Perspėjantis kelio ženklas – laiptai žemyn. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje netylančio savivaldos skaidrumo skandalo atgarsiai jau aidi ir užsienio žiniasklaidoje. Apie tai ketvirtadienį parašė vienas įtakingiausių politikos leidinių „Politico“.
Leidinyje cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad politinė šalies krizė nesutrukdys NATO susitikimo rengimui.
„NATO Vilniaus viršūnių susitikimas vyks su pilnai veikiančia dabartine vyriausybe. Pakeitimai, jei tokių bus, įvyks tik pasibaigus NATO viršūnių susitikimui“, – „Politico“ cituojamas G. Landsbergis.
„Laisvės“ frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ketvirtadienį pažymėjo, kad toks užsienio žiniasklaidos dėmesys Lietuvai garbės neprideda.
„Šiandien „Politico“ yra straipsnis apie tai, ar ši krizė paveiks NATO samitą. Tai yra labai rimta. Aš siūlau kuo greičiau iš to išeiti ir visus siūlų kamuolius atpainioti“, – akcentavo parlamentaras.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręstų kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Konservatorių partijos prezidiumas nurodė savo frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl atsistatydino. Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė, atsidūrusi tokioje situacijoje Kauno miesto savivaldybei pervedė beveik 14 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Susitikime tikimasi sulaukti 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad „Politico“ nėra tikslus antradienį paskelbtoje publikacijoje rašydamas apie Lietuvos prašomas atlyginti išlaidas dėl Ukrainai suteiktos karinės paramos.
Įtakingas leidinys, remdamasis neįvardintais ES diplomatais ir pareigūnais, minėtoje publikacijoje rašė, kad šešios Bendrijos šalys prašymus dėl karinės ginkluotės kompensavimo apskaičiavimo ne faktine Ukrainai perduotos paramos verte, bet naujos technikos kainomis. Kitaip tariant, sena ukrainiečiams perduodama technika paraiškose Europos taikos priemonės fondui vertinama gerokai didesnėmis kainomis nei yra verta iš tikrųjų.
Savo ruožtu A. Anušauskas tvirtina, kad užsienio spaudoje paviešinta informacija neatitinka tikrovės. Pasak ministro, pareiškimai, jog neva Vilnius siekia atgauti 93 proc. naujų karinės technikos pirkimų kainos yra „keisti išvedžiojimai“.
„Kompensuojama 20 proc. Pabrėžiu – 20 proc. Tai penktadalis (vertės – ELTA). Apie kokius ten procentus, šimtą, devyniasdešimt kalba… Nežinau“, – LRT televizijai situaciją aiškino krašto apsaugos ministras. Šarvuotoji technika karinio parado metu. Slaptai.lt nuotr.
„Dalis mūsų suteiktos ginkluotės per Europos Taikos fondą net nėra įskaičiuota ir nebus kompensuojama“, – LRT televizijai pridūrė jis.
Šį straipsnį ministras komentavo ir savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Lietuva griežtai vadovaujasi ES valstybių – narių sutarta metodika, kaip įvertinti perduotos Ukrainai paramos vertę. Šiuo metu sutarta dėl iki 2022 m. liepos mėn. suteiktos paramos dalinio kompensavimo 2023-2027 m., taip pat tariamasi dėl tolimesnių paramos paketų kompensavimo“, – rašė jis.
„Politico“ publikacijoje teigiama, kad Suomija pretenduoja į 100 proc. naujos pirkimo kainos, Latvija į 99 proc., Lietuva į 93 proc., Estija į 91 proc., Prancūzija į 71 proc. ir Švedija 26 proc.
ELTA primena, kad antradienį įtakingas leidinys „Politico“ paviešino publikaciją, kurioje skelbiama, kad Europos Sąjungos (ES) diplomatų gretose kyla šurmulys dėl kai kurių Bendrijos šalių prašomų kompensacijų už karinę paramą Ukrainai.
Karinė technika – Konstitucijos propspekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tokias finansines išmokas, atsižvelgiant į šalies ekonomikos dydį bei suteiktą paramą Kyjivui, ES narės gali gauti iš bendro Europos taikos priemonės fondo. Oficialiai sutarta, kad valstybės narės turėtų gauti panašią kompensaciją – apie 84 proc. į frontą siunčiamos paramos vertės. Visgi, apskaičiuoti, kokios vertės ir kainos technika perduota, pavesta valstybėms individualiai.
Publikacijoje pažymima, kad Estija, Kyjivui suteikusi per 160 mln. eurų vertės paramos, kurios net 134 mln. eurų turėtų būti kompensuojama Europos taikos priemonės lėšomis.
Estijos vyriausybė pastarosios publikacijos nepraleido pro akis ir reaguodama į mestus kaltinimus dėl bandymo pasipelnyti tvirtina, kad, nurodant kompensavimo sumas, buvo atsižvelgiama į konkrečiai įvestus principus ir taisykles bei atkreipiant dėmesį į paramos atkūrimo vertę. Be to, pažymima, jog Talinas siuntė karinę paramą Kyjivui dar gerokai iki tol, kai Briuselis sukūrė Bendrijos kompensacinę sistemą.
Vokietijos žiniasklaidos konglomeratas „Axel Springer“ paskelbė, kad perka JAV žiniasklaidos grupę „Politico“.
Tai bus didžiausias įmonės įsigijimas bendrovės istorijoje, ketvirtadienį Berlyne sakė „Springer“.
Ketvirtadienį buvo pasirašyta įsigijimo sutartis su „Politico“ įkūrėju Robertu Allbrittonu. „Springer“ atsisakė atskleisti kainą, kurią mokėjo už JAV žiniasklaidos grupę.
Žinomiausia JAV žiniasklaidos grupės dalis yra to paties pavadinimo skaitmeninės žurnalistikos prekės ženklas. Pranešama, kad sandorį dar turi patvirtinti reguliavimo institucijos, tačiau „Springer“ tikisi, kad sandoris įvyks ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
Artėja ta diena, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų pristatyti savo planą, dramatiškai pakeisiantį JAV užsienio pagalbos skyrimą, prioritetą teikiant „draugiškoms sąjungininkų“ valstybėms, kurios remia JAV siekius, rašo „Politico“.
Toks žingsnis pakeistų iki šiol ilgą laiką, jei ne praktikoje, tai bent teoriškai galiojusią užsienio pagalbos politiką, kai JAV ją skirdavo teikdama prioritetą humanitariniams poreikiams, bet ne politiniam lojalumui.
Šis planas išdėstytas prezidento administracijos parengtame projekte, kurį gavo „Politico“. Pagal jį, JAV gali nebeteikti paramos toms valstybėms, kurios nepritaria JAV pozicijai tarptautiniuose ginčuose arba eina išvien su JAV varžovais, pavyzdžiui, su Kinija. Tai gali itin paveikti trečiojo pasaulio šalis, ypač Afrikoje, tačiau taip pat ir Azijoje ar Pietų ir Centrinėje Amerikoje.
Tuo pačiu metu plane siūloma nutraukti pagalbos programas kovai su priežastimis, dėl kurių žmonės prisijungia prie teroristinių grupuočių, pavyzdžiui, kovai su skurdu ar rasizmu. Projekte teigiama, kad tokios programos neveikia.
Dokumente sumenkinamos daugiašalės organizacijos, per kurias paskirstoma JAV parama, ir vietoje to pabrėžiama privataus sektoriaus svarba. Teigiama, kad tokia paramos strategija leistų JAV sustiprinti savo lyderystę „tarptautinėje energijos sistemoje“.
Pagrindinis tikslas – atpratinti valstybes nuo JAV paramos. D. Trumpo rėmėjai mano, kad toks požiūris leistų sutaupyti pinigų ir paskatintų kitas valstybes remti JAV. Tačiau jis jau sukėlė humanitarinių darbuotojų ir Demokratų partijos nepasitenkinimą.
Kol kas neaišku, kada JAV prezidentas paviešins naująją direktyvą, kuri dar gali keistis ar išvis likti neįgyvendinta. Projektas buvo ilgai rengiamas, o jo pristatymas leistų įgyvendinti D. Trumpo pažadą peržiūrėti tai, kaip JAV skirsto tarptautinę paramą.
Pernai vykusios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu D. Trumpas sakė, kad bus peržiūrėta, kas veikia, o kas ne, ir ar šalims, gaunančioms JAV dolerius ir apsaugą, išties rūpi JAV interesai.
Penktadienį Baltieji rūmai susilaikė nuo komentarų apie šį projektą.
Amerikos socialiniuose tinkluose jau prasidėjo plataus masto kampanija, kuria siekiama diskredituoti Demokratų partijos kandidatus, ketinančius dalyvauti 2020 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, ir su ja, bent jau iš dalies, gali būti susijusios užsienio valstybės.
Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Politico“, remdamasis kibernetinio saugumo ekspertais.
Leidinio žiniomis, pagrindiniais išpuolių socialiniuose tinkluose taikiniais tapo Kalifornijos valstijai atstovaujanti senatorė Kamala Harris, senatorė iš Masačusetso valstijos Elizabeth Warren, buvęs Kongreso Atstovų Rūmų narys Betas O’Rourke`as, Vermonto valstijai atstovaujantis senatorius Bernie Sandersas.
Žiniasklaidoje varoma plataus masto dezinformacijos kampanija prieš Demokratų partijos kandidatus 2020 metų rinkimuose, ir esama požymių, kad bent jau iš dalies prie šios veiklos prisideda užsienio šalys, teigia „Politico“.
Pasak leidinio apklaustų ekspertų, kampanijos tikslas – pakirsti demokratų pozicijas platinant memus, diskredituojančius saitažodžius, dezinformaciją, iškraipant tikrąsias pretendentų pozicijas įvairiais klausimais. Tokių pranešimų autoriai stengiasi „sukelti nesantaiką ir suirutę“ demokratų gretose artėjant pirminiams rinkimams.
