Pfizer

Trumposios naujienos

Ukrainoje šimtai žmonių dalyvavo mitinge prieš skiepus. EPA-ELTA nuotr.

Kijevas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei tūkstantis žmonių trečiadienį Kijevo centre protestavo prieš Ukrainoje vykdomą vakcinaciją nuo koronaviruso ir naujus apribojimus, kurie buvo įvesti siekiant sustabdyti infekcijų antplūdį.
 
Ukraina neseniai pranešė apie rekordinį kasdienį koronaviruso atvejų ir mirčių skaičių, tik 20 proc. gyventojų yra visiškai paskiepyti.
 
Protestuotojai susirinko prie parlamento rūmų sostinėje Kijeve, prieš tai jie trumpam blokavo eismą miesto centre. Lyjant lietui jie laikė plakatus su užrašais „Skiepijimui ne“, „Medicininiams eksperimentams ne, saugokime mūsų vaikus“. Kai kurie turėjo plakatus, kuriuose buvo pavaizduotas verkiantis kūdikis, apsuptas švirkštų.
 
„Nenoriu būti paskiepyta vakcina, kuri buvo sukurta paskubomis, ji man nekelia jokio pasitikėjimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė 62 metų pensininkė Natalija Golubcova. Kita protestuotoja, 50 metų Olena Makovyk, vadino vakcinaciją „medicininiu eksperimentu“. „Mes nesame narkomanai, kad save badytume kas šešis mėnesius!“, – sakė pardavėja dirbanti O. Makovyk. Buvo gausu policijos, bet apsieita be susirėmimų.
 
Buvusi sovietinė šalis trečiadienį pranešė apie 720 naujų mirčių nuo koronaviruso – tai trečias didžiausias skaičius pasaulyje po JAV ir Rusijos. Praėjusią savaitę naujų kasdienių atvejų skaičius pasiekė pandemijos rekordą – 26 870, o trečiadienį jų buvo daugiau nei 23 tūkstančiai.
 
Iš pradžių Ukrainai vakcinų trūko, o dabar Ukraina turi tris galimybes: „AstraZeneca“, „Pfizer“ ir Kinijoje pagamintą „CoronaVac“, bet jai sunkiai sekasi įtikinti ukrainiečius skiepytis.
 
Dėl naujų suvaržymų, reikalaujančių būti pasiskiepijus norint patekti į viešas vietas smarkiai paveiktose vietose, žmonės ėmė plūsti į skiepijimo centrus. Šiuo metu kasdien pasiskiepija daugiau nei 250 tūkst. žmonių.
 
Ukrainoje užregistruota daugiau nei 2,9 milijono koronaviruso atvejų ir 69 tūkst. mirčių.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.11.04; 00:30
Aktualijos

Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Europos vaistų agentūrai (EVA) penktadienį pritarus 12-15 metų vaikų vakcinacijai „Biontech“ ir „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19 šio amžiaus vaikų skiepijimą planuoja ir Lietuva. Ministrė pirmininkė mano, kad šios amžiaus vaikų vakcinaciją realistiška pradėti dar birželio mėnesį.
 
„Artimiausiu metu sprendimai, kurie suteiktų galimybę skiepyti tomis vakcinomis, dėl kurių Europos vaistų agentūra yra priėmusi sprendimą, bus ir Lietuvoje. Šis Europos vaistų agentūros sprendimas yra visiškai šviežias, jį priėmė institucija tik penktadienį, bet mes jau jo tikėjomės, kadangi toks pats sprendimas priimtas Jungtinių Amerikos Valstijų priežiūros institucijos ir buvo akivaizdu, kad veikiausiai čia yra tik laiko klausimas, kada ir Europos reguliatorius tą patį sprendimą priims“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigė I. Šimonytė.
 
Premjerė akcentuoja, kad 12-15 metų vaikų skiepijimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti sklandų visų mokinių sugrįžimą į mokyklas rugsėjo mėnesį.
 
„Kadangi sprendimus dėl tokio amžiaus vaikų skiepijimo priima vis dėlto tėvai ir globėjai, tai mes labai tikimės, kad tie tėvai, kurie bent jau patys pasirinko skiepytis ar pasirinks skiepytis, tikrai pasirinks paskiepyti ir savo vaikus. Nes tai yra labai svarbu mums žvelgiant ir į rudenį, ir į mokyklų grįžimą į normalų kontaktinį ugdymą, ko mes tikrai siekiame ir sieksime, kad rugsėjo 1 d. visi vaikai galėtų grįžti į mokyklas. Ir kuo daugiau vaikų bus paskiepytų taip pat, tuo saugesnė bus mokyklos aplinka“, – pabrėžė ji.
Jaunųjų šokis. Slaptai.lt nuotr.
 
I. Šimonytė taip pat teigia, kad vaikų vakcinaciją Lietuvoje realu pradėti jau birželio mėnesį.
 
„Aišku, kad tas procesas šiek tiek užtruks, kadangi tai maždaug apie 120 tūkst. turbūt papildomų žmonių, kurie teoriškai galėtų būti paskiepijami. Tai vertinant kiekius truputėlį laike išsitęs, bet, manau, kad sprendimas tikrai bus priimtas artimiausiu metu. Nuo kada realistiškai pradėsime skiepyti, tai, manau, kad tikrai birželio mėnesį“, – teigė ji.
 
ELTA primena, kad Europos vaistų agentūra (EVA) patvirtino „Biontech“ ir „Pfizer“ vakcinos naudojimą 12-15 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių skiepijimui. Tai pirmoji vakcina ES, kuria leista skiepyti vaikus. Duomenys rodo, kad vakcina saugi ir 12-15 metų amžiaus grupei, jos veiksmingumas panašus ar net didesnis nei suaugusiesiems, penktadienį spaudos konferencijoje sakė EVA vakcinų ekspertas Marco Cavelari.
 
„Pfizer“ ir “BioNTech“ vakcinos naudojimas jau anksčiau patvirtintas 16 m. ir vyresnių paauglių skiepijimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.31; 09:09
Aktualijos

Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemato pagrindo policininkų pykčiui dėl to, kad jie įtraukti į žemiausią vakcinacijos prioriteto grupę, kadangi, pasak ministro, šiuo metu siekiama paskiepyti tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus dėl viruso plitimo.
 
„Kai kas nors prioritetinėje grupėje sako „mes paskutiniai“, tai aš noriu priminti visiems tiems paskutiniams, kad už jų dar stovi daugiau nei pusantro milijono gyventojų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Dulkys.
 
Jis tvirtina, kad kelių savaičių laikotarpiu visose šalies savivaldybėse bus pereinama prie žemesnių prioritetinių grupių skiepijimo, tačiau pirmiausiai dėmesys skiriamas didžiausioje rizikos grupėje esantiems asmenims.
 
„Per kelias savaites, man atrodo, mes susivienodinsime tą situaciją ir pasieksime vakcinavimą visose tose grupėse, apie kurias kalbama, bet šiandien pykti pagrindo aš nematau nei karininkui, nei policininkui, nes tiesiog šalia jų dabar stovi onkologinis ligonis, pensinio amžiaus žmogus, – tai kuriam dabar pirmam?“, – kalbėjo sveikatos ministras.
 
A. Dulkys taip pat atmetė kritiką dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų įtraukimo į vakcinavimo prioritetines grupes. Jo teigimu, į vakcinavimo eilės viršų įtraukiant dėstytojus, buvo siekiama prie kontaktinio mokymo sugrąžinti visuose švietimo sektoriuose dirbančius pedagogus, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija į mokyklas leidžia grįžti tik pradinukams ir abiturientams.
 
„Švietimo sistemos įtraukimas buvo tikriausiai vienintelis toks reikšmingas grupės įterpimas, bet irgi su šia žinute: švietimas mūsų šalies prioritetas, tuo metu, kai šį sprendimą priiminėjom, visi siekėme tikslo šitą bendruomenę vakcinuoti su tikėjimu, kad visi galėtų vienu metu sugrįžti į mokslą, ir atrodė, kad šią grupę galėjome pakankamai greitai vakcinuoti. Na, deja, vėliau skaičiai kalba mūsų nenaudai“, – tvirtino ministras.
 
Jis pažymi, kad prie kitų grupių vakcinavimo bus pereinama iš karto, kai tik bus paskiepyti patys rizikingiausi asmenys, o proga pasiskiepyti pirmiausiai bus suteikiama „AstraZeneca“ vakcinomis, kurių vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai vengia.
Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Kadangi mes dabar su „AstraZeneca“ turime tą tokią situaciją, matome, kad tose prioritetinėse grupėse „AstraZeneca“ nenori, tai bandome tų didelių kolektyvų, organizuotų grupių skiepijimą organizuoti per „AstraZeneca“, o 65 plius grupės per „Pfizer“ ir kitas“,– teigė A. Dulkys.
 
ELTA primena, kad trečiadienį policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją, kuria išreiškė nepasitenkinimą valdžios sprendimu atsisakyti skiepyti pareigūnus pagal prioritetinę tvarką. Kelios dešimtys asmenų susirinko V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės pastatyti ženklai „Stop kontrolė“, taip siekiant Ministrų Kabinetui parodyti, kokį indėlį policininkai įneša kovoje su COVID–19 pandemija. 
Policijos atstovų teigimu, jei Ministrų Kabinetas ir toliau laikysis panašaus požiūrio į pareigūnus, neatmetama ir streiko galimybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.08; 03:00
Atsargiai

„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina. EPA-ELTA nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) palaiko kontaktą su Norvegijos valdžia ir siekia gauti daugiau informacijos apie 23 paskiepytų nuo koronaviruso žmonių mirtį šioje šalyje.
 
Tai penktadienį žurnalistams pareiškė oficialus PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.
 
„PSO palaiko kontaktą su Norvegijos vyriausybe ir Europos medicinos agentūra, kad gautų daugiau informacijos apie mirtis Norvegijoje po vakcinacijos nuo Covid-19“, – sakė jis. Kaip paaiškino oficialus atstovas, PSO konsultacinis vakcinų saugumo komitetas taip pat gilinasi į šį klausimą, ir jis informuos strateginę konsultacinę imunizacijos ekspertų grupę, „jeigu prireiks keisti dabar galiojančias rekomendacijas“.
 
Kai tik PSO ir jos partneriai susidarys „išsamų šių įvykių vaizdą“, jie praneš visuomenei apie gautus duomenis ir „galimus dabartinių rekomendacijų pakeitimus“, sakė T. Jašarevičius. Jis priminė, kad nuo Covid-19 pirmiausia skiepijami pagyvenę žmonės, bet vakcinacija „nesumažins mirštamumo dėl kitų priežasčių“.
 
Pasak PSO atstovo, iki šiol pasaulyje nuo Covid-19 jau paskiepyta „daugiau kaip 30 mln. žmonių“. Kol kas nenustatyta nė vieno atvejo, kad mirties priežastimi tapo vakcinacija nuo koronaviruso, pabrėžė jis.
 
Ketvirtadienį Norvegijos vaistų agentūra pranešė, kad iki šiol šalyje mirė mažiausiai 23 žmonės, paskiepyti nuo koronaviruso.
 
„Gauta informacija apie 23 mirties atvejus po vakcinacijos. Šiuo metu tiriama 13 iš jų“, – sakoma pranešime.
 
„Šie duomenys gali rodyti, kad įprasti simptomai, sukeliami vakcinos, tokie kaip temperatūra ir pykinimas, galėjo tapti kai kurių silpnos sveikatos vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastimi“, – pabrėžė žinybos vyriausiasis gydytojas Sigurdas Hortemo.
 
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
 
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 10:00
Trumposios naujienos

„Moderna“ vakcinos siunta. EPA-ELTA nuotr.

Estiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta, kurią sudaro 1 200 dozių. Tai trečiadienį pranešė šalies Sveikatos departamentas.
 
„Atnaujintais duomenimis, sausio mėnesį mes gausime 2 400 „Moderna“ vakcinos dozių, – pareiškė Socialinių reikalų ministerijos vicekanclerė Maris Jesse. – Dar 14 400 dozrių turėtų būti atgabenta į Estiją vasario mėnesį, bet mes būsime tikri dėl siuntų apimties tada, kai jos bus išsiųstos“.
 
Iš viso Estija turi gauti 234 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, kurių pakaks 117 tūkst. žmonių paskiepyti. Anksčiau Estija užsisakė 1,33 mln.
 
Didžiosios Britanijos ir Švedijos kompanijos „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos dozių, 300 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių ir 603 876 „Pfizer“ ir „BioNTech“ kompanijų vakcinos dozes.
 
Nuo gruodžio 27 d. Estijoje „Pfizer“ vakcina paskiepytas 13 481 gyventojas.
 
Šalyje nuo pandemijos pradžios koronavirusas nustatytas 34 991 žmogui, mirė 301 infekuotasis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:10
Aktualijos

Naktį į šeštadienį Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinų siunta. Jau sekmadienio rytą planuojama pradėti skiepijimą penkiose didžiosiose šalies gydymo įstaigose. Antroji siunta Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio 29 dieną.
 
„Vakcina nuo koronaviruso pagaliau pasiekė Lietuvą. Šią naktį, 3.15 val. ji kirto Lietuvos sieną. Prasideda naujas, viltingas etapas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šeštadienį vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje.
 
Vilniui ir Kaunui skirtos po 3000 vakcinų, Klaipėdai – 2000, Panevėžiui ir Šiauliams – 1000 dozių.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė pranešė, kad iki Lietuvos sienos vakcinas lydėjo „Pfizer“ apsauga, nuo pasienio prie jų prisijungė Lietuvos policijos ir „Aro” pajėgos.
 
Pasak kanclerės, pirmosios „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozės, atvežtos į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlius, buvo dvi valandas laikomos šaldiklyje, tuomet pakrautos į dvi transporto priemones, kurios jas pristato į ligonines. Vakcinų pristatymo laikas ir tikslus skaičius dėl saugumo neskelbiami.
 
Vakcinos bus paskirstytos penkioms centrinėms šalies gydymo įstaigoms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, atsakingoms už COVID-19 valdymą regionuose.
 
Ši pirmoji vakcinų nuo koronaviruso partija bus skirta skiepyti medikams. Bendru sutarimu visos klinikos vakcinavimą pradės vienu metu, sekmadienį, 8 val. ryto.
 
Medikus planuojama paskiepyti per pirmąjį pusmetį, tuomet bus skiepijami globos ir slaugos įstaigų gyventojai, vėliau – žmonės per 65 metus. O tuomet ateis masinio skiepijimo eilė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.26; 01:00
Trumposios naujienos

Šveicarai leis naudoti „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną. EPA-ELTA nuotr.

Po du mėnesius trukusio patikrinimo farmacijos įmonių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso leista naudoti Šveicarijoje. Apie tai šeštadienį paskelbė šalies vaistų reguliavimo tarnyba „Swissmedic“.
 
„Kruopščiai peržiūrėjus turimus duomenis, „Swissmedic“ priėjo išvados, kad kovai su COVID-19 skirta „Pfizer/BioNTech“ vakcina yra saugi, o jos nauda nusveria galimas rizikas“, – sakoma tarnybos pranešime.
 
Tai yra pirmoji vakcina nuo koronaviruso, patvirtinta šioje turtingoje Alpių regiono valstybėje.
 
Šveicarija, kurioje gyvena maždaug 8,6 mln. žmonių, nusprendė įsigyti apytiksliai 15,8 mln. vakcinos dozių. Tam sudarytos sutartys su trimis skirtingais gamintojais.
 
Maždaug 3 mln. dozių bus įsigytos iš „Pfizer/BioNTech“, apie 7,5 mln. dozių parduos „Moderna“, o likusios 5,3 mln. vakcinų bus nupirktos iš „AstraZeneca“. Norint įgyti imunitetą, žmogui reikalingos dvi vakcinos dozės.
 
Šveicarijoje toliau kasdien pranešama apie daugiau nei 4 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, o infekcija kasdien vidutiniškai nusineša po 100 gyvybių.
 
Nuo pandemijos pradžios šioje šalyje užregistruota daugiau nei 400 tūkst. koronaviruso atvejų, o mirčių skaičius priartėjo prie 6 tūkst.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 04:47