PKN „Orlen”

Aktualijos

Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad premjero Sauliaus Skvernelio žmonos įsidarbinimo lenkų koncerne „Orlen“ eskalavimas viešojoje erdvėje tėra išpūstas reikalas prieš rinkimus. Kartu „socialdarbiečių“ lyderis teigia, kad, jeigu abejojame dėl valstybės vadovų žmonų įsidarbinimo galimybių, reikėtų svarstyti rentų joms klausimą.
 
„Kalbant apie premjerų žmonas, tai vargšės tos mūsų žmonos, reikia pasakyti. Kur jos bedirbtų, vis tiek blogai. (…) Man irgi buvo taip“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė G. Kirkilas, prisiminęs savo šeimos patirtį.
 
„Jeigu mes tokių griežtų reikalavimų laikomės, tada reikia gal rentas paskirti premjerų, prezidentų žmonoms ir nebus klausimų“, – svarstė politikas.
 
Jo teigimu, Vyriausybės sprendimai, kurie palietė ir koncerno interesus, yra teisingi.
 
Premjeras Saulius Skvernelis su žmona Silvija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Sprendimai dėl „PKN Orlen“ yra labai teisingi, mano požiūriu. Čia yra ne vien tik ekonomikos klausimas ir šitos didelės įmonės klausimas, bet ir mūsų santykių su Lenkija – tai visada buvo jautru“, – tvirtino G. Kirkilas.
 
LSDDP lyderis taip pat neabejoja, kad S. Skvernelio žmonos įsidarbinimo degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“ temos eskalavimas viešoje erdvėje tėra priešrinkiminis triukas.
 
„Manau, kad reikalas pučiamas dirbtinai – skandalas prieš rinkimus. Aiškus reikalas, nėra abejonių“, – pabrėžė G. Krikilas.
 
ELTA primena, kad S. Skvernelio žmona Silvija Skvernelė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“. Tai paaiškėjo, kai premjeras praėjusią savaitę atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, o naujienų portalas lrytas.lt tai pranešė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 00:30
Aktualijos

Paviešinti įrašai neatspindi dabartinės Lenkijos valdžios pozicijos Lietuvos atžvilgiu, teigia Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės sekretorius Kšyštofas Ščerskis (Krzysztof Szczerski).

„Paviešinti buvusio Užsienio reikalų ministerijos vadovo Radoslavo Sikorskio (Radoslaw Sikorski) ir buvusio „PKN Orlen“ pirmininko Jaceko Kraveco (Jacek Krawiec) pokalbių įrašai neatspindi dabartinės Lenkijos valdžios pozicijos Lietuvos atžvilgiu“, – sakoma K. Ščerskio komentare naujienų agentūrai PAP.

Pasak Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje pranešimo, valstybės sekretorius pabrėžė, kad Lenkijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai bus aptarti jo šių metų rugpjūčio 23-iąją planuojamo vizito Vilniuje metu.

„Į Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metinių minėjimą Vilniuje vykstu kaip Lenkijos Respublikos Prezidento atstovas. Šia proga vyks ir politinės konsultacijos Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje“, – pranešė K. Ščerskis.

Lenkijos žiniasklaidoje buvo paskelbtas slapta įrašytas tuometinio Lenkijos užsienio reikalų ministro R. Sikorskio pokalbis su „Orlen“ vadovu J. Kravecu. R. Sikorskis jį ragino „paauklėti lietuvius“ dėl Lenkijos investicijų į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, žiniasklaidai komentuodama šį slapta įrašytą ir paviešintą pokalbį, sakė, kad tikisi lygiaverčio Lietuvos bendradarbiavimo su Lenkija, o ne primetamų nurodymų ar reikalavimų nusipirkti draugystę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.10; 00:10

Aktualijos

Vyriausybėje valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ pasirašė partnerystės susitarimą. Taip baigtas ne vienerius metus trukęs ginčas dėl krovinių vežimo sąlygų bei įtvirtintos sąlygos bendradarbiauti ateityje. 

Lietuvos Vyriausybė

Premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė bei Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ svariai prisidėjo prie to, kad ilgai trukę nesutarimai pagaliau būtų išspręsti taikiai. Bendrovės susitarė dėl abi puses tenkinančių bendradarbiavimo sąlygų bei konkurencingų tarifų.

„Šis ginčas nebuvo naudingas nei Lietuvai, nei Lenkijai. Gaila, kad sugaišta tiek daug laiko santykiams aiškintis. Tačiau pagaliau galime sakyti, kad turime dar vieną sėkmingą Lietuvos ir Lenkijos verslo bendradarbiavimo pavyzdį. Šiandienos susitarimo pasirašymas įrodo, kad visus be išimties klausimus, net pačius sudėtingiausius ir jautriausius, ekonominius ir politinius, įmanoma išspręsti taikiai. Viskas priklauso nuo noro bendradarbiauti ir abiejų pusių geranoriškumo“, – teigia Saulius Skvernelis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis atkreipia dėmesį, kad šiandien verčiamas naujas „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimo su „Orlen Lietuva“ puslapis: „Džiaugiuosi, kad šiandien „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ vėl tampa partneriais, o ne priešininkais. Ankstesnės valdžios, regis, buvo pamiršusios, kad „Orlen Lietuva“ taip pat yra ir Lietuvos įmonė, veikianti ir mokesčius mokanti Lietuvoje“.

„Lietuvos geležinkeliai“ su svarbiausiu savo klientu šalies rinkoje išsprendė ginčus dėl tarifų, abi bendrovės taip pat sutarė nutraukti ginčus teismuose. Pasirašytas susitarimas galios iki 2024 metų.

„Taikiai išspręstas ginčas suteikia puikų pagrindą plėsti bendradarbiavimą su svarbiausiu mūsų partneriu. Norėtume plėsti teikiamų paslaugų skaičių, papildant jį vagonų nuoma, krovinių ekspedijavimu kitų šalių teritorijomis. Grįžus prie normalių verslo santykių atsiranda galimybė plėsti bendradarbiavimą ir su kitomis „PKN Orlen“ grupės įmonėmis“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

„Mano giliu įsitikinimu, mūsų dalyvavimas Lietuvos ekonomikoje yra didelė atsakomybė. Mes įsipareigoję atsakingai valdyti „Orlen Lietuva“ gamyklą. Ši bendrovė yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, o jos sukuriama pridėtinė vertė svarbi visai šaliai – mokami mokesčiai, kuriamos darbo vietos ir generuojamos pajamos iš eksporto. Taigi mes labai džiaugiamės radę kompromisą su mūsų partneriais. Tai įrodo, jog visi mes turime bendrą tikslą ir galime bendradarbiauti vykdydami savo veiklas“, – tvirtina koncerno PKN „Orlen“ prezidentas Wojciech Jasiński.

„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ nesutarė dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Tuometinei Vyriausybei nustačius infrastruktūros rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodiką, nuo 2014 metų padidėjo vežėjo sąnaudos gabenant naftos produktus.

„Lietuvos geležinkeliai“ padidino bendrovei „Orlen Lietuva“ krovinių vežimui taikomą tarifą. „Orlen Lietuva“ kitaip traktavo pasikeitusią tvarką, todėl su sprendimu padidinti tarifą nesutiko. Nepavykus susitarti abi įmonės savo interesus gynė teismuose.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017.06.29; 03:30