Įdomių vaizdų, tinkančių nuotraukai, – rasime bet kur. Ir Vilniaus centre, ir Vilniaus pakraščiuose, ir atokiame kaime. Svarbiausia po ranka turėti fotoaparatą arba fotografuoti „mokantį” mobilujį telefoną. Slaptai.lt pateikia naują pluoštą nuotraukų, kurios, tikimės, sudomins mūsų skaitytojus bei žiūrovus.
Pagrindine nuotrauka šį sykį pasirinkome vaizdą, kuriame užfiksuotas policininkas, sostinės centre sustabdęs jaunąjį motociklininką. Tokie motociklininkai dažniausiai laksto kaip patrakę – kelia triukšmą, pavojų aplinkiniams, rizikuoja patys nusisukt galvą.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Rūdninkų poligone apgyvendinti nelegalūs migrantai pirmadienį sukilo protestui prieš gyvenimo sąlygas. Migrantai pranešė skelbiantys bado streiką ir reikalaujantys laisvės. Pareigūnai protestą malšino, naudodami ašarines dujas ir vandens patranką.
Prie tvoros susirinkę nelegalūs migrantai rankose laikė iškėlę plakatus, ant kurių angliškai buvo užrašyta „Aš žmogus“, „Mes norime laisvės“, „Kur žmogaus teisės?“
Prie migrantų gyvenamąją teritoriją juosiančios tvoros protestuojantis vienas iš poligone gyvenančių migrantų skundėsi gyvenimo sąlygomis Rūdninkų poligone ir kreipėsi į kitas Europos Sąjungos valstybes, prašydamas pagalbos.
„Aš žmogus. Kodėl jūs mums leidžiate gyventi kaip gyvuliui?“ – Delfi TV tiesioginėje transliacijoje iš Rūdninkų piktindamasis šaukė angliškai kalbantis migrantas.
Pirmadienį vykusio protesto metu vienam iš pabėgėlių buvo suteikta medicininė pagalba. Prižiūrint gausioms pareigūnų pajėgoms, migrantas buvo nuneštas iki greitosios pagalbos automobilio.
Pareigūnai, malšinami protestą, paleido ašarines dujas. Migrantai nuo ašarinių dujų dengėsi paklodėmis, į policijos pareigūnus mėtė daiktus.
Siekdami numalšinti sukilusius migrantus, pareigūnai pateko į migrantų gyvenamą teritoriją, keturi migrantai policijos pareigūnų buvo išvesti, trys iš jų nuvesti į greitosios pagalbos automobilį.
Iš tvoros, kuriomis buvo aptverta pabėgėlių gyvenamoji teritorija, migrantai bandė statytis barikadas. Tarp pačių migrantų kilo ginčas, kaip elgtis toliau ar ir toliau priešintis policijos pareigūnams.
Vis dėlto pareigūnams patekus į palapinių miestelių vidų, migrantų protestas aprimo.
Vilniaus arkikatedroje aukojamos Šv.Mišios už žuvusius Medininkų pasienio kontrolės poste. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Medininkuose bus minimos Medininkų tragedijos metinės. Liepos 31-ąją sukanka 30 metų nuo tragiškų įvykių, kai 1991 m. ankstų vidurvasario rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per omonininkų išpuolį buvo nušauti septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai.
Medininkų pasienio poste sovietų omonininkai iš pasalų užpuolė ir nužudė septynis Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos pareigūnus: Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių (dėl šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2 d.). Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
Šeštadienį, tragiškų įvykių Medininkuose dieną, bus aukojamos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, iškilmingas minėjimas vyks prie Medininkų memorialo ir Vilniaus Antakalnio kapinėse, kur palaidoti pareigūnai.
Medininkų tragedijos minėjimo renginiuose dalyvaus žuvusiųjų giminės ir artimieji, prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos ir Muitinės departamentų vadovai ir tarnautojai, įvairių valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų bei visuomenės atstovai. Medininkų pasienio kontrolės poste buvo nužudyti septyni pareigūnai. Gedimino Svitojaus (ELTA) nuotr.
Šiai tragedijai atminti praėjusį sekmadienį, liepos 25 dieną, vyko tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai–Vilnius, jame dalyvavo 40 komandų.
Penktadienį, liepos 30-ąją, evangelikų reformatų bažnyčioje Vilniuje vyko irgi jau tradiciniu tapęs Atminimo ir maldos vakaras, skirtas paminėti Medininkų žudynių 30-metį, pagerbti liepos 31-ąją Medininkuose nužudytus jaunos atkurtos Lietuvos pareigūnus, prisiminti visus tarnyboje žuvusius pareigūnus.
Muitinės muziejuje Vilniuje lankytojams pristatyta ekspozicija, skirta pagerbti 1991 m liepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų pareigūnų atminimą. Ekspozicijos nuotraukose užfiksuotos priešiškų Lietuvos nepriklausomybei jėgų nužudytų pareigūnų gyvenimo akimirkos, eksponuojami tą naktį jų turėti asmeniniai daiktai.muitininkai
Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemato pagrindo policininkų pykčiui dėl to, kad jie įtraukti į žemiausią vakcinacijos prioriteto grupę, kadangi, pasak ministro, šiuo metu siekiama paskiepyti tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus dėl viruso plitimo.
„Kai kas nors prioritetinėje grupėje sako „mes paskutiniai“, tai aš noriu priminti visiems tiems paskutiniams, kad už jų dar stovi daugiau nei pusantro milijono gyventojų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Dulkys.
Jis tvirtina, kad kelių savaičių laikotarpiu visose šalies savivaldybėse bus pereinama prie žemesnių prioritetinių grupių skiepijimo, tačiau pirmiausiai dėmesys skiriamas didžiausioje rizikos grupėje esantiems asmenims.
„Per kelias savaites, man atrodo, mes susivienodinsime tą situaciją ir pasieksime vakcinavimą visose tose grupėse, apie kurias kalbama, bet šiandien pykti pagrindo aš nematau nei karininkui, nei policininkui, nes tiesiog šalia jų dabar stovi onkologinis ligonis, pensinio amžiaus žmogus, – tai kuriam dabar pirmam?“, – kalbėjo sveikatos ministras.
A. Dulkys taip pat atmetė kritiką dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų įtraukimo į vakcinavimo prioritetines grupes. Jo teigimu, į vakcinavimo eilės viršų įtraukiant dėstytojus, buvo siekiama prie kontaktinio mokymo sugrąžinti visuose švietimo sektoriuose dirbančius pedagogus, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija į mokyklas leidžia grįžti tik pradinukams ir abiturientams.
„Švietimo sistemos įtraukimas buvo tikriausiai vienintelis toks reikšmingas grupės įterpimas, bet irgi su šia žinute: švietimas mūsų šalies prioritetas, tuo metu, kai šį sprendimą priiminėjom, visi siekėme tikslo šitą bendruomenę vakcinuoti su tikėjimu, kad visi galėtų vienu metu sugrįžti į mokslą, ir atrodė, kad šią grupę galėjome pakankamai greitai vakcinuoti. Na, deja, vėliau skaičiai kalba mūsų nenaudai“, – tvirtino ministras.
Jis pažymi, kad prie kitų grupių vakcinavimo bus pereinama iš karto, kai tik bus paskiepyti patys rizikingiausi asmenys, o proga pasiskiepyti pirmiausiai bus suteikiama „AstraZeneca“ vakcinomis, kurių vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai vengia. Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kadangi mes dabar su „AstraZeneca“ turime tą tokią situaciją, matome, kad tose prioritetinėse grupėse „AstraZeneca“ nenori, tai bandome tų didelių kolektyvų, organizuotų grupių skiepijimą organizuoti per „AstraZeneca“, o 65 plius grupės per „Pfizer“ ir kitas“,– teigė A. Dulkys.
ELTA primena, kad trečiadienį policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją, kuria išreiškė nepasitenkinimą valdžios sprendimu atsisakyti skiepyti pareigūnus pagal prioritetinę tvarką. Kelios dešimtys asmenų susirinko V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės pastatyti ženklai „Stop kontrolė“, taip siekiant Ministrų Kabinetui parodyti, kokį indėlį policininkai įneša kovoje su COVID–19 pandemija.
Policijos atstovų teigimu, jei Ministrų Kabinetas ir toliau laikysis panašaus požiūrio į pareigūnus, neatmetama ir streiko galimybė.
Prancūzijoje protestuoja rasizmu ir smurtu kaltinami policininkai. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos policininkai ir policijos profesinės sąjungos penktadienį antrą dieną iš eilės rengė protestus dėl jiems reiškiamų kaltinimų rasizmu ir smurtu.
Jie skundžiasi vyriausybės paramos trūkumu ir piktinasi tuo, kad yra kaltinami rasizmu ir brutaliu elgesiu.
Keli šimtai pareigūnų ir sąjungų narių penktadienį blokavo eismą, važiuodami Eliziejaus laukų alėja Paryžiuje.
Ketvirtadienį pareigūnai, protestuodami Lilyje, Marselyje ir kituose miestuose, numetė ant žemės antrankius. Dauguma šaukė ir ragino vidaus reikalų ministrą Christophe’ą Castanerį atsistatydinti.
Ministras supykdė pareigūnus anksčiau šią savaitę, kai pažadėjo, kad laikysis „nulinės tolerancijos“ rasizmui policijos gretose. Ch. Castaneris, be kita ko, pridūrė, kad pareigūnai, sulaikydami įtariamuosius, daugiau nebegalės stipriai suimti jų už kaklo.
Tokius žingsnius paskatino birželio pradžioje Paryžiuje tūkstančių žmonių surengtas protestas prieš policijos smurtą ir rasizmą. Tūkstančiai žmonių protestavo dėl juodaodžio vyro Adamo Traore mirties jį sulaikius policininkams 2016 metais, įkvėpti JAV apėmusių protestų dėl juodaodžio George’o Floydo mirties jį areštavusių policininkų rankose.
„Policininkai nėra rasistai. Jie gelbėja žmonių gyvybes, nepaisydami jų odos spalvos“, – penktadienį žurnalistams sakė vienos policijos profesinės sąjungos vadovas Fabienas Vanhemelryckas.
„Tai susiję ne tik su vidaus reikalų ministru. Prezidentas privalo užtikrinti, kad policija būtų gerbiama“, – pridūrė jis.
Šeštadienį Paryžiuje ir kituose miestuose planuojami nauji protestai prieš policijos naudojamą smurtą ir rasizmą.
Birželio 3 d. Vilniaus katedros aikštėje, nepaisydami karantino draudimų, susirinko didelė minia jaunų žmonių, protestuojančių prieš rasizmo apraiškas JAV ir visame pasaulyje, užsimojusių pagerbti brutaliai policininko uždusinto juodaodžio nusikaltėlio Georgo Floydo atminimą.
Čia dalyvavo ir kelios antrosios jaunystės politinės tetos, nepraleidusios progos pasinaudoti paauglių ir jaunuolių naivumu.
Ar sakote, kad nuodėmė būtų kvestionuoti ar šaržuoti tokį įvykį, kai neretai abejingumu bei apolitiškumu kaltinamas Lietuvos jaunimas dabar staiga pademonstravo neįtikėtinai monumentalų, besiliejantį per kraštus empatijos proveržį?
Norėčiau ir aš džiaugtis su kitais dėl jaunimo staigaus prabudimo, tačiau negaliu atsikratyti bjaurios nuojautos, kad aptariamu atveju visa jėga pasireiškė ne tiek pratrūkusi empatijos čiurkšlė, kiek turėjome progą dar kartą pamatyti ir įsitikinti, kad beždžioniavimo užkratas, naikinantis žmogaus valią, dvasią ir protą, dar spartesniais tempais nei koronavirusas, kuris kelią pavojų fizinei senjorų su didėjančių metų kraičiu sveikatai, jau yra mirtinai pajungęs mūsų jaunimo dvasines pajėgas.
Beždžioniavimas yra dvasinio susargdinimo virusas, dvasinis negalavimas ir pagaliau neįgalumas, dvasios sunykimas, kai išsižadant savo kūrybinio potencialo, nueinama mažiausio pasipriešinimo keliu, tikrus dalykus išmainant į klastotes ir surogatus.
Čia tinka pasakojimas apie Hansą, kuris taip mainikaudamas už tarnybą gautą arklio galvos dydžio aukso gabalą galop išmainė į niekam nereikalingą, t. y. visiškai atšipusį galąstuvą. Tačiau dar svarbiau bus pastebėti tai, jog toks tikrų dalykų išmainymas į surogatus nėra tik paprastas, doras, jaukus kvailumas, nepakaltinamas išsiblaškymas, neatsargumas. Iš tiesų, tai yra blogis labiausiai konceptualia to žodžio reikšme.
Gintaras Beresnevičius
Jeigu norite, blogis nėra savarankiška gyvenimo jėga, krikščioniškuoju požiūriu, blogis yra gėrio trūkumas, būties nepakankamumas. Taigi dažnai atsitinka ir taip, kad į būtį neužsandarintas substancionalumo rėmuose blogis prasisunkia, būtiškosios pamėklės pavidalą įgyja tik dėvėdamas gėrio kauką. Neatsitiktinai garsusis filosofas ir teologas Vladimiras Solovjovas tvirtina, kad šėtonas yra Dievo beždžionė https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2014/05/07/news/rusija-kaip-dievo-bezdzione-4663347/.
Kaip ir kitus suaugusiojo mentaliteto žmones, mane labiausiai nuliūdino tai, kad Georgo Floido pagerbimo mintinguose jaunimas buvo mokomas atsiklaupti nežinia prieš ką.
Tokia per pasaulį nuvilnijusi atsiklaupimo akcija išties įgijo neįtikėtinai šiurpų, beveik demonišką beždžioniavimo pavidalą. Kaip visi matėme, reikalavimas atsiklaupti čia neturėjo jokios mirusiojo pagerbimo reikšmės, o buvo tik apgailėtinas žmogaus sugebėjimo savanoriškai atsisakyti savo orumo testavimas, nešvanki religinio nusižeminimo karikatūra!
Immanuelis Kantas Kristijono Gotlibo Milkaus Lietuvių-vokiečių ir Vokiečių-lietuvių žodyno „Draugo prieraše“ pastebi, kad lietuviai iš kitų tautų išsiskiria savo išdidumu, jie esą nesiklaupia net prieš savo vyresniuosius. Savo ruožtu naujausiųjų laikų Lietuvos poetas, vadinamas tautos dainiumi, lietuviško mentaliteto duotybėje pabandė įžvelgti stiprią nuolankumo dozę, tvirtindamas, kad lietuvį atsiklaupti išmokė katalikų Bažnyčia. Kaip atrodo, poetas yra neteisus net faktografiniu požiūriu, prisimenant tą aplinkybę, jog sovietmečiu katalikų Bažnyčia Lietuvoje buvo disidentinio judėjimo už tautos ir tikėjimo laisvę pagrindiniu šaukliu. Tačiau iš tiesų nieko nėra baisiau už tai, kai religinio kulto ir apeigų ceremonijos dalis pamėgdžiojimo būdu yra išnešama į politinio šou areną. Tai – velniškas nesusipratimas!
Nežinau Lietuvoje kito tokio universiteto dėstytojo, kurį studentai būtų taip gerbę ir besąlygiškai mylėję, kaip Gintaras Beresnevičius. Tačiau studentai nesirinko į mitingus, neprotestavo dėl to, kad jų mylimas dėstytojas buvo uždusintas policininkų, įkišusių jį į šunims vežioti pritaikytą policijos mašinos bagažinę.
Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žinia, G. Beresnevičius nebuvo nei juodaodis, nei nusikaltėlis, o tik rašytojas, talentingas mokslininkas, studentų širdis užbūręs dėstytojas, geras žmogus, nuostabus bičiulis.
Kaip atrodo, mūsų tyruose tuomet nesigirdėjo nė vieno jauno žmogaus protesto balso tik dėl to, kad nebuvo patogaus masiniam pamėgdžiojimui pavyzdžio, o savarankiškos mintys labai retai veisiasi ne tik jauno, bet ir seno žmogaus galvose.
Nemoku angliškai keiktis, todėl apie G. B. žudikus policininkus lietuviška maniera pasakysiu taip: šūdvabaliai!
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė esąs sukrėstas afroamerikiečio George‘o Floydo mirties dėl baltaodžių policininkų brutalių veiksmų. Rasizmas JAV niekada negalti būti „normalu“, – pareiškė jis penktadienį. Tai negali būti „normalu“ 2020-ųjų Amerikoje, pabrėžė B. Obama.
„Jei mes norime, kad mūsų vaikai augtų šalyje, kuri pateisina jų aukštus idealus, turime padaryti ją geresnę“, – kalbėjo pirmasis juodaodis prezidentas JAV istorijoje. Kaip „milijonai kitų žmonių“, jis jaučiąs didelį liūdesį ir skausmą dėl P. Floydo mirties.
P. Floydas pirmadienį mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Mobiliuoju telefonu darytame įraše matyti, kaip baltaodis policininkas kelias minutes keliu spaudžia ant žemės gulinčio antrankiais surakinto vyro sprandą, nors šis aimanuoja: „Negaliu kvėpuoti“. P. Floydas galiausiai liko nejudėdamas gulėti ir vėliau ligoninėje buvo paskelbtas mirusiu.
46 metų vyro mirtis Mineapolyje sukėlė didelius protestus ir susirėmimus.
Prie Seimo – statutinių pareigūnų protestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį šalia Seimo surengė protesto akciją dėl per mažų atlyginimų. Šį kartą statutiniai pareigūnai Seimo narių dėmesį bandė atkreipti signalinių raketų ugnimi.
Pasak NPPSS pirmininko Vladimiro Banelio, susirinkę statutiniai pareigūnai Seimo narių prašo paprasčiausios pagarbos.
NPPSS pirmininko teigimu, profsąjungos prašo 20 mln. eurų, ir Vyriausybė prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti.
„Reikia ne dalinti žodžius, ne prisiimti įsipareigojimus ir juos laužyti, o vykdyti“, – protesto metu kalbėjo V. Banelis, akcentuodamas, kad statutiniams pareigūnams reikia Vyriausybės palaikymo.
„Mūsų (reikalavimai) nėra iš piršto laužti, nėra kažkokių pažadų išvesti reikalavimai. Mes labai aiškius tikslus turėjome dėl pokyčių teisėsaugoje, juos puikiai žino tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Vyriausybė. (..) Reikia iš Vyriausybės pusės palaikymo ir ne kažkokio, o elementaraus, minimalaus, laikantis tų pačių įsipareigojimų, kurie yra aptarti ir priimti“, – akcentavo NPPSS pirmininkas.
Pasak V. Banelio, įsipareigojimų vykdymas turėtų būti premjero Sauliaus Skvernelio garbės reikalas.
„Suprantame, kad premjerui nėra lengva, reikia spręsti daug galvosūkių, bet tai turėtų būti jo garbės reikalas. Jo žodis duotas – turi būti įgyvendinta programa, tai ir turime ją įgyvendinti“, – protesto metu komentavo profsąjungų susivienijimo pirmininkas. Statutinių pareigūnų protestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas ir protesto organizatorius Saulius Džiautas teigė, kad Vyriausybės padarytą klaidą dėl nepakankamo finansavimo statutiniams pareigūnams gali ištaisyti Seimas. Aplinkos apsauga besirūpinantys pareigūnai. Dainiaus Labučio (Elta) nuotr.
„Šiandien šią klaidą gali ištaisyti Seimas, ko neskyrė, ko nepadarė Vyriausybė, gali Seimo nariai ištaisyti. Aš viliuosi, kad sveikas protas nugalės. Pabaikime šitą vidaus reikalų remontą, pabaikime šitą Programą 1000 (…). Nesolidu palikti kitai Vyriausybei pradėtus ir nepabaigtus darbus“, – kalbėjo Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas.
NPPSS proteste prie Seimo dalyvavo maždaug pusantro šimto statutinių pareigūnų.
NPPSS pastarąją savaitę kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atkreipti dėmesį į valdančiosios Seimo daugumos Vyriausybės planuojamą „niekinį“ statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais.
Profsąjungų susivienijimas taip pat dalyvavo ir susitikime su premjeru Sauliumi Skverneliu, kurio metu, pasak NPPSS, joks statutinių pareigūnų poreikius tenkinantis sprendimas nebuvo priimtas.
NPPSS vertinimu, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui, 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.
Statutinių pareigūnų protestas – prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak NPPSS vadovo, dabartiniai profesinių sąjungų susivienijimo reikalavimai yra pakoreguoti, atsižvelgiant į lėšų trūkumą, todėl, net skyrus prašomą finansavimą, Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai nebūtų įgyvendinti.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) yra vienas iš didžiausių profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje.
NPPSS šiuo metu atstovauja beveik 1400 statutinių įstaigų pareigūnų interesams, vienija policijos, pasienio, ugniagesių gelbėtojų, aplinkos apsaugos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnų profesines sąjungas.
Lietuvos policijos mokykloje (LPM) vykusios mokslų baigimo šventės metu vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pasveikino 136-is šios mokyklos kursantus, kuriems įteikti mokslų baigimo pažymėjimai.
Lietuvos policijos mokykloje (LPM) vykusios mokslų baigimo šventės metu vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pasveikino 136-is šios mokyklos kursantus, kuriems įteikti mokslų baigimo pažymėjimai.
„Lygiai prieš 20 metų aš pats gavau policininko pažymėjimą. Tada manęs klausė, kodėl pasirinkau tokią specialybę. Mano atsakymas buvo paprastas – noriu padėti žmonėms. Linkiu jums atsakingai, sąžiningai, pareigingai vykdyti savo pareigą. Jūsų artimųjų prašau paremti, nes ne visada iš tarnybos jūs grįšite geros nuotaikos“, – sakė ministras T. Žilinskas.
Raudondvario dvare vykusio renginio metu jaunuosius pareigūnus taip pat sveikino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Kauno rajono vicemeras Jonas Gurskas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga, LPM kolektyvas, kursantų tėveliai ir kiti garbingi svečiai.
LPM profesinio mokymo diplomus, liudijančius apie įgytą policininko kvalifikaciją bei LPM baigimo ženklus pareigūnams įteikė Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, generalinio komisaro pavaduotojas E. Šileris ir LPM viršininkas Algirdas Kaminskas.
Šventės metu policijos generalinio komisaro įsakymu buvo apdovanoti LPM dirbantys pareigūnai, taip pat buvo įteiktos LPM viršininko padėkos aktyviausiems šios laidos kursantams – už aukštus mokymosi pasiekimus, gerą mokymąsi, aktyvų dalyvavimą organizuojant kultūrinius renginius, LPM ir policininko profesijos populiarinimą bei sportinius pasiekimus.
Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.
