Joe Bidenas. Populiarumas išaugo. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė „apgavikišką“ Rusijos pareiškimą, kad ji aneksavo keturis Ukrainos regionus, ir sakė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę.
„Jungtinės Valstijos smerkia šiandieninį apgavikišką Rusijos bandymą aneksuoti suverenią Ukrainos teritoriją. Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, pamina Jungtinių Tautų chartiją ir rodo nepagarbą taikioms tautoms visame pasaulyje“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
„Jungtinės Valstijos visada gerbs tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas susigrąžinti savo teritorijos kontrolę, stiprindami jos pozicijas kariniu ir diplomatiniu būdu, įskaitant 1,1 mlrd. dolerių vertės papildomą saugumo pagalbą, apie kurią JAV paskelbė šią savaitę“, – sakė J. Bidenas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). NATO penktadienį pasmerkė Rusijos įvykdytą keturių Ukrainos regionų aneksiją ir perspėjo Maskvą dėl „sunkių pasekmių“, jei ji panaudos branduolinius ginklus kare prieš Kyjivą.
„Šis teritorijų užgrobimas yra neteisėtas. NATO sąjungininkės nepripažįsta ir nepripažins nė vienos iš šių teritorijų Rusijos dalimi“, – pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas po prezidento Vladimiro Putino pareiškimo.
J. Stoltenbergas išliko santūrus ir nepareiškė savo nuomonės dėl Ukrainos paskelbto noro pagreitinta tvarka prisijungti prie Vakarų aljanso, primindamas, kad sprendimui dėl narystės NATO reikia visų 30 sąjungininkių sutarimo, ir ragindamas sutelkti dėmesį į pagalbą Kyjivo karo veiksmams.
Dmytro Firtash. Vikipedija nuotr.
Kyjivas, birželio 7 d. (AFP-ELTA). Apie 800 civilių gyventojų yra pasislėpę chemijos gamykloje strategiškai svarbiame Ukrainos rytiniame Sjeverodonecko mieste, sakė Dmytro Firtašo, kurio bendrovei priklauso gamykla, advokatas.
„Apie 800 civilių gyventojų rado prieglobstį chemijos gamyklos „Azot“, priklausančios Dmytro Firtašo įmonei „Group DF“, bunkeriuose“, – teigė amerikiečių advokatas Lanny J. Davisas bendrovės interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariai, siekdami užimti rytų Ukrainą, stengėsi perimti šio svarbaus miesto kontrolę.
„Tarp šių 800 civilių yra apie 200 iš 3 000 gamyklos darbuotojų ir maždaug 600 Sjeverodonecko miesto gyventojų“, – pridūrė jis.
Darbuotojai liko gamykloje, bandydami „apsaugoti“ likusią „labai sprogių gamyklos cheminių medžiagų“ dalį, sakoma pareiškime.
Ukrainos prezidentūra, į kurią kreipėsi AFP, iki dienos pabaigos šios informacijos nepatvirtino.
Maskva kiek anksčiau antradienį paskelbė, kad „visiškai išlaisvino“ Sjeverodonecko gyvenamuosius rajonus, po to, kai pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių kariai „laikosi“ savo pozicijose.
57 metų Dmytro Firtašas, vienas turtingiausių Ukrainos piliečių, yra artimas buvusio prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sąjungininkas.
2021 metų birželį V. Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo magnatui buvo įvestos sankcijos, įskaitant jo turto įšaldymą ir licencijų iš jo įmonių atėmimą, apkaltinus jį titano gaminių pardavimu Rusijos karinėms bendrovėms.
Nepaisant to, vasario pabaigoje D. Firtašas pasmerkė Rusijos invaziją ir kartu su prezidento administracija padėjo sukurti visą parą veikiantį televizijos naujienų tinklą.
„Šis karas yra visiškai nereikalingas ir jokiu būdu negali būti pateisinamas“, – sakoma antradienį paskelbtame jo pareiškime.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį pasmerkė tai, ką jis pavadino „kraujo ir ašarų upėmis“, plūstančiomis Ukrainoje po Rusijos invazijos, ir reikalavo sukurti humanitarinius koridorius pabėgėliams.
„Ukrainoje liejasi kraujo ir ašarų upės. Tai ne tik karinė operacija, bet ir karas, sėjantis mirtį, sunaikinimą ir kančias“, – sakė pontifikas.
Talinas, gruodžio 1 d. (ELTA). Kinijos ambasada Taline griežtai pasmerkė dviejų Estijos parlamentarų vizitą į Taivaną.
Riigikogu deputatai Jüris Jaansonas ir Madis Millingas iš Reformų partijos lankosi Taivane kartu su Lietuvos ir Latvijos parlamentarais.
„Jie ne tik susitiko su Taivano regiono lyderiais, bet ir pasiūlė, kad Estija atsargiai, „žingsnis po žingsnio“, artėtų prie Taivano pripažinimo, taip pat prie vadinamosios Taivano atstovybės atidarymo Estijoje, – sakoma Kinijos ambasados pareiškime, kurį cituoja portalas ERR. – Šie nederami žodžiai ir poelgiai yra šiurkštus kišimasis į KLR vidaus reikalus, pakerta Kinijos suverenitetą ir teritorijos vientisumą, prieštarauja Estijos skelbiamai vienos Kinijos politikai, daro žalą Kinijos ir Estijos santykiams. Kinija tai griežtai smerkia“.
Anksčiau šią savaitę Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pareiškė, kad šiuo metu neplanuojama atidaryti Taivano atstovybės Taline.
„Estija savo santykiuose su Taivanu visada laikėsi vienos Kinijos politikos ir šiuo metu neketina jos keisti“, – pabrėžė URM vadovė.
