Pierre de Gaulle

Paryžius, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kremliui palankus Prancūzijos karo didvyrio ir prezidento Charles‘io de Gaulle‘io anūkas sukėlė nerimą apsilankęs Rusijoje, kur dalyvavo oficialiuose minėjimuose ir susitiko su užsienio žvalgybos tarnybos vadovu.

 

Pierre‘as de Gaulle‘is, jauniausias šiuolaikinės Prancūzijos respublikos įkūrėjo anūkas, šią savaitę lankėsi Maskvoje, o ketvirtadienį išvyko į Volgogradą – ten dalyvavo Antrojo pasaulinio karo minėjimo renginiuose, kuriuose buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

 

Tai jau ne pirmas kartas, kai iki šiol mažai girdėta garsiausios Prancūzijos politinės šeimos atžala sukelia sąmyšį. Praėjusį mėnesį jis užsitarnavo šeimos priekaištų dėl didelio atgarsio sulaukusio interviu, kuriame pakartojo Rusijos pasiteisinimus dėl įsiveržimo į Ukrainą.

 

Antradienį Rusijos valstybinė televizija parodė jį dalyvaujantį apskritojo stalo diskusijoje su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR vadovu Sergejumi Naryškinu.

 

„Vakarų sprendimas siųsti sunkiuosius tankus į frontą (Ukrainoje) yra labai pavojingas. Vakarų politikai to nesupranta“, – teigia P. de Gaulle‘as, kurio žodžiai buvo verčiami į rusų kalbą.

 

Girdėti, kaip S. Naryškinas giria „gerbiamą poną de Gaulle‘į“ ir dėkoja jam už „principingą ir tvirtą poziciją, ginančią tikruosius europietiškus ir žmogiškus principus“.

 

Rusijos užsienio reikalų ministerijos biuro Rostove prie Dono tviterio paskyroje buvo paskelbta P. de Gaulle‘io nuotrauka iš Volgogrado, kur jis ketvirtadienį davė interviu vietos televizijos kanalui „Volgograd 24“. AFP matė šiuos vaizdus.

 

Sausio mėnesį kalbėdamas Prancūzijos laikraščiui „Le Parisien“, Ženevoje gyvenantis P. de Gaulle‘is teigė, kad karą Ukrainoje sukėlė „katastrofiškas NATO vaidmuo“, „neapgalvota Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politika“ ir „neonacių karinės grupuotės“.

 

„Mes, Prancūzijos žmonės, mokame didelę kainą už karą, kurį išprovokavo Jungtinės Valstijos, siekdamos paversti Europą vasalu“, – sakė 59 metų verslo konsultantas, pridurdamas, kad V. Putinas yra „puikus savo šalies lyderis“.

 

 

P. de Gaulle‘io prokremliškos pažiūros, įskaitant kalbą Rusijos ambasadoje praėjusį birželį, kaip pranešama, sukėlė Prancūzijos vyriausybės susirūpinimą, tačiau sulaukė rusofilų intelektualų ir politikų pagyrų.

 

Sausio 24 dieną jo vyriausias brolis Yves‘as de Gaulle‘is dienraščiui „Le Parisien“ sakė, kad jo brolio pažiūros „nieko kito, išskyrus jį patį, neliečia – nei manęs, nei mūsų šeimos, nei juo labiau generolo“.

 

„Tai, ką sako anūkas, yra nesąmonė, ir aš suprantu, kad šeima jaučiasi apjuodinta“, – ketvirtadienį per diskusiją apie ginčą kanalui LCI sakė prancūzų gynybos žurnalistas ir apžvalgininkas Jeanas-Dominique‘as Merchet.

 

Generolas Ch. de Gaulle‘is pabėgo iš Prancūzijos po to, kai 1940 metais šalis kapituliavo prieš nacistinę Vokietiją. Jis tapo pasipriešinimo judėjimo veidu, o po ketverių metų pergalingai grįžo į Prancūziją kaip sąjungininkų pajėgų vadas.

 

Šis aršus nacionalistas garsėjo aštriais santykiais su Didžiąja Britanija ir Jungtinėmis Valstijomis, o 1944 metais, dar nepasibaigus mūšiams Europoje, sukėlė nerimą apsilankęs Maskvoje ir pas Josifą Staliną.

 

Ši kelionė buvo pirmtakė to, kas dabar vadinama „golistine“ užsienio politika, kuria Šaltojo karo metais siekta, kad Prancūzija būtų tarpinė grandis tarp JAV dominuojamo Vakarų bloko ir Sovietų Sąjungos.  

 

Šis palikimas iki šiol daro įtaką Prancūzijos politikai ir iš dalies paaiškina dabartinio lyderio Emmanuelio Macrono atkaklias pastangas užmegzti dialogą su V. Putinu prieš ir po to, kai Rusijos vadovas įsakė užpulti Ukrainą praėjusių metų vasarį.

 

Ch. de Gaulle‘io pažiūros ir politika Prancūzijoje yra nuolatinis debatų šaltinis, ypač kai jos taikomos dabartiniams įvykiams.

 

Nors jo įtarumas anglosaksų ir amerikiečių atžvilgiu buvo gerai žinomas – dėl to jis 1966 metais atitraukė Prancūziją iš bendros NATO karinės vadovybės – istorikai sutaria, kad Ch. de Gaulle‘is vis dėlto laikė Prancūziją gerai įsitvirtinusią Vakarų aljanse.