Prancūzijos policija sulaikė 254 žmones per „geltonųjų liemenių“ protestus. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį kelios valstybės Jungtinėse Tautose (JT) išsakė susirūpinimą dėl Prancūzijoje policijos pareigūnų naudojamo smurto, įskaitant smurtą prieš protestuotojus. Šalyje jau antra diena vyksta masinės demonstracijos.
Per visuotinę periodinę peržiūrą (angl. Universal Periodic Review (UPR) – kurią kas ketverius metus turi atlikti visos 193 JT šalys, – buvo aptarti tokie klausimai kaip išpuoliai prieš migrantus, rasinė diskriminacija ir religinis nepakantumas.
Prancūzija privalo „imtis priemonių ir skaidriai išnagrinėti kaltinimus dėl perteklinio policijos ir žandarmerijos jėgos naudojimo prieš protestuotojus demonstracijų metu“, Ženevoje surengtame Žmogaus teisių tarybos posėdyje pareiškė Švedijos atstovas.
Kitos šalys išreiškė panašų susirūpinimą, įskaitant Daniją, Lichtenšteiną ir Norvegiją, taip pat Rusiją, Venesuelą ir Iraną – tris valstybes, kurios pačios yra nuolat kaltinamos policijos smurtu ir kitais rimtais bei plačiai paplitusiais žmogaus teisių pažeidimais.
„Esame susirūpinę dėl šiurkščių ir kartais smurtinių priemonių, kuriomis siekiama išvaikyti taikius piliečius“, – tarybai sakė Rusijos atstovė Kristina Sukačiova.
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.
Tokia kritika nuskambėjo Prancūzijai ruošiantis, kad per Gegužės 1-osios demonstracijas šalies gatves užplūs iki 1,5 mln. protestuotojų, nors prezidentas Emmanuelis Macronas ir mėgina nukreipti šalies dėmesį nuo nesantaiką sėjančio pensijų įstatymo, kuris sukėlė pyktį ir socialinius neramumus.
Prancūzijoje, jau kelis mėnesius tęsiantis protestams dėl pensinio amžiaus pailginimo nuo 62 iki 64 metų, vis dažniau piktinamasi policija dėl neproporcingo jėgos panaudojimo prieš minią.
Per pirmadienio visuotinę periodinę peržiūrą kelios valstybės, įskaitant Jungtines Valstijas ir Kiniją, paragino Prancūziją aktyviau kovoti su rasine ir religine diskriminacija.
JAV atstovė Kelly Billingsley sakė, kad jos šalis ragina Paryžių aktyviau kovoti „su nusikaltimais ir grasinimais smurtu dėl religinės neapykantos, pavyzdžiui, antisemitizmu ir neapykanta musulmonams, įskaitant priekabiavimo, vandalizmo ir užpuolimo atvejus“.
Kinijos atstovas viešai pasmerkė „rasizmo ir ksenofobijos plitimą“ Prancūzijoje ir paragino ją „sustabdyti … migrantų teises pažeidžiančias priemones“. Paryžiaus policija „Laisvės vilkstinę” stabdė ašarinėmis dujomis. EPA-ELTA nuotr.
Brazilija ir Japonija pasmerkė „saugumo pajėgų vykdomą rasinę diskriminaciją“.
Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos patarėja teisiniais klausimais Sabrine Balim tarybai pareiškė, kad jėgos naudojimas yra „griežtai stebimas, kontroliuojamas, o nederamo jos naudojimo atveju – baudžiamas“. Patarėja taip pat pabrėžė, kad „Prancūzija smerkia bet kokią rasinės diskriminacijos formą“.
Paryžiuje – vėl protestai. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 1 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių per Gegužės 1-osios demonstracijas Prancūzijoje vėl protestavo prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Protestai vyko daugelyje didmiesčių, taip pat mažesniuose provincijos miestuose.
Profsąjungos paskelbė organizuojančios per 300 mitingų. Valdžios institucijos prognozavo 500 000-650 000 dalyvių visoje šalyje. Skaičiuota, kad vien tik Paryžiuje į gatves išeis iki 100 000 gyventojų.
Policija rengėsi galimoms riaušėms, tačiau iki vidudienio padėtis buvo daugiausiai rami. Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose pirmą kartą padėčiai stebėti pasitelkti dronai. Paprastai į mitingus Gegužės 1-osios proga Prancūzijoje susirenka nuo 100 000 iki 160 000 žmonių.
E. Macrono vyriausybės inicijuota pensijų reforma jau priimta, tačiau profsąjungos ir dalis opozicijos protestuoja toliau, kad užkirstų kelią jos įgyvendinimui nuo rugsėjo 1 d.
Pastarąjį kartą protestai prieš pensijų reformą visoje šalyje vyko prieš dvi savaites. Žmonių nepasitenkinimą kelia ne tik tai, kad pensinis amžius padidintas nuo 62 iki 64 metų, bet ir tai, kad reforma priimta be balsavimo parlamente, pasinaudojant specialia išimtimi.
Dabar klausimas yra, ar demonstracijos gegužės 1-ąją bus paskutinieji dideli protestai prieš pensijų reformą. Jau prieš tai protestų dalyvių skaičius mažėjo. Be to, yra požymių, kad skyla bendras profsąjungų frontas.
Prancūzijos policija pranešė, kad protestuose prieš pensijų reformą dalyvavo 757 tūkst. žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). Kontroversiškoji Prancūzijos pensijų reforma oficialiai įteisinta, tačiau oponentai nenusileidžia ir planuoja toliau priešintis pokyčiams.
Penktadienį Konstitucinė Taryba patvirtino, kad planas laipsniškai ilginti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų iš esmės atitinka Konstituciją. Įstatymas turi įsigalioti rugsėjo mėnesį.
Referendumą, į kurį daug vilčių buvo sudėję reformos priešininkai, konstitucinės institucijos paskelbė nepriimtinu.
Šią žinią pasitiko protestai Paryžiuje, Nicoje, Nante, Rene ir kituose miestuose. Vien tik Paryžiuje penktadienio vakarą buvo sulaikyta 112 demonstrantų ir padegta 30 šiukšliadėžių, skelbė televizija „BFMTV“ remdamasi policijos pranešimais.
Nuotraukose matyti degančios šiukšlių dėžės priešais Paryžiaus rotušę. Kelis kitus miestus, pavyzdžiui, Strasbūrą, Lioną ir Nantą, taip pat purtė protestai. Rene buvo padegtas įėjimas į policijos nuovadą. Jau anksčiau tą pačią dieną vyko mitingai, buvo blokuojami keliai.
Demonstracijos tikėtinos ir šeštadienį. Tuo tarpu profsąjungos paragino žmones surengti naujas protesto eitynes gegužės 1 dieną.
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.
„Kova tęsiasi, ir mes turime suvienyti jėgas“, – pareiškė kairiųjų pažiūrų politikas Jeanas-Lucas Mélenchonas.
Socialistai pasiūlė anuliuoti įstatymą. Partijos narė ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo įspėjo, kad reforma skaldo Prancūzijos visuomenę.
„Kreipiuosi į prezidentą: jis turi išgirsti didžiulę daugumą, kuri visoje Prancūzijoje pasisako prieš šią reformą, skaldančią šalį, – kalbėjo ji.
Prancūzijos kraštutinio dešiniojo politinio sparno lyderė Marine Le Pen, paskatinta ginčų dėl pensijų reformos, paragino nubausti vyriausybę ir E. Macroną per kitus rinkimus. „Žmonės visada taria paskutinį žodį“. Ji teigė, kad jei ateitų į valdžią, siektų atšaukti reformą.
Ministrė pirmininkė Élisabeth Borne penktadienio vakarą pareiškė, kad pensijų reforma pasiekė demokratinio proceso pabaigą.
„Šį vakarą nėra nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų“. Įgyvendinus reformą, pensijų fondas bus subalansuotas 2030 metais, paskelbė vyriausybė.
Toks planas Prancūzijoje vertinamas itin prieštaringai. Profsąjungos vadina jį žiauriu ir nesąžiningu.
Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo 1,089 mln. žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių Prancūzijoje vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą – penktadienį dėl jos teisėtumo spręs Konstitucinė taryba. Protestai ketvirtadienį vyko daugelyje miestų, į juos žmones sukvietė profsąjungos. Prognozuota, kad protestuose dalyvaus nuo 400 000 iki 600 000 žmonių.
Buvo blokuojami keliai, geležinkelio bėgiai ir naftos perdirbimo gamyklos. Šiukšliavežiai Paryžiuje vėl pradėjo streiką. Sostinėje demonstrantai įsiveržė į prancūzų prabangių prekių koncerno LVMH būstinę ir leido fejerverkus. Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo maždaug milijonas žmonių. EPA-ELTA nuotr.
E. Macronas išvakarėse gynė nuo besitęsiančios kritikos savo ginčytiną reformą ir žadėjo dialogą su profsąjungomis. Šalis esą turi toliau daryti pažangą, todėl jis norįs su socialiniais partneriais pakalbėti apie tolesnę įvykių eigą. Reforma esą buvo būtina. Penktadienį Konstitucinė taryba skelbs reformos projekto peržiūros rezultatus. Taryba gali atšaukti dalį arba visą reformą arba paskelbti ją atitinkančia konstituciją.
Prancūzai nepatenkinti pensinio amžiaus didinimu nuo 62 iki 64 metų. Vyriausybė reformą jau yra priėmusi. Ginčą paaštrino tai, kad reforma priimta be balsavimo parlamente. E. Macronas nori, kad reforma įsigaliotų iki metų pabaigos.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Haga, balandžio 11 d. (AFP-ELTA). Protestuotojai antradienį nutraukė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono valstybinio vizito Nyderlanduose metu sakomą kalbą apie Europos suverenitetą.
45 metų Prancūzijos vadovas susidūrė su protestais ir streikais Prancūzijoje prieš jo pensijų reformas, o ketvirtadienį numatoma nauja streikų diena.
„Kur Prancūzijos demokratija? Kada mes ją praradome?“ – šaukė demonstrantai, buvę Hagos „Amare“ teatro, kuriame E. Macronas sakė kalbą, salėje tarp klausytojų, matė AFP žurnalistai.
Dvi protestuotojos laikė geltoną plakatą su užrašu „Smurto ir veidmainystės prezidentas“, o vienas protestuotojas kitoje teatro pusėje iškėlė mėlyną plakatą.
„Galiu atsakyti į šį klausimą, jei duosite man šiek tiek laiko“, – atsakė E. Macronas. Maždaug po minutės apsaugininkai protestuotojus išvedė iš salės. Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.
Prieš kalbą maždaug dviejų dešimčių protestuotojų grupė taip pat skandavo šūkius prie teatro.
E. Macronas toliau sakė, kad „labai svarbu rengti socialinius debatus“ ir kad „aš galiu atsakyti į visus jums rūpimus klausimus apie tai, ką mes diskutuojame Prancūzijoje“. Jis sakė, kad žmonės, kurie daro „ką (jie) nori“ prieš įstatymus, su kuriais nesutinka, „kelia pavojų demokratijai“.
E. Macronas susiduria su didžiausiu iššūkiu per savo antrąją kadenciją dėl savo itin svarbios pensijų sistemos pertvarkos, kuri apima pensinio amžiaus ilginimą nuo 62 iki 64 metų ir reikalavimą, kad žmonės dirbtų ilgiau, norėdami gauti visą pensiją.
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 6 d. (AFP-ELTA). Šimtai tūkstančių demonstrantų ketvirtadienį išėjo į gatves Prancūzijoje, dar vieną dieną vyko protestai ir streikai prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Profesinės sąjungos stengiasi išlaikyti spaudimą prieš priimant svarbų teismo sprendimą.
Keliuose miestuose, įskaitant Paryžių, kilo peštynės, kai kurie radikalūs protestuotojai trumpam padegė prezidento giriamo restorano tentą.
Protestai vyksta E. Macronui viešint Kinijoje ir yra didžiausias iššūkis per antrąją jo kadenciją. Jie rengiami prieš pensijų reformą, kurią įgyvendinus pensinis amžius bus padidintas nuo 62 iki 64 metų, žmonės turės dirbti ilgiau, kad gautų visą pensiją. Nesusitariančios šalys laukia balandžio 14 d., kai Prancūzijos Konstitucinė Taryba, turinti teisę panaikinti teisės aktus, paskelbs nuosprendį dėl reformos teisėtumo.
Demonstracijos vyko visoje šalyje, nuo Paryžiaus iki pietinių Monpeljė ir Marselio miestų. Profesinės sąjungos CGT teigimu, Paryžiuje protestavo 400 tūkst. žmonių. Radikaliau nusiteikė protestuotojai dažais apipylė policininkų skydus prie E. Macrono mėgstamos garsios užeigos „La Rotonde“. Raudonas restorano tentas užsiliepsnojo, bet ugnis buvo greitai užgesinta. Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotrauka
Vakariniame Nanto mieste protestuotojai svaidė akmenis į policiją, ši atsakė ašarinėmis dujomis, tai matė naujienų agentūros AFP fotografas.
Paryžiuje streikuojantys geležinkelio darbuotojai trumpam įsiveržė į buvusią banko „Credit Lyonnais“ būstinę, šiame pastate dabar įsikūrusios įvairios bendrovės, įskaitant investicinę įmonę „BlackRock“. Kiti mitingai daugiausia buvo taikūs.
Policija tikėjosi, kad ketvirtadienį visoje šalyje protestuos 600 tūkst.–800 tūkst. žmonių ir dislokavo 11 500 saugumo pajėgų tvarkai prižiūrėti.
Vyriausybė tvirtina, kad reforma būtina siekiant išvengti pensijų sistemos deficito, dėl to būtina dirbti ilgiau. Kitur Europoje žmonės daugiausia išeina į pensiją vyresni nei 65-erių metų, nes gyvenimo trukmė ilgėja.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kritikai sako, kad pensijų reforma yra nesąžininga sunkius darbus dirbančių žmonių, taip pat moterų, nutraukiančių karjerą, kad augintų vaikus, atžvilgiu.
Jei Konstitucinė Taryba uždegs žalią šviesą, E. Macronas galės pasirašyti įstatymo pakeitimus. Tačiau priešprieša sumažino jo populiarumą. „Elabe“ grupės atlikta apklausa trečiadienį parodė, kad kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen įveiktų E. Macroną, jei pernai įvykę prezidento rinkimai būtų surengti dabar.
Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo 1,089 mln. žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, kovo 23 d. (AFP-dpa-ELTA). Prancūzijoje demonstracijose prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą ketvirtadienį dalyvavo 1,089 mln. protestuotojų, pranešė Vidaus reikalų ministerija, vien Paryžiuje žygiavo 119 tūkst. žmonių.
Anksčiau kraštutinių kairiųjų profesinė sąjunga CGT teigė, kad žygiavo 3,5 mln. žmonių, 800 tūkst. jų – sostinėje.
Ketvirtadienį streikai ir protestai prieš pensijų reformą buvo itin intensyvūs, vyriausybės oponentai blokavo geležinkelio stotis, kelius ir dalį Paryžiaus Šarlio de Golio tarptautinio oro uosto.
Sostinėje policija prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas ir suėmė penkis asmenis. Didžiulės minios protestavo ir kituose miestuose, įskaitant Bordo, Nantą ir Reną. Buvo dislokuota maždaug 12 tūkst. policijos pareigūnų. Daugelį savaičių streikai ir protestai buvo daugiausia taikūs, tačiau pastarosiomis dienomis per spontaniškas demonstracijas pratrūko smurtas. Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo maždaug milijonas žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Protestai nukreipti prieš laipsnišką pensinio amžiaus didinimą nuo 62 iki 64 metų ir apskritai prieš prezidento E. Macrono centro dešiniųjų vyriausybės veiksmus. E. Macronas nori, kad reforma įsigaliotų iki metų pabaigos.
Dėl streiko ketvirtadienį vėl buvo atšaukti traukiniai ir skrydžiai, iš dalies nedirbo aukštosios mokyklos ir universitetai, 15 proc. šalies degalinių trūko kai kurių rūšių degalų.
Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos ministrės pirmininkės Elisabeth Borne vyriausybė pirmadienį vos išgyveno pirmąjį – ir labiau rizikingą – iš dviejų pasiūlymų balsuoti dėl nepasitikėjimo. Vyriausybė kritikuojama dėl sprendimo apeiti parlamentą ir imtis prieštaringai vertinamos pensijų reformos.
577 vietų Nacionalinė Asamblėja, parlamento žemieji rūmai, atmetė pasiūlymą vos devyniais balsais, 278 parlamentai balsavo prieš vyriausybę. Pasiūlymą buvo pateikusi centristinė Lioto koalicija, jį palaikė kairioji opozicija.
Vėliau įstatymų leidėjai pradėjo balsuoti dėl antrojo nepasitikėjimo vyriausybe pasiūlymo, pateikto kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio susirinkimo, bet jis laikomas mažiau pavojingu vyriausybei. Rezultatų tikimasi iškart po balsavimo.
Kad išgyventų, vyriausybė buvo priklausoma nuo dešiniosios opozicijos narių, pirmojo pasiūlymo respublikonai nepalaikė.
Pasak analitikų, pasiūlymas, atmestas tokiu mažu skirtumu, yra naujas smūgis E. Borne ir jos vyriausybei. Paskelbus rezultatus, kairieji parlamentarai skandavo E. Borne: „Atsistatydink!“ ir rodė pensijų reformą smerkiančius ženklus.
Paryžiaus policija. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, kovo 19 d. (dpa-ELTA). Per protestus prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą šeštadienį Prancūzijoje trečią vakarą iš eilės vyko susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų. Paryžiuje buvo padeginėjamos šiukšliadėžės ir šiukšlių konteineriai, policija panaudojo ašarines dujas.
Žinių portalas BFMTV, remdamasis policijos šaltiniais, pranešė, kad sulaikytas 81 asmuo. Į demonstraciją sostinėje susirinko apie 4 000 žmonių. Protestai vyko ir kituose miestuose, įskaitant Nantą, Marselį ir Bordo. Žmonės priešinasi pensinio amžiaus padidinimui nuo 62 iki 64 metų – šią reformą E. Macronas ketvirtadienį prastūmė apeidamas balsavimą parlamente.
Svarbiausios Prancūzijos profsąjungos paskelbė apie naujus protestus, kad reforma būtų atšaukta.
E. Macronas pensinio amžiaus padidinimą argumentuoja teigdamas, kad priešingu atveju pensijų sistema žlugs. Baimindamasi nepritarimo parlamente, jo vyriausybė reformą prastūmė apeidama balsavimą parlamente Ji rėmėsi konstitucijos straipsniu, kuris tai leidžia.
Prancūzai vėl dalyvavo protestuose prieš pensijų reformą. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 16 d. (dpa-ELTA). Prancūzijoje ketvirtadienį dešimtys tūkstančių žmonių vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą pensijų reformą. Didesni mitingai vyko Marselyje, Reno ir Bordo miestuose. Be to, darbą nutraukė oro uostų, energetikos sektoriaus ir geležinkelio darbuotojai. Prancūzijos vyriausybė nori pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų. Profsąjungos šį planą vadina brutaliu ir neteisingu.
Šiuo metu pensinio amžiaus pradžia Prancūzijoje yra 62 metai. Tačiau iš tikrųjų žmonės vidutiniškai į pensiją išeina vėliau: kas nepakankamai ilgai mokėjo įmokas, kad gautų visą pensiją, tas dirba ilgiau. Sulaukus 67 metų, nepriklausomai nuo stažo, pensija mokama be išskaitų – vyriausybė nori tai išlaikyti, nors metų, kuriuos reikės įmokėti įmokas norint gauti visą pensiją, skaičius didės sparčiau. Vyriausybė nori minimalią mėnesinę pensiją padidinti iki maždaug 1 200 eurų.
Pensijų reforma yra vienas pagrindinių prezidento Emmanuelio Macrono rinkimų kampanijos pažadų. Kol kas reikalingos daugumos parlamente reformai priimti nėra.
Prancūzijoje vėl protestuota prieš pensijų reformą. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 11 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Prancūzijoje vėl užplūdo gatves, protestuodami prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Ketvirtą kartą profsąjungos sukvietė gyventojus į protestus ir streikus prieš vyriausybės planus nuo 62 iki 64 metų didinti pensinį amžių. Praėjusį antradienį, institucijų duomenimis, protestuose dalyvavo 750 000 žmonių.
E. Macronas reformos būtinybę argumentuoja gresiančiu deficitu pensijų fonduose. Dėl ginčytinos reformos jau savaitę karštai diskutuojama parlamente.
Darbo ministerijos skaičiavimu, reforma leis kasmet papildomai surinkti 17,7 mlrd. eurų pensijų įmokų. Profsąjungos mato kitų galimybių padidinti įplaukas, pavyzdžiui, apmokestinant superturtuolius arba didinant darbdavių įmokas.
Prancūzijos policija pranešė, kad protestuose prieš pensijų reformą dalyvavo 757 tūkst. žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 7 d. (AFP-ELTA). Antradienį visoje Prancūzijoje protestuose prieš prezidento Emmanuelio Macrono planus reformuoti pensijų sistemą dalyvavo apie 757 tūkst. žmonių, mažiau nei per dvi ankstesnes protestų dienas, pranešė policija.
Kairiųjų profesinė sąjunga CGT paskelbė, kad antradienį protestavo „beveik du milijonai“ žmonių.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, sausio 22 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai žmonių šeštadienį Paryžiuje išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą pensijų reformą.
Policijos duomenimis, protestuotojų buvo apie 12 000, organizatoriai kalbėjo apie 150 000 dalyvių. „Priešinamės“, „Esame čia, nors Macronas to nenori“, – Prancūzijos sostinėje skandavo demonstrantai. Prezidentas Emmanuelis Macronas siekia padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų.
Tarp demonstrantų buvo ir kairysis populistas Jeanas Lucas Mélenchonas, partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (La France Insoumise) pirmininkas. Jis E. Macrono adresu teigė: „Būkite prakeiktas, kad visą mūsų egzistenciją norite paversti preke.“
E. Macronas jau 2019 metais mėgino supaprastinti sudėtingą Prancūzijos pensijų sistemą ir pasiekti, kad prancūzai ilgiau dirbtų. Tai sukėlė ilgiausią protestų bangą nuo studentų maišto 1968-aisiais. Reformos projektas tada dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtas.
Dabar vyriausybė nori pensinį amžių padidinti iki 64 metų. Pradžioje E. Macronas kaip tikslą buvo įvardijęs 65 metus. Žmonėms, kurie pradėjo dirbti labai anksti ir kurių darbas labai sunkus, ir toliau būtų taikomos specialios išimtys. Kartu minimali pensija turėtų didėti iki 1 200 eurų. Vyriausybė, be to, nori, kad daugiau senjorų nei iki šiol dirbtų.
Įstatymo projektas pirmadienį turėtų būti pristatytas vyriausybei, o tada dėl jo diskutuos Nacionalinė Asamblėja. Sausio 31 dieną profsąjungos rengia naują visuotinių protestų dieną. Protestuose praėjusį ketvirtadienį visoje Prancūzijoje dalyvavo iki 2 mln. žmonių.
Prancūzijoje – protestuojama dėl pensijų reformos. EPA – ELTA foto
Paryžius, rugsėjo 29 d. (AFP-ELTA). Dar prieš Prancūzijos vyriausybei paskelbiant pensijų reformos planus, šalyje jau formuojasi pasipriešinimas: tūkstančiai žmonių ketvirtadienį virtinėje šalies miestų išėjo į gatves, reikalaudami didinti algas ir pasisakydami prieš planuojamą pensinio amžiaus ilginimą.
„Mes nenorime derėtis dėl pensinio amžiaus“, – sakė CGT profsąjungos lyderis Philippe‘as Martinezas. Prancūzijos darbuotojai, anot jo, nenori ilgiau dirbti.
Švietimo ministerijos duomenimis, ketvirtadienį rengtame streike dalyvavo 11 proc. mokyklų personalo. Taip pat buvo apribotas traukinių eismas. Paryžiuje kursavo šiek tiek mažiau priemiesčio traukinių ir autobusų nei įprastai. Demonstracijoje Marselyje dalyvavo ir buvęs kandidatas į prezidentus kairysis populistas Jeanas-Lucas Mélenchonas.
Prancūzijos valdantieji trečiadienį susitarė pratęsti konsultacijas su socialiniais partneriais ir iki žiemos pateikti pensijų reformos įstatymo projektą. Naujasis įstatymas įsigaliotų kitą vasarą. Svarstoma amžiaus ribą didinti po keturis mėnesius per metus, kad 2031 metais būtų pasiektas 65 metų pensinis amžius. Šiuo metu pensinis amžius prasideda nuo 62-ejų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijoje tęsiasi protestai prieš pensijų reformą. Protestuotojai ketvirtadienį Paryžiuje blokavo autobusų depą, informuoja agentūra „Reuters“.
Vieno televizijos reporterio padarytame įraše, kuris paskelbtas tviteryje, buvo matyti, kaip policija panaudoja ašarines dujas. Protestų banga šalyje tęsiasi jau 29 dienas ir yra ilgiausia nuo 1968-ųjų. Suartėjimo tarp profsąjungų ir vyriausybės nematyti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tradicinėje savo naujametinėje kalboje sakė, jog tikisi kompromiso su darbuotojų atstovais. Tačiau kartu ji pabrėžė, kad pagrindinių reformos principų nebus atsisakyta.
E. Macronas siekia supaprastinti pasenusią pensijų sistemą, kurią sudaro daugiau kaip 40 skirtingų modelių. Prezidentas šią sistemą laiko nesąžininga ir per brangia. Jis nori taškų sistemos, kuri vienodai galiotų visiems prancūzams, bei pensinio amžiaus padidinimo nuo dabar 62 iki 64 metų.
Ketvirtadienį 60 proc. Prancūzijos traukinių mašinistų dalyvavo streike, paskelbė valstybinė geležinkelių bendrovė SNCF, šalyje tebesitęsiant protestams prieš planuojamą pensijų reformą.
Streikų organizatoriai grasina tęsti demonstracijas iki Kalėdų, o daugelis žmonių baiminasi atostogų chaoso geležinkelio stotyse, jei padėtis nesikeis.
Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe’as ketina susitikti su profsąjungų ir darbdavių asociacijų atstovais ir numalšinti kilusią įtampą.
Televizijos „France 3“ duomenimis, dėl streikų ketvirtadienį rytą be elektros buvo daug namų ūkių pietvakariniame Oksitanijos regione.
Elektros tinklų operatorius „Enedis“ užsiminė, kad elektros tiekimas streiko metu nutrauktas tyčia. Kai kuriose kitose Prancūzijos dalyse elektros tiekimas jau buvo nutrauktas. Dėl šių veiksmų atsakomybę prisiėmė tartis su Vyriausybe nenorinti profsąjunga CGT.
CGT pirmininkas Philippe’as Martinezas tikino, kad streiko dalyviai elektros tiekimą atjungė didelėms įmonėms ir kai kurioms viešosioms įstaigoms.
„Šie metodai yra gėdingi ir ypač pavojingi“, – tviteryje į elektros atjungimą sureagavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikė Marine Le Pen.
Televizija BFM paskelbė reportažus apie protestus ne tik sostinėje Paryžiuje, bet ir kituose šalies miestuose: Marselyje, Bordo, Nante.
Prancūzijos vyriausybė planuoja suvienodinti pensijas visiems gyventojams, tuo pačiu skatindamas prancūzus eiti į pensiją vėliau nei dabar.
Prancūzijoje tęsiantis streikams prieš planuojamą pensijų reformą vėl kilo didelių transporto trikdžių. Valstybinė geležinkelio bendrovė SNCF trečiadienį pranešė, kad traukiniai važiuoja tik labai ribotai ir paragino keleivius atidėti keliones.
Viešojo transporto darbuotojų streikai vėl vyko ir sostinėje. Paryžiaus regione automobilių spūstys driekėsi daugiau kaip 400 km, pranešė radijo žinių stotis „Franceinfo“. Protestai vyksta nuo ketvirtadienio.
Prancūzijos premjeras Edouard‘as Philippeas trečiadienį turėtų pristatyti detalius pensijų reformos planus. Vyriausybė nori ilgainiui panaikinti privilegijas tam tikroms profesinėms grupėms ir sukurti vieningą sistemą, galiojančią visiems. Profsąjungos tam priešinasi. Todėl mažai tikėtina, kad protestai greitai liausis.
Remiantis žiniasklaida, pensijų reforma visiškai galios tik tiems, kurie į darbo rinką įžengs 2022 metais. Gimusieji iki 1975-ųjų jos visiškai nepajus, skelbia prancūzų televizijos stotis BFM. Tiems, kurie pasaulio šviesą išvydo 1975 metais, nauja tvarka galios tik iš dalies ir nuo 2037-ųjų.
Dešimtys tūkstančių žmonių penktadienį Brazilijoje visuotiniu streiku protestavo prieš planuojamą pensijų reformą. Rio de Žaneire ir San Paule policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie blokavo gatves ir degino barikadas, pranešė žinių portalas G1.
Daugelyje šalies miestų nekursavo traukiniai ir autobusai, nedirbo mokyklos ir universitetai. Darbą nutraukė ir daug bankų darbuotojų.
Pensijų reforma yra vienas svarbiausių dešiniojo populisto prezidento Jairo Bolsonaro projektų. Be kita ko, ketinama padidinti pensinį amžių vyrams iki 65 metų, o moterims – iki 62. Dabar daugelis brazilų į pensiją išeina jau nuo 55-erių. Tačiau dėl senėjančios visuomenės pensijų sistemą vis sunkiau finansuoti. Laikraščio „O Globo” teigimu, pernai trūkumas pensijų sistemoje siekė 194 mlrd. realų (44,3 mlrd. eurų).
Rusijoje – protestai prieš pensijų reformą. EPA-ELTA nuotr.
Nepaisydami prezidento Vladimiro Putino paskelbtų nuolaidų, tūkstančiai žmonių sekmadienį Rusijoje išėjo į gatves, protestuodami prieš pensinio amžiaus didinimą. Vien tik Maskvoje, policijos duomenimis, proteste dalyvavo 6 000 žmonių. Kitų šaltinių teigimu, protestuotojų buvo 9 000.
Daugelis žmonių laikė rankose raudonas vėliavas. Žmones į protestus sukvietė Komunistų partija. „Šiandien mes visoje Rusijoje protestuojame prieš žvėrišką reformą“, – sakė ilgametis partijos lyderis Genadijus Ziuganovas. Per antrą demonstraciją Maskvoje policija suskaičiavo 1 500 dalyvių. Agentūros „Interfax“ pranešimais, protestai vyko ir kituose miestuose.
V. Putinas trečiadienį paskelbė, kad pensinis amžius moterims nebus didinamas taip smarkiai, kaip planuota. Joms ateityje teks išeiti į pensiją 60-ies – penkeriais metais vėliau nei dabar. Vyrų pensinis amžius sieks 65 metus, dabar jis yra 60 metų.
Tačiau kartu V. Putinas paskelbė, kad pensijų reforma dėl demografinių pokyčių yra neišvengiama. Apklausos rodo, kad reformą atmeta 90 proc. rusų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per nedažną kreipimąsi į šalies gyventojus televizijos eteryje pasiūlė kelias priemones, kurios sušvelnintų itin nepopuliarią visuomenėje pensijų reformą – taip prezidentas bando sustabdyti savo reitingų kritimą.
V. Putinas pasiūlė ilginti pensinį amžių moterims penkeriais metais iki 60-ies, anksčiau buvo siūlyta pensinį amžių moterims ilginti aštuoneriais metais, iki 63-ejų.
Vis dėlto per 30 minučių trukusią kalbą V. Putinas laikėsi ankstesnio plano, tvirtindamas, kad vyrams pensinis amžius visgi turėtų būti ilginamas penkeriais metais iki 65-erių, kaip ir planuota.
65-erių metų Rusijos prezidentas taip pat pasiūlė paankstintą pasitraukimą į pensiją daugiavaikėms motinoms.
Pasak prezidento, įmonėms, kurios atleidžia darbuotojus, artėjančius prie pensinio amžiaus, ar atsisako samdyti tokio amžiaus darbuotojus, turėtų būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Pasiūlyta reforma sukėlė neregėtą visuomenės pasipiktinimą. Dešimtys tūkstančių žmonių visoje Rusijoje pastarosiomis savaitėmis protestavo prieš šį vyriausybės žingsnį. Dauguma rusų griežtai pasisako prieš siūlomą pensinio amžiaus ilginimą, o kritikai teigia, kad tokia reforma neišvengiamai ir gerokai nurėžtų eilinių žmonių pajamas.
Trečiadienį V. Putinas griežtas priemones pavadino neišvengiamomis, visų pirma „dėl rimtų demografinių problemų“.
„Mums teks priimti sunkų, bet būtiną sprendimą, – sakė V. Putinas, pridurdamas, kad jo pasiūlymai jau greitu metu bus pateikti Dūmai.
Rusijoje pensinis amžius yra vienas žemiausių pasaulyje. Šiuo metu į pensiją rusės moterys išeina sulaukusios 55 metų, vyrai – 60 metų. Rusijoje pirmą kartą per beveik 90 metų būtų didinamas pensinis amžius. Tačiau, turint omenyje trumpą vidutinę gyvenimo trukmę šalyje – 65 m. vyrų ir 76 m. moterų, – nemažai rusų pensinio amžiaus net nesulauktų.
