Lietuvoje mažėja gyventojų, mažėja jaunimo ir studentų. Vyriausybė laikosi kurso, kad sprendžiant demografines problemas, aukštųjų mokyklų skaičių reikia mažinti. Uždaromas Šiaulių universitetas, likviduoti Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Bet šitoje politikoje yra išimtis. Buvęs policijos pareigūnas Saulius Skvernelis rūpinasi įsteigti naują aukštąją mokyklą – Viešojo saugumo kolegiją, kuri rengtų policininkus.
Demokratinio pasaulio patirtis kitokia
Šiuo metu policininkus rengia Lietuvos policijos mokykla, o universitetinį išsilavinimą pareigūnai gali įgyti Mykolo Romerio universitete. Vyriausybė nori iš šitos grandinės išstumti Mykolo Romerio universitetą, o aukštąjį išsilavinimą teikti statutiniais pagrindais sutvertoje naujoje Viešojo saugumo kolegijoje.
Naujoji kolegija būtų ne atviras universitetas su plačiu išsilavinimu kaip yra dabar, bet statutiniais pagrindais organizuojama institucija, panaši į Karo akademiją.
Lietuva turi prastą patirtį su sovietine milicija. Žinybinės aukštosios mokyklos XX amžiuje buvo žinomas uždaros sistemos reiškinys. Uždarumas slypėjo studijų programose, dėstytojų bei studentų aprūpinime bei pačioje milicijos kaip institucijos koncepcijoje. Milicija buvo represinė struktūra, kurioje dirbo lojalūs ir ištikimi sistemai pareigūnai. Toks uždarumas prieštaravo demokratiško pasaulio vertybėms atvirumui, konkurencingumui, laisvumui, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – policijos ir visuomenės suartėjimui.
Demokratijose aukštųjų mokyklų veikla yra grindžiama autonomija ir akademine laisve. Studentai turi įgyti platų požiūrį. Geriausia suspėti sudalyvauti mainų programoje užsienio aukštojoje mokykloje ir susipažinti su įvairiais dalykais bei požiūriais. Studentai ne visada žino kokį norės dirbti darbą po studijų, o neretai nori persikvalifikuoti ir juk visai nesunku padirbus keletą metų vienoje srityje, viską pakeisti ir pereiti kitur. Naujosios policijos mokyklos žinybiškumas, priklausymas Vidaus reikalų sistemai, yra autonomijos atsisakymas ir grįžimas atgal.
Naujos darbo vietos
Vidaus reikalų ministrė jau planuoja, kad naujoje kolegijoje dar šiemet pradės mokytis 200 kursantų. Iškart kyla klausimas, iš kur atsiras nauji dėstytojai, programos, tarptautiškumas, ryšiai? Ne paslaptis, kad policininkai išeina į atsargą 40–45 metų. O ką tada veikti? Ar nebus naujoji kolegija kaip tik ir tinkama buvusių policininkų naujoms darbo vietoms?
Vyriausybės atstovai aiškina, kad naujosios kolegijos reikia, nes Mykolo Romerio universitetas neteisingai ruošia pareigūnus. Suprantama, kad universitetas suteikia išsilavinimą, o jau paskui pats absolventas nuspęs ar jis bus policininkas, ar verslininkas, ar politikas ar dar kas nors. Ministerija gi nori, kad būtų „gaminami „oficieriai“. Toks „oficierius“ tiesiog privalės tarnauti policijoje, arba turės vėl iš naujo mokytis, nes jo diplomas ir įgytos žinios bus „policinės“. Sistema žmones darys priklausomais, o priklausymas, baimė išeiti, grąžina sistemą į ten, iš kur mes pabėgome.
Jei pažiūrėtume į policijos pasitikėjimo reitingus, tai dabar jie yra aukščiausi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, tai kaip čia taip? Visuomenė mano, kad policija dirba vis geriau, pasitikėjimas auga, bet Vyriausybė nori įsikišti ir viską keisti?
Vyriausybė deklaravo, kad optimizuoja aukštųjų mokyklų tinklą, bet padarė išimtį. Lietuvoje kuriama nauja uždara pareigūnų gamykla, kurioje labai tikėtina dirbs policijos veteranai. Kodėl jos reikia, argumentų trūksta, bet tai tikrai galėtų būti darbo vieta buvusiems pareigūnams, net pačiam premjerui Sauliui Skverneliui ar kancleriui Algirdui Stončaičiui.
O gal Premjeras vėl sakys, kaip ir keliuko atveju, kad nieko nežinojo apie naujos kolegijos steigimą?
2020.07.09; 19:22
