Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad žmonių pasitikėjimas teismais yra ypač žemas ir, pasak jo, tai nesusiję su Seimo nario Vytauto Bako teiginiais, kritikuojančiais teismų sistemą. Premjeras pažymi, kad parlamentarai turi teisę pasisakyti visais gyvenimo klausimais.

,,Pati visuomenė vertina, kas vyksta mūsų teismuose, tokio žemo pasitikėjimo teismais neturėjome niekada. O tai susiję ne su kokiu politikų vertinimu, jie turi teisę pasisakyti visais gyvenimo klausimais“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, teismų sistemoje tikrai reikalingos reformos. 

,,Problema, kalbant apie teismų sistemos skaidrumą, veiklos efektyvumą, atvirumą visuomenei – faktas, ir tie pokyčiai bus reikalingi, bet tikrai nesiečiau su konkrečiomis bylomis“, – teigė premjeras.

Paklaustas, ar V. Bakas kritikavo teismų sistemą vien dėl jam nepalankaus teismo sprendimo, premjeras tai paneigė.

,,Jis kalbėjo po konkretaus teismo sprendimo, galbūt nesiejo su konkrečia byla, bet vietos ir laiko atžvilgiu išsakytas komentaras galėjo tokias prielaidas padaryti – tai, kad yra siejama su konkrečiu sprendimu“, – teigė premjeras.

Antradienį Teisėjų taryba kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako teiginių, reaguojant į paskelbtą teismo sprendimą, prašydama savo kompetencijos ribose įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų VSD pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema.

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu, kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.

V. Bakas stebėjosi tokiu Teisėjų tarybos sprendimu ir teigė, kad savo žodžių neišsižada. Pasak jo, kiekvienas žmogus turi teisę skųsti teismų sprendimus, kritikuoti teismų ar bet kokios kitos valdžios įstaigos veiklą.

,,Galiu tik pakartoti, kad, mano nuomone, teismai šiandien išgyvena pasitikėjimo krizę, yra nepajėgūs spręsti bylų, kuriose įtariamieji kaltinami sunkiais korupciniais nusikaltimais. Dėl to reikalingi esminiai pokyčiai teismų veikloje, reformos, tiek rengiant, tiek atrenkant teisėjus, tobulinant savivaldą. Tam, kad būtų atkurtas pasitikėjimas teismų sistema, reikalingas viso Seimo, Vyriausybės ir Prezidento institucijos sutarimas, nes pačioje teismų sistemoje neužtikrinama stabdžių-atsvarų sistema. Priešingai, teismų nepriklausomumas naudojamas kaip būdas persekioti tuos, kurie reiškia kritiką“, – antradienį savo feisbuko paskyroje sureagavo V. Bakas.

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nutarė, kad vis dėlto atliks tyrimą dėl V. Bako teiginių apie teismus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.25; 09:08

Temidė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visuomenė sureagavo į ažiotažą Lietuvoje sukėlusią teisėjų korupcijos istoriją. Naujausios apklausos rodo, kad per pastarąjį mėnesį pasitikėjimas teismais krito net 11 procentinių punktų. Sociologo teigimu, tai didžiausias pasitikėjimo teismais smukimas per daugiau nei dvidešimt metų.
 
Tuo tarpu vasario mėnesį pasitikėjimas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbu kaip niekada augo – tai patys geriausi STT vertinimai nuo 2004 metų. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, teismais nepasitiki daugiau gyventojų (62 proc.), nei pasitiki (30 proc.). Šiuo atžvilgiu blogiau už teismus vertinamas tik Seimas – juo nepasitiki 68 proc., pasitiki 29 proc. gyventojų. 

„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas teigia, kad apie pasitikėjimą teismais gyventojų reguliariai buvo klausiama nuo 1996 metų sausio mėnesio. Pasak jo, iki pat 2017 m. birželio mėnesio teismais Lietuvos gyventojai daugiau nepasitikėjo, nei pasitikėjo. Sociologo teigimu, patys prasčiausi rezultatai buvo 2010 metų gegužę – tada teismais pasitikėjo tik 17 proc. suaugusių šalies gyventojų ir net 74 proc. jais nepasitikėjo. 

Tačiau, pastebi sociologas, pastaraisiais metais pasitikėjimas teismais pamažu kilo, ir nuo 2018 metų birželio mėnesio iki pat metų pabaigos teismais šalies gyventojai jau daugiau pasitikėjo, nei nepasitikėjo. Geriausi teismų vertinimai buvo praėjusių metų pabaigoje, lapkričio mėnesį, – 48 proc. jais pasitikėjo, 40 proc. nepasitikėjo.

R. Mačiūno nuomone, po rezonansą sukėlusios teismų korupcijos istorijos labai tikėtina, kad visuomenės opinija teismų atžvilgiu keisis iš lėto.

„Pasitikėjimas teismas augo labai iš lėto, ir tik 2018 metais tapo vertinami labiau teigiamai nei neigiamai, todėl ir pasitikėjimo teismais atsistatymas gali būti ilgalaikis procesas“, – apibendrino sociologas.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

R. Mačiūnas atkreipia dėmesį, kad teismų korupcijos skandalas turėjo didelį poveikį visuomenės nuotaikoms. 

„Lietuvos gyventojų apklausa prasidėjo šių metų vasario 15 d., o vasario 20 d. įvyko pirmieji įtariamų korupcija teisėjų ir advokatų sulaikymai. Didžioji dauguma (trys iš keturių) respondentų į anketos klausimus atsakinėjo jau pasidėjus šiems įvykiams, todėl tai paveikė gyventojų nuomonę apie teismus“, – sakė jis. 

Apklausa rodo, kad teismais daugiau nepasitiki vyrai (66 proc.) nei moterys (58 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (66 proc.), gyvenantys kaime (67 proc.), respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (66 proc.), taip pat rusų tautybės gyventojai (67 proc.), kairiųjų (66 proc.) ir centristinių (66 proc.) pažiūrų respondentai. 

Teismais šiuo metu kiek daugiau už kitus pasitiki 18-29 metų jaunimas (37 proc. pasitiki), rajonų centrų ir mažesnių miestelių gyventojai (35 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (37 proc.), besimokantis jaunimas (44 proc.), dešiniųjų pažiūrų žmonės (36 proc.).

Per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų pasitikėjimas policija ir Konstituciniu Teismu. 

Šiuo metu šalies gyventojai labiausiai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 68 proc.), teismais ir Lietuvos Vyriausybe (55 proc.). 

Tuo tarpu per pastarąjį mėnesį visuomenės pasitikėjimas labiausiai didėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasitikėjimas ja išaugo 8 procentiniais punktais. STT šių metų vasario mėnesį pasitikėjo šeši iš dešimties (59 proc.) šalies gyventojų, o šia tarnyba nepasitikėjo trys iš dešimties (28 proc.). Tai patys geriausi STT vertinimai nuo 2004 metų rugpjūčio mėnesio, kai pradėtas analizuoti pasitikėjimas šia tarnyba.

5 procentiniais punktais pagerėjo Prezidento institucijos ir „Sodros“ vertinimas, 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Valstybės saugumo departamentu, o 3 procentiniais punktais per šį laikotarpį pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Bažnyčia, Lietuvos žiniasklaida bei Seimu.

Kaip parodė 2019 metų vasario mėnesį vykusi apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis institucijomis: Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 90 proc.), Lietuvos kariuomene (73 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (68 proc.), policija (67 proc.), Konstituciniu Teismu (62 proc.), Lietuvos žiniasklaida (62 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Lietuvos banku (61 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (59 proc.) ir „Sodra“ (58 proc.). Be šių 12 institucijų, kuriomis pasitiki šeši iš dešimties ir daugiau apklaustų gyventojų, dar yra 4 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima: tai savivaldybės (51 proc.), Valstybės kontrolė (49 proc.), komerciniai bankai (41 proc.) ir profsąjungos (41 proc.).

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.15; 06:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį (lapkričio 11-ąją) dalyvavo kartą per ketverius metus vykstančiame Visuotiniame teisėjų susirinkime, kuris yra aukščiausia teismų savivaldos institucija. 

Kreipdamasi į šalies teisėjus Prezidentė pabrėžė, kad teismų sistemoje įvyko esminis lūžis – tą rodo ir augantis visuomenės pasitikėjimas teisingumu, ir reikšmingi pokyčiai teismuose.

„Permainos teismų sistemoje įvyko tik patiems teisėjams supratus, kad be principingo požiūrio į savo veiklą neįmanoma susigrąžinti žmonių pasitikėjimo. Iš uždaro klano teisėjai tapo atvira ir skaidria bendruomene, į kurią lygiuojasi ir teisėsaugos institucijos. Teisėjų bendruomenė tampa nepakanti korupcijai, aplaidžiam kolegų darbui, teisėjo vardo žeminimui. Teisingumo užtikrinimui svarbu ne tik įstatymo raidė, bet ir aukšta teisėjų moralė, etika, žmogiškumas“, – sako Prezidentė.

Teismų sistemos skaidrumas ir veiklos tobulinimas nuo pirmosios kadencijos pradžios yra vienas svarbiausių Prezidentės prioritetų. Per šį laiką teismų sistema atsinaujino, tapo atviresnė ir skaidresnė, buvo padidinti teisėjų reputacijos ir kompetencijos reikalavimai, teismai dirba efektyviau. Per pastaruosius 7 metus pasikeitė net 80 proc. teismų vadovų, į sistemą atėjo daugiau negu 25 proc. naujų teisėjų. Teisėjų korpuso atnaujinimo laukia Aukščiausiasis ir Apeliacinis teismai.

Taip pat buvo gerokai pakelta teisėjų reputacijos kartelė – už teisėjo vardo pažeminimą nuo 2009 metų buvo atleista 19 teisėjų, kai iki tol per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį tokių teisėjų buvo atleista 14.

Pati Prezidentė yra inicijavusi daug įstatymų pakeitimų, kurie reikšmingai prisidėjo prie teismų sistemos tobulinimo, atvirumo, kokybiškesnio ir spartesnio teisingumo vykdymo. Prezidentės iniciatyva pakeitus Teismų įstatymą, visuomenės atstovai buvo įtraukti į drausmės bylų nagrinėjimą. Patobulinus teisėjų atrankos kriterijus ir sustiprinus Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos veiklą teisėjų skyrimo procesas tapo ne tik spartesnis, bet ir kokybiškesnis – teisėjo karjerą dabar lemia kompetencija, o ne formalūs darbo stažo reikalavimai.

Svarbus žingsnis efektyvesniam teisingumo vykdymui buvo žengtas 2013 metais prasidėjus teismų reformai, kuri sujungė didžiųjų miestų apylinkių teismus. Tolesnis šios reformos etapas leis paspartinti bylų nagrinėjimą, suvienodinti teisėjų darbo krūvį, sumažinti administravimo išlaidas.

Taip pat teismai tapo modernesni – įvestas elektroninis bylų skirstymas, privalomais tapę teismo posėdžių garso įrašai įpareigojo teisėjus elgtis pagarbiai ir etiškai teismo posėdžių metu. Teismai tampa patogesni žmonėms – teismams dokumentus galima pateikti neišeinant iš namų, elektroninėje erdvėje susipažinti su bylų medžiaga, gauti informaciją apie įvykius bylose trumpąja telefonine žinute.

Paspartėjo ir bylų nagrinėjimas – pavyzdžiui, pagal civilinių bylų nagrinėjimo terminus ir atvirumą visuomenei Lietuvos teismai yra vieni pirmaujančių Europos Sąjungoje. Baudžiamosiose bylose Prezidentės iniciatyva buvo apribota pertraukų trukmė, kas užkirto kelią bylų vilkinimui. Siekiant užtikrinti nešališkumą, įtvirtintas kolegialus skundų dėl suėmimo nagrinėjimas. Griežti profesionalumo reikalavimai, efektyvesnis teisingumo vykdymas davė savo rezultatų-pagal visuomenės apklausas pirmą kartą po daug metų pasitikinčių teismais žmonių yra daugiau nei nepasitikinčių.

Prezidentė pabrėžia, kad apsivaliusi ir atsinaujinusi teismų sistema turi toliau tęsti reformas, užtikrinti garbingą ir profesionalų teisingumo vykdymą, kelti aukščiausios reputacijos reikalavimus. Prezidentė palinkėjo visiems teisėjams išsirinkti atsakingai dirbsiančią Teisėjų tarybą ir pateisinti žmonių lūkesčius, laikytis principingo požiūrio į kolegų elgesį ir darbą.

Šiuo metu šalyje teisingumą vykdo beveik 800 teisėjų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.11.12; 02:28

bikulcius

Teisė yra valstybės karkasas, griaučiai. Pasitikėjimą valstybe, jos santvarka, valdžia lemia jos teisėtvarka, teisėsauga. Lietuvoje pasitikėjimas teisėtvarka ir teisėsauga yra tragiškai mažas ir toliau sparčiai mažėja.

Paskutiniai tyrimų duomenys liudija, kad per vieną – birželio – mėnesį pasitikėjimas prokuratūra sumažėjo nuo 18,6 iki 14,5 proc., o teismais – nuo 17,3 iki 15,5 proc.

Pasitikėjimas Lietuvos Seimu, kuris leidžia įstatymus ir organizuoja jų vykdymą, smuko nuo keliolikos iki 8,5 proc. Tai yra liudijimas, kad valdžių nužmogėjimas yra katastrofiškas. Net valstybinių švenčių proga girdime viešą nuoskaudą: „Ne už tokią Lietuvą kovojome“.

Bolševikai, kalbant be apylankų, buvo banditų šutvė. Jie, veikdami banditiniais metodais, apgaule ir smurtu užgrobusi valdžią, atėmė visos šalies žmonių turtą ir 70 metų SSRS, 50 metų Lietuvoje jį valdė kaip savo. Bolševikai sukurpė uzurpatoriams palankią teisę ir sukomplektavo teisės vykdytojus bei juos apmokė, kaip reikia vykdyti uzurpatorių valią ir užtikrinti klano viešpatavimą šalyje.

Continue reading „Teisėtvarkoje ir teisėsaugoje išvešėjusio puvinio kosmetinėmis priemonėmis pašalinti neįmanoma“