Devid Petreus, Maikl O’Chanlon / The Wall Street Journal
Deividas Petreusas – JAV Armijos atsargos generolas, buvęs CŽV vadovas. Maikl O’Chahlonas – Brukingo instituto vadovaujantis darbuotojas. Žurnale „The Wall Street Journal“ jie skelbia „keletą raminančių faktų“ būtent tiems, kurie nerimauja, esą „Amerikos ginkluotosios pajėgos yra silpnos arba nėra pasiruošusios naujiems iššūkiams“.
„Šiandien metinis nacionalinis gynybos biudžetas, turintis daugiau kaip 600 mlrd. dolerių, žymiai viršija šaltojo karo laikų vidurkį, kada buvo maždaug 525 mlrd. dolerių (įskaitant infliaciją)“, – rašo ekspertai.
Remiantis straipsnyje pateiktais duomenimis, minėtas biudžetas sudaro 35 procentus viso pasaulio valstybių lėšų, skiriamų ginkluotosioms pajėgoms ir „viršija analogiškus biudžetus įtakingų aštuonių valstybių – įskaitant Kiniją ir Rusiją, kartu paėmus“.
„Pentagono biudžetai, skirti karinės technikos pirkimui, viršija 100 mlrd. dolerių per metus – sveikai subalansuotą lygį“, – tęsia D.Petreusas ir M.O’Chahlonas. Jie patikslina, kad didžioji dalis technikos yra užtektinai aukšto lygio: „mūsų šaltinių ginkluotosiose pajėgose duomenimis, šiandien vidutiniškai armijos ginkluotės kovinio pasirengimo rodikliai viršija 90 procentų, – tai istorinis maksimumas“.
Plataus spektro operacijų pasirengimas atnaujinamas po daugiau kaip dešimties metų savalaikio susikoncentravimo kovinėms operacijoms“, – teigiama straipsnyje. Autoriai praneša, kad 2017 metais armijoje planuojama kasmet praleisti per treniruočių centrus maždaug trečdalį savo pajėgų – apie 20 brigadų, o jūrų pėstininkai planuoja siųsti į specialius mokymus maždaug pusę savo pajėgų.
„Šiuolaikinių pilnai savanoriškų pajėgų vyrai ir moterys – kaip ir anksčiau, yra atsidavę ir giliai ištikimi Amerikos gynimui žmonės. Ginkluotųjų pajėgų šauktinių kvalifikacinių testų vidutiniai balai yra ženkliai didesni, negu Ronaldo Reigano valdymo metais arba iki tragiškosios rugsėjo 11-osios dienos“, – nurodo D.Petreusas ir M.O’Chahlonas: vidutiniškai tarnybos laikas yra apie 80 mėnesių.
„Nors probleminės sritys egzistuoja, kariniame parengime nėra jokios krizės. Bet tai nereiškia, kad JAV pakankamai galinga – ypač greitai besikeičiančių technologijų pasaulyje, naujose grėsmėse, atsirandančiose konfliktiniuose regionuose, ir pastoviai evoliucionuojančiame strateginiame landšafte“, – mano straipsnio autoriai. Tarp „svarbiausiųjų klausimų“ jie pateikia šiuos: ar armija ir laivynas, paskutiniaisiais metais labiausiai sumažinti skaičiumi, turėtų būti vis tik didesni?
Kitas klausimas – kaip JAV galėtų efektyviai pasipriešinti kitų šalių galimybėms puolimui bei balistinių ir sparnuotųjų raketų srityse? Kiek turėtų būti didesnis gynybinis biudžetas ir kaip jis turėtų būti struktūrizuotas? Ir kokių reikėtų imtis naujų žingsnių, kad JAV galėtų deramai pasipriešinti Rusijos ir Kinijos grėsmėms?
„Gera žinia yra tai, kad kiekvienai minėtai problemai yra adekvatūs atsakymai, prieinamos kainos ir, mažų mažiausiai, jos bent dalinai likviduojamos. Bloga žinia – minėtiems klausimams nepakankamai skiriama dėmesio. Atėjo metas visa tai perlaužti“, – apibendrina rezultatus autoriai.
Informacijos šaltinis – „The Wall Street Journal”.
2016.08.14; 02:12
