Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su oficialiu vizitu pirmą kartą lankysis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
„Jungtinės Amerikos Valstijos vienareikšmiškai yra vienos svarbiausių mūsų saugumo partnerių. Saugumo plačiąja prasme – tiek NATO, tiek ekonomikos. Tad esminės susitikimų temos ir tikslai – užsitikrinti dar efektyvesnį ir glaudesnį bendradarbiavimą visose srityse. Nuolat matome naujus autoritarinių režimų bandymus vienytis, akivaizdu, kad demokratinės pasaulio šalys turi būti žingsniu priekyje“, – apie vizitą sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovės vizito darbotvarkėje – istorinis susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmų Pirmininke Nensi Pelosi (Nancy Pelosi).
Be to, Seimo Pirmininkė susitiks su Diku Durbinu (Dick Durbin) ir kitais Juntinių Amerikos Valstijų senatoriais, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pavaduotoja politiniams klausimams Rozmari A. Dikarlo (Rosemary A. Dicarlo), Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro Niujorke vadove Ilze Brands Keris (Ilze Brands Kehris), Kongreso Atstovų rūmų Baltijos draugystės grupės pirmininku D. Beikonu (D. Bacon), UNICEF Vykdančiosios direktorės pavaduotoja partnerystėms Karin Hulshof (Karin Hulshof) ir kt.
V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus Jungtinių Tautų simpoziume „Moterys, taika ir lyderystė“, apskritojo stalo diskusijoje „Seksizmas ir agresija lyties pagrindu“, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginyje „Moterų politinės teisės ir lyderystė – kelias į šiandieninių globalių iššūkių sprendimą“.
Numatytas susitikimas su Vašingtono, Baltimorės ir Niujorko lietuvių bendruomenėmis.
Seimo valdyba Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen į JAV komandiravo rugsėjo 17–24 dienomis.
Pirmojo vizito Moldovoje metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Kišiniove susitikęs su šalies prezidente Maia Sandu, aptarė dvišalių santykių klausimus, politinę situaciją šalyje, europinės integracijos darbotvarkę, reformų procesą Moldovoje, pandemijos ir vakcinacijos bei kitus tarptautinės politikos klausimus.
G. Landsbergis išreiškė Lietuvos paramą ambicingai prezidentės reformų programai.
„Remiame reformų iniciatyvas ir esame pasirengę tęsti paramą Moldovai jos europinės integracijos kelyje”, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Susitikime su Moldovos užsienio reikalų ir europinės integracijos ministru Aureliu Ciocoi, kuris laikinai eina Moldovos ministro pirmininko pareigas, aptarta Lietuvos ir Moldovos santykių darbotvarkė, Rytų partnerystės, Padnestrės, pandemijos valdymo ir kiti aktualūs klausimai.
G. Landsbergis paragino tęsti būtinų struktūrinių reformų – kovos su korupcija, teismų nepriklausomybės užtikrinimo, finansinės ir verslo aplinkos gerinimo, Asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga (ES) įgyvendinimą.
„Labai svarbu, kad Moldova pasiektų esminę pažangą, įgyvendindama ES-Moldovos Asociacijos susitarime prisiimtus įsipareigojimus, ir vykdytų reformas, kurios teiktų apčiuopiamą naudą Moldovos žmonėms”, – pažymėjo ministras.
Pokalbyje taip pat buvo aptartas pasirengimas Europos Sąjungos Rytų partnerystės vadovų susitikimui, pažymėta, kad abi šalis jungia siekis patvirtinti ambicingą ilgalaikę Rytų partnerystės darbotvarkę bei suteikti laipsniškos integracijos į ES Vidaus rinką perspektyvą asocijuotoms partnerėms.
Susitikime taip pat akcentuota, kad Lietuva yra viena iš aktyviausių ES šalių narių, besidalinančių savo reformų ir transformacijos patirtimi.
Lietuvos užsienio reikalų ministras patvirtino pasiryžimą toliau teikti ekspertinę paramą Moldovai aktualiose srityse. G. Landsbergis pažymėjo, kad Lietuvos ambasada Kišiniove vykdo NATO kontaktinės ambasados funkcijas ir paragino reformoms išnaudoti bendradarbiavimo su NATO instrumentų teikiamas galimybes.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Išrinktojo Lietuvos Prezidento užsienio politikos vektoriai nėra gana aiškiai išryškinti, todėl atsiranda visokiausių spėlionių.
O tai, kad Gitanas Nausėda pirmojo vizito kaip šalies vadovas nutarė vykti į Lenkiją, daugelį privertė nerimauti. Jis vyks liepos 16 d., praėjus keturioms dienoms po jo inauguracijos. Po susitikimo su Prezidentu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patikslino, kad “kontaktai su kitais tradiciniais Lietuvos partneriais visada bus išrinktojo prezidento darbotvarkėje, bet kiti užsienio vizitai kol kas nėra suderinti“. Jo nuomone, užsienio politikoje „gali būti taktinių pokyčių, niuansų“, bet strateginių posūkių tikėtis nereikėtų.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nors G. Nausėda anksčiau žadėjo palaikyti dialogą su Baltarusija ir pakeisti retoriką Rusijos atžvilgiu, dabar ministras aiškina: “Mūsų laikysena pagrįsta vertybėmis ir tam tikrais principais, ir aš manau, kad tie argumentai yra „visiems, aiškūs“. „Vertinimai ir pozicija nepakitusi, o kaip atrodys dialogas, parodys laikas“, – kalbėjo ministras.
Tai, kad G. Nausėda pirmojo vizito pasirinko Varšuvą, rodo, kad jo vertybių skalėje santykiai su artimiausia Vakarų kaimyne, kaip tarpininke tarp Briuselio ir Rytų, yra svarbesni negu ryšių stiprinimas tarp trijų Baltijos šalių. Kiek tai pateisinama, galima ginčytis, tačiau akivaizdu, kad Ryga ir Talinas nustumiami į antrą užsienio politikos planą.
Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.
Tai gana keista, kai skaitai, jog Latvijos Saemos išrinktas šiaurinės kaimynės prezidentas, buvęs ES Teisingumo teismo teisėjas E. Levitas nutarė pirmojo vizito vykti į Taliną, o paskui – į Vilnių. Tokia vizitų tvarka Rygai esą tapusi tradicine. Išrinktasis Latvijos prezidentas sakė esąs gerai pažįstamas su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, nes anksčiau jiedu yra dirbę Liuksemburge, o su G. Nausėda – nepažįstami.
Beje, D. Grybauskaitė savo pirmųjų vizitų kryptį rinkosi taip pat ne į Varšuvą ar Briuselį. Po inauguracijos liepą ji skrido į Stokholmą, kur susitiko su tuomet Europos Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos premjeru Frederiku Reinfeldtu, su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų atstovais, Švedijos parlamento vadovais. Iš karto po to ji aplankė Rygą, kur kalbėjosi su tuometiniais Latvijos lyderiais.
Ką tai reiškia? Politologas, paskui ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas tada komentavo, jog Prezidentės pasirinkimu pirmojo savo oficialaus vizito vykti į Švediją signalizuoja, kad Lietuva ims labiau orientuotis į Šiaurės šalių bendruomenę. Tai nereiškė, kad ignoruojama strateginė partnerė Lenkija. „Tiesiog tam tikri objektyvūs kriterijai rodė, kad Šiaurės šalių bendruomenė nėra visiškai atvira tokioms šalims kaip Baltijos valstybės. Jos taip lengvai į savo bendruomenę neįsileidžia, kadangi ten yra šiek tiek kitokia saugumo samprata ir pan.”, – aiškino L. Kasčiūnas.
Politologas dar pridūrė nemanantis, kad reikia mesti veikimą per Lenkiją, tačiau įsiliejimas į Šiaurės šalių bei artimiausių posovietinių valstybių bendruomenes gali papildyti Rytų erdvės dimensiją.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Penktojo nepriklausomos Lietuvos Prezidento užmojis rinktis Varšuvą kaip pirmąjį jo užsienio politikos askcentą gali būti suprastas ne tik kaip senų istorinių ginčų ignoravimą, bet ir kaip ilgalaikės šiurkščios lenkų retorikos lietuvių atžvilgiu pateisinimą. Juk Varšuva neatsiribojo, juo labiau nepaneigė kažkada R. Sikorskio per televiziją išsakyto akibrokšto, kad Lenkija tarpukariu nebuvo okupavusi Vilniaus krašto…
Ar dabar tai pamiršta? Ar pamiršta pragaištinga radikaliųjų lenkų toleruojama „kresų“ politika, spaudimas Vilniui dėl lenkiškojo jaunimo švietimo arba dėl nelemtųjų „trijų raidžių“ įvedimo į raidyną?
Niekas nekilnoja šio priplėkusio pretenzijų sąšlavyno, bet naujasis Prezidentas turėtų kreipti dėmesį ir į šiuos momentus, kaip jis tinkamai įvertino ir ištaisė savo retoriką dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir Krymą.
Protu būtų nesuvokiamna, jeigu jis pirmojo vizito būtų pasirinkęs Maskvą arba Minską… O gal nedaug betrūko?
