Mums, Pilaitės gyventojams, jau atrodė, kad kampelis, kur vaikai žiemą vasarą žaidžia, įteisintas kaip poilsio vieta, kaip parkas. Dar gerai prisimename, kaip buvo sodinami medžiai ir krūmai, tveriamos metalinės tvoros, statomi futbolo vartai, į medžius keliami inkilai.
Vaikų žaidimo aikštelė visais metų laikais nestokoja lankytojų. Malonu pasakyti, kad bent jau iki šiol čia nebuvo girtuokliaujama.
Kaip perkūnas iš žiemiško dangaus trenkė žinia: mūsų parkas pavojuje! Jo gali nelikti! Ketinama statyti namus. Žemė privatizuota.
Sausio 30 d. Pilaitės vaikučiai susirinko į parką suaugusių dėdžių paprašyti: Negriaukite nuostabiausios vaikų aikštelės! Slėnis – vaikų džiaugsmas! Leiskite žaisti gamtoje! Nekirskite medių! Ką žmonės sukūrė, valdininke, nesunaikink! Parkas – vertybė!
Vieni sukūrė, kiti jau rengiasi griauti. Tačiau, kaip supratome iš piketo organizatorių, pilaitiškiai neketina pasiduoti. Vaikai sugalvos parko pavadinimą, gal net kiekvieną medį globos. Jie neleis piktiems dėdėms naikinti to, ką jų tėvai sodino, puoselėjo. Šalin rankas nuo mūsų slėnio, nuo mūsų parko!
Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
2015.01.30; 16:18
