patarėja užsienio politikos klausimais

Jei Kinija išgirs Lietuvos žinią, kad Lietuva linkusi bendradarbiauti, Vilniaus ir Pekino santykius galima normalizuoti, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė.

 

„Lietuva ir konflikto įkarštyje (Kinijai pritaikius spaudimo priemones Vilniuje įsteigus Taivaniečių atstovybę 2021 m. pabaigoje – ELTA) sakė, kad nenori diplomatinių santykių nutraukimo, nenori išsiųsti ambasadoriaus namo, kad nori toriau tęsti abiem pusėms priimtiną bendradarbiavimą. Tai jei šį mūsų šauksmą Kinija išgirs, manau, bus galima santykius normalizuoti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

 

Anot jos, palaikyti draugiškus santykius, „nesusipykti“ su antrąja pasaulio ekonomika siekia Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos sąjungininkai.

„Jei pažiūrėtume į kitas mūsų sąjungininkes, ES šalis, neatrodo, kad noras būtų su Kinija susipykti, neprekiauti. Jei imtume teisinį, bendresnį, europinį kontekstą, stengiamasi palaikyti tuos minimalius prekybinius santykius“, – teigė A. Skaisgirytė, pripažinusi, jog santykius su Pekinu reiktų vertinti atsargiai.

 

„Pasigirsta vis daugiau įspėjimų dėl galimo nedraugiško požiūrio, kurį patyrė Lietuva, to ekonominio spaudimo. Tam tikro atsargumo turbūt čia irgi turėtų būti“, – kalbėjo prezidento patarėja.

 

 

A. Skaisgirytės teigimu, praėjus metams po Vilniaus ir Pekino konflikto, ekonominis Kinijos spaudimas „niekur nedingo“, o Pasaulio prekybos organizacijoje iškeltos bylos svarstymas dar užtruks.

 

„Matyt, kad metų bėgyje bus daugiau aiškumo“, – teigė G. Nausėdos patarėja.

 

Vis dėlto, Prezidentūros atstovė pažymėjo, kad Lietuvos verslo „persiorientavimas įvyko“ – įmonės sugebėjo prisitaikyti prie pritaikytų prekybos apribojimų, diversifikuoti veiklą bei rasti naujų rinkų.

 

„Labai gerai, kad kinišką produkciją gebame pakeisti, mūsų verslas sėkmingai prisitaikė, sėkmingai ieškodamas naujų rinkų Pietryčių Azijos regione. Galima tik pasveikinti, kad verslininkai pakankamai brandūs, kad šį posūkį galėjo per metus įvykdyti“, – sakė A. Skaisgirytė.

„Verslas sugebėjo persiorientuoti ir tai yra pagrindinė žinutė“, – akcentavo G. Nausėdos komandos narė.

 

A. Skaisgirytė taip vylėsi, kad kiniškas investicijas, „kurios sustojo ir negalėjo ateiti“, pakeis Taivano, o dar geriau – Vakarų sąjungininkų investicijos.

 

Kinija griežtas diplomatines ir ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivano atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas.

 

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija nutraukė lietuviškų prekių importą, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales, o Europos Komisija dėl šių Pekino veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

 

Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.