Darbo partija kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje su Baltarusijos Respublika. Partija prašo pasienio ruože su Baltarusija nepaprastąją padėtį įvesti trims mėnesiams.
Kreipimesi į prezidentą, siekiant stabilizuoti padėtį, taip pat raginama pasitelkti kariuomenę, o esant reikalui – mobilizacinį rezervą. Šie veiksmai, „darbiečių“ nuomone, padėtų užtikrinti Lietuvos sienos apsaugą ir užkirstų neteisėtus valstybinės sienos kirtimus į šalies teritoriją.
„Iš Baltarusijos kas naktį į Lietuvos teritoriją patenka po kelis šimtus nelegaliai sieną kertančių asmenų. Jie tai daro sistemingai, labai tikėtina, Baltarusijos valdžios institucijoms padedant. Tai yra aktyvūs, priešiški veiksmai prieš Lietuvą kaip valstybę bei jos gyventojus, siekiant pakirsti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Taip pat tuo siekiama destabilizuoti padėtį tarp pasienyje gyvenančių mūsų šalies piliečių, sukeliant tiek socialinę, tiek humanitarinę krizę. Taip pat padidėjo rizika dėl galimos teroristinių atakų grėsmės, juk atvykstantys asmenys yra iš su teroristinėmis organizacijomis siejamų šalių, neturi asmens dokumentų, be kurių negalima jų tiksliai ir laiku identifikuoti bei nustatyti galimus jų ryšius su teroristinėmis organizacijomis bei jų keliamos grėsmės lygį. Todėl būtina kuo skubiau stiprinti pasienio apsaugą ir stabilizuoti padėtį“, – teigiama Darbo partijos kreipimesi į Lietuvos prezidentą.
Kaip informuoja ELTA, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas numato, kad nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse).
Nepaprastosios padėties trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Nepaprastoji padėtis gali būti įvesta ne vieną kartą, tačiau kiekvienu atveju jos trukmė neturi viršyti šio termino.
Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos prezidento sprendimą.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.07.28; 00:05
