Kolumbijos apygardos teismas nuteisė buvusią JAV valstybės departamento darbuotoją Candace Marie Claiborne 40 mėnesių kalėti pagal kaltinimą sąmokslu su Kinijos žvalgyba, kuriai ji perduodavo slaptus dokumentus mainais į pinigus ir dovanas. Tai sakoma antradienį paskelbtame JAV teisingumo departamento pranešime.
 
Be to, C. M. Claiborne trejus metus bus prižiūrima, kai išeis į laisvę, ir turės sumokėti 40 tūkstančių dolerių baudą. Dokumente pažymima, kad 63 metų amžiaus nuteistoji „apgaudinėjo teisėsaugos institucijų darbuotojus, nuslėpdama savo plačius kontaktus su Kinijos Liaudies Respublikos agentais ir dovanas nuo jų“, kurias ji gavo „mainais į jiems pateiktus JAV valstybės departamento vidaus dokumentus“.
 
Buvusi diplomatė balandį pripažino savo kaltę dėl ryšių su Kinijos žvalgyba. FTB darbuotojai suėmė C. M. Claiborne 2017 metų kovą.
 
Amerikos žiniasklaidos duomenimis, C. M. Claiborne atėjo į JAV valstybės departamentą 1999 metais, dirbo diplomatinėse misijose Bagdade, Chartume, Pekine ir Šanchajuje. Pasak JAV pareigūnų, Kinijos žvalgyba nupirko jai būstą, kas mėnesį mokėjo jai atlygį, padengdavo jos kelionių po užsienį išlaidas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 11:00

Jeremis Huntas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremis Huntas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau Kinijai taikyti spaudimą dėl elgesio su Honkongo protestuotojais. Kinijos ir Didžiosios Britanijos apsižodžiavimai dėl Honkongo išaugo į rimtesnį diplomatinį ginčą.
 
J. Huntas pakartojo, kad Pekinas turės priimti atitinkamas pasekmes, jei apribos Honkongo, kurį Kinija gavo iš Didžiosios Britanijos, teises.
BBC radijo interviu J. Huntas sakė norėjęs aiškiai pasakyti, kad Honkongo klausimas nėra kažkas, ką Didžioji Britanija galės nuryti ir pamiršti, britams tai išliks labai svarbi problema.
 
Kai gynybos sekretorius pirmą kartą prakalbo apie rimtas pasekmes, Kinijos užsienio reikalų ministras atsikirto, J. Huntą apkaltindamas mėgavimusi kolonijine fantazija, svajonėmis apie nublankusią kolonijnės Britanijos didybę.
 
Kinijos ambasadorius Didžiajai Britanijai Liu Xiaomingas trečiadienį per spaudos konferenciją reikalavo Britanijos nustoti kištis į Kinijos vidaus reikalus ir perspėjo dėl grėsmės dvišaliams Kinijos ir Didžiosios Britanijos santykiams.
 
J. Huntas patikino, kad nėra jokių kliūčių, dėl kurių Didžiosios Britanijos ir Kinijos santykiai negalėtų ir toliau būti geri. Sekretorius sakė, kad tikisi, jog 1997 metų Britanijos ir Kinijos deklaracijos dvasia ir toliau bus gerbiama ir vertinama.
 
Ketvirtadienį J. Huntas pakartojo, kad nepritaria smurtaujantiems protestuotojams, kurie šturmavo parlamento pastatą, bet teigė, kad vyriausybė jų neturėtų represuoti. Atsakydama į tai Kinija toliau kaltino Britaniją teikiant paramą brutaliai besielgiantiems protestuotojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 03:00

Pradėdamas savo kelių dienų vizitą Rusijoje, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė savo artumą prezidentui Vladimirui Putinui.
 
„Prezidentas V. Putinas man yra geriausias draugas“, – pareiškė Xi Jinpingas po pokalbio su Rusijos kolega. Santykiai esą yra „vis geresni“. V. Putinas savo ruožtu gyrė pasitikėjimą tarp Pekino ir Maskvos.
 
Abu politikai, anot Xi Jinpingo, susitarė dvišalius šalių santykius „pakelti į naują, aukštesnį lygį“. Todėl jie sutarė dėl „abipusės paramos ir pagalbos“.
Kinijos delegacija atvežė į Rusiją dvi pandas, kurios bus paskolintos Maskvos zoologijos sodui. V. Putinas tai pavadino „ypatingos pagarbos, ypatingo pasitikėjimo Rusija ženklu“. Jis pridūrė: „Kai mes kalbame apie pandas, visada mūsų veidus nutvieskia šypsena“.
 
Jau prieš tai V. Putinas sakė, kad Xi Jinpingo dėka dvišaliai santykiai pastaraisiais metais įgijo „beprecedentę“ reikšmę. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad Xi Jinpingas ir V. Putinas gali pasirašyti pareiškimą dėl „globalios partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo“.
 
Kinija ir Rusija, kurios priklauso penkioms nuolatinėms JT Saugumo Tarybos narėms, čia paprastai atstovauja tai pačiai linijai. J. Ušakovas atkreipė dėmesį į tai, kad abiejų šalių pozicijos tarptautiniais ginčytinais klausimais, pavyzdžiui, dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, kovos dėl valdžios Venesueloje ir branduolinio susitarimo su Iranu, yra „labai artimos arba sutampa“.
 
Po pirmojo pokalbio su V. Putinu svečias iš Kinijos lankėsi Maskvos Didžiajame teatre. Ketvirtadienį ir penktadienį Xi Jinpingas dalyvaus ekonomikos forume Sankt Peterburge, kurį globoja V. Putinas. Kinijos ir Rusijos prekybos apimtys pernai išaugo ketvirtadaliu ir pasiekė 96 mlrd. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 10:00

Indija tikisi išvengti Jungtinių Valstijų sankcijų dėl Rusijos „S-400“ raketų sistemos įsigijimo, sakė Indijos gynybos ministrė.

JAV administracija „išgirdo ir suprato“ Naujojo Delio sprendimą pirkti „S-400“ raketų gynybos sistemą už 5,2 mlrd. JAV dolerių, pažymėjo ministrė savo interviu šią savaitę.

Indijos premjeras Narendra Modis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitarimą pasiekė spalį, paneigdami JAV įspėjimus dėl sankcijų šalims, perkančioms Rusijos karinę įrangą. Sankcijos yra dalis priemonių, skirtų nubausti Maskvą dėl veiksmų Ukrainoje 2014 metais.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusiais metais įvedė sankcijas Kinijos kariuomenei dėl to, kad Pekinas įsigijo „S-400“ ir kitos karinės įrangos.

Jis taip pat įspėjo NATO narę Turkiją dėl sankcijų už „S-400“ pirkimą ir sustabdė Turkijos dalyvavimą Jungtinių Valstijų orlaivių programoje.

Vašingtonas turi galvoje, kad Indijai, kuri ribojasi su Pakistanu ir Kinija, reikia ginklų iš Rusijos ir kitų, kad ji išliktų „stipria partnere“.

Derybos su Maskva, ilgalaike Indijos karinės įrangos ir „S-400“ tiekėja, prasidėjo dar prieš Jungtinių Valstijų sankcijų įvedimą.

„S-400“ atvejis buvo išsiaiškintas, išgirstas ir suprastas. Jie gerbia mūsų požiūrį“, – sakė gynybos ministrė.

Paklausta, ar tiki, kad Indija išvengs sankcijų, ji teigė tuo tikinti.

Vašingtonas su Indija atsidūrė keblioje padėtyje. Jis nori pagerinti ryšius su šia Azijos milžine ir kovoti su Kinija, o šią tendenciją Naujasis Delis pastebi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 01:00

Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito metu Prancūzija ir Kinija planuoja pasirašyti sutarčių už milijardus eurų, tačiau Paryžius taip pat pasinaudojo proga paprieštarauti Pekino „Šilko kelio“ infrastruktūros iniciatyvai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia tvirtesnės ES vienybės Kinijai vykdant agresyvią plėtros politiką, o Xi Jinpingo vizitas suteikė balsą ir protestuotojams, raginantiems Europą imtis veiksmų dėl mažumų engimo Kinijoje.

Po E. Macrono ir Xi Jinpingo susitikimo prezidentai antradienį susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu.

Xi Jinpingas į Prancūziją atvyko po vizito Italijoje, kuri tapo pirmąja Vakarų valstybe, pasirašiusia po ambicingu Kinijos „Šilko kelio“ projektu. Roma šio projekto pagalba siekia sustiprinti stringančią ekonomiką.

„Šilko kelio“ projektu, vadinamu „Viena juosta, vienas kelias“ ar „Juostos ir kelio iniciatyva“ (BRI), siekiama jūros ir sausumos keliais sujungti Kiniją su Pietryčių ir Vidurio Azija, Artimaisiais Rytais, Europa ir Afrika.

Tačiau Prancūzija sako, kad „Šilko kelio“ bendradarbiavimas turi veikti abiem kryptimis.

„Mums reikia prabusti. Daugelį metų mes nekoordinavome veiksmų, o Kinija pasinaudojo skirtimis“, – sakė E. Macronas, ragindamas ES susivienyti.

Prancūzijos prezidentūros pareigūnas žiniasklaidai teigė, kad pastebima pažanga atveriant Kinijos rinką žemės ūkio produktams, ypač paukštienai. Prancūzijos pareigūnai taip pat pareiškė viltį, kad gali būti patvirtintas Kinijos ir „Airbus“ sandoris dėl orlaivių įsigijimo.

Sekmadienį Prancūzijos dienraštyje „Le Figaro“ išleistame Xi Jinpingo straipsnyje Kinijos prezidentas sakė norintis, kad Paryžius įsitrauktų į BRI, ragindamas prisijungti verslą iš įvairių ūkio sričių, nuo branduolinės energetikos iki aeronautikos ir žemės ūkio.

„Prancūzijos investuotojai yra laukiami Kinijoje. Taip pat tikimės, kad Kinijos bendrovės gali geriau pasirodyti Prancūzijoje ir dalyvauti šalies ekonominėje ir socialinėje plėtroje“, – rašė Xi Jinpingas.

Tačiau Prancūzijos pareigūnai Kiniją apibūdina ir kaip partnerį, ir kaip konkurentą, o Prancūzija esą turi itin atidžiai stebėti Kinijos bandymus perimti užsienio technologijos savo reikmėms. ES jau dabar sprendžia dėl didesnio Kinijos investicijų tikrinimo, kurį paskatino vangiai Pekino atveriama Kinijos ekonomika, Kinijos verslo perėmimai kritiniuose ES ūkio sektoriuose ir Europos sostines apgaubęs jausmas, kad Pekinas nepasisako už laisvą prekybą.

Bandydamas sustiprinti vieningos Europos įvaizdį, E. Macronas antradienį į svečius priims ne tik Xi Jinpingą, bet ir A. Merkel bei J. C. Junckerį.

„E. Macronas nėra patenkintas tuo, kad Kinijai pavyko į savo projektus įtraukti Romą, todėl jis išrado tokį neįprastą Europos formatą ir į derybas pakvietė A. Merkel bei J. C. Junckerį, bandydamas parodyti, esą jis yra varomoji ES integracijos jėga“, – „Reuters“ sakė vienas diplomatas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.26; 06:00

Šeštadienį po ilgos ligos Pekine mirė žinomas branduolinės fizikas specialistas, Kinijos Mokslų akademijos narys Cheng Kaijia. 

Kaip pranešė Kinijos centrinė televizija, šių metų rugpjūtį vienam svarbiausių nacionalinės branduolinės programos rengėjų sukako 100 metų.

Cheng Kaijia gimė 1918 metais. Jis žinomas kaip pirmųjų Kinijos atominės ir vandenilinės bombų kūrėjas. 

Pirmąją atominę bombą Kinija išbandė 1964 metais, jos galingumas sudarė 22 kilotonas. Po trejų metų buvo išbandyta 3,36 megatonos galingumo pirmoji Kinijos vandenilinė bomba.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-19

Kiniški žiūronai

JAV buvo sulaikytas Kinijos pilietis už tai, kad tariamai šnipinėjo Pekino naudai JAV inžinierius ir mokslininkus, skelbia BBC.

27 metų amžiaus Ji Chaoqunas suimtas Čikagoje ir apkaltintas tuo, kad veikė Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip neteisėtas užsienio agentas.

Kaltinamasis 2013 metų rugpjūtį atvyko į JAV studijuoti elektros inžinerijos. Jis studijavo Ilinojaus technologijos institute Čikagoje. 2016 metais kinas tarnavo JAV armijos atsargos pajėgose.

Ji Chaoqunas kaltinamas dirbęs neįvardintam aukšto rango žvalgybos pareigūnui Kinijos valstybės saugumo ministerijoje. Jam buvo pavesta užduotis teikti Kinijos žvalgybai biografinę informaciją apie aštuonis Amerikos piliečius, tarp kurių buvo JAV gynybos rangovų.

Visi tie aštuoni asmenys yra natūralizuoti Amerikos piliečiai, kurie gimė Taivane arba Kinijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 09:18

EPA – ELTA nuotr. Per sprogimą prie JAV ambasados Pekine jos darbuotojai nenukentėjo.

Ketvirtadienį per sprogimą prie JAV ambasados Pekine jos darbuotojai nenukentėjo. Tai pranešė laikraštis „The South China Morning Post“, remdamasis diplomatinės misijos atstovu.

„Apie vidurdienį įvyko sprogimas prie pietrytinio JAV ambasados komplekso kampo“, – sakė diplomatas.

Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, sprogstamąjį įtaisą prie JAV ambasados Pekine detonavo Kinijos Vidinės Mongolijos regiono 26 metų gyventojas. Vyras buvo nesunkiai sužeistas, jis nugabentas į ligoninę.

Kinijos policija incidento kol kas nekomentuoja.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.26; 11:20

Kinijos ambasada Vašingtone įspėja dėl kelionių į JAV, praneša agentūra „Reuters“.

„Viešasis saugumas Jungtinėse Valstijose nėra geras. Čia dažnos šaudynės, užpuolimai ir vagystės , – sakoma ambasados interneto puslapyje paskelbtame pranešime. – Į JAV vykstantys asmenys turi budriai stebėti savo aplinką ir įtartinus asmenis“. Turistai, be to, turi būti pasiruošę didelėms gydymo sąskaitoms, apgaulėms telefonu, kratoms ir daiktų konfiskavimui muitinėje, taip pat gamtos katastrofoms.

Atsakydamas į klausimą, ar šio perspėjimo laikas yra politiškai motyvuotas, Užsienio reikalų ministerijos Pekine atstovas antradienį pabrėžė, kad vasara yra pagrindinis kinų turistų lankymosi JAV laikas. Ambasados, anot jo, privalo įspėti dėl potencialių rizikų užsienyje.

Šis perspėjimas beveik visiškai atitinka jau sausį paskelbtą ambasados perspėjimą. Santykiai tarp Kinijos ir JAV šiuo metu yra labai įtempti, visų pirma – dėl prekybos ginčo tarp abiejų šalių.

Kinija neretai skelbia perspėjimus dėl kelionių, pirmiausiai – į tas šalis, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai. Tačiau kai kurios vyriausybės kaltino Pekiną, kad jis tokiomis priemonėmis, kaip užsienio turizmo ribojimas, mėgina daryti įtaką politiniams ar ekonominiams ginčams. Kinija tai paprastai paneigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:30

2016 metų sausį buvo sučiuptas neįvardytas „Amerikos valstybės tarnautojas, kuris dirbo, bazuodamasis Amerikos konsulate“ Kinijos didmiestyje Čendu, rašo Politico apžvalgininkė Eli Votkins.

Kinijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai civiliais drabužiais sučiupo jį Čendu  gatvėje. „Jie nuvežė belaisvį, kurį laikė CŽV bendradarbiu, į kažkokį saugumo tarnybos objektą, kur keletą valandų tardė, o tai pat, pasak vieno Amerikos valdininko, filmavo vaizdo kamera jo prisipažinimą įvykdžius kažkokius (nepatikslinama) išdavystės aktus JAV vyriausybės interesais.

Tik kitos dienos ankstyvą rytą kiti JAV valstybės tarnautojai (kolegos kinai ne iš karto juos informavo apie konsulato bendradarbio sučiupimą) atvyko jo gelbėti. Pagaliau jis buvo paleistas, perduotas jų priežiūrai, o netrukus jis buvo evakuotas iš Kinijos“, – sakoma straipsnyje.

„Ir Kinijos, ir Amerikos oficialūs asmenys tylėjo apie šį kol kas spaudoje nenušviestą incidentą, kurį aprašė ir patvirtino leidiniui Politico daugybė JAV oficialių asmenų“, – sakoma straipsnyje.

„Amerikos valstybės tarnautojų nuomone, pagrobimas tapo neįtikėtinai įžūliu žingsniu ilgai „rusenančiame“ Vašingtono ir Pekino šnipų žaidime, kurį neseniai užtemdė Rusija, pademonstravusi naują agresyvumą. Bet Amerikos valstybės tarnautojai ir sinologai (Kinijos reikalų specialistai) sako, kad dvi šalys dalyvauja, greičiausiai, tokioje pat aršioje, nors ir daug mažiau žinomoje šnipų kovoje“, – perduoda Votkins.

„Kinai niekur nedingo, – sakė neįvardytas kontržvalgybininkas, neseniai pasitraukęs iš valstybės tarnybos. – Tai, kas tiesiog dabar dedasi santykiuose su Rusija, smarkiai atitraukia mus nuo Kinijos“.

Straipsnyje minimi keli amerikiečiai (buvę CŽV bendradarbiai, Valstybės departamento bendradarbė ir buvęs studentas), apkaltinti perdavę valstybės paslapčių Kinijai arba bandę tai padaryti.

Lygindama požiūrius, straipsnio autorė rašo: „Ten, kur Maskva trypčioja, Pekinas vaikščioja pirštų galiukais – susitelkia daugiausia į ekonominių paslapčių vagystes ir, kiek žinoma, nebando paveikti elektorato politinio gyvenimo JAV“.

„Jungtinėms Valstijoms Kinija – svarbi, tegul ir nepatikima partnerė, tuo labiau, kad Donaldas Trumpas prašo Pekino padėti pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Be to, Amerikos korporacijos, kurios nelabai domisi nuleipusia Rusijos ekonomika, nori gerų santykių su Kinija – potencialia rinka, kur per milijardą vartotojų“, – sakoma straipsnyje.

„Tai žymiai subtilesnės pastangos, nei Rusijos“, – kalbėjo apie kinų šnipinėjimą ekspertas Danielis Blumentalis (American Enterprise Institute). – Jie stipresni, ambicingesni ir galingesni. O Amerikoje daugiau suinteresuotų asmenų, kurie nori pozityvių santykių su Kinija“.

Amerikos valstybės tarnautojai interviu leidiniui sakė, kad numanomi kinų žvalgybininkai dažnai bando užverbuoti jų kolegas, kai tie lankosi Kinijoje. 2015 metais Kinija pagrobė milijonų JAV federalinių tarnautojų asmeninius duomenis, Kinijoje amerikiečiai akylai sekami, net iškratomi jų kambariai ir daiktai.

„Jie veikė iš esmės taip pat agresyviai kaip ir rusai“, – sakė interviu vienas buvęs Amerikos diplomatas. Jis pavadino Kinijos požiūrį „miklesniu“, nei rusų, ir pridūrė: „Jie visada žinojo, ką mes darome ir kur esame“.

Informacijos šaltinis: Politico

2017.10.21; 04:45

Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Pekine trečiadienį prasidėjo kas penkerius metus vykstantis Kinijos komunistų partijos (KP) suvažiavimas. Savo kalboje valstybės ir partijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping) įspėjo Kinijos komunistus dėl „rimtų iššūkių“.

Ir antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, ir visas pasaulis išgyvena „didelius ir sudėtingus pokyčius“, kalbėjo jis. Todėl visi partiečiai turi būti labai budrūs pavojų akivaizdoje. Jie taip pat turi ryžtingai kovoti su viskuo, kad „žlugdo“ partiją.

Savo neįprastai ilgoje – pusketvirtos valandos trukusioje kalboje – Si Dzinpingas ragino 89 mln. partijos narių būti vieningus ir imtis didesnių pastangų, kad būtų sukurta gerovė, o „kiniškas socializmas naujoje eroje“ būtų sėkmingas.

„Šalies atsigavimas yra didžiausia kinų tautos svajonė“, – pabrėžė prezidentas. Jis paragino kurti stiprią kariuomenę, kuri būtų „pasaulinės klasės“. Ginkluotųjų pajėgų modernizavimas „visa apimtimi“ turėtų būti baigtas iki 2025 metų.

Reaguodamas į raginimus dėl daugiau demokratijos Honkonge, Si Dzinpingas patvirtino Kinijos suverenumą buvusios britų kolonijos atžvilgiu. Jis kartu pabrėžė principą „viena šalis, dvi sistemos“, kuriuo remiantis Honkongas yra valdomas autonomiškai.

Taip pat paminėdamas Taivaną, Si Dzinpingas ragino „priešintis separatistiniams veiksmams“. Jis akcentavo, kad niekad nebus leista kam nors „atskirti dalies Kinijos“.

Partijos suvažiavimo atidaryme dalyvavo ir buvę partijos lyderiai Hu Dzintao (Hu Jintao) bei Dzian Dzeminis (Jiang Zemin). Savaitės trukmės suvažiavime 2 300 delegatų patvirtins Si Dzinpingą generaliniu sekretoriumi dar penkerių metų kadencijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.19; 00:02

Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga. Reuters nuotr.

Jokia paslaptis, kad Kinija mėgina Europą „supirkti“ jau senokai. Kad Pekinui tinka bet kokie pretekstai, žurnalo „The National Interest“ rugsėjo 25-osios numeryje mėgino pagrįsti JAV prezidento Georgo Busho-jaunesniojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Markas Pfeiflė straipsnyje „Kinija išnaudoja Rusijos-JAV priešpriešą, siekdama nugriebti kuo didesnį prizą Europoje“.

Niekas kol kas per daug nekreipia dėmesio, kad Pekinas naudojasi geopolitinėmis slinktimis Europos Sąjungoje (ES), siekdamas reikšmingai sustiprinti įtaką vidurio ir rytų Europoje. Pasak eksperto, kalbama apie labai svarbų regioną, kuris tarnauja prekybiniu bei geopolitiniu buferiu, atskiriančiu Ameriką nuo Kinijos bei Rusijos.

Pekinas mažai nuveikė, stabdydamas Šiaurės Korėjos režimo vykdomą branduolinę programą, užtat Europoje spėjo nuosekliai supirkti įmonių akcijas Čekijoje, Vengrijoje ir Serbijoje, įskaitant atominių jėgainių statybos kontraktus. Skirtingai nuo rusų, kurių atominiai projektai paprastai remiasi palyginti nepavojinga tarpvalstybinio jėgainių statybos kreditavimo schema, jau pastatytų objektų valdymą paliekant vietiniams, kinai reikalauja ir kapitalo, ir operatyvinio valdymo kontrolės, tokiu būdu gaudami instrumentą daryti (taip pat politinę) įtaką regione.

Iš tiesų, panašu, jau senstelėjęs yra požiūris, esą Kinija savo investicijas koncentruoja Afrikoje bei pietryčių Azijoje. Net Baltarusija „tolimais“ 2008-aisiais skelbė esanti pasirengusi tapti aikštele, iš kurios Pekinas galės žengti į Europos rinką. Vakarų europiečiai atsargiai vertina kinų investicijas įtardami (ne be pagrindo), jog už daugelio jų kompanijų stovi valstybė arba armija ir kad pagrindinis kinų skverbimosi tikslas yra siekis prieiti prie technologijų bei daryti politinę įtaką. Gi vidurio bei rytų Europa šia prasme skrupulų turi kur kas mažiau. Kinijos tarptautinės prekybos bei ekonominio bendradarbiavimo insitituto ekspertas Yao Linas veikiausiai ne be pagrindo antrąjį šio amžiaus dešimtmetį yra pavadinęs „auksiniu“ į vidurio bei rytų Europą investuojančioms kompanijoms. Čia nemaža rinka (su Balkanais regione gyvena 110 milijonų gyventojų), lyginant su Vakarais nebrangi darbo jėga, na, ir puikus tramplinas į tuos pačius Vakarus. 

Šanchajaus kompanija BYD (beje, į ją savo laiku yra investavęs Warrenas Buffettas) dar 2012-ųjų gruodį pasirašė susitarimą dėl automobilių gamybos įmonės statybos Bulgarijoje, netoli nuo Sofijos. Elektromobilius bei elektrinius autobusus gaminančio fabriko pusė akcijų priklauso BYD ir pusė – bulgarų partneriui, su savo produkcija įmonė pamažu, bet skverbiasi į Vakarus – yra laimėjusi konkursą (įveikė konkurentus iš Jungtinės Karalystės bei Nyderlandų) patiekti pirmą partiją (viso labo šešis, bet svarbus pats faktas) autobusų Nyderlandams. 

Kinijos žemėlapis

Tais pačiais 2012 metais kinų „Gunagxi Liugong Machinery“ investavo 100 milijonų dolerių į lenkų kelių statybos technikos gamintoją „Huta Stalowa Wola“, kurio pardavimai po sandorio per porą metų pakilo iki 440 milijonų dolerių, planuojama, jog 2020-aisiais viršys 16 milijardų. Įsitvirtinusi kaip didžiausia Kinijos prekybos partnerė rytų bei vidurio Europoje Lenkija (2010-aisiais šalys pasirašė deklaraciją dėl strateginės partnerystės) yra įsukusi kampaniją „Go China“, skirtą pritraukti kinų investicijas bei skatinti lenkiškų prekių eksportą į Kiniją.

Pernai rudenį mūsų kaimynė Latvija pelnė teisę surengti svarbiausią (jau penktą) vidurio bei rytų Europos ir Kinijos vyriausybių vadovų susitikimą (vadinamasis formatas 16+1), kurį paprastai lydi verslo forumas, ekspertų konferencija bei nacionalinių koordinatorių pasitarimas. Rygoje pirmą kartą posėdžiavo susisiekimo ministrai, mat 2015-aisiais Kinijos Sudžou vykusiame susitikime Latvijai suteikta teisė tapti bendradarbiavimo logistikos srityje koordinatore. Formatas  16+1 yra Pekino iniciatyva ir skirtas Kinijos iš vieno pusės bei 11 ES narių bei 5 Balkanų šalių iš kitos pusės (Albanijos, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Makedonijos, Lenkijos, Rumunijos, Serbijos Slovakijos, Kroatijos, Juodakalnijos, Čekijos ir Estijos) bendradarbiavimo investicijų, transporto, finansų, mokslo, švietimo bei kultūros srityse skatinimui. Pirmas susitikimas 2012 metais surengtas Varšuvoje, jame Pekinas paskelbė 12-os bendradarbiavimo su vidurio ir rytų Europa skatinimo priemonių paketą, kuris yra pagrindinis 16+1 dokumentas.

Rygoje pernai gegužę įsteigtas logistikos koordinacinis sekretoriatas, pasak pačių latvių, tai yra galimybė didinti 16+1 vaidmenį, populiarinti Latviją užsienyje bei vystyti visapusišką bendradarbiavimą su Kinija. Žinant, koks subtilus yra transporto koridorių klausimas mūsų regione, atvejai, kaip pavydžiai lietuviai ir latviai konkuruoja dėl baltarusiškų krovinių (kai kada su tolokai siekiančiomis politinėmis pasekmėmis, kai Vilniui plūkiantis dėl Astravo AE elektros boikoto Europoje, Ryga šiuo klausimu demonstruoja didesnį lankstumą Baltarusijos atžvilgiu), ES rinka ypač suinteresuoto ekonominio koloso kaip Kinija pritraukimas būtent transporto bei logistikos sektoriuje ekonominiu požiūriu yra ypač tikslus taktinis Rygos ėjimas. Bet kuriuo atveju dėl irgi Kinijos inicijuoto ES ir Kiniją krovinių srautais sujungsiančio projekto „Viena juosta, vienas kelias“ (vadinamasis „naujasis Šilko kelias“) mūsų regione jau konkuruojama ne juokais.

Kinijos premjeras Li Keqiangas Rygos susitikime informavo apie Kinijos bei vidurio ir rytų Eropos fondo steigimą, jį administruos vieno didžiausių kinų banko „Industrial and Commercial Bank of China“ bei „China Life Insurance и Fosun Group“ įsteigta kompanija „Sino-CEE Financial Holdings Ltd“. Fondo tikslas – pritraukti bendriems projektams finansuoti ne mažiau 50 milijardų eurų. Kad susidomėjimas abipusis, patvirtina aplinkybė, jog vien šiais metais Pekiną aplankė aukšti Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos pareigūnai, savo ruožtu Kinijos lyderis Xi Jinping pernai vizitavo Lenkiją, Serbiją ir Čekiją. Pastarosios sostinėje Prahoje jo atvykimo proga net surengtas paradas, kuris gal irgi prisidėjo prie to, kad vizito metu sudaryta sandorių už 8,7 milijardo eurų.

Kiniečių mylima panda. EPA – ELTA nuotr.

Kinų verslas siekia finansuoti 2,6 milijardo eurų kainuosiančios greitojo geležinkelio linijos tarp Budapešto ir Belgrado statybą. Vengrijos vyriausybė šių metų gegužę pasirašė staretginės partnerystės sutartį su kinų „Bohong Group Co.“, viena didžiausių automobilų išmetamųjų dujų sistemų gamintoja pasaulyje. Kinijos energetinis konglomeratas CEFC įsigijo didžiausio Čekijos oro vežėjo „Travel Service AS“ (49,92 proc.) bei alaus daryklos „Pivovary Lobkowicz“ (kontrolinį) akcijų paketus. CEFC už milijardą eurų nusipirko ir čekų banko „J&T Financial Group“ 50 proc. akcijų. Pasak analitinės kompanijos „Rhodium Group“, nors kinų investicijos kol kas tesiekia 8 proc. visų investicijų vidurio bei rytų Europoje, judėjimo vektorius akivaizdus – į augimo pusę. Šiuo metu daugiausia kinų dėmesio šiame regione sulaukia Vengrija, Lenkija ir Serbija, Budapeštas ir Varšuva nugriebia atitinkamai 40 proc. ir 20 proc. visų kinų investicijų į šį regioną, Serbija susirenka du trečdalius Pekino skiriamų pinigų į ES neįeinančioms rytų Europos valstybėms.

„Business as usual“ dvasia yra dominuojanti pragmatiško 21 amžiaus tendencija ir pati savaime nėra nei bloga, nei gera. Bet Kinijai investicinės iniciatyvos yra ir galimybė įsitvirtinti pasauline galybe. Kinija vis dėlto yra autoritarinė valstybė, kuri ekonominę įtaką anksčiau ar vėliau ima „pastiprinti“ reikliais humanitariniais pageidavimais. Kaip prancūzų dienraštyje „Libération“ (09 27) yra nurodžiusi  JAV nacionalinio Azijos tyrimų centro mokslinė bendradarbė Nadezhda Rolland, korupcija, propaganda, siekis manipuliuoti visuomenės bei viešų asmenų nuomone į „įtikinėjimo“ arsenalą įeina. Ir šiemet Pekinas darė finansinį spaudimą Kembridžo universiteto leidyklai, kad ši iš savo duomenų bazės pašalintų Kinijos valdžiai nepatinkančius straipsnius, per su Kinijos komunistų partija susijusias kinų studentų asociacijas ne kartą mėginta slopinti žodžio laisvė Australijos bei JAV universitetuose, siekta perpirkti vietos žiniasklaidą ir t.t. Pekinas  naudojasi galimybe manipuliuoti demokratiškų Vakarų visuomenių laisve bei atvirumu. Apsvaiginti vien ekonominių galimybių kai kurių šalių lyderiai numoja ranka į neigiamas pasekmes demokratijai strateginėje perspektyvoje.

Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Todėl Briuselyje su nerimu stebi rytų bei vidurio europiečių kai kada beatodairišką susiviliojimą kinų pinigais, ypač žinant, kad politinio kapitalo siekiantis Pekinas pasirengęs supriešinti senas ir naujas ES nares. Ryškiausias pavyzdys – Čekijos prezidentas Miloshas Zemanas, viešai ir daug raginantis užuot stiprinus ryšius su ES bei NATO, labiau  bendradarbiauti su Kinija ir Rusija.

Beje, po CEFC įsigijimų Čekijoje M.Zemanas vienu savo patarėjų paskyrė šios kompanijos atstovą kiną. O ir išskirtiniu Pekino dėmesiu apdovanotos Vengrijos ar Lenkijos valdžios, žinomos savo atžagareivišku santykiu į ES. Europos Komisija savo narėms rytuose pataria nepuoselėti ypač didelių vilčių su kinų investicijomis, mainais už pinigus Pekinas moka išreikalauti dirbti savo nebūtinai europietiškus standartus atitinkančiomis sąlygomis.

Išlošus taktinių pinigų galima prarasti demokratiją ir laisvę. Baltijos šalims tas irgi tinka.

2017.10.03; 10:00

„Praėjusią savaitę dėl, atrodytų, nekaltos naujienos, pasirodžiusios Kinijos žiniasklaidoje, Kinijoje ir Rusijoje netikėtai įsiliepsnojo tikras gaisras. Jis ryškiai apšvietė, kokie išklibę pamatai, ant kurių renčiamas vieningas frontas, kurį Pekinas ir Maskva kuria kaip atsvarą Vakarams ir egzistuojančiai geopolitinei tvarkai“, – pasakoja J. Mailsas laikraštyje „The Washington Times“.

Autorius primena, kad lapkričio 4 dieną Kinijos oficialioji žiniasklaida nušvietė penkių naujų pasienio ženklų įrengimo Rusijos pasienyje ceremoniją. 

Continue reading „Ties Kinijos – Rusijos siena griaudėjo politinė audra“

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) jau dešimtą vasarą susirenka žmonių iš įvairių šalių, norinčių išmokti lietuvių kalbą ir pažinti Lietuvos kultūrą. Šiemet čia atvyko 62 studentai iš 15 valstybių.

Peng Qiaoyun (kursų organizatorių pavadinta Rūta) iš Kinijos Pekino užsienio studijų universitete (Beijing Foreign Studies University – BFSU) studijuoja rusų kalbą ir literatūrą. Merginą galima kalbinti kinų, rusų, anglų, japonų, latvių kalbomis, o dabar sulauktume jau ir lietuviško atsakymo.

Continue reading „Mokytis lietuvių kalbos atvyko iš Kinijos“

kinai_military

Neseniai centrinis spausdinamas leidinys Kinijos komunistų partijos laikraštis „Ženmin žibao“ redakciniame straipsnyje rašė, kad dėl situacijos Ukrainoje, „apgaubtos šaltojo karo dvasia“, „Rusijos ir Kinijos strateginis suartėjimas taps stabilumo pasaulyje tvirtove“.

„Rusija, vadovaujama Vladimiro Putino, privertė Vakarus suprasti, kad šaltajame kare negali būti nugalėtojų“. Dar vienas Kinijos laikraštis, Goobal Times, irgi kontroliuojamas KKP, rašo apie Vakarų šalių politiką Ukrainoje kaip apie „Vakarų fiasco“. „Jų projektas sukurti provakarietišką režimą žlugo ir suformavo chaosą, kuriam sutvarkyti Vakarai neturi nei galimybių, nei išminties“. Ryšium su tuo „mes negalime nuvilti Rusijos, kai jai tenka kovoti su sunkumais, – rašo leidinys. – Kinija turi tapti patikima strategine partnere“.

Continue reading „Kinijos šešėlis krenta ant Ukrainos: Pekinas remia Maskvą?“

Oficialusis Pekinas pateikė Minskui viliojantį pasiūlymą – finansuoti neįprastas statybas šalia Baltarusijos sostinės.

O Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka kiniečių pasiūlymo neatmetė, nes Baltarusijai verkiant reikia investicijų. Tad netrukus prie baltarusiško Bykačino kaimo bus įrengtas modernus kinietiškas miestelis su gamyklomis, vėliau galbūt – ir su restoranais bei pramogų parku.

Taip leidinyje La Stampa rašo žurnalistė Ilarija Marija Sala. Detalus statybų projektas jau paruoštas.

Continue reading „Prie Minsko statomas milžiniškas kinietiškas miestas“

Italijoje pastebimas sustiprėjęs susidomėjimas mokytis rusų, kinų ir arabų kalbų, rašo Irene Maria Scalise laikraštyje La Repubblica.

„Pastaraisiais mėnesiais daug italų nusprendė savo laiką skirti kinų, o taip pat – arabų ir rusų kalbų mokymuisi“, – rašoma leidinyje.

„Jau galima kalbėti apie ateities, kuri, atrodo, jau tapo dabartimi, kalbų bumą. Sunku pateikti tikslius statistikos duomenis, bet galima kalbėti apie dešimtis tūkstančių žmonių, kurie užsirašė į privačius kursus, namų šeimininkių kursus, universiteto kursus.

Continue reading „Jokios anglų, visi į kinų kalbos pamokas“

Kinijos ir Rusijos karinių laivų armada demonstratyviai praplaukė Japonų jūra, arti Vladivostoko uosto, pagal bendrų jūros pratybų programą. Pratybos „turi parodyti stiprėjančią dviejų šalių su istoriškai nepaprastais santykiais vienybę“, – rašo James Perlesas laikraštyje The New York Times.

Kinijos laivyno vadas generolas majoras Jan Cziunfejus sakė Kinijos žurnalistams, kad pratybų tikslas – sustiprinti „strateginį pasitikėjimą“ ir pagerinti dviejų laivynų bendradarbiavimą.

Continue reading „Kinija ir Rusija demonstravo vienybę surengdamos bendras jūrų pratybas“

Kol viso pasaulio žurnalistai stengiasi išsiaiškinti, kur yra Edvardas Snoudenas, dingstantis po kiekvieno naujo interviu, ir spėlioja apie jo likimą, į žiniasklaidą plaukia detalės apie didžiausių internetinių kompanijų bendradarbiavimą su JAV specialiosiomis tarnybomis.

Interviu Kinijos leidiniui "South China Morning Post" 29-rių metų analitikas papasakojo apie programišių atakų programą prieš Kiniją, sakoma "Daily Mail" išspausdintame straipsnyje „Demaskuotojas Edvardas Snoudenas pareiškė, kad JAV vyriausybė ketverius metus įsilauždavo į Kinijos universitetų, kompanijų ir politikų kompiuterius“. Pasak jo, Nacionalinio saugumo agentūra vykdo 61 tūkstantį operacijų visame pasaulyje.

Continue reading „Nauji Edvardo Snoudeno demaskavimai: JAV rengia programišių atakas prieš Kiniją nuo 2009-ųjų“

Kinų programišiams pavyko prasiskverbti į Pentagono informacines sistemas ir pagrobti Amerikos ginkluotės, tarp jų lėktuvų ir raketų, brėžinius, praneša savo svetainėje Le Monde, tremdamasis laikraščiu The Washington Post.

Beje, kibernetiniai šnipai pasiekė raketinių kompleksų Patriot, daugiafunkcinės kovinio valdymo sistemos Aegis naujausios versijos, naikintuvo F-18, sraigtasparnio Blac Hawk ir brangiausio per visą Pentagono istoriją projekto – šturmuotojo F-35 – brėžinius.

Gynybos žinybos spaudos sekretorius Džordžas Littlas (George Little) įsitikinęs, kad šis atsitikimas niekaip neatsilieps Amerikos ginkluotųjų pajėgų kovinėms galimybėms. „Mes visiškai pasitikime savo ginkluotės sistemomis“, – pareiškė Dž.Littlas.

Continue reading „Kinų programišiai prasiskverbė į Pentagono informacines sistemas“