Vokietijos vyriausybė nesiderės su Graikija dėl reparacijų už Vokietijos per abu pasaulinius karus padarytus nuostolius. Užsienio reikalų ministerija penktadienį Graikijos ambasadoriui Theodorosui Daskaroliui įteikė diplomatinę notą, kuria formaliai atmetamas atitinkamas Atėnų raginimas.
 
„Vyriausybės teisinė pozicija šiuo klausimu nepasikeitė: reparacijų klausimas yra galutinai išspręstas“, – agentūrai dpa sakė ministerijos atstovas.
 
Birželio pradžioje Graikija žodine nota oficialiai paragino Vokietiją pradėti derybas dėl reparacijų. Imtis šio žingsnio Graikijos vyriausybę, tada dar vadovaujamą Alexio Tsipro, paragino parlamentas. Parlamento komitetas per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos padarytus nuostolius įvertino 289 mlrd. eurų suma. Į ją įtraukta ir priverstinė paskola, kurią Graikija per karą turėjo suteiki nacistinei Vokietijai.
 
Naujasis Graikijos premjeras Kyriakosas Mitsotakis pritarė šiam reikalavimui. „Mes tikimės pozityvios reakcijos“, – sakė jis rugpjūčio gale per prisistatymo vizitą Berlyne.
 
Berlynas mano, kad šis klausimas išspręstas sutartimi „Du plius keturi“ dėl Vokietijos suvienijimo padarinių užsienio politikai. Tiesa, šioje sutartyje, kurią pasirašė Vokietijos Federacinė Respublika, Vokietijos Demokratinė Respublika ir JAV, Sovietų Sąjunga, Prancūzija bei Didžioji Britanija, apie reparacijas aiškiai neužsimenama.
 
Be to, daug nacistinės Vokietijos užpultų ir okupuotų šalių, kaip Graikija ir Lenkija, derybose nedalyvavo.
 
Reparacijų iš Vokietijos reikalauja ir Lenkija.

Vyriausybė pritarė siūlymui suteikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRAI) iki 420 mln. eurų paskolą.

Siūlymą Vyriausybei teikė Finansų ministerija, atsižvelgdama į SODROS prašymą. 288,5 mln. eurų iš prašomos sumos bus panaudoti ankstesnių paskolų, kurias SODRAI reikia grąžinti 2016 metais, refinansavimui, o iki 131,5 mln. eurų bus skirta šių metų SODROS pinigų srautams subalansuoti: užsitikrinti lėšas, reikalingas mokėti senatvės pensijas, motinystės, tėvystės, ligos, nedarbo pašalpas ir kitas išmokas.

Continue reading „Vyriausybė suteikė paskolą SODRAI”

jankevicine_aldona_birute

Iki šiol mus laikė kvailiais. Jei asmuo patiki savo pinigus bankui, jam pasiūloma 0,5-1 proc. metinių palūkanų.

Tuo tarpu bankininkai, neįdėję nė mažiausių pastangų pinigų uždirbimui, skolindami svetimus pinigus uždirba šimtus ir tūkstančius procentų lupikaudami. Jie dirba dangoraižiuose, pastatytuose už mūsų uždirbtus pinigus,  gauna didžiausius atlyginimus, išsidalina pelną, kurį uždirba visi. Jie gi nieko nedirba ir dirbti nemoka, jie moka skaičiuoti mūsų pinigus ir mums patiems juos skolinti – tik jau už dešimteriopai didesnes palūkanas.

Lietuvos situacija yra apverktina dėl to, kad Lietuvos piliečiai, turėdami pakankamai pinigų, maitina užsienio bankus. Šiuo metu apie 32 mlrd. litų yra išvežti ir naudojami užsienio ekonomikų kėlimui. Nejaugi mes patys, lietuviai, savo pinigų net paskolinti, investuoti nemokame?

Continue reading „Vardas – absoliutus blogis”

money_jurgis

“Moment Credit” gimtadienis – šventė ir mums, ir mūsų klientams. Mums – jau 3 metai! Per trejus metus momentiniu kreditu jau pasinaudojo daugiau kaip 27 tūkstančiai klientų… Tokio turinio  laiškus pastarosiomis dienomis savo pašto dėžutėse randa vilniečiai.

Na, o gimtadienio proga, suprantama, geradarė firma  žada  visokių malonių dovanų ir kviečia apsilankyti “jaukiame savo skyriuje”.  Mat „ Moment Credit“ – tai ne koks žiaurus skandinavų bankas, šiais laikais nenorintis dalinti kreditus ne tik verslui, bet ir eiliniam krizės prispaustam piliečiui.

Continue reading „Greitas kreditas – greitas ir krachas”