Jake Sullivanas. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 8 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė perduos Ukrainai kasetinės amunicijos, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos. Tai buvo sunkus sprendimas, tačiau prezidentas Joe Bidenas nusprendė žengti šį žingsnį, penktadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas.
Jis gynė sprendimą. „Mes suprantame, jog kasetiniai šaudmenys kelia riziką, kad dėl nesprogusios amunicijos gali nukentėti civiliai gyventojai. Dėl to atidėliojome sprendimą tiek, kiek galėjome“, – sakė J. Sullivanas.
Ukraina kasetinę amuniciją savo šalyje naudos gynybai, pabrėžė jis. Kasetinius sprogmenis Ukrainoje naudoja ir Rusija. Pasak J. Sullivano, J. Bidenas dėl šio žingsnio konsultavosi su sąjungininkais. „Šiame konflikto etape jokiu metu nepaliksime Ukrainos be apsaugos. Taškas“, – kalbėjo patarėjas.
Ukraina jau seniai reikalauja kasetinės amunicijos. Kasetine amunicija vadinami sprogmenys, kurie detonuoja ore virš taikinio ir paskleidžia daug nedidelių bombelių. Kastinė amunicija prieštaringai vertinama pirmiausiai dėl to, kad daugelis šių bombelių iš karto nesprogsta ir dar ilgai po numetimo gali žudyti ar žaloti žmones ir todėl kelia ypatingą pavojų civiliams gyventojams.
JAV laikomos svarbiausia Ukrainos sąjungininke gynybinėje kovoje su Rusijos invazija. Pentagono duomenimis, JAV nuo karo pradžios 2022 m. vasarį Ukrainai skyrė ar pažadėjo karinės paramos už daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tvirtina, kad ketvirtadienį Baltarusijoje užfiksuotas incidentas, kai šalies priešlėktuvinė gynyba tariamai numušė Ukrainos raketą „S-300“, yra masinės Rusijos raketų atakos pasekmė.
K. Budrio teigimu, Lietuvos institucijoms visos incidento aplinkybės yra žinomos, tačiau dėl saugumo sumetimų Prezidentūra jų nedetalizavo. Visgi, pažymėjo patarėjas, panaši situacija fiksuota lapkritį Lenkijos pasienyje, kai po masinės atakos Vakarų Ukrainoje Pševoduvo kaime nukrito Kyjivo oro gynybos sistemos dalis.
„Aišku yra viena, kad viso to priežastis, kodėl vyksta tam tikri dalykai ir tokie incidentai – tai masinis civilės infrastruktūros Ukrainoje apšaudymas raketomis. Kai tie kariniai veiksmai artėja prie kitų valstybės sienų, incidentų tikimybė auga eksponentiškai. Tą situaciją turėjome su incidentu Lenkijoje, kai buvo infrastruktūra apšaudoma šalies vakaruose. Mes dabar turime infrastruktūrą apšaudytą, kai vyko raketų antskrydis šiaurės vakaruose, tad incidentų tikimybė padidėja“, – Eltai teigė prezidento patarėjas.
Ukrainos valdžia tvirtina, kad Maskva ieško preteksto, kaip tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į karą. K. Budrys neatmeta tokios galimybės, tačiau pastebi, jog Minskas yra pripažintas Rusijos karo Ukrainoje bendrininku. Jis pažymėjo, kad iš Baltarusijos okupantų pajėgos vykdė karinę intervenciją į Ukrainos teritoriją, šalyje vyksta rusų karių mokymai ir paruošimas prieš perkėlimą į frontą ir pan.
„Baltarusijos vaidmuo yra aiškus tiek tarptautinės teisės prasme, kad tai yra bendrininkavimas, vykdant nusikaltimus, tiek politine prasme“, – nurodė K. Budrys.
„Mes turime aibę tų atvejų, kai Baltarusija tiesiogiai bendrininkavo. Šalia to ir amuniciją tiekia, ir ginkluotę tiekia, ir panašiai. Tai bendrininkavo ir tiesiogiai veikė sąsajoje su Rusija. Baltarusijos diktatorius to ir neslepia ir savotišku būdu tuo netgi ir džiaugiasi“, – pastebėjo jis.
Visgi, tiesioginis Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų įsitraukimas į karo veiksmus Ukrainoje ir naujo fronto atidarymas, K. Budrio manymu, esmingai keistų Ukrainos saugumo situaciją.
„Tai iš tikrųjų pakeistų situaciją karine prasme. Tai reikštų, kad mes turime dar vieną potencialų plėtros ir karinių veiksmų židinį. (…) Tai reikštų Ukrainai iššūkį, nes išsiplečia dar labiau fronto linija, dar kitokio pobūdžio pajėgos atsiranda“.
Tačiau, pabrėžė prezidento komandos atstovas, tokiu atveju NATO Aljansas privalėtų „adekvačiai reaguoti ir imtis papildomai kitų priemonių“.
ELTA primena, kad apie galimą raketos nukritimą Baltarusijos teritorijoje pranešta ketvirtadienį. Tada Baltarusijos gynybos ministerija tvirtino, kad Bresto srityje buvo numušta tariamai Ukrainai priklausanti raketa „S-300“. Šalies valstybinė žiniasklaida skelbė, kad raketa esą nukrito tarp 10 val. ir 11 val. ryto – maždaug tuo metu, kai Rusija vykdė naujausią masinį taikių Ukrainos miestų apšaudymą.
Nors Ukrainos oro gynybos pajėgos iš tiesų naudoja tokio modelio raketas ir pasitelkia jas Rusijos laidomiems sviediniams perimti, jų savo arsenale turi ir pati Maskva.
Po šios žinios Ukraina neneigė, kad tai buvo jos raketa, tačiau pabrėžė mananti, jog tai galėjo būti tyčinė Rusijos provokacija, nes Maskva galimai nustatė tokį savo sparnuotųjų raketų maršrutą, kad išprovokuotų jų perėmimą Baltarusijos oro erdvėje.
Kremlius išreiškė „didžiulį nerimą“ dėl Baltarusijos teritorijoje nukritusios raketos.
