Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas imasi svarstyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, kuriomis siūloma numatyti naują pagrindą, uždraudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką iki 5 metų laikotarpiui.
 
Antradienį įstatymo pataisas pateikęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo praplėsti vadinamąją „S. Magnickio nuostatą“ .
 
Parlamentaras siūlo numatyti, kad šalia kitų draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą pagrindų užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu toks užsienietis „aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.“
 
Sprendimus dėl pastarojo pagrindo užsienio reikalų ministro siūlymu priimtų vidaus reikalų ministras.
 
Šiuo metu įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra reglamentuojami pagrindai, kuriais remiantis užsieniečiui yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Toks draudimas taikomas dėl migracijos taisyklių pažeidimo, dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir dėl „S. Magnickio įstatymo“ taisyklių. Šis draudimas taikomas trečiosios šalies piliečiams, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką ir dėl šių priežasčių įtrauktiems į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
 
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas.
 
Pateiktas įstatymo pataisas Seimas ketina toliau svarstyti gegužės 11 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.14; 07:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, ambasadorius Žygimantas Pavilionis, reaguodamas į vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės patvirtintą 30 asmenų, kuriems paskirtos sankcijos dėl Baltarusijos prezidento rinkimų falsifikavimo ir smurto prieš protestuotojus Minske, sąrašą stebisi, kad patvirtintas tik toks dokumentas, nors buvo siūloma „Magnickio įstatymo“ pagrindais sankcijas skirti daugiau nei 100 Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnų.
 
„Nesuprantu, kas vadovauja Lietuvos užsienio politikai? Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)? Kodėl atmestas oficialus Lietuvos diplomatijos vadovo siūlymas į juoduosius sąrašus įtraukti 118 asmenų? Nuo kada mes deriname savo užsienio politiką Baltarusijos atveju su Estija ir Latvija, turėdami didžiausią skaičių baltarusių nevyriausybinių organizacijų ir kitų svečių iš kaimyninės šalies?, – klausė Ž. Pavilionis. – Lietuvos situacija yra išskirtinė ir tai savaime sudaro ne tik galimybes, bet ir poreikį rodyti lyderystę, užsibrėžti maksimalius tikslus, prie kurių turėtų prisiderinti kitos Europos Sąjungos valstybės, o ne mes turėtume derintis prie jų.
 
Lyderystė nėra mažiausio bendro vardiklio paieška. Lyderystė yra sugebėjimas maksimaliai atstovauti baltarusių tautos lūkesčius ir juos nuoširdžiai paremti, o ne bandyti ieškoti įvairių priežasčių ar pasiteisinimų, kodėl negalime to padaryti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.01; 10:50