Dujotiekį plėtojanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“ Danijos energetikos agentūrai buvo pateikusi du vamzdyno maršruto projektus – į pietryčius ir į šiaurės vakarus nuo Bornholmo salos. Trečias variantas svarstomas net nebuvo, tačiau Danijai ir Lenkijai išsprendus nesutarimus dėl jūrų sienos, Energetikos agentūra įpareigojo „Nord Stream 2 AG“ svarstyti ir trečią vamzdyno maršrutą bei įvertinti galimo dujotiekio tiesimo šiuo maršrutu poveikį aplinkai, nes agentūra, kaip skelbia „Politiken“, privalo parinkti tokį dujotiekio maršrutą, kuris kuo mažiau pakenktų aplinkai ir laivybai.
„Energetikos agentūra turi užtikrinti aplinkosaugos prasme optimaliausio ir saugiausio maršruto parinkimą. Dabar iškilo nauja galimybė, kurią turime apsvarstyti kuo atidžiau“, – „Politiken“ sakė Energetikos agentūros atstovas spaudai Turė Falbė-Hansenas.
Pasak T. Falbės-Hanseno, Danijos energetikos agentūra paprašė „Nord Stream 2 AG“ įvertinti trečio maršruto poveikį aplinkai, todėl „Nord Stream 2“ projektą plėtojanti bendrovė vėl turės pateikti visus reikalingus duomenis Danijai.
„Danijos energetikos agentūra paprašė „Nord Stream 2 AG“ įvertinti dujotiekio maršruto į pietus nuo Bornholmo poveikį aplinkai“, – sakė jis.
Energetikos agentūros atstovo teigimu, kol kas nėra jokios informacijos apie tai, kada Danija galėtų priimti sprendimą dėl leidimo tiesti „Nord Stream 2“, o sprendimas bus priimtas, atsižvelgiant į trečio vamzdyno maršruto poveikio aplinkai vertinimą.
„Jokių detalių dėl grafiko šiuo metu nėra. Kai bendrovė „Nord Stream 2 AG“ pateiks Danijos institucijoms poveikio aplinkai vertinimą, tada turės būti atliktos visos įprastos procedūros su viešais klausymais ir t. t. Danijos energetikos agentūros sprendimas priklausys nuo šio proceso“, – sakė T. Falbė-Hansenas.
Pasak rusų žiniasklaidos, poreikis rasti alternatyvų „Nord Stream 2“ maršrutą yra susijęs su Danijos įstatymų pataisomis. 2017 m. Danija priėmė įstatymų pataisas, pagal kurias Danijos užsienio reikalų ministerija (URM) gali atmesti prašymą tiesti dujotiekį šalies teritoriniuose vandenyse. Jei „Nord Stream 2“ būtų tiesiamas alternatyviu, keliasdešimt kilometrų ilgesniu maršrutu, dujotiekį teisiškai reglamentuotų Jungtinių Tautų (JT) jūrų teisės konvencija, o Danijos URM nebegalėtų vienašališkai atmesti projekto.
Tuo tarpu pati projektą plėtojanti „Nord Stream 2 AG“ siekia tiesti dujotiekį pirminiu maršrutu ir tikisi, kad Danijos institucijos tokį leidimą vis dėlto suteiks. Kitos šalys, kurių teritoriniais vandenimis ar išskirtinėmis ekonominėmis zonomis tiesiamas dujotiekis, – Rusija, Suomija, Švedija ir Vokietija – leidimą tiesti „Nord Stream 2“ jau suteikė.
Lietuva tarptautinėje arenoje kritiškai pasisako dėl Rusiją bei Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“. Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo 50 proc. dujotiekio „Nord Stream 2“.
Tikimasi, kad vasarį priimtos ES dujų direktyvos pataisos išplės Briuselio galimybes kontroliuoti dujotiekį. Tam reikia, kad Dujų direktyvos pataisos būtų galutinai patvirtintos iki šių metų pabaigos – iki dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatacijos pradžios.
Pagal patvirtintas ES dujų direktyvos pataisas, esami ES dujų direktyvos reikalavimai bus taikomi ne tik vidaus dujotiekiams, bet ir naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių. Jiems galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama kitoms šalims.
Kaip pabrėžia Europos Parlamentas, nuspręsti, ar konkretus dujotiekis atitinka minėtus reikalavimus, pirmiausia turės ES šalies, turinčios pirmąją jungtį su dujotiekiu, reguliavimo institucijos, o Europos Komisija turės galutinai tvirtinti šį sprendimą. „Nord Stream 2“ atveju ši šalis yra Vokietija.
Pasak daugelio Europos ekspertų, Dujų direktyvos pataisos neleis visiškai blokuoti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, tačiau gali sukelti problemų projekto investuotojams ir dujotiekio operatoriams.
Darius Mikutavičius (ELTA)
