Prezidentas šią savaitę kelis kartus užsiminė apie planus prie bendro stalo sukviesti politinių partijų atstovus apsikeisti nuomonėmis dėl COVID-19 krizės valdymo.
„Kad išvengtume priešpriešų ir nereikalingo emocinio fono ateityje, kuris pasitaiko partijų santykiuose, aš inicijuoju šitą diskusiją, apsikeitimą nuomonėmis, kad truputį aiškiau žinotume vieni kitų argumentus“, – LRT laidoje „Dienos tema“ teigė G. Nausėda.
Tokią iniciatyvą šalies vadovas išsakė po įsiplieskusių ginčų dėl vetuotų valdančiųjų parengtų įstatymo pataisų, numatančių, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19.
Seimo dauguma ketvirtadienį vieningai šį prezidento veto sugebėjo atmesti, o prezidentas į tai reaguodamas pareikšti, kad dabar atsakomybę dėl galimų rizikų, kurias kelia apgintos įstatymo pataisos, turės prisiimti valdantieji.
Bet kuriuo atveju nuomonės dėl COVID-19 testų apmokestinimo liko išsiskyrusios. Ir tai rodo ne tik viešojoje erdvėje pasirodę komentarai atmetus G. Nausėdos veto, tačiau ir skirtingi prezidento iniciatyvos susėsti prie vieno stalo su partijų lyderiais vertinimai.
Opozicijos atstovai prezidento iniciatyvą vertina kaip savalaikę. Jų teigimu, susitikimas būtinas norint nuimti valdančiųjų dėka atsiradusią įtampą valdant koronaviruso krizę, taip pat, kad tai būdas imperatyviai pasakyti valdantiesiems, jog krizės valdymo klausimais privalu atsižvelgti ir į kitų nuomonę.
Tuo tarpu valdančiųjų atstovai tvirtina, kad prezidento užmojis pavėluotas. Tiesa, prezidento iniciatyvos atžvilgiu liberalų ir konservatorių nuomonės šiek tiek išsiskiria. Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad prezidento iniciatyva, nors ir pavėluota, bet naudos gali turėti, tuo tarpu konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neslepia abejojanti, ar šalies vadovo kvietimas partijoms yra tikrai nuoširdus.
„Susidaro toks įspūdis, kad tai ne iki galo nuoširdu, nes tą buvo galima padaryti ir anksčiau“, – Eltai sakė ji.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, komentuodama prezidento kvietimą politinėms partijoms, sakė, kad pati idėja yra gera, tačiau, anot jos, klausimų kyla dėl ankstesnės prezidento laikysenos.
„Aš nesakau, kad nereikia dalyvauti, kalbėtis visada galima. Bet, kita vertus, ar pats prezidentas turi konkrečių pasiūlymų, nes didžiuma tų pasiūlymų, kurie ateina iš Vyriausybės, nėra jau tokie kritikuotini. Jau klasika tapo, kad lazda perlenkta arba kad dirbtinai buvo mažinami skiepijimo tempai. Dėl to nebeaišku, kokia yra tikroji jo nuomonė“, – teigė konservatorė.
Kiek kitokios nuomonė laikosi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas. Politiko manymu, prezidento siekis yra geras, nepaisant to, kad šiek tiek ir pavėluotas.
„Reikia pripažinti, kad susitikimas dėl pandemijos valdymo priemonių yra šiek tiek pavėluotas“, – Eltai sakė E. Gentvilas.
Visgi, pridūrė liberalas, dėl to didesnės kritikos prezidentui jis neturi.
„Saugodamas tarpinstitucinius santykius aš nekritikuosiu prezidento. Tačiau manau, kad turėtų būti pripažintas faktas, jog tuputį yra vėluojama. Visgi tikiuosi, kad susitikimas padės lengviau susikalbėti“, – sakė politikas.
„Galbūt visos pusės jau suprato, kad reikia kalbėtis, o ne kiekvienam savarankiškai spręsti. Nebereikia pirštais rodytis, reikia žmonėms duoti vieningus signalus“, – teigė E. Gentvilas.
R. Karbauskis: prezidentas bando priversti valdančiuosius išgirsti
Seimo opozicija prezidento iniciatyvą pasitinka kur kas pozityviau. Maža to, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad prezidento sumanymas yra tiesiog būtinas, nes, anot jo, labai svarbu valdantiesiems parodyti, kad koronaviruso krizės valdymo klausimais privalu išgirsti ir kitus. Ir prezidentas, įsitikinęs R. Karbauskis, būtent tokios užduoties bandys imtis.
„Aš manau, kad tai yra bandymas valdančiuosius priversti girdėti kitus. Kol kas jie nieko negirdi, jie nebando kalbėti argumentų kalba. Jie nebando atsakyti prezidentui, nebando atsakyti mums. Jie nebando niekam atsakyti. Jie tiesiog skaičiuoja, ar jiems užteks balsų priimti įstatymus“, – teigė R. Karbauskis.
„Todėl organizuojamą susitikimą aš labai pozityviai vertinu, aš labai džiaugiuosi, kad tai įvyks. Tik aš nelabai suprantu, kaip šiuo atveju elgsis valdantieji. Jeigu jie ir toliau negirdės nieko, tai tas susitikimas nieko ir neduos“, – aiškino „valstietis“.
„Prezidentas šioje situacijoje bando valdančiuosius priversti girdėti daugiau nei tik save pačius“, – pridūrė jis.
Be to, tęsė mintį R. Karbauskis, planuojamame susitikime, ko gero, prezidentas stovės opozicijos pusėje.
„Aš manau, kad prezidento veto dėl testų buvo jo pozicija, o ne neturėjimas ką veikti. Tad išeina, kad yra dvi pusės. Tačiau pagrindinis klausimas, man atrodo, bus, kodėl mes iš viso iki to nuėjome ir ką mes čia darome“, – apibendrino R. Karbauskis.
G. Paluckas: kvietimas nėra pavėluotas
Tai, kad susitikimas yra reikalingas, tvirtino ir Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas. Be to, politiko supratimu, G. Nausėdos kvietimas nėra pavėluotas. G. Paluckas teigia, kad situacija valstybėje valdančiųjų „dėka“ įsiplieskė labai greitai, tad, pasak politiko, G. Nausėda, kaip nepartinis valstybės lyderis, galėtų kilusias aistras apmalšinti.
„Susitikimas nebėra paprastas ir standartinis, nes emocinė takoskyra virto atvira isterija. Kai vienas dėl techninio klausimo šaukia „nusiplaukite kruvinas rankas“, o kiti, pamiršę pagarbą ne tik asmeniui, bet ir institucijai, pradeda koneveikti… Visa tai reiškia, kad esame pasiekę tokį tašką, kuomet yra menkinama valdžios ir atskirų valdžios šakų reputacija tiek šalyje, tiek užsienyje.
Šis reikalas turi būti išspręstas. Visi laukia iš prezidento iniciatyvos, nes jis yra nepartinis, yra įsipareigojęs lygiai visiems“, – sakė G. Paluckas ir svarstė, kad prezidentui aptariamos iniciatyvos tenka imtis dėl to, kad valdantieji konservatoriai tokios intencijos nerodo.
„Jei tai darytų konservatoriai – būtų natūralu, bet jie to nedaro. Tad turi daryti prezidentas“, – pridūrė G. Paluckas.
Socialdemokrato manymu, bandymas dėl COVID-19 krizės susodinti partijų atstovus prie vieno stalo nėra pavėluotas. Pasak jo, atmosfera dėl įstatymo pataisų, numatančių, kad nepersirgę darbuotojai nuo gruodžio patys mokėtų už testus, įkaito labai greitai. Tad, tikina G. Paluckas, natūralu, kad būtent dabar yra bandoma „nuleisti garą“.
„Tai eskalavosi greitai. Gal niekas nesitikėjo, kad taip greitai. Bet bendras psichologinis mikroklimatas, nuolatinė įtampa veikia visus ir tos emocijos yra pasekmė. Emocijos sprogo, tai dabar reikia sėstis ir šnekėtis, nuleisti garą, nustoti kalbėti apie praeitį ir žiūrėti į ateitį“, – sakė socialdemokratas.
2021.11.12; 07:03
