir recidyvo požymių, nes tokius melagingus kaltinimus jis kartoja ne vieną ir ne du kartus. Pavyzdžiui, 2018 m. sausio 8 d. tiesiogiai transliuotoje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nuoga tiesa“, N. Puteikis, be kita ko, nepagrįstai kaltino LRT Naujienų tarnybos direktorių A. Matonį prekyba poveikiu. Savo melagingiems teiginiams pagrįsti Seimo narys pateikė klaidinančią ir melagingą informaciją apie LRT televizijos laidos „Panorama“ rengtus siužetus apie planus statyti Trakuose autobusų stotį ir su tuo susijusias teisines aplinkybes. Šiuos siužetus Visuomenės informavimo etikos komisija ir Žurnalistų etikos inspekcijos tarnyba įvertino kaip nepažeidusius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų“, – sako G. Landsbergis.

Pasak parlamentarų, N. Puteikis nepateikė jokių konkrečių faktų ir argumentų savo teiginiams pagrįsti, todėl jo išsakyti kaltinimai yra vertintini kaip visuomenės klaidinimas ir šmeižtas, už kurį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Kaip primena kreipimosi autoriai, pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, „tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.16; 05:17

Parlamentinį tyrimą dėl elektroninės sveikatos sistemos kūrimo atlikusi Seimo Antikorupcijos komisija prašo Generalinės prokuratūros įvertinti kai kurių buvusių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovų ir darbuotojų galimą nusikalstamą veiklą.

Toks prašymas suformuluotas Vitalijaus Gailiaus vadovaujamos komisijos išvadose, kurios penktadienį įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate.

Komisija, įvertinusi surinktą medžiagą apie buvusių SAM darbuotojų Sauliaus Juliaus Janonio, Žilvino Padaigos, Haroldo Baubino, Evaldo Dobravolsko dalyvavimą įgyvendinant e.sveikata projektą Lietuvos mastu, daro išvadą, kad „šie asmenys galimai pasinaudodami savo einamomis pareigomis, siekdami asmeninės naudos, iš anksto suplanavo ir sukūrė verslo planą“.

Komisija turi pagrindo įtarti, kad „šių asmenų valdomi ir (ar) valdyti privatūs juridiniai asmenys galimai sukūrė nusikalstamą schemą, kuri sudaro galimybes dalyvauti įgyvendinant e.sveikata projektą tarpininkų vaidmeniu, negalinčių pasiūlyti galutinio produkto, o tai stipriai brangina gydymo įstaigų vykdomus su e.sveikata susijusius viešuosius pirkimus“.

Pasak išvadų projekto, komisijoje išnagrinėjus surinktą informaciją darytina išvada, kad „S. J. Janonis, H. Baubinas, Ž. Padaiga ir E. Dobravolskas – visi įvairiose institucijose yra skirtingu metu kartu dirbę, o juos sieja verslo interesai: S. J. Janonis buvo vienas pirmųjų Valstybinės ligonių kasos direktorių ir vadovavo šiai institucijai nuo 1997 m. iki 2003 m., vėliau jis, laimėjęs konkursą, tapo SAM sekretoriumi ir ėjo šias pareigas nuo 2003 m. iki 2006 m. pradžios. Pasitraukęs iš SAM S. J. Janonis pradėjo aktyviai užsiiminėti verslu“.

Komisijos duomenimis, H. Baubinas – S. J. Janoniui vadovaujant VLK – buvo VLK Sveikatos draudimo metodikos skyriaus specialistas, o vėliau buvo pakeltas į direktoriaus pavaduotojo medicinai postą. 2006 m. pradžioje S. J. Janoniui pasitraukus iš SAM sekretoriaus posto, H. Baubinas buvo paskirtas į jo vietą ir išbuvo joje iki 2009 m., kuomet buvo atleistas dėl blogai įgyvendinto NESS projekto.

Ž. Padaiga dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas tuometiniame Kauno medicinos universitete, 1998-2003 m., taip pat buvo Seimo Nacionalinės sveikatos tarybos patarėju, o 2004-2006 m. laikotarpiu buvo sveikatos apsaugos ministru, t. y. tuo metu, kai SAM sekretoriumi dirbo S. J. Janonis.

E. Dobravolskas – buvęs SAM darbuotojas, buvo pavaldus H. Baubinui, kai pastarasis buvo SAM sekretoriumi ir buvo atsakingas už NESS įgyvendinimą.

„Galimai neskaidri šių asmenų veikla prasidėjo S. J. Janoniui išėjus iš SAM ir į jo vietą atėjus H. Baubinui, kai ministru buvo Ž. Padaiga. Šių asmenų pastangomis buvo pasiekta, kad antrą kartą vykdomą e.sveikatos projektą, taip vadinamą NESS II, įgyvendintų UAB „Etnomedijos Intercentras“, o jį prižiūrėtų jų paskirtas žmogus H. Baubinas ir jo pavaduotojas E. Dobravolskas. Projektas buvo neįgyvendintas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu SAM diegėjams buvo įpareigota primokėti daugiau kaip 650 tūkst. eurų už nepabaigtą ir neveikiančią e.sveikatos sistemą, neskaitant kitų už „atliktus darbus“ sumokėtų sumų“, – sakoma Seimo Antikorupcijos komisijos išvadose.

Komisijos duomenimis, S. J. Janonis įkūrė įmonę UAB EHS (2016 m. pavadinimas pakeistas į UAB „Varutis“). 2007 m. vasario mėn. ši įmonė kartu su UAB „Etnomedijos Intercentras“ vykdė NESS II projektą.

Taip pat, kol vyko NESS II kūrimas, S. J. Janonis įkūrė įmonę UAB „e-sveikata“ (2014 m. pakeistas pavadinimas į UAB „Diavera“), kurios pagrindinė veikla buvo teikti paslaugas sveikatos įstaigoms.

„Pirmoji viešojo konkurso sutartis buvo laimėta jau 2008 m. VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninėje, kur buvo plečiama „Ligoninės paciento elektroninės sveikatos įrašo informacinė sistema“. Tuo laikotarpiu e.sveikatos sprendimai dar nebuvo gavę finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir įmonės kryptis buvo pakeista iš informacinių sistemų į mokymų ir konsultacijų. 2010 m. įmonė laimėjo Lietuvos gydytojų sąjungos konkursą už 2,5 mln. eurų, vėliau 2011 m. pardavė savo paslaugų (mokymų ir konsultacijų) dar už daugiau kaip 1 mln. eurų, o 2012 m. už 350 tūkst. eurų bei už 250 tūkst. eurų. 2013 m., didžioji šių pirkimų dalis buvo susijusi su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru prie SAM“, – nustatė Seimo komisija.

Jos išvadose teigiama, kad nepavykus pabaigti NESS II projekto ir atleidus H. Baubiną iš SAM sekretoriaus pareigų, jis 2009 m. liepos 1 dieną buvo priimtas į įmonę UAB „e-sveikata“. Šioje įmonėje tuo metu jau dirbo tiek S. J. Janonis – atsakingas už informacines technologijas, tiek Ž. Padaiga – atsakingas už visuomenės sveikatos projektus.

Parlamentarų duomenimis, tuo tarpu kartu su H. Baubinu dirbęs E. Dobravolskas buvo paskirtas UAB EHS direktoriumi.

Tyrimą atlikusi komisija nustatė, kad S. J. Janonis 2011 m. gruodžio mėnesį, įkūrė naują įmonę UAB „Hisas“, kuri, tikėtina, vėliau ir perėmė visus UAB „e-sveikata“ įsipareigojimus. Ši įmonė iš karto tapo viena pagrindine Ligoninių informacinių sistemų kūrėja.

„Abejonių kyla dėl bendrovės galimybių, kai trumpiau nei per 1 metus turi sukurti eilės ligoninių informacines sistemas. Todėl tikėtina, kad įmonė šią sistemą gavo jau pagamintą, o ją pagamino UAB EHS. Tai galima nustatyti pagal tai, kad E. Dobravolskas viešai prisistatydavo kaip UAB „Hisas“ projektų vadovas“, – teigiama komisijos išvadose.

Pasak komisijos, darytina išvada, kad UAB „Hisas“ galimai pardavinėjo UAB EHS sukurtą sistemą, naudodamasis S. J. Janonio, Ž. Padaigos įtaka tiek SAM, tiek ligoninių vadovams. „Taip pat, išnagrinėjus aptariamų bendrovių laimėtus viešuosius pirkimus, akivaizdu, kad tiek UAB EHS, tiek UAB „Hisas“ klientų ratas persidengia, lygiai taip pat kaip ir pagrindiniai atstovaujantys asmenys – E. Dobravolskas, kuris tuo pačiu metu buvo UAB EHS direktoriumi bei prisistatinėjo UAB „Hisas“ projektų vadovu. Taip pat svarbus faktas, kad daugeliu atvejų pirkimo konkursuose dalyvaudavo ir laimėdavo vienas tiekėjas“, – nustatė parlamentarai.

2009-2015 metų e.sveikatos programos lėšų įsisavinimui buvo pasitelktas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. „Ši įstaiga pati netikėtai nusprendė kurti ligoninės informacinę sistemą ir sėkmingai laimėjo kelis didelės apimties ir finansiškai naudingus konkursus. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. Padaiga tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete ėjo fakulteto dekano pareigas, o apie šį konkursą ir netikėtą bendradarbiavimą patvirtino komisijos posėdyje apklaustas S. J. Janonis.

Pažymėtina, kad šio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laimėto konkurso projekto vadovu viešoje erdvėje prisistatė E. Dobravolskas, kuris pristatinėjo sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos diegimą ir perspektyvas, t. y. tas pats E. Dobravolskas, kuris yra UAB „Hisas“ projektų vadovas ir UAB EHS pagrindinis akcininkas“, – nustatė komisija.

Analizuojant gautą medžiagą taip pat atkreiptas dėmesys, kad UAB „Varutis“ viešuosiuose pirkimuose dalyvavo 2009-2011 metais, vėliau „užleido vietą“ UAB „Hisas“, kuri dalyvavo konkursuose 2012-2016 metais. „Tokiu būdu buvo vaizduojama, kad dirba skirtingos įmonės, nors iš tiesų veikė tie patys asmenys“, – sakoma išvadose.

Komisija prašo Generalinę prokuratūrą įvertinti išvadoje paminėtų asmenų galimą nusikalstamą veiką.

Komisija daro išvadą, kad „buvę SAM darbuotojai S. J. Janonis, Ž. Padaiga, H. Baubinas, E. Dobravolskas, dirbdami SAM ir tiesiogiai dalyvavę e.sveikata projekto planavimo, rengimo, įgyvendinimo, teisinės bazės kūrimo darbuose, ignoruodami Valstybės kontrolės pastabas, galimai iš anksto planavo būsimo verslo schemą, įkuriant privačius juridinius asmenis, kurie dalyvaus diegiant e.sveikata sistemą Lietuvoje“.

Komisija taip pat daro išvadą, kad, prižiūrint NESS I projekto įgyvendinimą, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA, direktorius Viktoras Sirvydis) nevykdė pakankamos NESS I projekto įgyvendinimo kontrolės, vykdoma priežiūra nebuvo efektyvi, o tik formali ir deklaratyvi, todėl darytina išvada, kad valstybei galimai buvo padaryta žala.

Seimo Antikorupcijos komisija mano, kad Generalinės prokuratūros prokuroras Erikas Vaitekūnas 2008 m. gruodžio 15 dienos nutarimu nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal Seimo Audito komiteto, Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) pateiktą medžiagą dėl NESS, neištiriant visų aplinkybių, sudarė sąlygas nebaudžiamumui ateityje.

Beje, 2017 m. lapkričio 13 dienos raštu generalinė prokuratūra Komisiją informavo, kad: „2017 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu prokuroras savo iniciatyva pradėjo tyrimą viešojo intereso gynimo aspektu dėl valstybei galimai padarytos žalos įgyvendinant Nacionalines sveikatos sistemos projektą“.

Komisija atkreipia dėmesį, kad buvę SAM valstybės tarnautojai, dirbdami SAM tiesiogiai dalyvavę e.sveikata projekto įgyvendinime, vėliau įkūrę bendroves, įgyvendinančias e.sveikata projektą, de jure atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nėra juridinio pagrindo konstatuoti pažeidimą, tačiau mano, kad de facto jų veikla, susijusi su e.sveikata projektu, dirbant SAM, buvo nukreipta į privačių interesų tenkinimą ateityje.

Įgyvendinant e.sveikata projektą į tarptautinę praktiką, komisijos nuomone, nebuvo atsižvelgta bei ja nesivadovauta.

Seimo Antikorupcijos komisija tyrė e.sveikatos projekto kūrimą nuo šių metų birželio 20 d. Lapkričio 30 d. komisijos priimtos išvados bus pateiktos Seimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.03; 03:30

Trečiadienį parlamentinį tyrimą ketina tęsti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuris aiškinasi asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimą neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimą neteisėtą įtaką politiniams procesams.

Į posėdį pakviestas buvęs susisiekimo ministras, Seimo narys Rimantas Sinkevičius, „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.

Praėjusią savaitę NSGK pasitvirtino reglamentą ir tyrimo grafiką.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas tuomet sakė, kad NSGK pradėjo nuo vieno iš tyrimo epizodų – tai yra „Lietuvos geležinkeliuose“ vykę procesai.

„Tiriamos tam tikros aplinkybės, tam tikros technologinės sistemos, kurios vertė yra dešimtys milijonų eurų, kuri, mūsų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kuri susijusi su Rusijos karine pramone. (…) Mes aiškinamės tos sistemos diegimo aplinkybes, asmenis, kurie buvo atsakingi, kokiu lygmeniu tie sprendimai buvo derinami“, – sakė V. Bakas.

NSGK pirmininko teigimu, tyrimas apima laikotarpį nuo 2006 iki 2012 metų.

Seimo sprendimu, NSGK suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas. Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios.

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu bus bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tirs, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Šis naujas parlamentinis tyrimas inicijuotas atsižvelgiant į Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusio NSGK nustatytas aplinkybes. Pradėti tokį tyrimą paskatino ir NSGK šiais metais atliktos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusi informacija bei viešojoje erdvėje esanti informacija, kuri leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.15; 06:00

Seime kaip grybai po lietaus gimsta parlamentinio tyrimo iniciatyvos. Dėl galimos finansinės žalos valstybei siūloma ištirti ir įvertinti buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Andriaus Kubiliaus asmeninę iniciatyvą.

Ketvirtadienį 49 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai, tarp jų socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir „valstiečiai“, pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą „dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009-2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius“.

Tai numatantį nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai siūlo pavesti atlikti tokį tyrimą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, suteikiant jam laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Tyrimo iniciatoriai siūlo įpareigoti komitetą nustatyti, dėl kokių priežasčių 2009-2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė galutinį sprendimą nesiskolinti iš TVF; nustatyti, kodėl 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi už galimai nepagrįstai didelę palūkanų normą, siekiančią 9,375 proc.

Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, kaip buvo derinamos skolinimosi sąlygos, nustatomos palūkanos bei skolinimosi terminai. Taip pat būtų siekiama nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai jie priimdavo sprendimus. Seimo komitetas aiškinsis, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis. Parlamentinį tyrimą domintų tai, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos.

Tyrimo iniciatoriai norėtų sužinoti, ar Finansų ministerija, skolindamasi valstybės vardu, turėjo patvirtintas skolinimosi tvarkas ir reglamentus, ar jomis vadovavosi.

Parlamentarai siūlo išsiaiškinti, koks buvo valstybės skolinimosi poreikis 2009-2012 metais; kodėl buvo skolinamasi daugiau, negu to reikėjo deficitui dengti ir skolai grąžinti, ir kokie skolinimosi metu buvo lėšų likučiai.

Seimo komitetas sieks „nustatyti atvejus ir asmenis, kai aukciono dalyviai neteikdavo konkurencinių pasiūlymų aukciono metu, bet vėliau įsigydavo VVP išleistus neviešai; nustatyti asmenis, kurie 2009-2012 m. įsigijo VVP, išleistus neviešu būdu; nustatyti, kokią skolinimosi vidaus rinkoje dalį 2009-2012 metais sudarė VVP, išleisti neviešu būdu“.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės skolos įstatymą Finansų ministerija atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, o finansų ministrės pareigas 2009-2012 metais ėjo Ingrida Šimonytė, siūloma nustatyti, ar ji savo veiksmais ar neveikimu nepadarė žalos valstybei, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už nepagrįstai dideles palūkanas.

Taip pat siūloma įvertinti Ingridos Šimonytės, 2009-2012 metais ėjusios finansų ministrės pareigas, priimtus sprendimus dėl tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos ir Ingridos Šimonytės bei tuometinio Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Tyrimo iniciatoriai siūlo nustatyti, ar 2009-2012 metais partijoms, buvusioms valdžioje, ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos.

Nutarimo projekte siūloma pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki 2018 m. balandžio 1 d.

Ketvirtadienį Seimo narys Andrius Palionis pasiūlė šį nutarimo projektą įtraukti į artimiausių Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Į kitą plenarinį posėdį Seimas rinksis lapkričio 7 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.20; 06:47

Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Už tokį nutarimą ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 2, susilaikė 9 parlamentarai.

Seimo sprendimu, NSGK suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.

Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti iki kitų metų gegužės mėnesio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.20; 03:15