Minint valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, Seimas vienabalsiai pritarė deklaracijai paskelbti Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu.

,,Viešojoje erdvėje kartais sklando tokie dalykai, kad egzistuoja pogrindinė valstybė. Šiuo laikotarpiu, apie kurį mes kalbame, Lietuvos valstybė buvo okupuota. Sovietinė valdžia buvo neteisėta, ginkluotas pogrindis tęsė pirmosios Lietuvos Respublikos tradicijas, todėl mes galime konstatuoti, kad nuo 1954 m. lapkričio 26 d. po Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje iki 1957 m. lapkričio 29 d. nužudymo KGB kalėjime Vilniuje Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas“, – teigė Seimo narys Arūnas Gumuliauskas 

Seimas 2018 metus yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais, o Vyriausybė patvirtino gimimo 100-ųjų metinių minėjimo planą. Parengta plati kultūrinė, edukacinė, mokslinė programa, kuri padės plačiau atskleisti šią iškilią asmenybę, parodys kovos kelią už Lietuvos laisvę.

A.Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.

A.Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.A.Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, kankintas, o 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.

A.Ramanausko-Vanago palaikai šiais metais buvo rasti Našlaičių kapinėse ir palaidoti valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-20

Per pastaruosius Seimo rinkimus daugumą balsų laimėjo kairiosios partijos, jos sudarė kairiąją koaliciją ir atitinkamą vyriausybę, todėl visose srityse stebimas akivaizdus buvusios sovietinės nomenklatūros atsigavimas, nuostatos „prie ruso buvo geriau“ nemaskuotas propagavimas, Lietuvos Sąjūdžio idėjų ignoravimas, Sąjūdžio aktyvių veikėjų šalinimas iš užimamų pareigų, partizaninio karo reikšmės niekinimas, partizanų šmeižimas arba pastangos per teismus juos pripažinti kriminaliniais nusikaltėliais.

Nors neformaliai, tačiau akivaizdžiai į frontininko Algirdo Paleckio ir jo bendražygių Giedriaus Grabausko, Edvardo Satkevičiaus ir Juozo Vaikšnoro gretas jungiasi signatarai Aloyzas Sakalas ir Jurgis Jurgelis, kurie aktyviai per žiniasklaidą varo antipartizaninę propagandą.

Continue reading „Apginti partizano garbę“

video_cip

2009-ųjų metų lapkričio pabaigoje videostudija “SLAPTAI” svečiavosi pas buvusį miško brolį Joną Kadžionį – Bėdą, kuris Anykšių krašte šiemet atstatė gūdžiais sovietinės okupacijos metais veikusį partizanų bunkerį. Toji miško tankmėje sumaniai užmaskuota slėptuvė – unikali. Partizanui J.Kadžioniui su žmona pokario metais slapstytis joje teko maždaug vienerius metus. Sovietiniuose lageriuose nuo skambučio iki skambučio 25-erius metus kalėjęs J.Kadžionis ne tik parodė tikroviškai atsatytą bunkerį. Filmavimo grupei buvo leista trumpam nusileisti į bunkerį ir savo kailiu patirti, koks “didelis malonumas – gyventi po žeme”.

Įspūdis – slogus. Drėgna, tamsu, ankšta. Lubos tokios žemos, kad atsistoti – neįmanoma. Galima tik keturiomis ropoti. Jau po kelerių minučių norėjosi kuo greičiau išlįsti į viršų ir įkvėpti gaivaus miško oro. O juk slėptuvėje Vyčio Kryžiaus kavalierius gyveno mėnesių mėnesius. Kai Anykščių valsčiaus miškus “šukuodavo” okupacinė kariuomenė, iš bunkerio jie neišeidavo ištisomis dienomis. Kuo rečiau išlipti iš bunkerio stengdavosi ir žiemos metu. Kad sniege nepasiliktų jokių pėdsakų. Beje, bunkeryje gimė ir J.Kadžionio sūnus.

Continue reading „Partizano Jono Kadžionio bunkeryje ( 2 )“

video_cip

2009-ųjų metų lapkričio pabaigoje videostudija “SLAPTAI” svečiavosi pas buvusį miško brolį Joną Kadžionį – Bėdą, kuris Anykšių krašte šiemet atstatė gūdžiais sovietinės okupacijos metais veikusį partizanų bunkerį. Toji miško tankmėje sumaniai užmaskuota slėptuvė – unikali. Partizanui J.Kadžioniui su žmona pokario metais slapstytis joje teko maždaug vienerius metus. Sovietiniuose lageriuose nuo skambučio iki skambučio 25-erius metus kalėjęs J.Kadžionis ne tik parodė tikroviškai atsatytą bunkerį. Filmavimo grupei buvo leista trumpam nusileisti į bunkerį ir savo kailiu patirti, koks “didelis malonumas – gyventi po žeme”.

Įspūdis – slogus. Drėgna, tamsu, ankšta. Lubos tokios žemos, kad atsistoti – neįmanoma. Galima tik keturiomis ropoti. Jau po kelerių minučių norėjosi kuo greičiau išlįsti į viršų ir įkvėpti gaivaus miško oro. O juk slėptuvėje Vyčio Kryžiaus kavalierius gyveno mėnesių mėnesius. Kai Anykščių valsčiaus miškus “šukuodavo” okupacinė kariuomenė, iš bunkerio jie neišeidavo ištisomis dienomis. Kuo rečiau išlipti iš bunkerio stengdavosi ir žiemos metu. Kad sniege nepasiliktų jokių pėdsakų. Beje, bunkeryje gimė ir J.Kadžionio sūnus.

Continue reading „Partizano Jono Kadžionio bunkeryje ( 1 )“