Lietuvoje ir toliau plūstant iki šiol šalyje neregėtiems nelegalių migrantų srautams, Vyriausybei kilo iššūkis, kur apgyvendinti atvykėlius, kol bus nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai. Pasirinktos migrantų apgyvendinimo vietos sukėlė kai kurių šių teritorijų kaimynystėje esančių gyventojų nepasitenkinimą. Pasigirdo nuogąstavimų ir dėl saugumo užtikrinimo, svetimtaučių keliamų grėsmių.
Pirmadienį prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) protestavo kelios dešimtys Šalčininkų rajone esančio Dieveniškių miestelio gyventojų. Jie piktinosi planais gyvenvietėje esančiame buvusios Technologijų ir verslo mokyklos pastate apgyvendinti 500 nelegalių migrantų.
Praėjusią savaitę prie Seimo mitingavo Vytauto Radžvilo „Nacionalinis susivienijimas“. Maždaug pusšimtis prie parlamento susirinkusių žmonių skambiu pavadinimu „Apginkime Lietuvą“ įvardintame mitinge reikalavo valdžios atstovų visomis priemonėmis stabdyti ir nepraleisti pro sieną nė vieno nelegalaus migranto. Dar anksčiau, liepos pradžioje, mitingą Lietuvos pasienyje surengė „Šeimų sąjūdžio“ organizacija. Druskininkų savivaldybėje vykusioje akcijoje, pavadintoje „Apsaugok Lietuvos sieną“, pusantro šimto žmonių tuomet ketino patys „padėti pasieniečiams“ stabdyti migrantų atvykimą į Lietuvą.
Vilniaus universiteto politologas dr. Kęstutis Girnius įsitikinęs, kad šalies gyventojų baimes atvykėlių atžvilgiu paskatino ir valdžios institucijų atstovų pasirinkta retorika, kai ši krizė buvo įvardinta kaip hibridinis karas. Jo nuomone, žmonių reakcijos nebūtų tokios audringos, jeigu migrantai būtų įvardijami ne kaip grėsmė, o kaip tam tikras laikinas nepatogumas, kurį greitai pavyks išspręsti.
„Šitie žmonės nėra pavojingi. Nežinau, kodėl juos reikia pristatyti kaip būsimus teroristus“, – Vyriausybės retorika stebėjosi VU politologas.
Tačiau visiškai kitaip valdančiųjų kalbėjimą vertina Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virginijus Valentinavičius, manantis, kad protestai prieš pabėgėlius yra daugiau susiję su dalies Aliaksandro Lukašenkos režimui simpatizuojančių marginalių grupių norais išreikšti nepasitenkinimą prieš Vyriausybės vykdomą politiką.
„Yra žmonių, kuriems Lukašenka mažiau baisus negu Landsbergiai“, – juokėsi MRU politologas.
Jis įsitikinęs, kad Vyriausybės atstovai, aiškiai įvardindami šiuo metu vykstančius procesus kaip hibridinį karą, tiesiog bando šalies gyventojams atskleisti tikrąsias nelegalios migrantų krizės priežastis.
„Vyriausybė bando paaiškinti, iš kur ta migrantų krizė atsirado. Tiems, kurie pritaria Vyriausybės politikai dėl Baltarusijos, paramai opozicijai, toks paaiškinimas, ko gero, yra pakankamas. Tiems, kurie mano, kad Lukašenka yra puikus lyderis, o Lietuvos Vyriausybė tik pykstasi su juo visai be reikalo, toks paaiškinimas yra nepriimtinas. Lietuvoje yra ir taip, ir taip galvojančių“, – samprotavo V. Valentinavičius.
K. Girnius: šie bėgliai nėra smogiamoji jėga
Visgi K. Girnius laikosi pozicijos, kad valdžios institucijų elgesys reaguojant į šią krizę, ją pateikiant kaip ataką prieš Lietuvą, sukėlė kur kas audringesnes dalies visuomenės reakcijas.
„Kai tik buvo įvesta ekstremalioji situacija, buvo sušaukta Valstybės gynimo taryba, buvo įstatymai ir rezoliucijos, kad čia hibridinis karas. Manau, kad tai duoda tokį atspalvį, kad Lietuva beveik yra puolama. Šie bėgliai, mano nuomone, nėra smogiamoji jėga. Tai žmonės, kurie nori patekti į Vakarus ir jiems nepasisekė“, – Eltai sakė VU politologas, tuo pačiu akcentuodamas, kad migrantų tikslas nėra kenkti Lietuvai.
„Šie žmonės nėra visiškai nekalti, nes jie vis tiek pažeidžia sieną, bet jų tikslas nėra, kad kenktų Lietuvai, bet kad patektų į Vakarų Europą“, – įsitikinęs jis.
Visgi su tokiu valdančiųjų kalbėjimo vertinimu nesutinka V. Valentinavičius. Pasak jo, reikėtų atskirti, kad Vyriausybė, kalbėdama apie hibridinį karą, esą akcentuoja būtent Baltarusijos režimo vykdomą agresyvią užsienio politiką, o ne migrantų neva keliamas grėsmes.
„Kai Vyriausybė kalba apie hibridinį karą, ji turi galvoje ne pabėgėlius, bet Lukašenką. Man neteko girdėti, kad kas nors iš Vyriausybės kalbėtų, jog patys pabėgėliai savaime kelia pavojų. Yra Lukašenkos režimas ir jo politika, labai agresyvi laikysena, kelianti pavojų. Tie žmonės, kurie Lukašenkos pagalba pereina Lietuvos sieną, nelabai suprasdami, kur ir kaip jie atsidūrė, yra nekalti. Aš nemanau, kad Vyriausybės retorika pabėgėlius padaro baisesnius“, – teigė MRU politologas.
Pasak jo, prie baimių kurstymo kur kas labiau prisideda tokios kontroversiškai vertinamos grupės kaip „Šeimų maršo“ rėmėjai. Politologo nuomone, tokių organizacijų veikimas iš esmės nukreiptas prieš griežtą Lietuvos politiką, kurią A. Lukašenkos atžvilgiu vykdo Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.
„Migrantus padaro baisesniais tie, kurie bėga prie sienos ir reikalauja statyti užtvaras, kulkosvaidžius ir nieko neįleisti. Tai yra visiškai kraštutinės, marginalios jėgos, kurios pagal veikėjus sutampa su Vingio parko maršu. Jos kelia triukšmą kiekviena proga, jis yra nukreiptas prieš dabartinę valdančiąją daugumą“, – tikino V. Valentinavičius.
VU politologas: pagrindas rūpintis dėl migrantų atsirastų tada, kai Dzūkijos miškuose pasislėptų desantininkai
Visgi K. Girnius įsitikinęs, kad valdžios susirūpinimas dėl hibridinio karo šiuo metu yra nepagrįstas. Politologo tvirtinimu, dabar į Lietuvą patekusių migrantų skaičius esą yra palyginti mažas. Net jeigu jis padidėtų dar dvigubai, didžioji dalis migrantų, jo nuomone, vis tiek negautų teisės į prieglobstį. Todėl rūpintis dėl galimo hibridinio karo, VU politologo vertinimu, būtų galima tik tuo atveju, jeigu Lietuvos sieną iš tiesų kirstų pakenkti valstybei siekiantys apmokyti kariai.
„Jeigu Lietuvos sieną kirstų nemažas būrys desantininkų, jie pasislėptų Dzūkijos miškuose, atsirastų saugumiečių, bandančių sukurti penktąją koloną, tuomet būtų pagrindo rūpintis. Bet taip nėra. Šie žmonės to nedarys. Manau, kad reikėtų daug ramiau kalbėti, nedidinti isterijos. Manau, kad toks kalbėjimas gali ilgainiui kenkti Lietuvos įvaizdžiui kitur. Tai rodo valdžios nepasirengimą. Šitie žmonės nėra pavojingi. Nežinau, kodėl juos reikia pristatyti kaip būsimus teroristus“, – tikino K. Girnius.
Nors V. Valentinavičius ir sutinka, kad kalbėti apie tarp migrantų esančius Baltarusijos tarnybų apmokytus asmenis pagrindo šiuo metu nėra, jis tuo pačiu tvirtina, kad Ministrų Kabinetas apie tai esą ir nekalbėjo. Pasak jo, baimes pirmiausiai kursto apskritai migrantų neįsileisti reikalaujantys radikalai.
„Dėl žaliųjų žmogeliukų ir diversantų tikrai dar anksti apie tai kalbėti, bet vėlgi man neteko girdėti, kad kažkas iš Vyriausybės taip kalbėtų. Baimes kelia tie, kurie lekia prie sienos ir piketuoja, reikalauja neįleisti pabėgėlių išvis, ko Lietuva teisiškai negali daryti. Šios jėgos yra radikalios. Tai būtent maršininkai, kraštutinės nacionalistinės jėgos, „Pro Patria“, Radžvilo „susivienijimas“ pradeda šaukti, kad čia yra keliamas pavojus šventai Lietuvos žemei ir jie reikalauja imtis radikalių, ne europietiškų priemonių“, – mano MRU politologas, kartu pažymėdamas, kad šių grupių pažiūras atspindi ir pastarųjų rinkimų rezultatų tendencijos.
„Pažiūros ir baimės sutampa pagal paskutinių rinkimų rezultatus. „Valstiečių“, Lenkų rinkimų akcijos rinkėjams toks paaiškinimas (dėl prieš Lietuvą vykdomo hibridinio karo – ELTA) yra nepriimtinas, jie galvoja, kad Baltarusijoje žmogaus teisės nėra pažeidžiamos ir Lietuva visai be reikalo į tuos procesus kreipia dėmesį. Tada priimami pareiškimai, kad mums nereikia pabėgėlių stovyklų ir panašiai. Kaip Petras Gražulis iš Seimo tribūnos pareiškė, kad migrantų krizę sukėlė Landsbergiai. Taip galvojančių Lietuvoje yra“, – tvirtino V. Valentinavičius.
V. Valentinavičius: pabėgėliai yra tobulas A. Lukašenkos įrankis radikalų mobilizacijai
MRU politologo vertinimu, vienas iš A. Lukašenkos tikslų į Lietuvą siunčiant nelegalius migrantus ir buvo siekis pakurstyti Lietuvos gyventojų baimes, bei taip paskatinti aktyviau veikti vietines radikalias grupes.
„Lukašenka, manipuliuodamas pabėgėliais, turi tobulą įrankį mobilizuoti radikalias, marginalias politines jėgas Lietuvoje. Tai ir vyksta. Atėjo pabėgėliai ir iš karto prie sienos radikalų piketai. Taip, Lukašenka daro didelę įtaką šiems procesams, duoda dar vieną dingstį antiglobalistiškai, supernacionalistiškai, superkonservatyviai nusiteikusiai mažumai lipti ant barikadų ir su kažkuo kovoti“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.
Tačiau K. Girnius mano, kad A. Lukašenkos režimas iš šios situacijos laimėtų daug mažiau, jeigu migrantai pačioje Lietuvoje nebūtų pateikiami kaip hibridinio karo įrankis. Jis įsitikinęs, kad valdžios institucijos šiuo metu turėtų siekti numalšinti visuomenėje kilusias aistras ir baimes.
„Aš manau, kad svarbu su migrantais teisingai elgtis. Yra galimybė, kad reikalai gali pasukti į blogąją pusę, bet kai šitie žmonės yra pristatomi kaip pavojus, o ne kaip laikinas nepatogumas, tai neišvengiamai sukelia neigiamas reakcijas. Tai, kad Dieveniškių žmonės yra nepatenkinti, tai irgi yra suprantama, nes staigiai į tavo kaimą ar miestelį yra perkeliami 200-400 žmonių, kurie priklauso visiškai kitai kultūrai, kurie nemoka tavo kalbos. Bet aš manau, kad reikia paaiškinti ir mėginti gyventojus nuraminti“, – sakė VU politologas,
Kartu jis pabrėžė, kad dabartinė valdančiųjų reakcija į migrantus taip pat suteikia tam tikros medžiagos ir galimybių informacija manipuliuoti A. Lukašenkos ar Vladimiro Putino propagandos ruporams.
„Jau dabar yra kritikuojama, kad bėglių teisės yra pažeidžiamos ir kad jie nėra priimami taip, kaip reikalauja tarptautinė teisė. Tuomet ir Maskva gali pasakyti, kad lietuviai vaizduoja vykdantys vertybių politiką, bet kai kažkas nemalonaus atsitinka, visi jų principai išnyksta“, – sako K. Girnius.
ELTA primena, kad praėjusią parą, pirmadienį, pasieniečiai, pirminiais VSAT duomenimis, sulaikė 41 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 158 neteisėti migrantai.
Tarp 41 pirmadienį sulaikyto užsieniečio 34 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį bandė patekti 2 158 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 26 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus, pažymima VSAT pranešime. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 497 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 153. Taip pat sulaikyti 182 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 566. Šalčininkų rajone sulaikyti 473 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Ignalinos – 366, Varėnos – 355, Švenčionių – 174, Lazdijų – 142.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai ištekliai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ bei Estijos pareigūnai.
Šaulių sąjunga stabdo budėjimus prie Baltarusijos sienos – nuo liepos pirmadienio Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) baigia teikti pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams siekiant suvaldyti migracijos srautus prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
Šauliai, atsižvelgdami į situaciją prie Baltarusijos sienos, tarnybą pradėjo birželio 2-ąją ir iš viso per visą budėjimo laikotarpį pasienyje praleido 5460 valandų. Vykdydami savo šaulio pareigą, neatlygintinai į pasienį suvaldyti migrantų krizės per šį laikotarpį vyko 455 šauliai iš visų LŠS rinktinių. Kai kurie sąjungos nariai į pasienį keliavo ir po keletą kartų.
Per beveik du mėnesius šauliai Valstybės sienos apsaugos tarnybai padėjo keturiose užkardose: Puškų, Adutiškio, Kabelių ir Kapčiamiesčio pasienio ruožuose.
Nuo šiol prie sienos su Baltarusija Valstybės sienos apsaugos pareigūnams pagalbą teiks gausesnės Lietuvos kariuomenės pajėgos. Šauliai, kaip nurodoma LŠS pranešime, ir toliau stebės situaciją bei prireikus vėl teiks pagalbą sienos apsaugai.
Kad iš Baltarusijos į Lietuvą pradėję plūsti įvairiaspalviai migrantai nėra pasėka kažkokių kataklizmų, ištikusių juos išvykimo šalyse, o paties Baltarusijos Batkos suorganizuota priešiška akcija – kerštas Lietuvai už paramą A. Lukašenkos oponentams, buvo aišku daugeliui jau po pirmos intensyvios migracijos savaitės.
Netrukus įžvalgesni komentatoriai ir interneto naršytojai sukonkretino savo apibendrinimus ir pavadino tai savotišku hibridiniu karu, kurį Lietuvai paskelbė Baltarusijos diktatorius, ne be savo tikrojo Šeimininko patarimų ir paramos.
Galiausiai panašiai prašneko ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, tiesa, tik po to, kai griežtą Baltarusijos valdžios veiksmų įvertinimą pateikė įvairios ES institucijos ir jų aukšti pareigūnai.
Tiesa, savo institucijoms įprastiniu stiliumi jie savo pagalbą ir palaikymą Lietuvai daugiau reiškė žodžiais, bet buvo padaryti ir kai kurie konkretūs veiksmai. Itin daug vilčių ES pareigūnai deda į sienų apsaugos agentūrą „Frontex“.
Europos Komisijos viceprezidentas Margaritis Schinas savo „Twitter“ paskyroje pasidalijo, jog Lietuva – antroji šalis narė po Graikijos, kuriai suteikta tokia skubi ir aktyvi „Frontex“ pagalba.
Gal ES ponams ir ponioms atrodo, kad jie daro viską, kas reikalinga, ir veikia aktyviai, tačiau yra pagrindo abejoti jų veiklumu, ir abejones sukėlė kai kurios „Frontex“ direktoriaus Fabrice`as Leggeri pastabos. Direktorius teigia, kad jo agentūra jau beveik prieš metus ėmė įtarinėti Lukašenkos Baltarusiją prieš Lietuvą planuojant kažkokias ypatingas akcijas, ir net apčiuopė, jog gali būti panaudoti migrantų srautai kaip POLITINIS GINKLAS [paryškinta mano – J.L.]. Todėl „Frontex“ darbuotojai, pasak direktoriaus, jau nuo praėjusio rudens [??!! – J.L.] ėmė stebėti šios šalies sienas.
O po to juos dailiai atgabena iki Lietuvos pasienio ir palinki laimingos kelionės per sieną.
Taigi, šaunioji „Frontex“ jau nuo rudens stebi Baltarusijos sienas su ES, tačiau nepastebėjo, kad siena tarp Baltarusijos ir Lietuvos praktiškai nesaugoma, tik stebima?!
Peršasi nelinksmos išvados: arba ES institucijos prastai sąveikauja su atskirų valstybių giminiškomis institucijomis ir nesidalina informacija – netgi tokia gyvybiškai svarbia, kaip sienų apsauga ir sandraugos saugumas, – arba dalinasi, bet rudenį darbą pradėjusi naujoji valdančioji koalicija, užsiėmusi pandemijos suvaldymu, gėjų teisėmis ir jėgos žaidynėmis su Prezidentu, į šia svarbią informaciją numojo ranka. Antraip skambiu koncertinos vardu pavadinta tvora jau būtų buvusi beveik baigta, ir Seimo narė Dovilė Šakalienė būtų jau beužsiimanti į tvorą susižeidusių neteisėtų sienos pažeidėjų gydymu ir slaugymu.
Tikiuosi, kad atsiras visuomeninės organizacijos – iš valdžios institucijų, matant, kaip jos veikė iki šiol, juk naudos kaip iš ožio, – kurios atkreips dėmesį į šią keistą situaciją ir išsiaiškins, kurioje grandyje nesuveikė ES sienų ir visuomenės saugumą turinčios užtikrinti institucijos. Nes tiek Lietuvos žmonės, tiek ir kitų pasienio su Baltarusija šalių gyventojai turi teisę žinoti, kaip „įsisavinami“ jų mokesčiai, skirti ES bendrijos šalių saugumui.
O grįžtant prie to jau beveik (na, išskyrus žmogaus teisių gynėjus) visiems suvokto fakto, jog prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas, reikėtų paklausti politikų, politologų, valstybės pareigūnų ir, svarbiausia, kariškių: kokiais gi ginklais kariaujama šitame „hibridiniame kare“?
VR ministrė džiugina tautą, kad pasieniečiams į pagalbą bus siunčiami kariai. Tai kokius ginklus jie panaudos? Juk ne palmių, ir net ne kadagių šakeles? Gal savivaldybių pareigūnus, kad jie krūtine užstotų sienas ir kumščiuotųsi su pažeidėjais?
Kalbama, jog gal ir NATO atsiųs savo kontingentą į pagalbą. Ką jis čia darys? Tankais akės pasienio zoną?
Kiek klausiausi visokių kalbų, ir Seimo neeilinės sesijos svarstymų, panašių klausimų niekas nekelia. Kodėl? Bijo akis į akį susidurti su nauja realybe, kuri dar neregėta Europoje, bet kuri jau seniai yra tapusi vos ne kasdienybe ten, kur civilizuotas pasaulis susiduria su musulmoniškuoju ekstremizmu. Pastarasis dažnai ginklų vietoje panaudoja GYVUS ŽMONES. Ir ne tiek stiprius, darbingus, kariauti pajėgius vyrus, o būtent moteris, senelius, vaikus. Taip buvo Afganistane, taip „kariauja“ arabai su Izraeliu… O dabar jų patirtį perėmė A. Lukašenka. Tik jis gyvaisiais ginklais pavertė ne savo baltarusius, o vilioja lengvatikius, prastai informuotus žmones iš Artimųjų Rytų, iš Afrikos.
O jei Lukašenkos į Lietuvą varomi „pabėgėliai“ yra ne standartiniai migrantai, o „gyvasis ginklas“, vadinasi, į tą „ginklą“ reikia reaguoti kaip į ginklą, o ne kaip į įprastinius taikos ir laimės ieškotojus, plūstančius į Vakarų Europą. Taikant „gyviesiems ginklams“ standartinius, ES priimtus įstatymus migrantams, dar aplaistant juos žmogaus teisių gynėjų ašaromis, situacija taptų dar grėsmingesnė ir nebevaldoma.
Negaliu pritarti premjerės I. Šimonytės pasiektam susitarimui su Graikijos vyriausybe, kad Lietuva migrantų našta „dalintųsi su kitomis ES valstybėmis“. Juk tai – tęsinys ydingos Angelos Merkel politikos, kai PATI PASIKVIETUSI šimtus tūkstančių migrantų į Vokietiją, paskui veidmainiškai tą naštą ėmė dalinti kitoms ES valstybėms, kurios nei kvietė, nei viliojo tų klajoklių ordų. Tokiu susitarimu mūsų premjerė tik subanalino Lietuvos padėtį, prilyginusi ją merkelinei: „Pati pasikvietė – pati šaukia „Padėkit!“.
O juk tai – iš esmės neteisinga ir klaidina pasaulio visuomenės nuomonę. Kartoju: Lietuvai Baltarusijos diktatorius paskelbė karą, ir kariauja gyvais žmonėmis-migrantais, specialiai jais užtvindydamas mažą ir ne pačią turtingiausią ir, deja, ne pačią protingiausią ES šalį.
Suprantama, sienos pažeidėjai – nekalti, tai A. Lukašenkos apgauti žmonės. Bet dėl to jie netampa mažiau pavojingais ginklais, skirtais destabilizuoti padėtį Lietuvoje, o gal ir dar plačiau. Todėl mūsų vyriausybės pastangos turi būti nukreiptosį tai, kad pabėgėlių stovyklose ir jų išeities kraštuose būtų platinama informaciją apie tai, jog Baltarusijos vyriausybė juos niekšiškai apgauna, naudodama juos kaip agresijos priemonę prieš ES, ir todėl nė vienas migrantas, mėginantis patekti į bet kurią ES šalį per Baltarusijos teritoriją, į ES šalis nebus priimtas, o be jokių kalbų apie žmogaus teises, be jokių išimčių bus apsuktas atgal.
Šitai, beje, jau daro UR ministras G. Landsbergis, ir galėtume tik palinkėti sėkmės jo prisiimtoje misijoje.
Spėju, jog tokia pozicija sukeltų žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą ir pasipriešinimą. Nenoriu ginčytis su jais, įrodinėdama, jog dabartinėje situacijoje Lietuva ir kitos paribio su Baltarusija šalys pirmiausia turi galvoti apie SAVO visuomenės saugumą ir išgyvenimą, ir tik išlikusios saugios pačios, jos galės sau leisti prabangą rūpintis viso likusio pasaulio vargšais. Nenorinčių girdėti neįtikinsi.
Žinoma, humaniškesnė būtų kita priemonė: kad ES susitartų su kokia nors trečia šalimi (ir apmokėtų jai) steigti jos teritorijoje stovyklą tiems nelaimėliams, kurie visgi pasiduotų Lukašenkos vyliui ir brautųsi į Lietuvą, Lenkiją ar Latviją per Baltarusijos teritoriją. Tokiu atveju galima būtų leisti jiems be traumų peržengti sieną, kad juos čia patsusodinus į lėktuvus ir išgabenus į tą stovyklą, kurioje jie jau galėtų teikti prašymus, savas biografijų versijas, o teisininkai narpliotų jų reikalus iki sąmonės aptemimo, bet pagal visas žmogaus teisių gynėjų sugalvotas procedūras.
Bet kad siūlomos priemonės būtinybė, nauda ne tik Lietuvai, bet ir kitoms su Baltarusija besiribojančioms šalims, būtų aiški ES institucijoms, turėtų kompetentingai ir sutartinai, netampydami valstybės jėgų ir lėšų į skirtingas puses, padirbėti ir vyriausybinės mūsų šalies institucijos, ir žmogaus teisių gynėjai, ir žiniasklaida. Tik ar misija „būti vieningiems“ mūsų šalyje dar įmanoma?
Premjerė Ingrida Šimonytė, reaguodama į savaitgalį Druskininkuose prie sienos su Baltarusija „Šeimų sąjūdžio“ surengtą protestą, ragina gyventojus panašiomis iniciatyvomis dar labiau neapsunkinti pasieniečių ir policijos pareigūnų darbo.
„Protestuoti demokratinėje šalyje, žinoma, galima ir tai nėra problema. Problema yra tada, kada protestas atitraukia pareigūnus nuo pagrindinio darbo, kurio dabar pareigūnai turi labai daug. Ir policijos pareigūnai, ir Valstybės sienos apsaugos taryba tikrai turi ką veikti saugodami sieną, užkardydami nelegalią migraciją. Ir dar tuo pačiu metu pareigūnams reikia rūpintis, kad nebūtų kažkokių provokacijų, galbūt dalykų, kurie yra baudžiami pagal atitinkamus kodeksus“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.
„Tai, man atrodo, kad jeigu kažkam rūpi pareigūnų darbas, nereikėtų tiems pareigūnams užkrauti dar daugiau negu jie ir taip turi“, – pridūrė ji.
Premjerė sureagavo ir į protestuotojų raginimus iš užimamų pareigų pasitraukti užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. I. Šimonytė įsitikinusi, kad tokie raginimai yra sąmoninga veikla, nukreipta prieš G. Landsbergį.
„Paskutiniai pseudorinkimai Baltarusijoje įvyko 2020 metais. Ir kai po jų prasidėjo susidorojimas su pilietine visuomene, su žmonėmis, kurie protestavo gatvėse, Lietuvoje visas Seimas vieningai, gal išskyrus vieną ar kitą atskirąjį Seimo narį su savo atskirąja nuomone, pasmerkė tai, kas įvyko, ir vieningai reikalavo rinkimų nepripažinimo, kas dabar ir yra Europos Sąjungos pozicija“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai suvesti savo didelį dėmesį, kad čia ministras Landsbergis sugadino santykius su Baltarusija, yra arba nekompetencija, tai yra tiesiog ignoravimas faktų, arba labai sąmoninga veikla, tiesiog nukreipta prieš konkretų asmenį“, – pridūrė ji.
Todėl I. Šimonytė neslepia šioje situacijoje matanti tam tikrų asmenų politines ambicijas, bandymą naudotis šia krizine nelegalių migrantų situacija.
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais VSAT pateiktais duomenimis, sulaikė 60 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Jau šeštą parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki pirmadienio ryto sulaikyti 1 676 neteisėti migrantai.
Nuo metų pradžios, pirminiais VSAT duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 518. Ignalinos rajone sulaikyta 316 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 313, Šalčininkų – 234.
Neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei VSAT užkardose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Sulaikytiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki pirmadienio ryto bandė patekti 1 676 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 20 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 805, sakoma VSAT pranešime. Taip pat sulaikyti 195 Kongo, 121 Kamerūno, 77 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ DARBO PARTIJOS PAREIŠKIMAS
LSDDP yra šokiruota valdančiosios daugumos ir Vyriausybės veiksmais nesugebant suvaldyti grėsmes keliančias vis didesnį pavojų Lietuvos gyventojų saugumui. O URMo eksperimentai bandant eksportuoti demokratiją į kaimynines valstybes kelia klausimą apie ministerijos vadovybės adekvatumą.
Iš principo pritardami ES sankcijoms Baltarusijos diktatoriaus režimui, negalime sutikti su Lietuvos Vyriausybės pozicija, kuri ir toliau skurdina Lietuvos žmones. Per šias sankcijas Lietuva patirs didžiulius ekonominius nuostolius, ko pasekoje žmonės neteks darbo bei pragyvenimo šaltinio. Per Klaipėdos uostą gabenamų krovinų 1/3 tenka kroviniams iš Baltarusijos. Šių krovinių kiekio netekimas, tai daugiau nei 1 milijardų eurų krovos apimčių praradimas. Nuostolius patirs „Lietuvos gelžinkeliai“ bei Lietuvos vežėjai. O tai tūkstančiai prarastų darbo vietų ir gyventojų realių pajamų. Gyvas pavyzdys demontruojantis cinišką URMo vadovybės pozicija, prisdengiant ES sankcijomis, tai Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ keleto šimtų dirbančių Lietuvos piliečių įšaldytų atlyginimų problema, nuo kurios jie išaukiančiai nusišalino. Taip demonstruodami dabartinės valdžios aroganciją ir nepagarbą savo tautiečiams.
Mes reaikalaujame, kad bet kokie finansiniai nuostoliai patiriami Lietuvos valstybės būtų solidariai pasidalinti tarp visų ES narių ir mums kompensuoti. Negali vieni Lietuvos žmones nešti šią didžiulę naštą, kai tuo tarpu pagal skurdo rizikos vertinimus esame ES autsaideriai.
Taip vadinama pabėgėlių krizė jau kelinta savaitė eilinį kartą pademonstravo visų valdžios grandžių nesugebėjimą darniai ir operatyviai veikti. Mes tai vertiname kaip hibridinį karą, o į karinius veiksmus būtina atsakyti adekvačiai, kaip ir dera. Yra iškilusi reali grėsmė šalies nacionalniam saugumui. Ir šiai grėsmei atremti turi būti panaudoti visi valstybės resursai, tame tarpe ir KAMo.
Taip vadinamus pabėgėlius, tarp kurių realiai gali būti infiltruoti diversantai ir svetimų valstybių specialiųjų tarnybų pareigūnai, būtina kuo greičiau izoliuoti. Jokiu būdu negalima šios naštos užkrauti savivaldybėms, kurios tam neturi nei fizinių, nei finansinių pajėgumų. O užseinio reikalų ministras ponas G.Landsbergis pats asmeniškai privalėjo jau nuvykti į Turkiją ir Iraną ir ten tartis dėl pabėgėlių srauto sustabdymo, bei jau atvykusių grąžinimo. O ES pagalba neturi būti žadama, bet jau konrečiai teikiama.
Reikalingas ir NATO profesionalus įsijungimas, bent padedant išaiškinti realius taip vadinamų pabėgėlių kėslus. O svarbiausia, kad Rytinė ne tik Lietuvos, bet ir ES siena turi būti nedelsiant aklinai uždaryta. Juk dabar mtome chaosą ir visiškai kiaurą sieną, o bet kurios Vyriausybės legityvumas vertinamas pagal jos sugebėjimą kontroliuoti valstybės sieną. Deja, kol kas šio egzamino ši Vyraisybė neišlaiko.
Lietuvoje nemažėjant nelegaliai sieną kirtusių migrantų skaičiams, penktadienį Lietuvos kariuomenė, bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija, pasienyje nedelsiant pradėjo tiesti koncertiną – spygliuotą vielos užtvarą, sakoma pranešime.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, montuojama užtvara reikšmingai pristabdys kertančius sieną migrantus, o tai leis patruliuojantiems pasieniečiams ir kariams juos pastebėti greičiau.
„Tai bus spygliuota viela, ją įveikti yra sudėtinga ir pavojinga, todėl tokia užtvara turi reikšmingą stabdomąjį poveikį“, – sakė A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad šiuo metu su Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra aktyviai bendradarbiaujama, o iš Lietuvos kariuomenės pusės bus teikiama visa prašoma parama – nuo logistikos iki karių paramos.
Baltarusija ketvirtadienio popietę lengviesiems automobiliams uždarė savo valstybės sieną su Lietuva, argumentuodama koronaviruso grėsme.
Eltos šaltinių teigimu, Baltarusijos Valstybinis pasienio komitetas dėl dabartinės epidemiologinės situacijos kaimyninėse valstybėse laikinai riboja patekimą per pasienio punktus į savo teritoriją iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos.
Apribojimai netaikomi: diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus; tarptautinių pervežimų transporto vairuotojams; tarptautinio geležinkelio susisiekimo traukinių ir lokomotyvų įgulų nariams.
Pasienio punktas nacionaliniame Minsko oro uoste veikia be apribojimų.
„Šiuo metu Baltarusija neįleidžia lengvųjų automobilių, kaip priežastį nurodydama COVID-19 situaciją. Oficialių sprendimų dar neturime, situacija nuolat kinta, todėl aiškinamės padėtį“, – Eltai pranešė vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič.
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis patvirtino informaciją – jo teigimu, lengvųjų automobilių srautas per šalies sieną su Baltarusija sutriko ketvirtadienį, 16 val.
„Krovininiai automobiliai, panašu, kol kas važiuoja be trukdžių. Baltarusiai neįsileidžia lengvųjų automobilių, jų srautas yra labai nedidelis dabar dėl viruso, bet nuo 16 val. per visus keturis kontrolės tarptautinius punktus lengvieji automobiliai į Baltarusiją neįvažiuoja“, – teigė G. Mišutis.
„Neįleidžiami ne tik lietuviški automobiliai, bet visi pasitaikę – buvo vienas kitas pačių baltarusiškų automobilių. Tai tokia situacija“, – kalbėjo VSAT atstovas.
Pasak G. Mišučio, oficialios informacijos iš Baltarusijos apie planuojamą stabdyti lengvųjų automobilių srautą nebuvo gauta.
Vis dėlto kiek vėliau jis Eltą informavo, kad VSAT Varėnos rinktinės kolegos iš Raigardo ir Šalčininkų kontrolės punktų susisiekė su pasieniečiais Baltarusijoje, kurie pakartojo, kad stabdo lengvųjų automobilių įvažiavimą į savo šalį dėl COVID-19 situacijos.
„Tai nėra raštiškas patvirtinimas, bet telefonu baltarusiai pasakė, kad dėl situacijos, susijusios su koronavirusu jie stabdo lengvųjų automobilių įvažiavimą į Baltarusiją. Netrukdomai gali važiuoti krovininiai automobiliai, diplomatinis transportas. Kuriam laikui – nėra informacijos“, – sakė G. Mišutis.
G. Mišutis taip pat sakė, kad panaši problema yra ir prie Lenkijos-Baltarusijos sienos – lengvųjų automobilių srautas iš Baltarusijos ten taip pat yra blokuojamas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų prasidėjęs karinis suaktyvėjimas netoli Lietuvos sienos Baltarusijoje vis dar tęsiasi. Visgi, jo teigimu, tikimasi, kad iš anksto nepaskelbtos karinės pratybos kaimyninėje valstybėje jau eina į pabaigą.
„Suaktyvėjimas dar yra išlikęs – pratybos toliau vykdomos prie Lietuvos sienos, kaip ir buvo deklaruota. Tik stebint jų viešuosius pranešimus – tiek iš jų Gynybos ministerijos, tiek iš politinės vadovybės – jie jau nedeklaruoja, kad pratybas tęs. Todėl spėjama, kad tos pratybos, kaip ir buvo planuota, eina į pabaigą ir daliniai, kurie vykdo pratybas netoli Lietuvos sienos, bus dislokuoti į nuolatines dislokacijas vietas“, – LRT radijui teigė V. Rupšys.
„Situacija yra stebima, yra stebima visomis priemonėmis. Mes esame pasiruošę reaguoti, jei kas nors atsitiktų“, – pridūrė Lietuvos kariuomenės vadas.
Kartu V. Rupšys atmetė bet kokias Baltarusijos karinės ir politinės vadovybės spekuliacijas, esą po suklastotų Prezidento rinkimų NATO Baltarusijos pasienyje padidino savo aktyvumą. Jo teigimu, visos NATO pratybos ir karių iš Aljansui priklausančių šalių atvykimas buvo suplanuotas kur kas anksčiau, nei Baltarusijoje prasidėjo neramumai.
„Baltarusijos politinės ir karinės vadovybės deklaravimas, kad yra kažkoks NATO pajėgų judėjimo suaktyvėjimas Lietuvoje ir Lenkijoje, yra netiesa. Viskas, kas dabar vyksta Lietuvoje ir NATO, intensyvumas Lietuvoje yra tikrai planuotas prieš metus ir net anksčiau“, – teigė jis, pridurdamas, kad ir apie JAV karių atvykimą į Lietuvą buvo pranešta dar liepos mėnesį.
„Amerikiečių rotacinės pajėgos, kurios atvyksta, yra iš anksto planuotos (…), informuota buvo dar liepos mėnesį, dar prieš rinkimus Baltarusijoje“, – apibendrino V. Rupšys.
Rugsėjo 4 dieną treniruotėms Lietuvoje pradeda dislokuotis Jungtinių Amerikos Valstijų kariai iš JAV sausumos pajėgų 2-osios brigados 69-ojo pulko 2-ojo bataliono. Kartu su Lietuvos ir kitų sąjungininkų kariais jie treniruosis Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje, Švenčionių rajone.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Armėnijai tenka atsakomybė už padėties pasienyje su Azerbaidžanu pablogėjimą ir apkaltino ją provokacijomis, kuriomis esą siekiama sudaryti regione dar vieną įtampos židinį.
„Mes griežtai smerkiame Armėnijos išpuolius prieš broliškąjį Azerbaidžaną. Mes labai susirūpinę dėl nesibaigiančių Armėnijos atakų. Tai sąmoningas puolimas. Jo tikslas – sukurti naują įtampos židinį regione ir užblokuoti Kalnų Karabacho problemos sureguliavimo procesą“, – sakė antradienį Turkijos prezidentas žurnalistams.
Jis pažadėjo Azerbaidžanui Turkijos paramą „atremiant bet kokias atakas“.
Liepos 12 d. Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje prasidėję karo veiksmai tęsiasi jau trečią dieną besiribojančiuose Tovuzo (Azerbaidžanas) ir Tavušo (Armėnija) rajonuose, kurie yra už kelių šimtų kilometrų nuo Kalnų Karabacho, kur šiuo metu situacija rami.
Baku duomenimis, iki šiol žuvo 11 Azerbaidžano kariškių, tarp jų – generolas. Jerevanas praneša, kad žuvo keturi Armėnijos kariškiai, o dar penki buvo sužeisti.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
Azerbaidžano gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad iš Armėnijos teritorijos buvo paleista minosvaidžių ir haubicų ugnis į du kaimus pasienyje esančiame Tovuzo rajone.
„Armėnijos ginkluotosios pajėgos iš 120 mm minosvaidžių ir haubicų D-30 apšaudė Tovuzo rajono Agdamo ir Dondar Gušču kaimus“, – sakė žurnalistams ministerijos spaudos tarnybos atstovas. Anot jo, kaimų gyventojai nenukentėjo.
Atstovas pabrėžė, kad Azerbaidžanas imasi „griežtų atsakomųjų priemonių“.
Padėtis Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje susikomplikavo liepos 12 d. Sekmadienį Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos mėgina atakuoti šalies armijos pozicijas Tovuzo ruože, naudodamos artileriją. Mūšiai tęsėsi naktį į pirmadienį. Pasak oficialiojo Baku, per susirėmimus žuvo keturi Azerbaidžano kariškiai, dar keturi buvo sužeisti.
Savo ruožtu Armėnijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba informavo, kad per apšaudymą prie sienos su Azerbaidžanu buvo lengvai sužeisti du policininkai armėnai.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos vado Vytauto Sakevičiaus elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.
Tyrimas pradėtas po to, kai VTEK kilo abejonių dėl galbūt netinkamo VPIDĮ nuostatų taikymo VSAT prie Vidaus reikalų ministerijos atliktame tyrime. VTEK tirs aplinkybes, kai V. Sakevičius šių metų pradžioje dalyvavo sutartiniais ryšiais su jo sutuoktine susijusio pavaldaus asmens tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose.
Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.
Vengrija pasienio tranzito zonoje sulaikė prieglobsčio prašytojus ir tokiu būdu valstybė galėjo pažeisti ES teisės principus, skelbia bendrijos teismas.
Liuksemburge įsikūrusio teismo teisėjai nutarė, kad tokie sulaikymai ES teritorijoje yra neteisėti. Jų tvirtinimu, prieš sulaikymą turi būti išnagrinėtos individualios prieglobsčio prašytojų bylos.
Briuselis nepritaria Vengrijos vyriausybei, vykdančiai griežtą, prieš migrantus nukreiptą politiką. Budapešto veiksmus jau ne kartą nagrinėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
Byla buvo pradėta keturiems prieglobsčio prašytojams iš Afganistano ir Irano pateikus ieškinį. Atvykę iš Serbijos pastarieji buvo suimti ir dabar laikomi Roszke tranzito zonoje. Budapeštas atmetė jų pateiktus prieglobsčio prašymus, o Belgradas savo ruožtu atsisako juos priimti atgal.
Specialią teritoriją Roszke kaime juosia aukšta tvora su spygliuota viela, čia gyvenantiems migrantams taikomi griežti jų judėjimo laisvę varžantys apribojimai.
Gyvenimas Roszke teritorijoje prilygsta kalinimui, nustatė teisme Liuksemburge dirbantys teisėjai.
Toks kalinimas yra neteisėtas, jei „prieš tai nėra priimtas pagrįstas sprendimas, kuriuo toks sulaikymas yra grindžiamas, ir nėra įvertinama tokios priemonės būtinybė ir proporcingumas“, teigė teismas.
Meksikos nacionalinės gvardijos kariškiai ketvirtadienį sulaikė daugiau nei 800 migrantų iš Centrinės Amerikos, kurie siekė kirsti pietinę Meksikos sieną, patekti į šalį ir iš ten keliauti į JAV.
Migrantai Meksikos sieną mėgino kirsti nelegaliai, brisdami per Suchiato upę. Migrantams Meksikoje spėjus nueiti vos kelis kilometrus, kelią jiems pastojo kariškiai.
Kai kurie migrantai ėmė mėtyti akmenis, kariškiai migrantų karavanui sulaikyti pasitelkė ašarines dujas. Panašus incidentas įvyko ir pirmadienį, kai panaudojusios ašarines dujas pajėgos sulaikė šimtus migrantų.
Vašingtonas teigiamai vertino Meksikos vyriausybės veiksmus, atitinkančius birželį priimtą pasienio saugumo susitarimą su JAV.
„Meksikos nacionalinės gvardijos ir kitų pareigūnų pastangos siekiant išsaugoti sienos vientisumą iki šiol buvo veiksmingos, nepaisant asmenų, pakeliui į JAV mėginančių nelegaliai patekti į Meksiką, smurtinių ir teisės principams prieštaraujančių veiksmų“, – teigė laikinai JAV vidaus saugumo departamento sekretoriaus pareigas einantis Chadas Wolfas.
„Departamentas atidžiai stebi karavaną, Centrinėje Amerikoje turime dešimtis darbuotojų, kurie padeda vietos imigracijos ir saugumo pareigūnams. Dėl jų jau šimtai asmenų buvo sustabdyti, sulaikyti ir išsiųsti į savo šalis“, – tvirtino jis.
Paklaustas, kas atsitiktų, jei kai kurie karavano nariai pasiektų JAV ir Meksikos sieną, Ch. Wolfas sakė: „jų situacija būtų atitinkamai išnagrinėta, jie būtų netrukus patraukti, grąžinti ar repatrijuoti.“
Per besitęsiantį Kirgizijos ir Tadžikistano pasienio rajonų gyventojų konfliktą buvo sužeistas milicininkas kirgizas. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė Kirgizijos VRM atstovai.
„Milicininkas atgabentas į ligoninę iš susirėmimų vietos pasienyje su kiaurine šautine kojos žaizda“, – sakė jie. Nukentėjusio pareigūno sveikatos būklė patenkinama.
Trečiadienio vakarą iš susirėmimų rajono su šautine žaizda buvo atgabentas dar vienas Kirgizijos gyventojas, jo būklė sunki. Apie Tadžikistano piliečius, nukentėjusius per riaušes, Kirgizijos pareigūnai informacijos kol kas neturi.
Tadžikistano atstovų duomenimis, vienas šalies pilietis per susirėmimus pasienyje buvo mirtinai sužeistas.
Padėtis Kirgizijos ir Tadžikistano pasienyje susikomplikavo kovo 13 d., kai prasidėjo Kirgizijos Aksajaus gyvenvietės ir Tadžikistano Mehnatabado kaimo gyventojų susirėmimai. Jiems dingstį davė aplinkkelio tiesimas ginčijamu sienos ruožu. Situaciją pasienyje telefonu jau aptarė dviejų šalių prezidentai, premjerai ir vidaus reikalų ministrai.
Švedija pasirengusi sustiprinti pasų kontrolę šalies uostuose ir oro uostuose dėl kylančių grėsmių saugumui, skelbia naujienų agentūra dpa.
Pasienio policija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad kontrolė pasienyje bus išplėsta „dėl šiek tiek kitokių nei anksčiau grėsmių“.
Švedija pasų kontrolę sienos kirtimo punktuose įvedė dar 2015 m. rudenį, mėgindama suvaldyti didelį kiekį migrantų, kurie į šalį pateko per Eresundo tiltą, jungiantį Švediją ir Daniją.
Neseniai Švedijos valdžia ėmė vertinti migrantų antplūdį kaip reiškinį, keliantį grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui. Dėl to pastaruoju metu migrantai į šalį beveik išvis nepateko.
Laikraštis „Sydsvenskan“ rašė, kad pasieniečiai Pietų Skonės regione kiekvieną savaitę sulaiko iš karų Sirijoje ir Irake grįžtančius migrantus.
Nuo liepos 2 d. iki lapkričio 11 d. pasai atsitiktine tvarka bus tikrinami Stokholmo, Malmės ir Geteborgo oro uostuose. Tuo metu uostuose, pavyzdžiui, Stokholmo ir Istado, kontrolė bus vykdoma reguliariai.
Yra Kretingos mieste ypatinga, jauki, kava, prieskoniais ir svetingumu kvepianti vieta – arbatinė „Špitolė“.
Įsikūrė ji kitoje gatvės pusėje priešais bažnyčią, gal todėl ir lankytojai jos – ypatingi.
Ateina čia ir po vieną, ir šeimomis, susibėga vienminčių būreliai aptarti jau įvykusį ar, priešingai, būsimą renginį… Neretai čia kavą-arbatą gurkšnoja ir vienuoliai pranciškonai, arbatinės globėjai
Ateina tie, kurie nori įsigyti subtilesnį suvenyrą, turiningą knygą, maldaknygę, Jadvygos žolelių ar įmantresnio šokolado…
Pagaliau, tiesiog malonu gurkšnoti pamėgtą gėrimą, klausantis tylios, melodingos ir raminančios muzikos, nužvelgiant ant sienų sukabintus paveikslus, fotografijas, kitokius vietinių menininkų kūrinius. O kai žvilgsnis nuklysta į langą, akis pasiilsi ant vietinės legendos, vienuolio ir mokslininko Jurgio Pabrėžos paminklo, įkurdinto priešais įėjimą į šventorių.
Šiandien – nauja paroda, tokia neregėta, nestandartinė, kad aš atsiplėšiau nuo kėdės ir nuo kavos puodelio, atidžiau apžiūrėjau kiekvieną kūrinį ir pagaliau priėjau prie parodos anotacijos, kuri man pasirodė verta pasidalinti su platesniu ratu skaitytojų, o gal – ir lankytojų.
Štai kaip savo parodą „Daiktų gyvenimai. Tarp iliuzijos ir tikrovės“ pristatė jos rengėjai ir autoriai:
„Yra reikalingi daiktai ir nereikalingi. Nereikalingus dažnai išmetame.
Žmonės taip pat dažnai būna reikalingi ir ne. Jais taip pat dažnai atsikratome. Bet ar taip turi būti?
Dienos veiklos centro (Centre laiką leidžia, užsiima jiems patinkančia veikla neįgalieji – J.L.) bendruomenė sako: ne, taip neturi būti, reikalingi visi. Šių vertybių nuostatą mes ir bandome atskleisti keramikos ir floristikos bendroje parodoje“.
Ir dar – Postscriptum: „ (Daikto, reiškinio) vidinis turinys, kuris pasireiškia visų jo įvairių ir prieštaringų formų vienove yra ESMĖ“.
Gal tokia paroda kokiame didesniame mieste paskęstų nepastebėta tarp įvairių turtingų ir turiningų parodų, patrauklesnių ir sumanymais, ir žinomais autoriais… Bet Žemaitijos paribio mieste – turiu galvoje nutolimą nuo sostinės ir artumą pasienio regionui, – iš kurio jau išvyko vos ne pusė jaunų, veiklių, kūrybingų žmonių, tokia paroda tiesiog griebia už širdies. Nes visi mes, gyvenantys toli nuo Vilniaus, valstybės valdžios akyse esame tapę nereikalingais…
Valdžia metų metais abejingai stebi, kaip nyksta, išsivaikšto regionų Lietuva, ir viskas, ką ji lig šiol darė, tai tik su nusikalstamu reguliarumu laikas nuo laiko paragindavo uždaryti dar vieną mokyklą, dar vieną ligoninę ar biblioteką.
O… agresyvieji intelektualai-liberalai dar užtvoja provincijai priekaištų ir kritikos botagu, lyg dvesiančiam, bet vis dar tempiančiam savo pareigų ir asmeninių įsipareigojimų naštą, arkliui, kad „be reikalo“ tiek pinigų kišama į miestelių infrastruktūrą, atnaujinamus pastatus ar šaligatvius, kad, esą, nusikaltimas mokykloje, kurioje anksčiau mokėsi keli šimtai moksleivių, dabar ugdyti vos kelias dešimtis vaikų…
O… gerai įmitę, savo sveikatą puoselėjantys vyrai lyg niekur nieko, skaičiuodami lovadienius ir „sutaupomas“ lėšas, lengva ranka ir toliau „optimizuoja“ rajonų ligonines, palikdami ligonius su gimdyvėmis kratytis po keliasdešimt kilometrų ar net toliau iki „artimiausios“ ligoninės, kur jiems gal bus suteikta pagalba ir priežiūra – jei tik dar nebus pavėluota…
O… Švietimo ministerija ir toliau kuria planus, kaip dar daugiau “atpiginti“ švietimą ir mokslą, planuoja vadinamą „klasės krepšelį“, kuris į dar didesnę finansinę duobę stumtų rajonų biudžetą, jei rajonų valdžia patikėtų Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko, profesoriaus Jovaišos raginimams išsaugoti kaimų mokyklas. Koks pedagogas sutiktų dirbti mažoje mokyklėlėje, kuriai pagal gudragalvišką ŠM finansininkų projektą, turėtų pakakti 0,33 proc. klasės krepšelio?
O tačiau… patys nereikalingiausi šiandien Lietuvoje – kaimų gyventojai. Tai – valstiečiai/ūkininkai/fermeriai ar kaip juos ten bevadintume, kurie daugiau nei tūkstantį metų, nuo pat Lietuvos valstybės susikūrimo pirmųjų metų, dirbo patį kilniausią, valstybei reikalingiausią darbą: augino duoną ir vaikus!
Pedantas gali patikslinti mane, pratęsdamas naudingų darbų sąrašą tokiais jų rezultatais, kaip pienas ir mėsa, vilna ir linai, ir t. t. bet esmė nesikeičia. Būtent kaimas duodavo fizinę bei moralinę ir kultūrinę gyvastį tautai, o juk be tautos nėra valstybės.
Tačiau šiandieninei, pasauliui ir pigesnei darbo jėgai iš trečiųjų šalių atsivėrusiai Vilniaus Lietuvai, kaimas nebereikalingas…
Bet taip neturi būti! Būtent šią žinią ir neša Kretingos Dienos veiklos centro neįgalieji su Keramikos studijos vadovu Arūnu Šulskiu. Ir, matyt, ne be reikalo jų puokštės iš sudužusios keramikos ir sudžiūvusių žolynų yra pritvirtintos ant veidrodžių plokščių – kad žiūrėdamas į jų kūrinius, žiūrovas pamatytų ir save: nustebusį, susižavėjusį, susimąsčiusį… Reikalingą? O gal irgi – nebereikalingą?…