Pekino olimpinės žaidynės. EPA – ELTA foto
Penktadienį prasidėjus Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms, virtinė aukšto rango valstybių atstovų, pareiškusių susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje nusprendė nedalyvauti.
Vis dėlto prie Vakarų valstybių organizuoto boikoto oficialiai neprisijungė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Nors politologai nelinkę sureikšminti Varšuvos pozicijos, nes, jų teigimu, sprendimas dalyvauti veikiausiai pagrįstas ekonominėmis intencijomis, visgi įžvelgiamos ir galimos Lenkijos politinės strategijos.
A. Pukšto: nepaisydama politinio fono, Lenkija nori išlaikyti ekonominį partnerį
VDU docento, politologo Andžejaus Pukšto teigimu, Lenkijos prezidento dalyvavimui atidarymo ceremonijoje Pekine nevertėtų skirti didelės svarbos, nes, jo nuomone, Varšuvos sprendimas veikiausiai buvo priimtas dėl ekonominių intencijų.
„Aš nebūčiau linkęs sureikšminti Lenkijos sprendimo. Žinoma, žiūrėsime, kokios ten bus politinės deklaracijos, ką jie sakys, kiek šalia ekonominių reikalų atsiras politinių reikalų, bet nepervertinkime Lenkijos vaidmens. Tai ES, NATO narė, bet Lenkija yra vidutinė valstybė. Žinoma, kai yra didelis boikotas, tai (dalyvavimas olimpinių žaidynių ceremonijoje – ELTA) yra svarbu, bet negalima sakyti, kad vaidina lemiamą vaidmenį“, – penktadienį Eltai teigė A. Pukšto.
Jam antrina ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Giedrius Česnakas, kurio nuomone, A. Dudos vizitas buvo paremtas vidiniais šalies interesais, neatsižvelgiant į politinį kontekstą.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
„Man atrodo, kad Lenkijos prezidentas bando palaikyti pragmatiškus santykius veikiausiai dėl vidaus politikos interesų ir, žinoma, dėl to šiek tiek išsiskiria iš Europos konteksto“, – kalbėjo G. Česnakas, kartu pridurdamas, kad nėra gerai Vakarų valstybėms deklaruoti skirtingus požiūrius.
„Tokie skirtumai aišku nėra labai geri, tačiau kiekviena valstybė turi teisę įgyvendinti savo užsienio politiką taip, kaip jai yra tinkama“, – pridūrė jis.
G. Česnakas: Kinijai politiniame kontekste Lenkija yra labai mažas žaidėjas
Visgi VDU docentas A. Pukšto neatmeta, kad A. Dudos žingsnyje galima įžvelgti ir politines intencijas, tačiau, jo nuomone, Lenkijai tikėtis reikšmingų pokyčių būtų naivu.
„Man atrodo, kad Lenkija įsivaizduoja, nors drįsčiau manyti, kad tai naivus įsivaizdavimas, atkalbėti Kiniją nuo susiliejimo su Rusija, ypač Ukrainos klausimu. Tai visgi pabrėžčiau tam tikras antirusiškas Dudos intencijas, bet, ko gero, naivu taip samprotauti“, – kalbėjo A. Pukšto.
G. Česnakas tokį scenarijų linkęs atmesti. Anot jo, Lenkija politiniame kontekste Kinijos atžvilgiu yra nedidelis žaidėjas, todėl A. Duda neturėtų didelės įtakos kilusioms įtampoms. Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
„Aš vis dėlto tai laikyčiau strateginiu žingsniu dėl ekonominių intencijų, nes kinams dėl Rusijos skambina net JAV. Tai Lenkija Kinijos atžvilgiu, kad ir kaip tai įdomiai skambėtų, bet yra labai mažas žaidėjas. Aš nemanau, kad Lenkijos prezidentas, susitikęs su Kinijos atstovais, kažką galėtų reikšmingiau pasakyti Rusijos atžvilgiu negu JAV“, – sakė G. Česnakas.
ELTA primena, kad dalis Vakarų valstybių aukšto rango atstovų nusprendė nedalyvauti žiemos olimpiados ceremonijoje dėl Pekino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, ypač represijų prieš musulmonų uigūrų mažumą Sindziango regione.
