Nelegaliai kirtę Lietuvos sieną. ELTA nuotr.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigia, kad buvusių Kybartų pataisos namų patalpose artimiausiu metu ketinama apgyvendinti daugiau kaip 700 neteisėtų migrantų, šiuo metu apgyvendintų Rūdninkuose įrengtame palapinių miestelyje.
„Planuojame artimiausiu metu apgyvendinti čia neteisėtus migrantus, kurie šiuo metu gyvena Rūdninkuose, palapinėse, siekiant užtikrinti tinkamesnes gyvenamo sąlygas“, – žurnalistams Kybartuose pirmadienį teigė V. Dmitrijevas.
„Žinoma, kartu dėliojamės tam tikrą plėtrą, modulinius namelius planuojame čia atvežti. Žiūrėsime, kokie apgyvendinimo poreikiai ir, matyt, tie sprendimai bus įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Viceministro teigimu, buvusių Kybartų pataisos namų patalpose ketinama apgyvendinti per 700 neteisėtų migrantų, t.y. visus Rūdininkuose įrengtos stovyklos gyventojus.
„Mes jau kiekvieną savaitę jaučiame, kad orai vėsta ir tas noras perkelti į geresnes sąlygas ir mūsų pačių buvo siekiant žmonėms užtikrinti didesnę gerovę. Tai iš mūsų pusės procesą spartinome bendradarbiaudami su kitomis institucijomis“, – sakė V. Dmitrijevas.
„Aš manau, kad Rūdininkai nebuvo visiškai tinkama vieta. Daug teko rūpintis tokiais buitiniais dalykais: šlapiais drabužiais, šilto maisto tiekimu, tai problemų ten nuolat kildavo“, – taip pat akcentavo jis.
V. Dmitrijevas teigė, kad VSAT perduotoms buvusių Kybartų pataisos namų patalpoms kol kas planuojamos minimalios investicijos.
„Planuojame minimalias investicijas. Siejant su šildymo sistemos didesne priežiūra, šilto vandens tiekimu, tos investicijos pastaruoju metu nebus didelės, bet ateityje žiūrėsime, matyt, kokie bus poreikiai. Aš manau, kad keliasdešimt tūkstančių per mėnesį, ne daugiau papildomai reiks investuoti“, – sakė V. Dmitrijevas.
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos informuoja, kad Alytaus pataisos namų atvirojoje kolonijoje vasario 21 dienos vakarinio nuteistųjų patikrinimo metu nustatyta, jog nėra nuteistojo Sauliaus Jurgaičio, gimusio 1985 m. Įtariama, kad jis savarankiškai pasišalino iš pataisos namų teritorijos.
Paskutinį kartą Alytaus pataisos namų pareigūnai S. Jurgaitį matė įstaigoje vasario 21 d., apie 16.15 val. Atvirosiose kolonijose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose ir nėra griežtai saugomi, tik prižiūrimi.
Apie nuteistojo pasišalinimą informuoti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Dainius Sinkevičius ir jo knyga „Pravieniškių mafija”. Andriaus Ufarto (delfi) nuotr.
Netelpa į jokius sveiko proto rėmus. Taip žurnalistas Dainius Sinkevičius, kurio knyga „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“ jau kitą savaitę pasirodys knygynuose, apibūdina nuo sovietmečio Lietuvos kalėjimuose nesiliaujančius baisumus.
„Norėjosi kuo autentiškiau atskleisti realybę, kuri daugelį metų buvo slepiama nuo visų – ir nuo nuteistiesiems artimų žmonių, ir nuo niekaip nesusijusių su nusikalstamu pasauliu“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė pataisos namų užkulisius atskleidęs ir taip visą Lietuvos kalėjimų sistemą sudrebinęs naujienų portalo Delfi.lt specialusis korespondentas.
D. Sinkevičius knygoje aprašo tikrovę, kurios daugelis nenorėtų matyti: ne tik pateikia necenzūruotų kalėjimo „bachūrų“, „dūchų“ ir „gaidžių“ liudijimų apie kruviną kovą dėl autoriteto, kalinių luošinimus, prekybą narkotikais, draugystę su pareigūnais, santykius su pramogų pasaulio atstovėmis, bet ir atskleidžia nuo visuomenės nuslėptus nusikaltimus.
„Realybė, kurią pamačiau, buvo tokia baisi, kad net nereikėjo tirštinti jos spalvų. Labai atsakingai sakau – visus tuos metus nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mūsų valdžia nepadarė nieko, kad bent kiek pasikeistų ne tik nuteistieji, bet ir juos prižiūrėti turintys pareigūnai“, – Eltai sakė greit pasirodysiančios knygos autorius.
– Nerašyti zonos įstatymai – kokie jie?
– Pravieniškių pataisos namuose nuteistieji laikėsi subkultūros, žalojo ir prievartavo turtą iš nuteistųjų, susijusių su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis.
Įsivaizduokite, dėl nesunkaus nusikaltimo pirmą kartą į pataisos namus patenka nuteistasis – jis neturi jokio pasirinkimo ir privalo paklusti ne administracijai, o kaliniams. Nepaklusi, būsi suluošintas, pažemintas iki žemiausių kastų ir vadinamiesiems „bachūrams“ turėsi gaminti valgyti, tvarkyti lovas, atlikti kitus darbus.
Visi turėjo vadovautis aukščiausios kastos nuteistųjų nerašytomis taisyklėmis – net pareigūnai. O tai – dar baisiau: vietoj to, kad sutramdytų siautėjančius nuteistuosius, jie toleruodavo čia egzistuojančią tvarką.
Situacija buvo tokia apgailėtina, kad net karantino patalpose, į kurias atvežti į įkalinimo įstaigą pirmiausiai yra uždaromi nuteistieji, ant sienos buvo pakabintas direktoriaus įsakymas, kuriame smulkiai išdėstyta, kas yra kalėjimo subkultūra ir kaip reikia elgtis zonoje.
– Ką pasakytum apie nuteistuosius, kurie su Tavimi kalbėjo?
– Susitikau su daugybe jų – ir buvusių, ir esamų nuteistųjų. Daugelis iki šiol yra psichologiškai sugniuždyti. Nors jau ne vienerius metus laisvėje, kone kasdien prisimena tai, ką patyrė pataisos namuose.
Atvirai sakant, kiekvieno nuteistojo istorija yra verta atskiros knygos – ne tik dėl to, kodėl jie atsidūrė pataisos namuose, bet ir kaip juose kovojo dėl išlikimo, išėję į laisvę bandė pamiršti tai, ką patyrė. Bet kaip pamiršti, kai tavo atmintyje tik slogūs prisiminimai?
Neseniai susitikau su vienu nuteistuoju iš nedidelio Lietuvos miestelio – pataisos namuose jis ne tik buvo žalojamas, bet ir seksualiai prievartaujamas, o kai pasiskundė pareigūnams, šie jį privertė parašyti pareiškimą, kad niekam neturi pretenzijų, pats lenda prie kalinių ir siūlo seksualines paslaugas.
– Čia viena realybės nelaisvėje pusėje, o kita?
– Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nuteistųjų, kuriems kalėjimas lyg namai, kuriuose gyvena daug bičiulių. Jie net nejaučia diskomforto, kad patenka į zoną. Ir tai yra baisiausia – kalėjimų sistemos darbuotojai teigia dedą visas pastangas, kad nuteistieji įkalinimo įstaigoje įvertintų savo klaidas ir iš jų pasimokytų, tačiau tai tėra popieriuje parašyti žodžiai.
– Ko reikėtų, kad situacija keistųsi?
– Netvarka tęsis, kol visi be išimties nuteistieji nebus uždaryti į kamerinio režimo patalpas po du tris, taip užkertant galimybę bendrauti su kitais kaliniais.
Reikia pakeisti ir pareigūnus – daugelis jų dirba po keliolika ar net keliasdešimt metų, su nuteistaisiais yra susigyvenę, bendrauja subkultūros žargonu.
Taip neturi būti – kaip nuteistasis gerbs prižiūrėtoją, jeigu iš jo lūpų sklinda keiksmažodžiai, kalinių žargonas? Nesakau, kad visi pareigūnai blogi – tikrai yra pasišventusių darbui, bandančių keisti sistemą, bet ne veltui sakoma, kad vienas lauke – ne karys.
Kita vertus, reikia suprasti ir pareigūnus – juk dalis nuteistųjų yra neprognozuojami, pripažįstantys tik savo nerašytas taisykles, ir net neketinantys paklusti prižiūrėtojams. Šiems tikrai nelengva – sulaukia ir grasinimų, yra užpuolami, sužalojami.
Nuteistieji net nebijo pasakyti, kad turi draugų laisvėje, kurie bet kuriuo metu gali susidoroti su pareigūno šeima. Jiems baisu, juk pareigūnai irgi yra žmonės.
– Kur, Tavo nuomone, slypi problema ir kokia Teisingumo ministerijos atsakomybė už tai?
– Naujasis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, kuris yra atsakingas už kalėjimų sistemą, bando keisti situaciją įkalinimo įstaigose. Tikiu, kad norai nuoširdūs, tačiau jį supa ilgamečiai sistemos darbuotojai, kurie vis dar nenori naujovių. Todėl ir ministras neišvengia klaidų.
Manau, E. Jankevičiui reikėtų labiau pasitikėti savimi, nebijoti priimti drąsių sprendimų, prieš tai pasitarus su nuteistuosius atstovaujančiomis organizacijomis.
Pavyzdžiui, nuteistieji dabar paskelbę bado akcijas. Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija neketina kaliniams nusileisti ir laikysis naujosios tvarkos. Neslėpsiu, mane šiek tiek nustebino mūsų valdžios sprendimas priimti naująsias taisykles, pagal kurias iš nuteistųjų dienos metu atimami čiužiniai, pakeista vaisių ir daržovių įsigijimo tvarka.
Kodėl visi kaliniai turi kentėti dėl to, kad pareigūnai nesusitvarko su toleruojančiais subkultūrą, ir tik dėl akių bado akcijoje dalyvaujančiais nuteistaisiais?
Juk ne visi pataisos namuose gali nueiti apsipirkti parduotuvėje. Didelei daliai kalėjimo valgyklos maistas – vienintelis maitinimosi šaltinis.
– Kas atsakingas už įkalinimo įstaigų realybę, kurią savo knygoje be pagražinimų aprašei?
– Dėl to, kas vyko ir tebevyksta visuose Lietuvos pataisos namuose, kalta mūsų valdžia – ji nieko nedarė, akivaizdžiai siekdama savanaudiškų tikslų.
Kalėjimų pertvarka tikrai nepelnysi daugiau rinkėjų balsų, bet sistemą vis tiek reikės sutvarkyti – Lietuva kasmet nuteistiesiems dėl blogų kalinimo sąlygų ir kitų pažeidimų nelaisvėje sumoka šimtus tūkstančių eurų. Jeigu visi šie pinigai būtų skirti naujiems kalėjimas statyti, neabejoju, Lietuvoje būtų įrengti geriausi pasaulyje pataisos namai.
Aišku, kalėjimas – ne sanatorija, nuteistieji turi suprasti, kodėl pateko už grotų, tačiau jiems turi būti taikomos įvairios resocializacijos programos, padedama atsitiesti, su jais turi būti elgiamasi ne kaip su gyvuliais. Tada ir kaliniai su pareigūnais kitaip elgsis.
– Kam skiri šitą knygą?
– Aprašytos istorijos – viena už kitą baisesnės. Tai tikrai tik stiprių nervų žmonėms. Bet tikiu, kad knygą perskaitę nuteistųjų artimieji taip pat suras atsakymų į klausimus, kurie juos kamuodavo. Tačiau tai nebus malonūs atsakymai.
***
360 puslapių D. Sinkevičiaus knygoje „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“ pateikiamos iki šiol niekur neskelbtos garsių kalinių išpažintys – šie prabilo ne tik apie tai, kaip jų gyvenimą paveikė „Pravieniškių mafijos“ skandalas, bet ir atskleidė, kodėl įvykdė baisius nusikaltimus, dėl kurių yra įkalinti.
Apie tai, ką patiria prižiūrėdami pavojingus nusikaltėlius, pasakojo ir pataisos namų darbuotojai, kurie dėl to sulaukė nemalonumų.
Knygoje taip pat – istorijos apie pramogų pasaulio atstoves ir jų mylimuosius, kurie dėl valdžios zonoje net buvo pasiryžę įvykdyti pačius sunkiausius nusikaltimus, o pataisos namų vadovybė pavojingų nusikaltėlių daromus nusikaltimus dangstė – tuo metu, kai buvo terorizuojami ir net žudomi nuteistieji, netvarka įkalinimo įstaigoje buvo slepiama prisidengiant vienu itin garsiu televizijos dainų projektu.
Pravieniškių mafija – daugiau kaip šešerius metus pataisos namuose veikęs itin pavojingas nusikalstamas susivienijimas, kurį sudarė teisėsaugai gerai žinomi organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys.
Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.
Pasakodamas šiurpą keliančius įvykius pataisos namuose, autorius nevengia kritikos teisėsaugos pareigūnams, kurie metų metus nesugebėjo sutramdyti zonai vadovavusių nusikaltėlių, ir atskleidžia, kokį pragarą turi ištverti pirmą kartą už grotų patekę nuteistieji, ką jie išgyvena išėję į laisvę.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį lankydamasis Marijampolės pataisos namuose, su pataisos namų vadovybe ir teisingumo ministerijos viceministru Raimondu Bakšiu aptarė, kaip keičiasi šie pataisos namai ir kokie pokyčiai laukia visos bausmių atlikimo sistemos.
Ministras Pirmininkas pamatė, kokiomis sąlygomis gyvena nuteistieji, jam buvo parodyti konfiskuoti daiktai, papasakota, kaip kovojama su narkomanijos problema, kaip į pataisos namų teritoriją patenka uždrausti daiktai ir kiek už juos mokama.
Ministro Pirmininko teigimu, dabartinė situacija šalies pataisų namuose reikalauja pokyčių.
„Kai kuriose laisvės atėmimo įstaigose susidaro įspūdis, kad nuo sovietmečio pažengta labai nedaug. Tiek kalbant apie bendrabutinę bausmių atlikimo sistemą, kai vienoje patalpoje bausmę atlieka keliolika žmonių, tiek kalbant apie administracijos santykius su nuteistaisiais“, – sakė S. Skvernelis.
Anot Premjero, bus bandoma mažinti nuteistųjų skaičių kamerose, o pačius nuteistuosius – socializuoti ir palaipsniui ruošti grįžimui į laisvę.
„Puikiai suprantu, kad turime pereiti prie kamerinės bausmių atlikimo sistemos, kai nuteistieji kamerose sėdi po tris ar keturis. Marijampolės pataisos namuose jau atsirado toks korpusas. Taip pat pataisos namų funkcija turi būti socializuoti žmogų ir paruošti jį grįžimui į laisvę. Tai negali būti naujų nusikaltimų darymo mokykla“, – teigė jis.
Marijampolėje nemaža problema vis dar išlieka uždraustų daiktų „šaudymas“ per pataisos namus juosiančias tvoras. Didžioji dalis pataisos namų teritorijos yra pramoninė zona, kurioje vyksta metalo apdirbimo darbai.
Ne išimtis ir narkotinės medžiagos – jos įsinešamos lankytojų kūno ertmėse. Dalis tokių siuntinių randama, bet neturint operatyvinės informacijos visų lankytojų kūno ertmės tikrinamos nėra. Nors kiekvienas lankytojas tikrinamas metalo detektoriumi, į pataisos namus patenka ir mobilūs telefonai.
