Šarūnas Frolenko. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pieno krizės Lietuvoje kyla kas kelerius metus, neišvengiamai jos kartosis ir ateityje. Nebent valdžia pagaliau ryšis priimti sudėtingą, bet būtiną sprendimą – skatinti pieno ūkių verslumą, stambėjimą ir kooperaciją, žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia lobistas Šarūnas Frolenko.
Pasak jo, tokiu keliu nuėjo Estija bei kitos pažangiausios Europos Sąjungos (ES) pieno rinkos.
Jis pridurė, kad Lietuvoje, nepaisant beveik milijardą eurų siekiančių ES ir nacionalinių lėšų investicijų į pieno ūkius, per pastarąjį dešimtmetį kokybinis proveržis neįvyko. Lietuvos pieno ūkių konkurencingumas išlieka vienas žemiausių Bendrijoje.
„ES statistikoje Lietuvos pieno ūkių našumo ir veiklos efektyvumo rodikliai yra tarp atsiliekančių šalių. Pagal vidutinį pieno ūkių dydį, jų našumą ir grynąją pridėtinę vertę Lietuva rikiuojasi ES šalių sąrašo pabaigoje. Pieno primilžiu iš karvės gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio. Todėl dėsninga, kad Lietuvoje pieno supirkimo kainų vidurkis istoriškai visada, išskyrus 2022-uosius, buvo vienas mažiausių ES“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Š. Frolenko.
Nurodoma, kad jis deklaruoja teikiantis paslaugas pieno perdirbimo įmonėms, tačiau jo nuomonė nederinta su atstovaujamais klientais ir atspindi asmeninį požiūrį.
ES žemės ūkio ministrų susitikime kovo 20 dieną išskirtinės finansinės paramos savo pieno ūkiams Europos Komisijos oficialiai paprašė tik dvi ES šalys – Lietuvos ir Latvijos delegacijos, o jų pateiktą pareiškimo dokumentą palaikė vienintelė Bulgarija, pažymėjo Š. Frolenko.
Kodėl su pieno kainų krize susiduria vos pora ES narių, priežasčių reikėtų ieškoti pačiose valstybėse – apie tai netiesiogiai užsimenama Briuselio institucijų koridoriuose. Eurokomisaras Januszas Wojciechowskis, reaguodamas į Lietuvos prašymą skirti paramą, dar iki ES ministrų susitikimo pareiškė tokio poreikio nematantis. Jis argumentavo, kad 2 metus augusios pieno supirkimo kainos ES, o taip pat ir Lietuvoje, pernai buvo pakilusios iki rekordinio lygio, todėl dabartiniuose kainų pokyčiuose „rimtas rinkos disbalansas“ neįžvelgiamas.
„Iš tiesų apie pieno krizę garsiai kalbama tik Lietuvoje ir Latvijoje. Kitose ES šalyse pieno rinkos padėtis, nors ir vertinama kaip sudėtinga ar neapibrėžta, tačiau kritine neįvardinama“, – teigė Š. Frolenko. Karvės skulptūra Europos prekybos centre Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Per šių metų pirmuosius du mėnesius žaliavinio pieno kaina ES mastu mažėjo, bet pokytis nebuvo ryškus. Kainos vidurkis Bendrijoje šį vasarį siekė beveik 55 centus už kilogramą, kai pernai gruodį – 58 centus. Tuo metu Lietuvoje kaina atitinkamai smuko nuo 51 cento iki 37 centų už kilogramą. Kritimas drastiškas, bet pieno sektoriui ne mirtinas, įvertinus tai, kad iki 2022 metų pastarųjų 5 metų vidutinė žalio pieno kaina Lietuvoje siekė 30 centų, o ES – 35 centus už kilogramą.
Pasak lobisto, nors teigiama, kad staigius žaliavinio pieno kainų svyravimus Lietuvoje lemia itin didelis pieno produktų eksportas, tačiau šis teiginys teisingas tik iš dalies. Lietuva eksportuoja beveik 70 proc. pieno produktų, perskaičiavus į žaliavinio pieno ekvivalentą. Tačiau dar didesnę priklausomybę nuo eksporto rinkų turi Danija ir Nyderlandai, kurių pieno produktų eksporto dalys atitinkamai siekia 75 ir 87 proc. Daug eksportuoja ir kitos ES šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Austrija – po 60 proc. Visose išvardintose šalyse žaliavinio pieno kaina vasarį siekė ES vidurkį arba buvo aukščiau jo.
Anot Š. Frolenko, tarp kitų ES šalių Lietuva ryškiai išsiskiria mažų, iki kelių karvių laikančių, pieno ūkių gausa. Mūsų šalyje vidutinis pieno ūkio dydis – 17 karvių viename ūkyje, kai daugumos ES šalių vidutinės bandos siekia po 100–150 karvių ūkyje. Remiantis Žemės ūkio duomenų centru, šį sausį pieną Lietuvoje pardavė 12 tūkst. ūkių, melžusių 202 tūkst. karvių.
Lobistas pažymi, kad vieną pažangiausių pieno ūkio struktūrų Bendrijoje turinti Estija, jų efektyvumu nusileidžia tik Danijai. Estijos žemės ūkio gyvūnų našumo kontrolės 2023 metų sausio duomenimis, šalyje buvo 371 pieno ūkis, kuriuose melžta 81 tūkst. karvių. Vidutinis bandos dydis viename ūkyje siekė 218 karvių. Palyginti su Lietuva, Estijoje pieno ūkių skaičius yra 30 kartų mažesnis. Tačiau estai pagamina apie 60 proc. pieno kiekio, palyginti su visų prekinių pieno ūkių gamyba Lietuvoje.
„Jeigu norime lygiuotis į ES, o ūkiai gauti stabilią europinį vidurkį siekiančią kainą, būtinos struktūrinės permainos pagal ES pasiektus pieno ūkių standartinius vidurkius“, – teigė Š. Frolenko.
Remiantis jais, anot jo, Lietuvos pieno ūkių struktūra turėtų atrodyti taip: vidutinis karvių bandos dydis viename ūkyje – 100 karvių, bendras karvių skaičius 250 tūkst., pieno ūkių skaičius – 2,5 tūkst. Metinis gaminamas pieno kiekis nuo 2 iki 2,5 mln. tonų. Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Deja, bet iki šiol mūsų šalies politikai į pieno sektorių žiūri ne kaip į verslą, bet rinkimuose dalyvaujantį elektoratą, vengiant prarasti rinkėjų simpatijas“, – sakė Š. Frolenko. Jo vertinimu, tokį požiūrį valdžia bando pateisinti socialine regionine politika, esą taip stabdomas kaimo vietovių tuštėjimas. Tačiau rinka ir konkurencija įrodė, kad kelių karvių ūkiai perspektyvų neturi – žvelgiant iš ekonominės pusės jie anksčiau ar vėliau išnyks.
„Pieno sektorius valstybei yra strategiškai svarbus. Tačiau politikai turi atskirti, kas yra pieno gamybos verslas prekiniuose ūkiuose, o kas yra socialiai remtina ūkinė veikla. Smulkieji ūkininkai turi būti remiami, tačiau vertėtų tai daryti iš specialiųjų socialinių programų, o ne žemės ūkio verslo plėtrai skirtų nacionalinių ir ES investicinių lėšų“, – pažymėjo Š. Frolenko.
Karvės skulptūra Europos prekybos centre Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Vilniuje, šalia Seimo, planuojama didelė ūkininkų protesto akcija.
Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui dėl ženkliai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.
Vilniaus miesto savivaldybė leido akciją pradėti nuo 11 ir tęsti iki 15 valandos. Joje dalyvaus iki 2,5 tūkst. asmenų.
Piketą organizuoja Lietuvos pienininkų asociacija, o palaikymą pieno gamintojams antradienį išreiškė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija, ketinanti prisidėti prie protesto bei reikalauti jos atstovaujamam sektoriui aktualių pokyčių.
Vienas pagrindinių pieno ūkininkų reikalavimų – skirti 40 mln. eurų patirtiems nuostoliams kompensuoti. ŽŪM yra pasiūliusi suteikti 8 mln. eurų paramą už laikomas karves, tačiau ši suma, organizatorių teigimu, yra nepakankama.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime kalbėjo, kad valstybės biudžete nėra 40 mln. „besimėtančios sumos“. Anot jos, vienkartinė parama neskatintų pieno tiekėjų kooperuotis ir taip stiprinti savo derybinę galią, o perdirbėjų – didinti supirkimo kainas.
Protestuotojai taip pat ketina išdėstyti ir kitus reikalavimus, tarp kurių – ir susitikimas su premjere. Su žemdirbių asociacijų atstovais vidurdienį susitiks Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės.
Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų. Dar anksčiau ŽŪM pristatė ilgalaikių priemonių paketą, kuris taip pat sulaukė kritikos.
Savaitės pradžioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje dalyvavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Kur, kartu su Latvijos ministru Didziu Šmitu, prašė už žemės ūkį atsakingo komisaro Januszo Wojciechowskio iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
Kaip antradienį parlamentarams aiškino I. Šimonytė, vadinamoji „pieno krizė“ kilo, nes po labai aukštų kainų 2022 m., dalis pasaulinių maisto kainų staigiai sumažėjo. Tuo metu Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, todėl pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino supirkimo kainas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia.
Pieno supirkimo kainos pastaruoju metu krenta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Išankstiniais Europos Komisijos duomenimis, sausį ir vasarį vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje mažėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 2,7 proc., nusileisdama žemiau 55 centų už kilogramą ribos.
