Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kinijai švenčiant Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ąsias metines, Lietuvoje prie Baltojo tilto būriavosi Tibeto rėmėjai, visuomenininkai, keletas Seimo narių, susirinkusių paminėti komunistinio režimo Kinijoje aukas.
 
Parlamentaras Mantas Adomėnas susirinkusiems Tibeto palaikytojams teigė, kad jam gėda už kitus Seimo narius, kurie dalyvavo Kinijos ambasados Lietuvoje surengtame minėjimui skirtame renginyje.
 
„Čia tikrai nėra ką švęsti, ir man gėda dėl tų kolegų, kurie pasidavė Kinijos vilionėms ir nuėjo vakar su komunistinės Kinijos diplomatais pavalgyti kiniško maisto. Tikiu, kad valstybės atstovai į kitas metines jau neis ir savo dalyvavimu neprisidės prie to tikrai paniekos verto režimo legitimumo“, – teigė M. Adomėnas.
 
Apie 20 protestuotojų Baltojo tilto vietą pasirinko po praeitą savaitę Kinijos ambasados planų surengti šventinį fejerverką, kuris dėl didelio visuomenės pasipiktinimo buvo atšauktas. Pasak M. Adomėno, negalima leisti, kad Kinijos komunistinis režimas atvirai juoktųsi ir kištųsi prie Lietuvos konstitucinių vertybių.
 
„Mes čia susirinkome tam, kad pasakytume, jog čia nėra ką švęsti, ir mes Lietuvoje turėtume daugiau dėmesio skirti savo pačių konstituciniams principams – laisvei, demokratijai. Neleisti, kad mūsų sostinės širdyje per mums brangias šventes, kaip Baltijos kelio metinės, komunistinis, totalitarinis režimas atvirai kištųsi ir juoktųsi iš mūsų įstatymų valdžios ir konstitucinių vertybių. Taigi, džiaugiuosi, kad čia mes esame. Džiaugiuosi, kad mes šitaip minime niekingas metines, kurias galime prilyginti trečiojo reicho įkūrimo metinėms“, – sakė susirinkusiems M. Adomėnas.
 
Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Džiaugiuosi, kad Vilniaus garbė apginta ta prasme, jog čia nebus to fejerverko, čia nebus miniai skirto reginio, kuri švęstų. Tai, kas dabar iš tikrųjų vyksta, yra didžiausias pavojus laisvei, taikai ir demokratijai pasaulyje. Visai neseniai Pekine vyko didžiulis karinis paradas, kur komunistinė Kinija demonstruoja ne tik savo karinę galią, bet ir savo pasiryžimą tą karinę galią panaudoti. Panaudoti karinę galią prieš jau okupuotą Tibetą, kur šiuo metu vykdomas genocidas. Panaudoti tą karinę galią malšinti protestuojančius Honkongo žmones, kurie jau keli mėnesiai nuo pat vasaros pradžios nesiliauja eiti ir kovoti už savo teises“, – sakė parlamentaras.
 
Tuo tarpu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis, užuot šventus komunistinės Kinijos įkūrimo 70-metį, ragino įsteigti Lietuvos atstovybę prekybai ir kultūrai Taivane.
 
Parlamentarai Ž. Pavilionis ir A. Ažubalis teigia, kad Taivanas kartu su Japonija yra dvi demokratijos, teisės viršenybės, žmogaus teisių apsaugos salos visoje Pietryčių Azijoje. Pasak jų, nepaisant to, kad Taivanas negali sau atstovauti tarptautinėse organizacijose, ši šalis neretai savanoriškai prisiima įvairias su žmogaus teisėmis, demokratija, teises viršenybe, tvariu vystymusi susijusias užduotis, todėl galima konstatuoti, kad yra aktyvi tarptautinės bendruomenės narė ir ES partnerė.
 
„Ši valstybė taip pat tampa nauju informacijos ir patirties šaltiniu daugeliui Europos valstybių apie svarbius Pietryčių Azijos regioninio saugumo pokyčius ir pastebimas ar dar tik menkai matomas tendencijas, kurios ateityje gali lemtingai paveikti viso demokratinio pasaulio ateitį. Norėdami išlikti ateities pasaulyje laisva šalis, turime gerai pažinti kylančias grėsmes Pietryčių Azijoje, kurios šiuo metu priartėjo ir prie Europos Sąjungos, taigi, ir Lietuvos sienų. Bendradarbiaudami su Taivanu galėtume pasidalinti ir savo patirtimi strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo, visuomenės įsitraukimo į gynybą ir daugelyje kitų sričių, kuriose bandydami išsaugoti savo pačių ateitį, esame pasiekę gerų rezultatų. Bendri Lietuvos ir Taivano projektai, pritraukiant ES, JAV ar Japonijos dalyvavimą, atvertų Lietuvai globalios veiklos perspektyvas“, – teigė A. Ažubalis.
Žygimantas Pavilionis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Seimo nariai pažymi, kad įsteigta Taivane Lietuvos prekybos ir kultūros atstovybė taip pat sukurtų galimybes moksliniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Taivano universitetų, paskatintų turizmo plėtrą bei kultūrinius mainus.
 
„Lietuva, gerai suprasdama, ką reiškia nuolat saugoti nepriklausomybę ir demokratiją, Taivanui turėtų skirti daugiau paramos. Galime tapti pirmąja Baltijos valstybe, įsteigusia savo atstovybę prekybai ir kultūrai. Klausimas vienas: ar išdrįsime įgyvendinti šį ambicingą uždavinį Pietryčių Azijoje, kartu sukurdami didesnį balansą mūsų valstybės užsienio politikoje?“, – klausė TS-LKD frakcijos nariai Ž. Pavilionis ir A. Ažubalis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.02; 05:00

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Socialinės atskirties Lietuvoje mažinimas, išskirtinis šalies aktyvumas ir lyderystė regione, prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės užsienio politikos krypčių sujungimas, griežta pozicija Rusijos atžvilgiu – tokių tikslų būdamas šalies vadovu užsienio politikoje siektų konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Pasak Ž. Pavilionio, socialinės atskirties mažinimas turi tapti Lietuvos užsienio politikos prioritetu, nes, tvirtino konservatorius, pagrindinės šiuo metu Lietuvai kylančios grėsmės yra šalies viduje, o ne išorėje.

„Pagrindinės grėsmės nėra išorinės. Tai yra skurdas, atskirtis tarp turtingų ir neturtingų, „lotinizacija“, kuri yra milžiniška, ir atskirtis regionuose. Žmogaus pažeminimas, nesugebėjimas suprasti, kad žmogus yra didžiausia vertybė. Pas mus taip pat yra milžiniška gilėjanti atskirtis tarp turtingų ir neturtingų bei tarp regionų – tarp Vilniaus ir ne Vilniaus“, – aiškino Ž. Pavilionis, pridurdamas, kad dabartinė Vyriausybė nededa daug pastangų atskirtims įveikti.

„Įgalinus ir sustiprinus pilietį ir demokratija būtų kokybiškesnė, ir grėsmių būtų mažiau, ir „kolūkių“, ir oligarchų, kurie mus perka ir parduoda, būtų šiek tiek mažiau. Galiausiai Rusija taip pat nežaistų mūsų likimais, o mes pradėtume vis didesnę įtaką regione daryti“, – sakė Ž. Pavilionis.

Apie prezidento postą galvojantis Ž. Pavilionis sakė, kad Lietuva turėtų siekti pagal įvairius ekonominius ir socialinius parametrus priartėti prie labiausiai išsivysčiusių Šiaurės valstybių. Kad tai pasiektų, aiškino politikas, Lietuva turi išnaudoti pasaulio lietuvių tinklą ir vykdyti itin aktyvią ir matomą užsienio politiką regione, Europos Sąjungoje ir NATO.

Vieną iš saugios ir klestinčios Lietuvos kūrimo įrankių Ž. Pavilionis įvardina valstybės užsienio politikos aktyvumą.

Politiko nuomone, aktyvi, ambicinga užsienio politika geriausiai prisidėtų sprendžiant valstybei kylančius iššūkius. Drąsi Lietuvos politika užsienyje, sėdėjimas su pasaulio lyderiais prie vieno stalo, pabrėžė Ž. Pavilionis, turi tapti įrankiu spręsti Lietuvai grėsmę keliančias vidaus problemas.

Konservatorius iškėlė idėją sujungti prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės užsienio politikos strategijas.

Pasak jo, prezidentas V. Adamkus dvi kadencijas buvo itin aktyvus Rytų Europoje ir sustiprino Lietuvos santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Ž. Pavilionis gyrė ir teisingais vadino V. Adamkaus prezidentavimo laikais garsiai deklaruotus Lietuvos užsienio politikos tikslus tapti Rytų Europos regiono lyderiais ir vaidinti vieną svarbiausių vaidmenų demokratizuojant ir prie integracijos į ES artinant Ukrainą, Moldovą, Gruziją, Baltarusiją. Tačiau, pripažino Ž. Pavilionis, ambicingi tikslai Lietuvą įtvirtinti kaip regiono lyderę nebuvo visiškai pamatuoti. Pasak jo, Lietuva tuomet neturėjo pakankamai tvirto ES didžiųjų valstybių užnugario.

Šią situaciją, aiškino konservatorius, ištaisė D. Grybauskaitės vykdytas užsienio politikos kursas glaudinti Lietuvos santykius su įtakingomis ES valstybėmis.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Grybauskaitė mus įtvirtino Europoje, prezidentas Adamkus mus įtvirtino Rytų Europoje ir Amerikoje. Viskam ateina savo laikas. Dabar mes tą užnugarį turime, palaikome gerus santykius su Vokietija ir Prancūzija. Aš manau, kad dabar laikas suvienyti Dalios Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus dimensijas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis, pabrėždamas, kad lyderystės idėją Lietuva jau yra pasiruošusi įgyvendinti.

Politikas taip pat akcentavo, kad Lietuva turėtų aktyviai veikti sujungiant Šiaurės ir Vidurio Europos regionus. Pasak jo, Lietuvai tai sukurtų milžinišką naudą. Be to, Ž. Pavilionio nuomone, niekas kitas, tik Lietuva gali imtis vienytojos vaidmens.

„Be mūsų niekas šio neužbaigto kurti regiono nesuvienys. Tik mes. Tai išskirtinis Lietuvos vaidmuo“, – apie Lietuvos naujas ambicijas užsienio politikoje kalbėjo Ž. Pavilionis.

Santykių su Rusija gairės

Kalbėdamas apie Lietuvos santykius su Rusija Ž. Pavilionis buvo griežtas. Jo nuomone, tiek Lietuva, tiek Vakarai neturi ir ateityje neturėtų vystyti dialogo su dabartiniu Rusijos režimu. Pasak jo, dialogo su Kremliumi iniciatyvos tik gesina visas reformas Rusijos viduje.

„Man tai yra žudikų ir mafijos gauja, kuri žudo savo valstybę ir savo tautą, nekalbant, kad žudo savo kaimynus“, – apie dabartinį Rusijos režimą kalbėjo Ž. Pavilionis.

„Mes neturime palaikyti dialogo su Kremliumi. Mes turime kurti ateitį ir ieškoti visokių galimybių, gal net sukurti visų Vakarų strategiją Rusijos atžvilgiu, kuri tą šalį gal po 50 ar 100 metų padarytų europietišką. Aš tikrai tikiu, kad Rusija ir rusai yra europiečiai, tačiau jiems reikia dar daug pastangų, kad įveiktų savo instinktus, kurie yra sustiprinti KGB sistemos“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Ši Ž. Pavilionio pozicija Rusijos klausimu atspindi daugelio jo atstovaujamos konservatorių partijos nuostatas. Jis ne kartą viešai ir aštriai kritikavo premjerą Saulių Skvernelį, šių metų pradžioje prakalbusį apie būtinybę atnaujinti dialogą su Maskva. Nemažai kritikos iš Ž. Pavilionio susilaukė ir jo bendrapartietis Vygaudas Ušackas, akcentuojantis, kad Lietuvos ir Rusijos dialogas yra ne tik įmanomas, bet ir būtinas, jei vadovaujamasi ES nustatytais bendravimo su Rusija principais. Abu politikus Ž. Pavilionis pavadino „prorusiškais kandidatais“.

Tačiau, politiko nuomone, Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu neturėtų būti pasyvi. Ž. Pavilionio tvirtinimu, Lietuva turi reikiamų ir kol kas neišnaudojamų svertų demokratizuojant Rusiją.

„Mes turime daug priemonių kaip euroatlantinio aljanso nariai, tačiau mes jų nenaudojame, mes juos atitraukiame bijodami Kremliaus. Spausdami jiems rankas, mes nepadedame Rusijai kurti ateities, o mes tą galime padaryti. Vilnius tą gali padaryti“, – aiškino Ž. Pavilionis.

Komentuodamas Lietuvai itin aktualų šalies pasienyje Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės klausimą jis pabrėžė, kad Lietuva turi užimti labai griežtą poziciją. Pasak jo, kol kas Lietuvos valdžia nepakankamai rodė pastangų, kad nesaugiu laikomas projektas būtų sustabdytas. Ž. Pavilionis reiškė pretenzijas valdantiesiems „valstiečiams“ ir jų deleguotam premjerui S. Skverneliui, kad šie, kaip žaliesiems atstovaujanti partija, neišnaudoja visų savo kontaktų.

„Mes nedarome normalaus diplomatinio lobizmo prieš Astravą. Mes nedarome to, S. Skvernelis, nors ir yra „žaliasis“, nepanaudoja savo kontaktų šį monstrą sustabdyti“, – aiškino Ž. Pavilionis.

Pasak jo, Lietuva, spręsdama Astravo AE klausimą, neturėtų leistis į derybas su Minsku. „Santykiai su Baltarusija yra tas pats, kas yra santykiai su Kremliumi. Jie privalo sustabdyti reaktorius. Turi būti iškelta esminė sąlyga Kremliaus statytiniams Baltarusijoje“, – apibendrino Ž. Pavilionis.

Euroatlantiniai santykiai

Save eurooptimistu ir agresyviu Lietuvos nacionalinių interesų Europos Sąjungoje gynėju laikantis Ž. Pavilionis tvirtino palaikąs giliau besiintegruojančios Europos Sąjungos viziją, kurią remia Vokietijos ir Prancūzijos vadovai. Tačiau, akcentavo politikas, Lietuva neturi išsižadėti savo nacionalinių interesų.

Politiko deklaruojamoje Lietuvos užsienio politikos vizijoje veikdama su euroatlantiniais partneriais Lietuva privalo taip pat rodyti išskirtinį aktyvumą. Pasak jo, Vilnius turi būti itin aktyvus bendraujant su ES ir NATO lyderiais ir visada dalyvauti sprendžiant pačius svarbiausius klausimus. Kitu atveju, aiškina Ž. Pavilionis, ne tik nebus pasiekti Lietuvos interesai, tačiau šaliai iškils realūs, valstybę naikinantys pavojai.

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

„Mes turime siekti savo interesų visur ir visose srityse. Apie juos šnekėti turime prie „vipinio“ stalo. Jei mes nuspręsime sėdėti „galiorkoje“, tai mūsų niekas negirdės. Ir mes tapsime patrankų mėsa, kas istoriškai visada baigdavosi labai liūdnai. Mes turime būti su ES lyderiais, nes tokio buvimo su lyderiais mums reikia siekiant spręsti vidaus problemas. Turime aštriai kovoti dėl savo interesų, negalime parduoti jų“, – aiškino Ž. Pavilionis, pabrėždamas, kad šiuo metu bendradarbiavimui su Prancūzija, Vokietija, D. Britanija ir Lenkija yra skiriama per mažai dėmesio ir pinigų. Konservatorius akcentavo, kad tapęs prezidentu ypač daug dėmesio skirtų santykių su D. Britanija ir Izraeliu intensyvinimui.

Kartu Ž. Pavilionis tvirtino, kad Lietuva kylančių JAV ir ES ginčų akivaizdoje negali rinktis palaikyti kurios nors vienos pusės. Politikas akcentavo, kad Lietuvos ateitis priklauso nuo euroatlantinės vienybės, todėl ji ir turi išlikti šalies prioritetu.

„Mes negalime skaldytis. To nori tokios galybės kaip Rusija ir Kinija. Mes (Vakarai.- ELTA) turime įsitvirtinti kaip esminiai, pasauliniai lyderiai, su savo standartais, su savo gyvenimo būdu, investicijomis ir technologijomis. Ir būtent lietuviai, kurių egzistencija priklauso nuo tos vienybės, privalo ją kurti ir būti kartu su lyderiais“, – pabrėžė Ž. Pavilionis. 

Jo nuomone, ir taip tvirti Lietuvos ir JAV santykiai turi dar labiau stiprėti. Politikas akcentavo, kad didesnis JAV karių buvimas Lietuvoje prisidėtų ir prie ekonomikos plėtros ir investicijų pritraukimo.

D. Grybauskaitės užsienio politikos vertinimas

Ž. Pavilionis teigimai įvertino D. Grybauskaitės vykdytą užsienio politiką. Politikas išskyrė prezidentės suformuotus gerus santykius su Vokietijos lydere Angela Merkel bei aktyvų vaidmenį Europos Sąjungoje.

Tačiau, anot jo, D. Grybauskaitė nepakankamai dirbo dėl to, kad Lietuvos santykiai su Lenkija būtų tinkami.

„Aš aktyviau stengčiausi atkurti buvusią strateginę partnerystę“, – pabrėžė Ž. Pavilionis ir sakė pasigendąs asmeninio D. Grybauskaitės vaidmens šioje srityje.

Jis taip pat sukritikavo prezidentės santykius su buvusiu JAV prezidentu Baraku Obama. Kita vertus, Ž. Pavilionis teisino D. Grybauskaitės kritikos sulaukusį sprendimą. Pasak jo, 2010 m. pati atsisakiusi ir tuometį Lietuvos premjerą Andrių Kubilių delegavusi vykti į Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų susitikimą su JAV prezidentu, D. Grybauskaitė turėjo užtektinai priežasčių. Politikas tvirtino, kad B. Obama tuomet nevienareikšmiškai investavo į santykius su Kremliumi.

*****
Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas.

Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.07.19; 08:50

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma įvertinti parlamentaro M. Mackevičiaus elgesį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko Michalo Mackevičiaus elgesį, kuomet jis, anot žiniasklaidos, įsivėlė į konfliktą su aukšto rango Lenkijos politikais ir teisėsauga.

„Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su Lenkijos ambasada Lietuvoje, palaiko diplomatinius ryšius su Lenkija. Tokią Seimo nario ir vienos iš lenkų tautinių mažumų organizacijos vadovo retoriką ir galimai neskaidrią veiklą Lietuvoje derėtų vertinti ne tik kaip neetišką, bet ir kurstančią tautinę nesantaiką“, – teigė vienas iš kreipimosi autorių Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Kreipimesi TS-LKD nariai klausia, ar tokie Seimo nario M. Mackevičius pasisakymai apie mūsų strateginės partnerės Lenkijos atstovę Lietuvoje, ambasadorę Urszulą Doroszewską dera su Seimo nariams keliamais etikos standartais. Taip pat domimasi, ar M. Mackevičiaus pirmininkavimas paramą iš užsienio gaunančios ir galimai neskaidriai ją naudojančios daugiatūkstantinės organizacijos Lietuvos lenkų sąjungai yra suderinamas su Seimo nario statusu ir pareigomis.

Kreipimosi į etikos sargus autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad viešojoje erdvėje portale „Delfi“ pasirodė informacija apie tai, kad parlamentarui M. Mackevičiui, kuris yra ir nevyriausybinės organizacijos Lietuvos lenkų sąjunga pirmininkas, Lenkijos prokuratūra yra pateikusi įtarimus dėl finansinės paramos, kurią Lenkijos Vyriausybė skyrė lenkų bendruomenės palaikymui Lietuvoje, naudojimo ne pagal paskirtį.

Pasak konservatorių, taip pat žiniasklaidoje buvo teigiama, kad M. Mackevičius, kuris per 2018 m. gegužės 2 d. vykusį Lietuvos lenkų sąjungos suvažiavimą perrinktas šios organizacijos pirmininku, dar iki perrinkimo buvo informuotas apie jam pateiktus įtarimus, dėl ko Lenkijos ambasadorė Lietuvoje U. Doroszewska jam pranešė, jog jis negali kandidatuoti į Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko postą. Portale www.zw.lt 2018 m. gegužės 29 d. pasirodė informacija, kurioje nurodoma, kad M. Mackevičius yra gavęs šaukimą iš Lenkijos prokuratūros atvykti į apklausą įtariamojo statusu. Kartu viešojoje erdvėje pažymima, jog atsakydamas į žiniasklaidos atstovų klausimus M. Mackevičius nevengė neetiškų pasisakymų Lenkijos ambasadorei Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.01; 12:12

Užsispyrę ožiai. Slaptai.lt nuotr.

Seimas svarstys diskusijas sukėlusį pasiūlymą nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Valdančiųjų lyderiai pastarąją savaitę pasiūlė referendumo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos 12 straipsniui būtų taikoma išimtis, leidžianti sprendimą referendume dėl nuostatų keitimo priimti su mažesniu rinkimų teisę turinčių piliečių dalyvavimu.

Pasak projekto iniciatorių, nenuleidus kartelės tam, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta, tikėtis sėkmės Lietuvai svarbiame referendume yra nerealu.

Ši premjero Sauliaus Skvernelio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininko Gedimino Kirkilo iniciatyva sukėlė tiek ekspertų abejonių, tiek opozicijoje esančių politikų pasipiktinimą.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šį sumanymą taip pat pavadino nesaugiu. Seimo vadovas trečiadienį būgštavo, kad siūloma pataisa palengvins kelią keisti kitas esmines vertybes Konstitucijoje.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis priekaištavo projekto iniciatoriams, kad šie sprendžiant referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimą elgiasi vienašališkai, manipuliuoja žmonių valia ir siekia sukompromituoti konservatorius.

Savo ruožtu, premjeras trečiadienį tvirtino, kad didžiausius būgštavimus turėtų kelti ne tai, kokias pasekmes turės inicijuojami pokyčiai, bet tai, kad dabartinis reglamentavimas gali padaryti taip, jog referendumas tiesiog neįvyks. Pasak jo, sumanymas keisti referendumo įstatymą yra logiškas.

Valdančiųjų inicijuojami pakeitimai leistų sprendimą privalomajame referendume dėl Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnio laikyti priimtu, jei tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Projekte pažymima, kad likusiems Konstitucijos I skirsnio straipsniams keisti referendumu toliau būtų taikoma šiuo metu galiojanti „griežtesnė“ balsų skaičiavimo tvarka – juos pakeisti būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Dabartiniame referendumo įstatyme rašoma, kad privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, o tam, kad sprendimas referendumu būtų priimtas, reikia daugiau kaip pusės piliečių, turinčių rinkimų teisę, pritarimo.

Tad tam, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės pavyktų, nepakeitus Referendumo įstatymo, reikėtų apie 1,3 mln. piliečių sutikimo.

ELTA primena, kad referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ketinama organizuoti kartu su Prezidento rinkimais 2019 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 08:18

Konservatoriai suvažiavime diskutuoja dėl vizijų Europai ir Lietuvai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai, susirinkę Vilniuje į suvažiavimą, priėmė kelias deklaracijas, apibrėžiančias strateginę partijos laikyseną susiduriant su iššūkiais valstybės viduje ir Europos Sąjungoje.

TS-LKD deklaracija „Tikime Europa“ skelbia, kad Lietuvos nacionalinis interesas ES atžvilgiu yra padaryti viską, kad ir ateityje ES būtų pajėgi atlikti tokį vaidmenį Lietuvos interesų atžvilgiu.

„Savo tikėjimą Europa siekiame paversti mūsų racionaliu indėliu į ES vykstančias diskusijas dėl Europos ateities. Suvokdami svarbiausius Lietuvos nacionalinius interesus ES atžvilgiu – Lietuvos geopolitinio saugumo didinimą, lietuvių tautos išlikimą savo istorinėje Tėvynėje ir spartesnį Lietuvos žmonių ekonominės-socialinės gerovės stiprinimą – formuluojame mūsų principines nuostatas dėl ES ateities“, – sakoma deklaracijoje.

Diskusijoje dėl deklaracijos partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad šiandien atsirandant vis daugiau euroskepticizmo Europoje, Lietuva turi būti koalicijoje už Europos Sąjungą.

„Prieš akis turime vieną svarbiausių dokumentų mūsų partijos laikotarpyje. Šiandien jaučiame grėsmę iš Kremliaus, todėl Europos Sąjunga turi būti vieninga. Aš noriu, kad Lietuva būtų koalicijoje už Europą. Mes nedalyvausime ardant Europą, mes nebūsime Putino pusėje. Mes esame už Europą“, – sakė partijos pirmininkas.

Partijos narys Andrius Kubilius pritarė G. Landsbergiui ir pridūrė, kad norint pasipriešinti Rusijai, Europos Sąjunga turi plėstis, todėl pabrėžė, kad Balkanų šalys reikalingos ES.

„Mes norime platesnės ES, esame už tai, kad Balkanų šalys įstotų į ES“, – pabrėžė A. Kubilius.

Tuo tarpu Mantas Adomėnas tiki, kad Jungtinė Karalystė grįš į ES.

„Šiandien kaip niekada iki šiol turime prisiimti atsakomybę dėl ES ateities. Turime būti už nesuskilusią ES. Aš manau, mes dar pamatysime, kaip į ES sugrįš Jungtinė Karalystė. Europa gyvuos“, – savo prognoze dalinosi M. Adomėnas.

Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad TS-LKD yra vienintelė Lietuvos partija, kuri visuomet palaikė ES idėją.

„Mes esame vienintelė partija, kuri visą laiką rėmė ES. Jeigu mes to netęsime – laimės Kremlius. Arba mes susitelksime, arba mes prarasime laisvą ateitį. Nepamirškime savo misijos ir jos neišduokime“, – skatino partijos narius Ž. Pavilionis.

Deklaracija skelbia, kad narystė ES padeda įgyvendinti svarbiausius Lietuvos interesus – stiprina Lietuvos geopolitinį saugumą ir skatina spartesnį Lietuvos žmonių ekonominės ir socialinės gerovės augimą.

Taip pat deklaracija supažindina su nacionalinėmis grėsmėmis Lietuvai.

„Kita vertus, veikia ir jėgos, priešingos Lietuvos gyvybiniam interesui. Europos vienybės ardymas yra geopolitinis Kremliaus tikslas, kuriam jis pasitelkia daugybę priemonių ir deda neeilines pastangas. Iš Kremliaus sklinda ir klaidinantys, kiršinantys bei nepriimtini teiginiai, neva europietiškumas gresia mūsų savitumui, kalbai, kultūrai, istorija grįstam tautiškumui ir teisei patiems priimti suverenius, unikalia pasaulėjauta ir vertybėmis paremtus sprendimus. Nevieninga Europa – nesaugi ir silpna. Todėl mes turime visokeriopai prisidėti prie Europos vienybės stiprinimo, padėdami atpažinti skaldymo ir kiršinimo strategijas, atremti hibridines grėsmes, konsoliduoti Europos vidaus ir išorės atsparumą“, – sakoma dokumente.

Suvažiavimo metu taip pat vyko „Lietuvos ąžuolų“ apdovanojimai – tradiciškai teikiami bendruomenės žmonėms, siekiant padėkoti ir pagerbti tuos, kurie neteko savo artimųjų 1991-aisiais metais, kuomet vyko esminė Lietuvos kova dėl išlikimo ir laisvės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.12; 19:00

Rusiška agresija

Pirmadienį Vladimiras Putinas inauguruotas ketvirtajai kadencijai Rusijos prezidento poste. Po inauguracijos Kremliaus vadovas kalbėjo, kad per šešerius metus Rusija pasirodys pasaulio mastu esanti stipri, raumeninga žaidėja, remiama galingos kariuomenės ir dedanti visas pastangas, kad pagerintų gyvenimą savo piliečiams Rusijoje.

Tačiau politologai ir politikai abejoja, ar beveik du dešimtmečius Rusijai vadovaujančio V. Putino pažadai yra pagrįsti.

Raumenų rodymas, mano ekspertai, ves tik į didesnę ir Rusijai pražūtingą konfrontaciją su Vakarais. Todėl siekis normalizuoti ir ieškoti kompromisų santykiuose su JAV ir Vakarų Europos valstybėmis gali būti svarbus naujosios V. Putino kadencijos bruožas.

Agresyvi matrioška

Galiausiai svarbesniu ketvirtosios V. Putino kadencijos politikos aspektu, anot ekspertų, bus ne tiek Rusijos piliečių gyvenimo gerinimas, kiek vaidmens, kurį ilgametis Kremliaus vadovas atliks po šešerių metų, paieškos. 

Lietuvos karo akademijos (LKA) docento Giedriaus Česnako nuomone, ketvirtą kartą V. Putinui tapus Rusijos vadovu, šalies laukia ganėtinai sudėtingas laikotarpis. Pasak politologo, ši teoriškai paskutinė V. Putino kadencija sukurs tam tikrą neapibrėžtumą Rusijos politinėje sistemoje.

G. Česnakas pabrėžė, kad V. Putinas dėl susiklosčiusios vidaus politinės sistemos ypatumų tiesiog pasitraukti iš sukurtos valdžios vertikalės negali. Tad, samprotavo ekspertas, per ateinančius šešerius metus turėtume pamatyti, kokį vaidmenį V. Putinas sieks įgyti ateityje.

LKA docento nuomone, dabar galima kalbėti apie kelis galimus V. Putino vaidmens Rusijos politinėje sistemoje scenarijus.

Pirmasis scenarijus, kuris galėtų formuotis ketvirtojoje V. Putino kadencijoje, yra „kiniško“ modelio kopijavimas.

„Šis scenarijus reikštų, kad Putinas taps amžinuoju prezidentu, arba tiesiog dar kartą pratęs savo kadencijas, pavyzdžiui, referendumo būdu. Rusijos visuomenė šiuo atveju, laikui bėgant, toliau būtų įtikinėjama, kad šalyje nėra realios alternatyvos Putinui“, – kalbėjo G. Česnakas.

„Antrajame scenarijuje Vladimiras Putinas įgytų savotišką ajatolos funkciją. Kitaip tariant, Putinas iš aktyvios politikos pasitrauktų ir taptų visuomenei mažiau matomas, tačiau kartu išlaikytų įtakos ir galios svertus. Taigi Rusiją jis realiai valdytų pats, pavyzdžiui, valdžios struktūrose įstatęs jaunesnius, jam lojalius vykdytojus“, – kalbėjo politologas, pabrėždamas, kad jau dabar galima įžvelgti šio scenarijaus tendencijas.

Galiausiai trečiasis scenarijus, svarstė G. Česnakas, numatytų realų V. Putino pasitraukimą, tačiau išlaikant neformalias pozicijas politinėje sistemoje. Šio scenarijaus atveju, samprotavo politologas, kiltų klanų ir interesų kova šalies viduje.

„Rusijos laukia sunkūs ateinantys šešeri metai. Pirmiausia dėl to, kad turi keistis valstybės politinė sistema. Didžiųjų Rusijos partijų vadovai anksčiau ar vėliau turės užleisti vietą jaunesniems vadovams“, – kalbėjo politologas, pabrėždamas, kad didelis iššūkis naujojoje V. Putino kadencijoje bus ir didėjantis visuomenės nusivylimas esama ekonomine ir socialine situacija.

„Akivaizdu, kad didėja nusivylimas Rusijos visuomenėje. Jau dabar galima matyti augančius protestus visoje Rusijoje, ne tik Maskvoje ir Peterburge“, – aiškino G. Česnakas. Jo nuomone, visuomenės kylantis nepasitenkinimas kuo toliau, tuo labiau didins valstybės vadovų baimę ir nerimą.

Rusijos užsienio politikoje, LKA docento nuomone, reikėtų laukti aktyvesnių Kremliaus bandymų atrasti kompromisų su Vakarais. Nors, pabrėžė G. Česnakas, V. Putinas neatsisakys galios projekcijų posovietinėje erdvėje, tačiau pabrėžė, kad galima tikėtis, jog Rusija sieks formuoti diplomatiškesnę politiką ir kiek įmanoma užglaistyti šiuo metu egzistuojančius konfliktus.

„Užsienio politikoje Putinas bando įrodyti, kad jis yra labai stiprus veikėjas ir „kietas vyrukas“, tačiau nereikia pamiršti, kad tas „kietas vyrukas“ visur bando ieškoti susitarimų. Jis bando pademonstruoti savo jėgą ir po to iškart bando ieškoti susitarimų. Rusija nėra tokia stipri, kaip ji apie save kalba“, – sakė politologas.

Anot jo, tai, kad Rusija daugiau kalba, o ne veikia kaip didžioji galia, rodo pastarosios Maskvos reakcijos į Vakarų veiksmus. Politologas akcentavo, kad Kremlius iš esmės net nebandė rimtai atsakyti po to, kai JAV sunaikino rusų „Vagner“ samdinius bei, atsakant į Basharo Al-Assado cheminio ginklo panaudojimą, įvykdė raketų ataką Sirijoje.

„Tai rodo, kad Rusijos valdžia supranta, kad yra mažiau galinga valstybė“, – kalbėjo G. Česnakas.

Vladimiras Putinas vis dar rodo kumštį

„Neatmetu tolesnės hibridinės Rusijos veiklos ir siekio destabilizuoti silpnesnes kaimynines valstybes, tačiau, manau, kad santykiai su Vakarais gali būti šiek tiek nuosaikesni. Bus bandoma ieškoti suartėjimo taškų, nes Rusija tiesiog negali būti absoliučioje konfrontacijoje su Vakarais. Rusija visgi turės atsižvelgti į ekonominę realybę, kur dominuoja ekonomiškai stiprios Vakarų valstybės“, – apibendrino politologas.

Tuo tarpu konservatorius Žygimantas Pavilionis kalbėjo, kad labai svarbu, jog Vakarai nepasiduotų Kremliaus raginimams užmegzti dialogą, kol pati Rusija nepakeis įgyvendinamos politikos principų.

Anot politiko, ateinantys šešeri V. Putino prezidentavimo metai gali būti pokyčių metai, jei Vakarai sugebės išlaikyti principingą politiką Rusijos atžvilgiu.

Ž. Pavilionis vylėsi, kad Vakarai po pastarųjų Rusijos agresijos atvejų suprato, jog Kremliaus transformacija įmanoma tik vykdant principingą politiką.

„Manau, kad paskutinės atakos Londone galutinai įtikino, jog dialogas su Putinu yra nereikalingas. O tie, kurie tą dialogą dar propaguoja, kaip mūsų Premjeras Skvernelis, galbūt yra tiesiog nesusipažinę su paskutiniais įvykėliais ir nežino visų diplomatijos subtilybių. Bet, manau, kad Vakarai suprato, kad būtent kieta ir vieninga politika dabartinį Kremlių gali pakeisti“, – kalbėjo konservatorius.

„Mes turime parodyti ponui Putinui, kad nėra kito kelio išskyrus mūsų kelią, nes konfrontacija su Vakarais jau dabar pastatė Rusiją ant kelių. Rusijos ekonomika byra, žmonės vis labiau nepatenkinti Putinu, valstybės ekonomika jau nebepaveža, ji neturi ateities, nes technologijos ir investicijos iš Vakarų yra nutrauktos“, – akcentavo politikas ir pabrėžė, kad Lietuva turi būti kur kas aktyvesnė nei dabar, Vakarams brėžiant politikos su Rusija gaires.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas abejojo, ar artimiausiu metu įmanomi kategoriški pokyčiai Rusijos politikoje. Tačiau, akcentavo politikas, kad labai tikėtina, jog V. Putinas sieks atitaisyti santykius su Vakarais.

„Nemanau, kad jis nori likti toje pačioje izoliacijoje. Rusija labai daug pasirinkimų tiesiog neturi. Jiems reikės bandyti grįžti į vienokį ar kitokį bendradarbiavimo lygį su Vakarais. Tačiau ar jie imsis kažkokių žingsnių suartėjimo link, kol kas sunku pasakyti. Galbūt tai pamatysime iš tos komandos, kurią pasirinks ponas Putinas“, – samprotavo G. Kirkilas.

„Tačiau pokyčiai tikrai nebus kategoriški. Jeigu pokyčiai bus, jie bus galbūt retorikoje. Tačiau tam daug vilčių taip pat nėra. Iš esmės ne vienas Putinas čia viską sprendžia, yra ir jo komanda, yra ir oligarchų interesai, daugybė dalykų, kurių mes iki galo gal net nežinome“, – apibendrino G. Kirkilas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.08; 08:00

Rusijai uždraudė kai kuriems Lietuvos piliečiams atvykti į Rusiją. 

valatka_3
Rimvydas Valatka

Lietuvos žinomi žurnalistai ir politikai, sužinoję, kad pateko į juodąjį Rusijos sąrašą, neslėpė pasitenkinimo ir traktavo tai kaip savotišką jų veiklos įvertinimą.

Tačiau konservatorė Rasa Juknevičienė įtariai vertino šias politikų, sužinojusių, kad yra nepageidaujami asmenys šalyje, reiškiamą džiūgavimą. R. Juknevičienė samprotavo, kad tokiu sąrašu Rusija tiesiog „trolina“ Lietuvą.

Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė penktadienį Eltai patvirtino, kad yra gautas sąrašas, o jame paskelbti Lietuvos piliečiai, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją. Tačiau R. Jakilaitienė daugiau detalių neatskleidė ir tvirtino, kad kiekvieną į sąrašą patekusį asmenį informuoja atskirai.

Sulaukę Užsienio reikalų ministerijos skambučio ir sužinoję, kad pateko į juoduosius Rusijos sąrašus, žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai ir politikai šią žinią skelbia savo feisbuko paskyrose.

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Į nepageidaujamų asmenų sąrašus patekęs giriasi žurnalistas Rimvydas Valatka. Savo feisbuko paskyroje apžvalgininkas giriasi, kad tai didžiausias jo gyvenimo įvertinimas.

„Šiandien sužinojau, kad Putino Rusija įtraukė mane į juoduosius sąrašus asmenų, kuriems draudžiama 5 metams įvažiuoti į Rusiją. Turbūt tai yra pats aukščiausias mano gyvenimo įvertinimas. Taigi nors ir šimtui, ponai kleptokratai. Sąmoningai nesu buvęs toje šalyje nuo 1991 m. vidurio, kai dar teko naudotis jų oro uostais. Prisibuvau. Tai yra šalis, kurios Sibiro katorgoje gimiau ir kuri vienintelė pasaulyje netraukia sugrįžti“, – feisbuke rašė R. Valatka.

Apie tai, kad sužinojo atsidūręs nepageidautinų žmonių sąraše, pranešė ir žurnalistas Andrius Tapinas.

„Lik sveikas, Sibire. Lik sveikas, Baikale ir Nižnij Tagile. Ate atostogoms Gelendžike ir Kryme, sudie Krasnojarske ir Čeliabinske. Patekau į Rusijos sąrašą ir penkerius metus neturiu teisės įvažiuoti į Rusijos teritoriją. Realiai visiškai už nieką. Blogo žodžio nesu apie Kremlių pasakęs ir prašau“, – feisbuke šmaikštavo A. Tapinas. 

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Į sąrašą pateko ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Apie gautą draudimą atvykti į Rusiją paskelbė kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai – Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis.

Pastarasis komentuodamas tai, kad atsidūrė šiame sąraše, taip pat įvertino labai teigiamai.

„Turiu daug valstybinių apdovanojimų, bet šitas – tikrai brangiausias!!!“, – feisbuke pažymėjo Ž. Pavilionis.

Tuo tarpu M. Adomėnas šmaikštavo, kad net aštuonerius metus laukė, kol Rusija jam uždraus įvažiuoti į šalį.

„JAU MANIAU, NEBESULAUKSIU. Vis dėlto sulaukiau. Pagaliau. Draudimas įvažiuoti į Rusiją – check“, – rašė M. Adomėnas, primindamas Rusiją suerzinusią 2010 m. politiko inicijuotą rezoliuciją dėl Gruzijos teritorinio vientisumo.

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad, jo žiniomis, juodajame Kremliaus sąraše yra daugiau kaip dešimt Seimo narių, kuriuos URM informavo, kad jie į Rusiją negalės atvykti penkerius metus.

Nors politikai ir žurnalistai gautą žinią, kad Kremlius uždraudė jiems kurį laiką atvykti į Rusiją, įvertino pašaipiai ir traktavo tai kaip savotišką jų veiklos įvertinimą, konservatorė Rasa Juknevičienė buvo kur kas įtaresnė. Politikė savo socialinio tinklo paskyroje samprotavo, kad šis sąrašas gali būti tik dar vienas Kremliaus informacinio karo atvejis.

„Nors Lietuvos URM informuoja, žiniasklaida praneša, o sąraše esantys džiaugiasi, tačiau man atrodo, kad tai dar vienas Kremliaus informacinio karo atvejis. Meta kaulą, t. y. neįleidžiamų į Rusiją sąrašą, o jūs čia aiškinkitės, kas yra kas Lietuvoje. Patrolino. Kimbam“, – feisbuke rašė R. Juknevičienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.28; 15:19

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Įvertinęs naujausių apklausų duomenis, kuriuose šalies Prezidentė turi triskart didesnį pasitikėjimą nei Premjeras, politologas svarsto, ar tikrai gerą strategiją Prezidentūros atžvilgiu pasirinko Vyriausybės vadovas.

Anot politikos eksperto Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Vytauto Dumbliausko, Premjeras daro didelę klaidą, jei tikisi, kad kategoriška retorika Prezidentės atžvilgiu sukraus tokį pat politinį kapitalą, kokį S. Skvernelis įgijo, kai dar būdamas vidaus reikalų ministru nepabijojo konfrontuoti su tuomete Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir toliau išlaiko didžiausią visuomenės pasitikėjimą.

Trys iš dešimties (28,7 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad labiausiai pasitiki Prezidente D. Grybauskaite.  Pagal visuomenės pasitikėjimą arčiausiai Prezidentės esančio Premjero reitingas yra daugiau nei tris kartus mažesnis nei D. Grybauskaitės.

Vyriausybės vadovo S. Skvernelio visuomenės pasitikėjimas pastarąjį mėnesį šiek tiek sumenko. Apklausos duomenimis, Premjeru pasitiki 8,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.

Politologas V. Dumbliauskas skeptiškai vertina pastaruoju metu itin aštrią S. Skvernelio retoriką Prezidentūros atžvilgiu. Jo nuomone, sunku pasakyti ar S. Skverneliui konfrontacija su Prezidente padės auginti reitingus. „D. Grybauskaitė yra kieta politikė ir jis gali tiesiog atsimušti į jos turimus aukštus visuomenės pasitikėjimo balus“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

MRU docentas akcentavo, jei visgi Premjeras nutartų dalyvauti būsimuose Prezidento rinkimuose, bet toliau tęstų D. Grybauskaitės atžvilgiu agresyvią politiką, jis susidurtų su rimtais iššūkiais. Vienas iš jų, kalbėjo V. Dumbliauskas, yra kitas potencialiu kandidatu dalyvauti artėjančiuose rinkimuose laikomas ekonomistas Gitanas Nausėda.

„Nausėdos padėtis yra kur kas geresnė nei Skvernelio. Jam užteks būti tuo, kuo jis tiesiog ir taip yra. Ponas Nausėda natūraliai primena buvusį ir šiuo metu vis dar populiarų Prezidentą Valdą Adamkų ir, reikia pripažinti, dalis visuomenės jaučia ilgesį ramaus, korektiško ir inteligentiško tipo vyro Prezidento poste“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

Tuo tarpu S. Skvenelis, politologo nuomone, neriasi iš kailio norėdamas pasirodyti visuomenei kažkoks ypač aštrus ir principingas. „Ir čia yra labai didelė rizika Premjerui. Tai, viena vertus, gali padėti mobilizuoti rinkėjus, tačiau gali labai ir pakenkti“, – svarstė MRU docentas. Anot jo, Premjeras labai rizikuoja palaikydamas akivaizdžiai Konstituciją pamynusį žemės ūkio ministrą Bronių Markauską. Politologas tvirtino, kad ilgainiui tai gali turėti S. Skverneliui ne itin palankių padarinių.

Kita vertus, pažymėjo V. Dumbliauskas, Premjero daromos klaidos, įsiveliant į labai rizikingą karą su Prezidente, gali būti susijusios tiesiog su jo ankstesne politine patirtimi einant vidaus reikalų ministro pareigas.

„Ponas Skvernelis galbūt daro klaidą prisimindamas savo, dar kaip ministro, konfliktus su Seimo Pirmininke. Galbūt jis mano, kad, jei aštrus tonas su Loreta Graužiniene jam pridėjo politinio kapitalo, tai ir konfrontuojant su Prezidente sėkmė toliau lydės. Kitaip tariant, Premjeras galėjo susidaryti įspūdį, kad konfliktai su kitais valstybės pareigūnais jam duoda daugiau naudos nei žalos. Tačiau įvertinus tai, kad D. Grybauskaitė yra kur kas populiaresnė, viskas gali pasisukti jam nepatogia linkme“, – samprotavo V. Dumbliauskas.

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos taip pat parodė, kad į visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, trisdešimtuką patenka beveik visi viešai aptarinėjami galimi kandidatai į 2019 m. Prezidento rinkimus. Vienintelio konservatoriaus Žygimanto Pavilionio visuomenė apklausų metu pakankamai neįvertino.

Pirmajame visuomenės veikėjų dešimtuke, kuriais Lietuvos piliečiai pasitiki labiausiai, yra keturi potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. Prezidento rinkimuose laikomi asmenys.

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą tarp jų turi kol kas apie savo ketinimus Vyriausybės vadovo postą išmainyti į Prezidento kėdę nutylintis Premjeras S. Skvernelis. Po jo rikiuojasi taip pat apie savo sprendimą dalyvauti būsimuose Prezidento rinkimuose dar nepranešęs ekonomistas Gitanas Nausėda (juo pasitiki 6,3 proc.).

Šeštoje ir aštuntoje vietose išsidėstę galimu kandidatu vis dar laikomas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (5,5 proc.) bei apie savo ketinimą dalyvauti viešai paskelbusi Aušra Maldeikienė (3,2 proc.).

Tarp 10 labiausiai patikimų visuomenės veikėjų taip pat pateko Prezidentas V. Adamkus (6,5 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (5,8proc.), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (3,9 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (3,1 proc.) ir Europos Parlamento narys Rolandas Paksas (3,1 proc.).

14-16 pozicijose išsidėsčiusios kitos potencialių kandidatų būsimų Prezidento rinkimuose pavardės: apie savo dalyvavimą rinkimuose pirmasis pranešęs Seimo narys Naglis Puteikis (juo pasitiki 2,4 proc.), potencialia kandidate laikoma Seimo narė Ingrida Šimonytė (ja pasitiki 2,2 proc.) ir buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas (juo pasitiki 2,2 proc.). Pastarasis politikas yra viešai pareiškęs, kad sieks tapti konservatorių kandidatu 2019 m. Prezidento rinkimuose.

Paskutiniai didžiausią pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų trisdešimtuke rikiuojasi potencialiu kandidatu laikomas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis (0,8 proc.) ir jau savo Prezidento rinkimų programą pristatęs Valentinas Mazuronis (juo pasitiki 0,5 proc.).

„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad šiuo metu Lietuvos piliečiai išskiria 87 visuomenės veikėjus, kuriais labiausiai pasitiki. Prieš mėnesį darytoje analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 73 visuomenės veikėjų pavardės. Pavardes respondentai minėjo patys.

Tuo tarpu ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra visuomenės veikėjų, kuriais pasitikėtų ar apskritai neatsakė į šį klausimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.21; 05:57

Lietuvos liberalų sąjūdis šeštadienį vykstančiame partijos suvažiavime apsisprendė 2019 metų Prezidento rinkimuose iškelti Petro Auštrevičiaus kandidatūrą.

Liberalų sąjūdžio nariai rinkosi iš dviejų anksčiau iškeltų kandidatų – ilgamečio liberalų nario, šiuo metu europarlamentaro P. Auštrevičiaus ir Seimo nario Arūno Gelūno, anksčiau ėjusio kultūros ministro pareigas bei buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO.

Tiek P. Auštrevičius, tiek A. Gelūnas kol kas visuomenės apklausose nefigūruoja kaip realūs kandidatai užimti prezidento postą.

Šie kandidatai buvo atrinkti iš 7 Liberalų sąjūdžio valdybos patvirtintų pretendentų į prezidentus. Tarp jų dar buvo dabartinis partijos vadovas Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Vitalijus Gailius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius bei Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis.

2019 metais vyksiančiuose Prezidento rinkimuose apie savo dalyvavimą paskelbė Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis. Jis savaitės pradžioje pristatė savo rinkimų programą. Kad dalyvaus prezidento rinkimuose taip pat tvirtino Seimo narys Naglis Puteikis. Seimo narė Aušra Maldeikienė taip pat yra užsiminusi sieksianti prezidentės posto.

Konservatorių partijoje apie savo norą dalyvauti prezidento rinkimuose yra pareiškęs diplomatas Vygaudas Ušackas bei Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Oficialus kandidatų registravimas prezidento rinkimuose prasidės 2019-ųjų sausį. Kiekvienam kandidatui į prezidentus reikės surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų.

2018.04.15; 06:27

Mirtina dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Benas Brunalas

Ryškiausiu pastarosios savaitės šalies politikos akcentu tapo balandžio 3-iąją Vašingtone vykęs Baltijos valstybių ir JAV viršūnių susitikimas, kuriame, anot Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuva išgirdo labai konkrečių Jungtinių Valstijų garantijų.

„Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, – vizitą apibendrino Prezidentė, pabrėždama, kad krizės atveju Lietuva gali tikėtis karinės Amerikos paramos ne tik NATO, bet ir tiesiogiai dvišaliu pagrindu.

Tuo tarpu Lietuvoje įtakingiausi šalies politikai kaltino vienas kitą dirbant priešiškoms jėgoms, o išlaidos gynybai, žvelgiant į vykusius ginčus, tapo politikų įrankiu aiškinantis partinius ir asmeninius santykius.

Balandžio 3-iąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad opozicinių partijų spaudimas jau artimiausiu metu didinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. nuo BVP yra susijęs su pastarųjų nenoru, kad šalies gyventojų gyvenimas pagerėtų „valstiečių“ valdymo laikotarpiu.

„Aš suprantu, kad opozicijai norėtųsi, jog dabar tas įsipareigojimas būtų vykdomas, nes tada jie žinos, kad mes negalėsime investuoti į žmonių gerovę“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Gyvenimas – tai nuolatinės grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Politikas samprotavo, kad artimiausiu metu didinant išlaidas gynybai žmonių gyvenimas gerėtų lėčiau ir vėliau, kuo, pasak R. Karbauskio, ir yra suinteresuota opozicija Seime.

„Ir jeigu šiandien kas nors pasakytų, kad mes turime kelti krašto apsaugos finansavimą kitais metais, pavyzdžiui, 0,3 procento, sakyčiau, kad to kitais metais daryti nereikėtų. Jokiu būdu“, – apibendrino R.Karbauskis.

Į R. Karbauskio pasisakymą netruko sureaguoti konservatorė Rasa Juknevičienė. Komentuodama R. Karbauskio samprotavimą, kad skirdami lėšas gynybai skriaudžiame žmones, pavadino jį „Kremliaus projektu“.

Iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Balandžio 4-ąją Premjeras Saulius Skvernelis, žurnalistų paprašytas pakomentuoti R. Karbauskio žodžius, gynė didžiausios frakcijos Seime seniūną. Jis teigė tokių R. Karbauskio žodžių negirdėjęs ir aiškino, kad tikriausiai R. Karbauskis norėjęs pasakyti nepalaikąs idėjos finansavimą gynybai iki 2,5 proc. didinti jau kitais metais.

S. Skvernelio teigimu, dėl ne itin geros situacijos šalies gynybos srityje yra kaltos ankstesnės vyriausybės, neskyrusios užtektinai lėšų gynybai. Premjeras sakė, kad galima kalbėti apie 4 mlrd. eurų skylę, kuri susidarė kelerius metus neskiriant pakankamai lėšų gynybai.

Kitą dieną – balandžio 5-ąją – Premjeras sakė manąs, kad tai, jog būtent Rusija panaudojo cheminį ginklą Didžiojoje Britanijoje, dar nėra iki galo įrodyta.

„Manau, kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek pasitelkti tarptautiniai ekspertai turėtų labai aiškiai iki galo atsakyti ir padėti tašką, nes dabar yra labai didelė tikimybė, kad tai yra padaryta iš Rusijos pusės, bet didelė tikimybė nėra visiškas, šimtaprocentinis, fakto patvirtinimas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis tokį Premjero pasisakymą prilygino „įvarčio įsimušimui į savo vartus“.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis leido suprasti, kad Premjeras gali būti Rusijos kandidatas 2019 metų Lietuvos Prezidento rinkimuose.

„1. Reikia atnaujinti tarpvyriausybinius santykius tarp Rusijos ir Lietuvos. 2. Nėra faktų, kad Karbauskis daro verslą Rusijoje. 3. Nėra iki galo įrodyta, ar Skripalį nunuodijo rusai. Taip kalba Lietuvos Premjeras. Deleguotas iš rusiškų trąšų praturtėjusio verslininko. To paties, kuris nenori didinti finansavimo gynybai. Visame šitame kontekste nenorom prisimenu VSD ataskaitoje minimą faktą, kad Rusija kitais metais mūsų Prezidento rinkimuose turės savo kandidatą. O gal jau turi? O gal ir programa jau pristatyta?“, – savo feisbuko paskyroje svarstė konservatorius.

Balandžio 6-ąją komentaru į jam dar antradienį pareikštą kritiką sureagavo „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Savo feisbuko paskyroje akcentuodamas, kad palaiko Valstybės gynimo tarybos sprendimą iki 2030 metų krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2,5 procento nuo BVP, žėrė epitetus konservatorių partijai ir atskiriems jos lyderiams. R. Karbauskis pabrėžė „MG Baltic“ korupcijos bylos kontekstą, kuriame pastarąją savaitę atsidūrė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Valstiečių“ lyderis kaltino konservatorius, kad šie Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje patys neskyrė užtektinai išlaidų gynybai.

„Jei grįžtume kelerius metus atgal ir įvertintume krašto apsaugos finansavimo intensyvumą procentais nuo BVP, pastebėsime, kad laikotarpiais, kai valdė konservatoriai, jis nedidėjo. O juk ponia Juknevičienė, kaip krašto apsaugos ministrė, nenuginčijamai turėjo visas galimybes savo ministravimo laikotarpiu pasiekti įspūdingus krašto apsaugos sistemos finansavimo mastus. Kodėl to nepadarė? Aplaidumas? Nenoras dirbti Lietuvai? Kitos priežastys?“, – feisbuke penktadienį retoriškai klausė R. Karbauskis.

Melu ir isterija kaltindamas R. Juknevičienę ponas R. Karbauskis teigė esąs už išlaidų gynybai didinimą.

„Šiandien ponios R. Juknevičienės isteriški pareiškimai dėl to, kad Ramūnas Karbauskis pasisako prieš finansavimo didinimą krašto apsaugai, yra sąmoningas melas, nes pasisakiau dėl 2019 metų, o ne dėl kelerių metų periodo, per kurį planuojama didinti krašto apsaugos finansavimą“, – rašė „valstiečių“ lyderis.

Penktadienio vakarą feisbuko įraše Premjeras S. Skvernelis suabejojo konservatorių ir konkrečiai buvusios krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės patriotiškumu, kaltino ją žlugdžius gynybos sistemą ir lankstymusi Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.

S. Skvernelis tikino, kad jo vadovaujama Vyriausybė niekada neleis žeminti Lietuvos kariuomenės.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Viena ministrė, savo laiku solidariai su visa partija stūmusi mūsų gynybos sistemą į visišką duobę, kai dalinių užpildymas siekė tik trečdalį, o ginkluotės sandėliuose švilpė vėjas, šiandien bando visa tai nubraukti lipdydama etiketes. Nepavyks mulkinti žmonių“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.

„Pseudopatriotinės kaukės neįtikins. Visi prisimena jos veiksmus krizės akivaizdoje. Tik atkreipiu dėmesį, kad visa tai vyko jau po Gruzijos įvykių. Bet tai „netrukdė“ tuometei Vyriausybei nei žlugdyti gynybos sistemos, nei pasirašinėti susitarimų dėl tiltų Kaliningradan, nei dėkojant už pieno produktų rinkos atidarymą lankstytis Putinui“, – rašė Vyriausybės vadovas.

Premjeras patikino, kad dabartinė Vyriausybė niekada nežemins kariuomenės. „Garantuoju: aš ir mūsų Vyriausybė niekada nenaikins ir nežemins mūsų kariuomenės“, – rašė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad valdantieji savo tvirtybę renkasi rodyti investicijomis į šalies gynybą ir saugumą, o ne tuščiais lozungais ir oponentų lipdomomis etiketėmis.

Į feisbuke vykstančius ginčus įsitraukė ir kiti politikai. „Valstietė“ Agnė Širinskienė šeštadienio vakarą savo socialiniame tinkle priminė pastarąją savaitę garsiai nuskambėjusius konservatorių ir „MG Baltic“ pokalbius.

„Krašto apsaugos ministerijos asignavimų dinamika TS-LKD ir LVŽS valdymo laikotarpiais. Skirtumai įspūdingi. Kolegoms iš TS-LKD reikėtų po lapais slėptis ir sėdėti nuleidus galvas ne tik dėl ryšių su „MG Baltic“ ir dėžučių (tarp kitko, kada papasakosit visuomenei apie jų turinį?), bet ir dėl savo palankumo Rusijai. Kas, kad ne Lietuvos priešai, galėjo taip silpninti krašto gynybą?“, – šeštadienio vakarą rašė A. Širinskienė.

Konservatorius Andrius Kubilius šeštadienį feisbuke retoriškai klausė, ar „Premjero nervai nebelaiko, ar tiesiog šeimininkas nurodė pereiti prie Skardžiaus ir Gražulio retorikos, kai kalbama apie konservatorius?“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.09; 00:30

Valentinas Mazuronis – europarlamentaras. Slaptai.lt nuotr.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis tikisi, kad potencialiais kandidatais į prezidentus laikomi politikai turės pasijusti nepatogiai, kai jis jau balandžio 9 dieną pristatys Prezidento rinkimų programą.

Politikas vylėsi išjudinsiantis pretendentais į kandidatus laikomus politikus greičiau apsispręsti dėl savo dalyvavimo 2019 m. Prezidento rinkimuose.

Ilgą laiką tarp potencialių pretendentų kandidatuoti į Prezidento postą 2019-aisiais laikyti konservatoriai Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas pastarąją savaitę viešai pareiškė sieksią tapti kandidatais 2019 metais vyksiančiuose Prezidento rinkimuose.

Ž. Pavilionis socialiniame feisbuko tinkle penktadienį aiškiai pažymėjo, kad sieks kandidatuoti su konservatorių partijos vėliava.

Tuo tarpu V. Ušackas penktadienį savo feisbuko paskyroje akcentavo nors ir planuojąs dalyvauti Prezidento rinkimuosei, savo galutinį sprendimą pranešiąs vasarą. Be to, penktadienį paskelbtame feisbuko įraše akcentavo, kad naujasis prezidentas turi būti ne partijos, o visos Lietuvos. Taip politikas tarsi leido suprasti, kad ne Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, paremdama ar atmesdama jo kandidatūrą, tars lemiamą žodį.

Kitaip tariant, V. Ušackui dalyvauti rinkimuose nebūtinai turėtų sutrukdyti tai, kad partija nuspręstų remti, pavyzdžiui, Ž. Pavilionį ar ne vieno partiečio dalyvauti raginamą, bet apie rinkimus kalbėti vengiančią Seimo narę Ingridą Šimonytę.

Be to, potencialiu kandidatu gauti konservatorių paramą Prezidento rinkimuose yra laikomas ir SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda. Nors jis tarp potencialiais kandidatais į Prezidentus laikomų asmenybių turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą, ekonomistas pabrėžia, kad kol kas dėl savo sprendimo dalyvauti rinkimuose nėra apsisprendęs.

Tarp neapsisprendusių potencialių kandidatų lieka ir Premjeras Saulius Skvernelis, ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kol pretendentais įvardijami politikai dar tik kalba apie savo galimybes kandidatuoti ar laukia partijos paramos, Europos Parlamento narys V. Mazuronis sakosi jau ateinantį pirmadienį pristatysiantis savo Prezidento rinkimų programą, pavadintą „Trys žingsniai, pakeisiantys Lietuvą“.

V. Mazuronis apie savo planus pretenduoti į Prezidento postą pranešė dar 2017 m. rudenį. Politikas vylėsi, kad jo iniciatyvumas ir būsimas programos pristatymas išjudins politikus greičiau apsispręsti dėl savo dalyvavimo. Anot jo, apie galimybes kandidatuoti į Prezidento postą galvojantys, tačiau vis dar tylintys politikai, matydami jį pristatant rinkimų programą, turėtų pasijusti nepatogiai.

„Aš džiaugsiuosi, jei tai šiek tiek pajudins procesus dėl būsimų Prezidento rinkimų. Nes tik esant kandidatams galima diskusija ir programų vertinimas“, – apibendrino V. Mazuronis.

V. Mazuronis skeptiškai vertino iki šiol nepasiskelbusius kandidatus. „Stručio pozicija yra naudotis dabartinėmis užimamomis pareigybėmis ir tyliai vykdyti prezidentinę rinkimų kampaniją, – akcentavo V. Mazuronis.

Politikas, taikydamas į Seimo narę Aušrą Maldeikienę, stebėjosi, kaip paskata tapti prezidentu gali būti priežastis, kad kažkas kitas rinkimuose nedalyvaus. V. Mazuronis galvoje turėjo A. Maldeikienės pasisakymą, kad ji dalyvausianti Prezidento rinkimuose, jei juose nedalyvaus I. Šimonytė.

V. Mazuronis į Europos Parlamentą buvo išrinktas 2014 m. pagal partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą. Į europarlamentaro kėdę jis atsisėdo atsisakęs aplinkos ministro portfelio. 2015 m. pradžioje V. Mazuronis paliko „tvarkiečių“ partiją ir perėjęs į korupcija kaltinamą Darbo partiją tapo jos pirmininku. Paskutiniai Seimo rinkimai politikui ir jo vadovautai Darbo partijai buvo labai nesėkmingi. Partija į Seimą nepateko.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.08; 02:00