Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.
Pirmadienio naktį vandalams išniekinus partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui skirtą paminklą Merkinėje, popietę gautas pranešimas apie dar vieną išpuolį – Lazdijų rajone, Bielėnų kaime partizanų vado paminklas ne tik apipiltas baltais dažais, tačiau rastas ir į skulptūrą įkirstas kirvis.
Apie tai Eltai patvirtino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Kristina Janulevičienė.
„Gavome pranešimą apie 16:30, kad Lazdijų rajone Bielėnų kaime stovintis Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas yra taip pat apgadintas – apipiltas baltais dažais, į jį yra įkirstas kirvis. Paminklas yra medinis“, – Eltai teigė K. Janulevičienė.
Pasak jos, dėl šių išpuolių prieš A. Ramanausko-Vanago paminklus sustiprintos policijos pajėgos.
„Pajėgos yra sustiprintos. Iš esmės tam ruošiamės ir prieš šiuos įvykius, kad būtų labiau prižiūrimi paminklai, kapavietės, karių kapai. Prižiūrėsime ir akyliau stebėsime tas vietas“, – sakė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai. Adolfas Ramanauskas – Vanagas. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad pirmadienio naktį Merkinėje išniekintas partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklas. Apie šį incidentą „Facebook“ paskyroje pranešė Merkinės krašto muziejus.
„Šiąnakt Merkinėje dažais apipilta A. Ramanausko-Vanago skulptūra. Turinčios informacijos, kuri padėtų nustatyti prasikaltėlį, prašome su susisiekti su mumis arba tiesiogiai su policija“, – informuoja Merkinės krašto muziejus.
Policija dėl incidento pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Seimas 2018 m. priimta deklaracija pripažino partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. A. Ramanauskas-Vanagas nuo Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.
Partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikų buvo ieškota iki pat 2018 m., kai jie buvo rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Tais pačiais metais jis buvo iškilmingai palaidotas Antakalnio kapinėse.
Bronislovas Juospaitis – Direktorius. Seimo Kanceliarijos nuotr.
2021 m. gruodžio 27 d., eidamas 97-uosius metus, mirė Lietuvos laisvės kovų dalyvis, atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, partizanas Bronislovas Juospaitis-Direktorius.
Juospaitis Bronislovas (slap. Direktorius) gimė 1925 metų gruodžio 5 dieną Rimaisų kaime (Ramygalos vlsč.), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. Vyresnysis puskarininkis (1998). Karys savanoris (1998).
Mokėsi Žudžių (Ramygalos vlsč.), Truskavos pradžios ir Ramygalos vidurinėje mokykloje. 1943 su broliu Jonu (g. 1924) tapo Lietuvos laisvės armijos nariais. 1944 rugpjūtį, gavę šaukimus į SSRS kariuomenę, abu slapstėsi, tapo Stasio Eitminavičiaus‑Rupūžėno būrio partizanais.
Nuo 1947 metų B. Juospaitis buvo Vyčio apygardos Ukmergės rinktinės Jono Kalvaičio‑Pažįstamo būrio partizanas. 1948 metais dalyvavo kautynėse Krekenavos miške, 1949 m. – Pašilių miške (Ramygalos valsčius). 1950 paskirtas Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės Vėtros būrio vadu, vėliau buvo šios apygardos Gedimino rinktinės pirmojo rajono partizanas; Gedimino rinktinės vado J. Viapšto nurodymu platino antisovietinius atsišaukimus.
1951 m. kovo 14 d. Glitėnų kaimo apylinkėse (Ramygalos rj.) per susišaudymą su sovietinio saugumo Ramygalos rajono skyriaus stribais ir saugumo kariuomenės kareiviais sunkiai sužeistas. Kartu su žuvusiais bendražygiais – Gedimino rinktinės vadu J. Viapštu, jo adjutantu Kaziu Gvergždžiu‑Klajūnu (g. 1928), partizanais Antanu Burkausku‑Brakonieriumi (g. 1912), Stasiu Giedraičiu‑Stasiu (g. 1932 06 15), Jonu Kraujaliu‑Sūnumi (g. 1924 01 01), Danieliumi Kriščiūnu‑Liubku, Inžinieriumi (g. 1922 09 01), Jonu Masioku‑Ąžuolu (g. 1923) ir Leonu Štaroliu‑Aru (g. 1921 07 12) – buvo atvežtas į Ramygalos miestelio aikštę, išaiškėjus, kad liko gyvas, buvo suimtas kaip Jonas Masiokas.
1951 metų kovo 14 dieną mūšyje netoli Krekenavos būrio vadą Bronislovą Juospaitį – Direktorių suvarpė septynios kulkos. Į nelaisvę paėmė be sąmonės ir kaip žuvusį numetė Ramygalos aikštėje. Jis išgyveno ir dar 70 metų gyveno, sulaukė Nepriklausomybės, už kurią kovojo.
Kalintas Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje. Gydant Vilniaus kalėjimo ligoninėje buvo išsiaiškinta tikroji jo tapatybė. Karo tribunolo 1952 m. partizanas buvo nuteistas 25 m. kalėti lageryje. Kalintas Gornyj lageryje Norilske, Oziorlage (Bratskorj., Irkutsko sr.).
Kaip pats partizanas pasakojo apie tremtį, jis buvo ten, kur „žiema tęsiasi 12 mėnesių, o likęs laikas – vasara…’’
1966 m. jis buvo paleistas. Grįžęs į Lietuvą iki 1996 metų dirbo Autokompresorių gamykloje Panevėžyje. Iki 1990 metų buvo nuolat stebimas KGB. 1990 metų atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, priklausė Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių chorui Likimai.
Bronislovo Juospaičio – Direktoriaus nuopelnai Lietuvai įvertinti Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1999 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). 2018 metais Lietuvos Respublikos Seime su kitais partizanais jam įteikta Laisvės premija.
Atsisveikinti su Bronislovu Juospaičiu–Direktoriumi bus galima jau gruodžio 28 d. nuo 15 val. Panevėžyje, „Ramybės take“, Geležinkelio g. 20. Laidotuvės vyks gruodžio 29 d.,11.30 val.
Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimų centras
Jonas Žemaitis – Vytautas. Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas. Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius. LGGRTC nuotr.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, antradienį pagerbtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas. Prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos padėtos gėlės.
„Lietuvos valstybės atkūrimo diena – tai šalies valstybingumo, diplomatijos, pilietinės visuomenės kūrybos šaltinis. Valstybė – tai dinamiška, nuolat auganti vienovė, kurios pagrindą sudaro mūsų piliečiai. Žmonės, pasiruošę ne tik kurti, bet ir ginti savo šalį, savo laisvę, norą gyventi demokratijos vertybių pagrindu. Nepriklausomybės pradžia nuo pat 1918 vasario 16 d. – tai tęsiami darbai mūsų valstybingumui“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, padėjęs gėlių prie partizanų generolo, Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su okupacija, J. Žemaičio-Vytauto paminklo.
Pagerbimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Garbės sargybos kuopos kariai atliko salves, visi pagerbė Deklaracijos signatarą tylos minute, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų pagerbimas taip pat vyko Rasų kapinėse.
Vakare, 18.30 val., Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventinį koncertą „Lietuvos valstybės keliu“ transliuos LRT.
V. Titovas turės atiduoti savivaldybės tarybos nario mandatą. „Vakarų ekspreso” nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo, paniekinusio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą, mandatą.
Pirmą kartą naikinant V. Titovo mandatą šis pats jo atsisakė, tačiau su visuomeniniu rinkimų komitetu „Titov ir teisingumas“ vėl dalyvavo rinkimuose ir pateko į tarybą.
Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą savivaldybės tarybos nario mandatas naikinamas įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui.
Tyrimas dėl politiko veiksmų pradėtas praėjusių metų vasarą V. Titovui pareiškus, kad partizanų vado iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. piliečių ir vaikų.
Spalio 17 dieną Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį apeliacine tvarka nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Titovas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už tai, kad viešai tyčiojosi, niekino Lietuvos partizanus ir skatino jiems neapykantą, viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą prieš Lietuvos partizanus, ir už tai, kad viešai niekino mirusiojo A. Ramanausko-Vanago atminimą.
Viačeslavas Titovas. „Vakarų ekspreso” nuotr.
Pirmosios instancijos teismas už padarytas nusikalstamas veikas V. Titovui buvo skyręs 240 MGL (12 000 Eur) baudą, dėl nacistinių partijų ir nacistiškai nusiteikusių asmenų niekinimo politiką išteisino.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir nuteistasis, ir prokuratūra. Prokuratūra skundė nuosprendžio dalį dėl V. Titovo išteisinimo ir dėl bausmės rūšies, motyvuodama tuo, kad paskirta bausmė – bauda – yra per švelni, o V. Titovui turi būti skirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą 2 metams. V. Titovas prašė jį išteisinti, teigdamas, kad viešai paskelbė ne melagingus prasimanymus, o informaciją apie okupacinės valdžios A. Ramanauskui-Vanagui inkriminuotus nusikaltimus, kad skelbė savo požiūrį ir nuomonę.
Klaipėdos apygardos teismas atmetė abu apeliacinius skundus, tačiau pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudos dydžio ir sumažino paskirtą baudą iki 200 MGL (10 000 Eur), nes nustatė, kad buvo taikytas netinkamas galutinės bausmės skaičiavimo būdas.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir pažymėjo, kad būtent V. Titovo atliktų veiksmų sistemingumas, nuolat keliant V. Ramanauską-Vanagą niekinančias ir abejonių jo veikla keliančias nuorodas į asmeninę socialinio feisbuko tinklo paskyrą, lėmė nusikalstamą tokios veikos pobūdį ir pavojingumą.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad V. Titovas pagrįstai nuteistas ir už tai, kad viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus. V. Titovas, viešai paskelbdamas tikrovės neatitinkančius teiginius apie A. Ramanausko-Vanago bei Lietuvos partizaninio judėjimo neva įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui, dalyvavimą holokauste, „talkinimą“ naciams, šiurkščiai paniekino Lietuvos gyventojus, prieš kuriuos SSRS vykdė genocidą, t. y. Lietuvos partizanus, ir paniekino mirusiojo A. Ramanausko-Vanago atminimą.
Titovas Viačeslavas. „Vakarų ekspreso” nuotr.
Teisėjų kolegija, atmesdama prokuroro apeliacinį skundą dėl V. Titovo išteisinimo dėl nacistinių partijų ir nacistiškai nusiteikusių asmenų niekinimo, pažymėjo, kad nors V. Titovo paskelbta informacija, parašyto komentaro turinys yra neigiamo pobūdžio, nukreiptas prieš partijas, prieš žmones, tačiau tai yra labiau abstraktaus pobūdžio, epizodiški komentarai, nes aptariamomis temomis jis paskleidė informaciją tik po vieną kartą, o pažeistos vertybės gali būti ginamos kitomis teisinėmis priemonėmis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skyrimas būtų pernelyg griežtas ir neatitiktų bausmės tikslų.
Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.
Sekmadienį Vilniuje vyko Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietine okupacija, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago laidojimo metinių minėjimas.
Šventąsias mišias Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukojo vyskupas Arūnas Poniškaitis. Po jų padėtos gėlės prie A. Ramanausko-Vanago kapo valstybės vadovų panteone, Antakalnio kapinėse.
„Prieš metus deramai atsisveikinome su vienu žymiausių Lietuvos kariuomenės vadu – brigados generolu Adolfu Ramanausku-Vanagu, kuris net ir totalinės šalies okupacijos sąlygomis kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę iki pat sunaikinimo. Vanagas naujajai Lietuvos karininkijos kartai, kariams šiandien yra pavyzdys, įkvepiantis pasiaukojamai ginti Tėvynę”, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
A. Ramanauskas-Vanagas, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
A. Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu, patvirtindamas nuostatą, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba buvo vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Deklaracijoje Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.
A. Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, o 1957 lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas. Jo žmona partizanė B. Mažeikaitė-Ramanauskienė okupantų teismo nuteista 8 metus kalėti lageriuose.
A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 m. rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. 2018 m. spalio 6 d. A. Ramanauskas-Vanagas palaidotas Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
Adolfas Ramanauskas – Vanagas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jis išdrįso pasižiūrėti mirčiai į akis ir kelias minutes mirė kankinio mirtimi. Taip Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, kur penktadienį pašarvoti kovotojo už laisvę palaikai, sakė istorinę knygą apie A. Ramanauską-Vanagą parašęs Arvydas Anušauskas.
Kaip pabrėžė istorikas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago istorija – tai ir jo žmonos Birutės istorija.
„Ji neatskiriama šios istorijos dalis. Jie buvo dviese, kartu kovojo. Buvo šeima. Kas atsitiko po jų sulaikymo, kai juos įkalino, ko iš tiesų KGB tikėjosi, kokius melagingus gandus apie jį platino, kaip ir apie kitus pasipriešinimo kovų dalyvius?“ – klausė A. Anušauskas, kalbėdamas, kad šie žmonės, kaip ir kiekvienas, buvo iš kūno ir kraujo, patirdavo nevilties akimirkų pasitikdami savo lemtį, jautė savo ir kitų skausmą.
A.Anušauskas priminė, kad pirmuosius trejus savo gyvenimo metus A. Ramanauskas-Vanagas praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jo tėvas dirbo paprastu darbininku, o į Lietuvą grįžo dėl savo tėvų, kurie labai sunkiai vertėsi.
Partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago laidotuvės. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
A.Ramanausko-Vanago tėvai buvo išprusę ir iš paskutiniųjų rėmė gerai besimokantį Adolfą. 1936 metais jis baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau – Panevėžio pedagoginį institutą. Mokytojauti nepradėjo, perėjo į Kauno karo mokyklą ir baigė paskutinę, penkioliktąją, karininkų laidą. 1940-1945 metais dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje, kaip yra pats sakęs, norėjo būti mokytoju, mokydamas kitus mokėsi pats.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 metų balandžio 25 dieną A. Ramanauskas tapo partizanu ir pasirinko Vanago slapyvardį.
Iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui, o vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 metais – Merkio rinktinės vadu. 1947 metų rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
1949 metų vasarį Prisikėlimo apygardos teritorijoje Minaičių kaime tarp Radviliškio ir Baisogalos dalyvavo Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame vasario 16 dieną buvo priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija. Paskirtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 m. pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu, jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis. Apdovanotas pirmojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
1951 m. iš Lietuvos vyriausiojo partizanų vado Jono Žemaičio, kaip jo pavaduotojas, perėmė LLKS Tarybos pirmininko ir Ginkluotųjų pajėgų vado pareigas. Nuo 1952 metų pabaigos, nutrūkus ryšiams su vyriausiąja vadovybe, slapstėsi su šeima – žmona Birute ir dukterimi Auksute. Turėjo fiktyvius dokumentus ir apsistodavo pas patikimus žmones.
Tuo metu A. Ramanauskas-Vanagas parašė atsiminimus „Partizanų gretose“.
Kaip pabrėžė istorikas A. Anušauskas, A. Ramanauskas-Vanagas buvo medžiojamas sovietinio saugumo nuo pat pirmųjų pasipriešinimo okupaciniam režimui akimirkų, jam surasti KGB buvo pasitelkusi šimtus čekistų.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
1956 m. spalio 12 dieną su žmona Birute Mažeikaite A. Ramanauskas-Vanagas buvo išduoti, suimti Kaune ir iš karto išvežti į KGB kameras.
Beveik po metų kalinimo ir kankinimų LTSR Aukščiausiasis Teismas generolui skyrė mirties bausmę. Žmona B. Mažeikaitė buvo nuteista 8 metams laisvės atėmimo.
A.Ramanausko-Vanago egzekucijos aplinkybės galutinai išaiškintos tik šiais metais.
Birželio 8 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) bei Vilniaus universiteto tyrėjai pranešė apie vadinamose Našlaičių kapinėse rastus A. Ramanausko-Vanago palaikus. Kaip sakė mokslininkai, odontologinis, kaukolės ir fotonuotraukos sugretinimas bei DNR ekspertizė ne 100, bet 150 proc. garantavo, kad tai yra A. Ramanausko-Vanago palaikai.
Pasak A. Anušausko, mirties nuosprendis partizanų vadui atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Iš daugiau kaip dvidešimties Našlaičių kapinėse rastų sušaudytų asmenų kol kas kitų panašių egzekucijos atvejų neaptikta – paprastai budelis šaudė stovėdamas aukai už nugaros ir taikė į pakaušį ar viršugalvį, keliais atvejais aukai taikyta į smilkinį.
„Jis išdrįso pasižiūrėti mirčiai į akis ir kelias minutes mirė kankinio mirtimi“, – sakė A. Anušauskas.
Penktadienį aukščiausi šalies vadovai pagerbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadą A. Ramanauską-Vanagą, kurio palaikai penktadienio rytą buvo pašarvoti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.
Prie trispalve uždengto karsto prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis padėjo gėlių, generolą pagerbė valstybės, mokslo, visuomeninių organizacijų atstovai.
Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį visuomenės atsisveikinimas su Velioniu truks iki 20 valandos, vidurdienį A. Ramanauską-Vanagą pagerbs valstybės vadovai, 18 valandą už jį bus aukojamos Šv. Mišios.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vado, LLKS Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 metų – aukščiausiojo LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojusio Lietuvos pareigūno, brigados generolo A. Ramanausko-Vanago valstybinė laidotuvių ceremonija tęsis ir šeštadienį.
Spalio 6 dieną visuomenė su Velionio palaikais galės atsisveikinti nuo 10 iki vidurdienio. 12 valandą karstas su A. Ramanausko-Vanago palaikais bus išnešamas iš Šv. Jonų bažnyčios, gedulinga procesija vyks į Arkikatedrą baziliką.
13 valandą Šv. Mišias už Velionį aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Po jų laidotuvių procesija vyks į Antakalnio kapines.
Amžinojo poilsio A. Ramanauskas-Vanagas atguls Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
Adolfas Ramanauskas – Vanagas. „Daugel krito sūnų…” Knygos viršelis
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio Rusijos užsienio reikalų ministerijos šmeižtas prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą nenustebino. Pasak Seimo vadovo, Rusija tiek okupacijos metais, tiek ir dabar vykdo propagandą prieš Lietuvą.
„O ar mes iš jų galėjome tikėtis kažko gero? Per visą okupaciją ir netgi dabar, vykstant informaciniam karui“, – sakė V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas taip pat džiaugiasi, kad A. Ramanauskas-Vanagas bus pagaliau garbingai palaidotas. Jo teigimu, iš partizano nuopelnų Lietuvai gali pasimokyti kiekvienas.
„Pasimokyti iš jo gyvenimo gali kiekviena lietuviška šeima. Iš jo idealizmo, iš jo tikėjimo, ir iš tokių žmonių tikėjimo atsikūrė mūsų Lietuvos nepriklausomybė“, – teigė Seimo pirmininkas.
Delfi penktadienį paskelbė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova savo pareiškime dar kartą metė kaltinimus A. Ramanausko-Vanago vadovautiems partizanams, kurių rankos esą suteptos nekaltų žmonių krauju.
Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.
A.Ramanauskas-Vanagas 1949 metais su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Buvo suimtas 1956 metais ir sovietų pareigūnų žiauriai kankintas, o kitais metais jis nužudytas.
Seimas, atsižvelgdamas į A. Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, 2018-uosius paskelbė A. Ramanausko-Vanago metais, o Vyriausybė patvirtino 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planą. Parengta plati kultūrinė, edukacinė, mokslinė programa, kuri padės plačiau atskleisti iškilią asmenybę, parodys Lietuvos laisvės kovų kelią.
NKVG – MGB – KGB agentai – smogikai, prieš mūsų partizanus rengę šlykščias baudžiamąsias akcijas ir diversijas. Slaptai.lt perfotografota iš LGGRTC nuotr.
Išvadinti partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą taikių žmonių žudiku buvo Viačeslavo Titovo politinis žaidimas bei įsiteikimas savam rinkėjui, diskusijoje „Žinių radijuje“ teigė politikos apžvalgininkai. Pasak politologės Rimos Urbonaitės, V. Titovas tikriausiai numanė, kad žaidžia jautria tema, kuri iškilusi į viešumą gali duoti impulsą didesniam supriešinimui tarp rusų ir lietuvių tautybės žmonių.
Pasak politologės, su auditorija, į kurią taiko V. Titovas, yra sunku diskutuoti. Jie, anot MRU dėstytojos, yra kelerių metų Rusijos propagandos padarinys.
„Jie (V. Titovui pritariantys gyventojai, – ELTA) yra šioje valstybėje, bet su tokia distancija. Jie žiūri į Lietuvą kaip į valstybę, kurioje, beje, patys gyvena su didžiule panieka, ir jie bando tarsi čia susirasti tą savo erdvę ir ją išsikovoti. Tai man tos diskusijos rodo, kad mes tikrai su šita tautinių mažumų integracija turime labai rimtas spragas. Diskusijos su žmonėmis rodo, kad jie jaučia padidėjusį diskomfortą nuo 2014 metų. Tu niekaip negali jiems įrodyti, kad tai susiję su Krymo aneksija. Kitaip tariant, nei dažniausiai faktai, nei skaičiai tokiose diskusijose nebepadeda. Nes tų kelerių metų intensyvi Rusijos propaganda padarė tai, kad tie žmonės šiandien jaučiasi pakankamai izoliuoti“, – „Žinių radijui“ teigė R. Urbonaitė.
Anot politologės, Lietuva turėtų pradėti rimčiau žiūrėti į tautinių mažumų integraciją bei pasistengti šiuos žmonės paversti piliečiais.
„Mes juos norime matyti kaip piliečius, bet ar jie jaučiasi piliečiais, čia yra didžiulė problema. Mums nereikėtų galvoti apie kažkokį patriotizmo ugdymą, mums reikia galvoti apie pilietiškumo ugdymą, tai yra dvi skirtingos sąvokos. Ko mes nepadarom, tai nepasistengiame tų žmonių paversti piliečiais“, – sakė R. Urbonaitė.
Tuo tarpu dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris sako, kad su tokia V. Titovo pasekėjų auditorija dialogas nėra įmanomas. Taip pat, pasak apžvalgininko, tikėtina, kad V. Titovas savo tokį išstojimą yra su kažkuo paderinęs.
Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.
„Neįmanoma jų integruoti, neįmanomas dialogas. Jeigu tu dialogu bandysi kažkokį taikingumą demonstruoti, tai jie supras kaip silpnumą. Faktas, kad ir kaip žiauriai beskambėtų, tai yra mūsų valstybės piliečiai, bet taip pat ir mūsų valstybės priešai. Jie yra nelojalūs tai valstybei ir nusiteikę prieš vakarietišką, nepriklausomą, NATO narę – Lietuvos valstybę. Tai yra imperialistinės, agresyvios, diktatūros pavaldiniai, agentai, ir V. Titovas yra tipiškas jų atstovas. (…) Labai neatmestina, kad su kažkuo tai yra ir paderinta, dažnai už tokių veikėjų nugarų kažkas stovi. Tai tokie „titovai“ mums primena žiaurų ir liūdną dalyką. Su tokiais kalbėti yra beprasmiška“, – sakė V. Bruveris.
Apžvalgininkas taip pat įspėja, kad, jei Lietuva labai stipriai sureaguos, Rusijai to ir reikia, kad galėtų toliau plėtoti propagandą, kaip Lietuvoje ribojama tautinių mažumų laisvė. V. Titovą apmėtyti miltais galėtų duoti impulsą Rusijos „propagandiniam vaizdeliui, kokia Lietuva iš tiesų yra agresyvi “kitai nuomonei“, kaip jie sako, „diskusiniam klausimui nepakanti visuomenė“.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus reikalavimu pirmadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. Titovo pasisakymų apie Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį – mirusiojo atminimo paniekinimas.
Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas po praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad šių metų liepos 18 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Titovas diskusijoje dėl partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo viešai pareiškė, kad A. Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkstančių piliečių ir vaikų, o pats Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.
Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.
Ikiteisminio tyrimo metu bus įvertinti ir teiginiai apie Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą, paskelbti liepos 19 d. V. Titovo profilyje socialiniame feisbuko tinkle.
Ketvirtadienio rytą prie Klaipėdos savivaldybės piketą su plakatais rankose surengę klaipėdiečiai susiskirstė į dvi grupes – vieni keiksnojo, kiti palaikė skandalą dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pradėjusį miesto tarybos narį V. Titovą. Tik per plauką neįvyko muštynės. Vos pasirodžius Lietuvos rusų sąjungos atstovui V. Titovui, minia ėmė skanduoti „gėda“, „okupantai, lauk“, „okupantas – utėlė“. Tuo metu kitas tarybos narys Audrius Vaišvila šveitė į V. Titovą saują miltų. Vėliau jis savo elgesį aiškino, sakydamas, kad norėjo, jog didvyrį įžeidinėjęs V. Titovas pasijustų nepatogiai.
Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.
Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Klaipėdos miesto tarybos nario pasisakymų apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.
Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Klaipėdos miesto tarybos nario V. T. pasisakymų apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį – mirusiojo atminimo paniekinimas.
Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas po praėjusią savaitę, viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad šių metų liepos 18 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. T. diskusijoje dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago atminimo įamžinimo viešai pareiškė, kad Adolfo Ramanausko – Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkstančių piliečių ir vaikų, o pats Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.
Ikiteisminio tyrimo metu bus įvertinti ir teiginiai apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, paskelbti liepos 19 d. V. T. profilyje socialiniame tinkle Facebook.
Vadovaujantis BK 313 straipsnio 3 dalimi ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 313 straipsnio 2 dalyje yra pradedamas, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas.
Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė-Pukenė (Klaipėda).
Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago artimieji – dukra ir anūkė – sako, kad A. Ramanauskas dabar priklauso visai Lietuvai.
„Tai yra visos Lietuvos žmogus, nes jis atidavė save Lietuvai ir Lietuva jo nepamiršta“, – po penktadienį Vyriausybės kanceliarijoje vykusio pasitarimo, kuriame tartasi dėl būsimų laidotuvių, sakė A. Ramanausko Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Ji pabrėžė, kad iš pasitarimo, kurio metu su atsakingų institucijų atstovais apsikeista nuomonėmis dėl A. Ramanausko-Vanago laidotuvių, matanti vienareikšmišką supratimą, kad jos tėvas buvo aukščiausias to meto pareigūnas.
Susitikime dalyvavusi partizanų vado vaikaitė – pulkininkė leitenantė Inga Jancevičienė – taip pat pabrėžė, kad A. Ramanauskas-Vanagas nėra privatus asmuo, anot jos, tai valstybės žmogus.
„Tai yra valstybės žmogus. Jis savo gyvenimą atidavė Lietuvai. Tai nėra privatus asmuo, mes jį matome kaip valstybės žmogų“, – paklausta, kur norėtų, kad A. Ramanausko-Vanago palaikai būtų palaidoti sakė I. Jancevičienė.
Ji prisiminė, kad jos senelė – A. Ramanausko-Vanago žmona – yra sakiusi, jog ji ir garsusis jos vyras niekada nesuabejojo savo pasirinkimu kovoti ir siekti nepriklausomos Lietuvos.
„Tai ką mes turime, yra įrodymas, kad jie teisingai darė“, – pabrėžė I. Jancevičienė ir pridūrė, kad užrašyti prisiminimai apie jos senelį tapo kur kas aiškesni pasirinkus karininkės kelią.
„Aš manau, kad man pasirinkus tą kelią, man aiškiau pasidarė ir jo skaityti atsiminimai“, – pabrėžė Pulkininkė leitenantė I. Jancevičienė.
„Manau, kad jis yra tas asmuo, kuriame tarsi sugula tos kovos prasmė ir aš matau iš pokalbių ir iš žmonių, kad ir jie supranta, ir aš džiaugiuosi, kad ta kova yra vertinama, kad jie yra vertinami“, – apibendrino A. Ramanausko-Vanago vaikaitė.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado artimieji žurnalistams neišdavė kur norėtų, kad A. Ramanausko-Vanago palaikai būtų palaidoti.
„Visokių yra minčių ir pasiūlymų. Juos reikia apsvarstyti ir įvertinti. Tai mes nutarsime savo šeimos rate pirmiausia. Tada ir bus galutinis sprendimas“, – sakė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Penktadienį Vyriausybės kanceliarijoje vyko pasitarimas, kurio metu su artimaisiais ir atsakingų institucijų atstovais apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago laidotuvių.
Po susitikimo Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis žurnalistams sakė, kad kol kas konkrečių sprendimų nepriimta. Tačiau, tikino A. Stončaitis, dėl palaikų perlaidojimo ketinama apsispręsti dar birželio mėnesį.
A.Ramanausko-Vanago laidotuvėms nuspręsta sudaryti Valstybinę laidotuvių komisiją, kurios sudėtis bus patvirtinta kitą savaitę.
A.Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti vadinamosiose Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.
Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Šarūno ir Žaibo būrių partizanai žygyje.
Sekmadienį Kaune buvo minimos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 71-osios žūties metinės.
Minėjimą rengė J. Vitkaus atminimo draugija ir Lietuvos kariuomenės J. Vitkaus inžinerijos batalionas.
Sekmadienio vidudienį Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo laikomos šv. Mišios, kuriose giedojo Gailestingumo šventovės ansamblis, su kovine vėliava dalyvavo J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariai. Mišias laikė J. Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis jėzuitas Gintaras Vitkus, kiti kunigai. Po Mišių bažnyčios prieigose nuaidėjo trys pagarbos salvės: už J. Vitkų, už Lietuvos kariuomenės J. Vitkaus inžinerijos batalioną ir už Lietuvą.
Vėliau Nacionaliniame Kauno dramos teatre – filmo „Nepaprasta auka“ premjera.
J. Vitkus buvo aukščiausio rango Lietuvos kariuomenės karininkas, kuris ne tik kūrė Lietuvos išlaisvinimo planus nacių okupacijos metais, bet 1945-aisiais pats pasitraukė į mišką ir partizanavo. 1946 m. balandį jam pavyko suvienyti visus Dainavos apygardos partizanus ir suformuoti „A“ apygardą.
Pasak istoriko Seimo nario Arvydo Anušausko, J. Vitkaus ruoštuose ir pasirašytuose dokumentuose galima matyti jo karišką, profesionalų požiūrį.
„Jis, tikėdamas, kad tarptautinė situacija keisis, parengė mobilizacinius dokumentus, kaip Lietuva turi atkurti savo karines pajėgas, kai pasikeis tarptautinė situacija. Jo indėlis į partizanų organizacinę struktūrą, ko gero, buvo pats didžiausias“, – sako A. Anušauskas.
„Aš tikiuosi, kad sukurtas istorinis-dokumentinis filmas padės geriau suprasti Kazimieraičio indėlį Lietuvos laisvės kovoje, o moksleiviai ir jaunimas senelio asmenyje atpažins autoritetą ir pavyzdį“, – sakė J. Vitkaus-Kazimieraičio atminimo draugijos vadovas Kastytis Vitkus.
Lietuvos apeliaciniame teisme šiandien bus skaitomos baigiamosios kalbos genocido byloje dėl partizanų vado A. Ramanausko-Vanago suėmimo, kankinimų ir nužudymo.Teismo posėdis atviras. Kviečiame stebėti.
2015-11-18 (trečiadienį), 10.30 val. Lietuvos Apeliaciniame teisme, Gedimino pr.40/1, Vilnius (buvusiuose KGB rūmuose) bus toliau nagrinėjamas nuteistojo I. Vorobjov apeliacinis skundas prašant jį išteisinti.
