Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Europos Sąjunga pasveikino buvusį ilgametį Armėnijos opozicijos politiką ir protestų lyderį Nikolą Pašinianą tapus naujuoju šalies premjeru.
N. Pašiniano pristatytose užsienio politikos gairėse žadama išlaikyti tradiciškai artimus Armėnijos santykius su Rusija. Tačiau tuo pat metu skelbiama apie ketinimą plėtoti santykius su Bendrija, siekiant, kad šaliai būtų suteiktas bevizis režimas.
V. Putinas teigė tikintis, kad N. Pašinianas „padės toliau stiprinti draugiškus mūsų šalių, sąjungininkių, santykius“, sakoma Kremliaus išplatintame pranešime.
Tuo tarpu ES teigia nekantriai laukianti bendradarbiavimo su N. Pašinianu įgyvendinant lapkritį pasirašytą ES ir Armėnijos tvirtesnės partnerystės susitarimą, rašoma Bendrijos užsienio politikos tarnybos pranešime.
Pirmadienį Armėnijos valdančiosios Respublikonų partijos būstinėje Jerevane kilo muštynės. Tai pranešė laikraštis „Aikakan Žamanak“ („Armėnijos laikas“).
Leidinio duomenimis, peštynėse dalyvavo buvęs Jerevano meras, buvęs Armėnijos transporto ministras Gagikas Beglarianas ir dar vienas Respublikonų partijos narys.
Antradienį Armėnijos Nacionalinis Susirinkimas (parlamentas) rinks naują šalies premjerą. Į šį postą pretenduoja tik protestų judėjimo lyderis, opozicinės parlamento frakcijos „Elk“ vadovas Nikolas Pašinianas. Respublikonų partijos frakcija, gegužės 1 d. užblokavusi N. Pašiniano išrinkimą, pareiškė remsianti jo kandidatūrą.
Politinė krizė Armėnijoje vėl aštrėja. Opozicijos lyderis Nikolas Pašinianas parlamente nebuvo išrinktas naujuoju šalies premjeru. Specialiame parlamento posėdyje Jerevane prieš N. Pašinianą balsavo 55 deputatai, už buvo 45. Balsavime dalyvavo 100 parlamentarų iš 105. 42-ejų N. Pašinianas buvo vienintelis kandidatas.
Prieš tai ligšiolinės valdančiosios Respublikonų partijos frakcijos pirmininkas Vagramas Bagdasarianas paskelbė, kad jo partija nepritars kandidatūrai. Ligšiolinio premjero Seržo Sargsiano partija parlamente turi absoliučią daugumą – 58 mandatus iš 105.
N. Pašinianą rėmė kelios mažos partijos. Jis pats prieš balsavimą įspėjo dėl „politinio cunamio“, jei nebus išrinktas.
Opozicija tikėjos, kad prie vyriausybės vairo stojus N. Pašinianui, padėtis šalyje nurims. Armėnijoje daug savaičių tvyro politinė įtampa, peraugusi į mainius protestus ir 10 metų valdžioje esančio S. Sargsiano atsistatydinimą. N. Pašinianas žada kovoti su korupcija ir skurdu šalyje. Be to, jis nori pirmalaikių rinkimų.
Armėnijos opozicija Jerevano gatvėse. EPA-ELTA nuotr.
Dėl valdžios pasikeitimų Armėnijoje oficialusis Vilnius beveik nepergyveno. Lietuvos politikai elgėsi akivaizdžiai santūriai. Jokių skambių pareiškimų, raginančių laikytis demokratijos principų.
Svarbiausias klausimas – Kalnų Karabachas
Mūsų nenoras skubėt pareikšti kategorišką nuomonę – lyg ir suprantamas. Dar nežinia, kaip elgsis tie, kurie pakeis buvusį Armėnijos prezidentą Seržą Sargsianą (prisiminkime pasaką apie Drakoną: „Maištininkas žuvo, tegyvuoja Drakonas“). Tačiau Lietuva net ir tais atvejais, kai svarstė, kas gi dedasi Jerevano gatvėse, vis tik domėjosi, drįstu manyti, ne pačiais svarbiausiais momentais.
Kad Armėnijoje būtų laikomasi demokratijos normų (niekas nemuštų taikiai mitinguojančių žmonių, nesodintų jų į kalėjimus) – svarbu. Gyvybiškai svarbu.
Bet demokratija, kaip bežiūrėsi, vis tik daugiau Armėnijos vidaus reikalas. Mano supratimu, ne mažiau aktualu, kaip opozicionieriai žada reaguoti į tarptautinės bendruomenės rekomendacijas bei reikalavimus užsienio politikos klausimais. Taip, omenyje turiu skausmingą Kalnų Karabacho temą. Mūsų, lietuvių, pirmasis klausimas turėtų būti toks: ar Armėnijos opozicijos lyderis, parlamento deputatas Nikolas Pašinianas, atsidūręs aukščiausiuose postuose, išvestų ginkluotąsias armėnų pajėgas iš Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausančio Kalnų Karabacho? Juk NATO ir Europos Sąjungos valstybės vieningai gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą – pripažįsta, jog Kalnų Karabachas yra azerbaidžaniečių žemė. Tik armėnai šiuo metu ją neteisėtai užėmę.
Štai toks Lietuvos nerimas būtų suprantamas – mums gi rūpi Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos teritorinio vientisumo reikalai, tad kodėl neturėtų rūpėti Azerbaidžano reikalai? Juolab kad ir Lietuvos oficiali pozicija tokia pat kaip ir partnerių iš NATO ir ES: Kalnų Karabachą armėnai užėmę neteisėtai, pažeidžiant tarptautines ir humanitarines normas.
Antras ne mažiau svarbus galvos skausmas: ar opozicija sieks atsisakyti Armėnijoje dislokuotos Rusijos karinės bazės paslaugų?
Štai šie du galvosūkiai Lietuvai turėtų rūpėti pirmiausia. Juk nuo atsakymų į šiuos klausimus priklauso ir mūsų požiūris į oficialųjį Jerevaną. Jei jis nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų (puldinėja, apšaudo kaimyninį Azerbaidžaną), jei rusų kariškius laiko taikdariais (nesiruošia nutraukti sutarties dėl karinės bazės dislokavimo), tai tokia Armėnija vargu ar mums, lietuviams, gali būti patraukli.
Susirūpino demokratija
Deja, tokių klausimų niekas Lietuvoje iki šiol nekėlė. Viešojoje erdvėje nuskambėjo tik konservatorių Audroniaus Ažubalio ir Žygimanto Pavilionio pareiškimas. Jie viešai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį kviesdami pasmerkti Armėnijos valdžios atliekamus veiksmus (omenyje turimas laikotarpis, kai eksprezidentas Seržas Sargsianas vis dar buvo premjeras, o Nikolą Pašinianą ir jo bendraminčius sodino į areštinę).
Konservatorius Ž.Pavilionis piktinosi: „Akivaizdžiai piliečių laisves ir teises varžantys Armėnijos Vyriausybės veiksmai reikalauja griežtos tarptautinės bendruomenės reakcijos, tačiau Lietuvos Vyriausybė iki šiol išlieka neišsakiusi savo pozicijos, nors protestai Armėnijoje vyksta jau 10 dienų“.
Konservatorius A.Ažubalis tvirtino: „Tikėdamiesi Lietuvos paramos demokratinių vertybių sklaidai ir apsaugai Rytų valstybėse, raginame išsakyti nedviprasmišką Lietuvos poziciją ir pasmerkti Armėnijos valdžios vykdomus pamatinius demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus pažeidžiančius veiksmus, nukreiptus prieš šalies pilietinę visuomenę“, – sako A. Ažubalis.
Tik tiek. Tarsi Armėniją valdyti siekiančios opozicijos požiūris į Kalnų Karabachą ir Rusijos karinę bazę – mums nė motais.
Dar būtų galima prisiminti politologo Alvydo Medalinsko mintis, išdėstytas publikacijoje „Ar Lietuvoje gali būti pakartotas Armėnijos scenarijus?“ („Lietuvos žinios“). Autorius kelia, be kita ko, keistą klausimą: ar mūsų Prezidentė, pasibaigus antrąjai kadencijai, nepuls pretenduoti, panašiai kaip ir Seržas Sargsianas, į šalies premjero postą? Esą pasibaigus antrąjai prezidentavimo kadencijai Dalia Grybauskaitė tikriausiai nenorės trauktis iš aktyvios politikos. Tokiu atveju ji turėtų du variantus: arba ieškoti aukšto posto Europos Sąjungos institucijose, arba sėstis į Lietuvos premjero kėdę.
Štai tokias perspektyvas brėžė A.Medalinskas greičiausiai norėdamas įgelti prezidentei. Akivaizdu, kad toks palyginimas – ne itin korektiškas, nes S.Sargsiano rokiruotė keičiant prezidento postą į premjero kėdę asocijuojasi su Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo intrigomis manipuliuojant premjero – prezidento kėdėmis. O štai dėl Kalnų Karabacho ir rusų kariškių bazės ateities – nė užuominos.
Užsienio spaudoje
Užsienio spaudoje jau galima aptikti mano paminėtų svarbių klausimų. Štai portale Svoboda.org teko matyti Michailo Sokolovo laidą, kurioje dalyvavo politikai, politologai, istorikai Stepanas Grigorianas, Seržas Tankianas, Araratas Mirzojanas ir Arkadijus Dubnovas. Ir vis dėlto ten tik pergyventa, jog Rusija parduoda Azerbaidžanui pačius galingiausius, naujausius, taikliausius ginklus. Suprask, Rusija, nors ir Armėnijos sąjungininkė, vis tik tiekia ginklus Armėnijos priešams. Tačiau niekas iš laidos vedėjų nepasidomėjo, nejaugi Rusija neduoda ginklų Armėnijai? Šito klausimo niekas nekėlė tikriausiai tik todėl, kad būtų tekę pripažinti ne itin malonią tiesą: Rusija ir Armėnijai duoda užtektinai modernių ginklų. Duoda tiek, kiek reikia. Tik, skirtingai nei Azerbaidžanas, Armėnija tuos ginklus iš Rusijos gauna veltui, už dyką. O Azerbaidžanui tenka mokėti didelius pinigus. Štai koks skirtumas.
Armėnijos opozicijos lyderis Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainietiškame leidinyje Gordon paskelbtoje Deniso Kondakovo publikacijoje svarstoma, kaip įvykiai klostysis vėliau? Autorius primena, kad buvęs Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas dažnai laikėsi ypač prorusiškos pozicijos. Pavyzdžiui, 2014-aisiais metais Jungtinėse Tautose armėnai palaikė Rusijos poziciją dėl Krymo – esą pusiasalis teisėtai atiteko Rusijai, esą referendumas Kryme surengtas sąžiningai, laikantis demokratijos normų. Į aukščiausius valdžios potus besitaikantis N.Pašinianas tarsi europietiško vektoriaus žmogus. Bet straipsnyje cituojamas istorikas Sergejus Markedonovas pabrėžia, kad N.Pašinianui, nori jis to ar ne, „teks atsigręžti veidu į Rusiją“.
Vokiškame leidinyje „Süddeutsche Zeitung“ („Visa valdžia liaudžiai“; autorius – Julijanas Hansas) rašoma, kad Armėnijai nepavyks atsiplėšti nuo Rusijos, nes Rusija – garantas, jog Azerbaidžanas negalėtų susigrąžinti Kalnų Karabacho jėga.
Emis Feris – Rotmanas leidinyje „The Washinton Post“ pastebi, kad opozicijos vadovas N.Pašinianas yra pareiškęs norįs draugiškų santykių su Europa, JAV, Rusija ir Iranu. Į šį N.Pašiniano pareiškimą, jei jis tikslus, būtina atkreipti dėmesį, nes opozicijos lyderis nekalba apie draugiškus santykius su Azerbaidžanu ir Turkija. E. Feris – Rotmanas mano, kad Armėnijai nepavyks tuo pačiu metu bičiuliautis ir su Vašingtonu, ir su Kremliumi. Bent jau šiuo metu, kol santykiai tarp JAV ir Rusijos – sudėtingi.
Armėnijos okupuotas Kalnų Karabachas žemėlapyje. Slaptai.lt nuotr.
O tai, kad N.Pašinianas nepaminėjo Azerbaidžano ir Turkijos tarp valstybių, su kuriomis Jerevanas siektų bičiuliškų bendravimų, greičiausiai byloja apie gajas imperines ambicijas „Armėnija – nuo jūros iki jūros“.
Vakarai darytų didelę klaidą, jei Armėnijos valdžiai, kokia ji bebus, nekels tarptautinės bendruomenės patvirtinto reikalavimo – traukitės iš Azerbaidžano teritorijų, kurias okupavote su Rusijos kariuomenės pagalba.
Kol Kalnų Karabachas nebus grąžintas teisėtiems šeimininkams, ramybės Pietų Kaukaze nebus. O kol nėra taikos garantijų, keblu tikėtis stabilios demokratijos. Armėnija teturi vieną išmintingą sprendimą – Kalnų Karabacho okupaciją pripažinti klaida, grąžinti jį tikriesiems šeimininkams bei atnaujinti draugiškus santykius su savo artimiausiu kaimynu – Azerbaidžanu. Tada nebeliktų daug bėdų, rūpesčių, nesusipratimų. Bet ar Armėnijos opozicija pribrendusi tikroms permainoms?
Penktadienį Armėnijos policija sulaikė daugiau kai 160 opozicijos aktyvistų, kurie mėgino paralyžiuoti eismą Jerevano gatvėse. Tai žurnalistams pranešė VRM atstovai, kuriais remiasi „Interfax“.
„Iki 14 valandos į policijos nuovadas buvo pristatyti 166 asmenys, įtariami įvairiais teisės pažeidimais“, – informavo pareigūnai.
Anksčiau Armėnijos parlamento deputatas Edmonas Marukianas pranešė, kad sulaikytas ir opozicinės Piliečių sutarties partijos vadovo Nikolo Pašiniano sūnus Ašotas Pašinianas.
Gautomis žiniomis, padėtis Jerevane tebėra įtempta, tęsiasi opozicijos manifestacijos.
Penktadienio rytą opozicijos lyderis, parlamentaras N.Pašinianas paragino savo šalininkus „paralyžiuoti eismą visame Jerevane“.
Masiniai mitingai Jerevane ir kituose Armėnijos miestuose prasidėjo pirmadienį. Jiems dingstį davė buvusio šalies prezidento Seržo Sargsiano kandidatūros iškėlimas į ministro pirmininko postą, kuriam priešinosi opozicija. Antradienį Armėnijos parlamentas išrinko S. Sargsianą premjeru. Ketvirtadienį opozicija mėgino sužlugdyti naujojo ministrų kabineto posėdį, blokuodama vyriausybinių pastatų prieigas. Per visą dieną buvo sulaikyti 123 žmonės.
Trečiadienį Armėnijos policija Jerevane sulaikė 66 protesto akcijos dalyvius. Tai naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė policijos spaudos tarnybos atstovas Edgaras Džanojanas.
Anksčiau trečiadienį keli šimtai žmonių surengė eitynes Jerevano centre, vadovaujami opozicinės parlamentinės frakcijos „Elk“ lyderio Nikolo Pašiniano, stojančio prieš buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano paskyrimą vyriausybės vadovu.
Išvakarėse Armėnijos parlamentas balsų dauguma išrinko S. Sargsianą ministru pirmininku. Prezidentas Armenas Sarkisianas pasirašė įsaką dėl jo paskyrimo.
Opozicijos lyderis N. Pašinianas pareiškė, kad protesto akcijos bus tęsiamos. Jis paragino užblokuoti valstybines įstaigas ir kelius. N. Pašinianas taip pat sakė ketinąs organizuoti „aksominės revoliucijos komitetus“.
Įgyvendinus Armėnijoje konstitucinę reformą, visa vykdomoji valdžia bus sutelkta premjero rankose, jam bus suteikti labai platūs įgaliojimai.
Armėnija: opozicija blokuoja parlamento prieigas. EPA-ELTA nuotr.
Jerevano gatvėse, aikštėse ir valstybinėse įstaigose šeimininkauja protestuotojai, o valdantieji sulindo į požemius.
Balandžio 9 d., kai Armėnijos nacionaliniame susirinkime prisiekė naujas šalies prezidentas, valdančiosios respublikonų partijos statytinis Armenas Sarkisianas, Rusijoje naujienų tarnyba „Regnum“ parašė Seržą Sargsianą baigiant vykdyti savo „didįjį planą“: likti valdžioje ir pasibaigus jo prezidentiniams įgaliojimams.
Būtent tam dar prieš ketverius metus ir buvo sumanyta konstitucinė reforma (pataisos priimtos referendume 2015 12 06), didžiausias galias valstybės valdyme suteiksianti balandžio 17 d. to paties parlamento išrinktam ministrui pirmininkui. Dar vasario pabaigoje politologas Armanas Grigorianas paaiškino, kad „respublikonų partija visaip vilkins pagarsinti kandidato į premjerus vardą ir paskelbs apie savo sprendimą iškelti į šitą postą Seržą Sargsianą pačią paskutinę valandą, kad neaudrintų visuomenės.“ Esą Sargsianas neturi politinių konkurentų, tačiau vis viena prisibijo galint žmones išeiti į gatves, paskelbus jo planus iš anksto.
Tiesa, paskutinės valandos nelaukta: balandžio 14-ąją valdančiosios respublikonų partijos Vykdomasis organas pasiūlė ir Taryba vienbalsiai pritarė Seržo Sargsiano kandidatūrai į ministro pirmininko pareigas.
Šį sprendimą valdantieji priėmė ne savo būstinėje Jerevane, o 50 km nuo sostinės nutolusiame kurortiniame Cachkadzore. Nežinia, ar taip buvo numatyta „didžiajame plane“, ar tiesiog reikėjo bėgti iš sostinės, kur „žmonės“ pagrasino jiems tiesiog neleisiantys susirinkti. Bijoti prisibijojo, tačiau ar numatė, kad žmonės rinkimų dieną neleis laisvai susirinkti net ir parlamento nariams?
Rytą Nacionalinio susirinkimo rūmus apsupę protestuotojai prieš Sargsiano išrinkimą ministru pirmininku stebėjosi, kaip parlamento nariai pateko į rūmus: gal naktį, nes niekas nematė jų renkantis. Netrukus paaiškėjo: anksti rytą atvažiavo metropolitenu, taip pat ir būsimasis ministras pirmininkas…
Naująjį ministrą pirmininką išrinko rūmuose, atskirtose nuo piliečių policininkų eilėmis ir spygliuotos vielos užtvaromis. Po dešimt metų valdymo išlikti soste geidžiantis Seržas Sargsianas susilaukė kritikos ir pačiame parlamento posėdyje. Antai opozicinio „Jelk“ (Išėjimo) bloko atstovas rėžė tiesiai į akis: „Jūs kaltas dėl to, kad kas trečias Armėnijoje – skurdžius, kiekvienas penktas – bedarbis, o visi piliečiai prasiskolinę bankams.“
O vakare Laisvės aikštėje susirinkę dešimtys tūkstančių protestuotojų pareiškė tiesio nepripažįstą tokio ministro pirmininko – Seržo Sargsiano.
Protestai Jerevane kilo dar penktadienį, kai į gatves ir aikštes išėjo daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. Šeštadienį apie 100 protestuotojų, dalyvavusių demonstracijoje prieš eksprezidento pasilikimą valdžioje, įsiveržė į visuomeninio radijo būstinę sostinės centre.
Remiantis įvairiais duomenimis iš įairiausių šaltinių (ELTA, BNS, Interfax, Regnum, slaptai.lt), per susirėmimus su policija nukentėjo apie 50 žmonių. Civiliai asmenys daugiausia nukentėjo nesunkiai. Po medicininės apžiūros jie paleisti gydytis namuose. Tačiau dvylika civilių paguldyti ligoninėse, nes patyrė vidutinio sunkumo traumas ir sužeidimus. O šeši policininkai buvo sužeisti arba aštriais, arba bukais daiktais. Vienam iš pareigūnų buvo perpjauta vena, ir jį teko skubiai operuoti.
Taip pat manoma, kad policija areštavo apie 80 protestuotojų. Kur jie laikomi ir koks jų likimas, – kol kas nėra aišku. Taip pat skelbta, kad prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos bei garsinės granatos.
Armėnijos liberaliojo opozicinio Išeities aljanso (YELQ) lyderis Nikolas Pašinianas visąlaik ragina kuo rimčiau blokuoti ne tik šalies parlamentą, bet ir kitas svarbias valstybės institucijas, kurios, skirtingai nei parlamentas, nėra stropiai saugomos.
Opozicionierius N. Pašinianas taip pat kvietė Jerevano gyventojus organizuoti „masines pilietinio nepaklusnumo akcijas“, įskaitant gatvių ir tiltų blokavimą, metropoliteno darbo trikdymą, net ir pinigų iš bankų sąskaitų pasiėmimą.
Pirmadienį miesto centrą su „miegamaisiais“ rajonais jungiančiose gatvėse neatsitiktinai buvo specialiai palikta automobilių su įjungta avarine signalizacija, kurie trukdė pravažiuoti, žmonės gulėsi ant asfalto ir nepraleido mašinų, įskaitant visuomeninį transportą. Opozicijos vadovai taip pat ragina pradėti sėdimąsias akcijas ne tik aištėse, beti ir valstybinėse įstaigose, į kurias pavys įsiveržti.
Opozicija mano, kad šalyje susiklosčiusi „revoliucinė padėtis“ – gali kilti vadinamoji aksominė revoliucija, padėsianti atsikratyti korumpuotos valdžios.
Neoficialiais duomenimis, remiantis opozicijos pranešimais, skurdas Armėnijoje – visuotinis. Kas trečias armėnas skursta, vos suduria galą su galu, kas penktas – skolingas bankams. Laimingųjų Armėnijoje – labai mažai. Tai S. Sargsiano klanas.
