JAV teisėsauga pateikė kaltinimą 29 metų rusei, kuri Jungtinėse Valstijose dirbo Rusijos vyriausybei, tačiau apie tai nepranešė. Remiantis JAV įstatymais, užsienio lobistai ar diplomatai, prieš pradėdami savo veiklą JAV, turi užsiregistruoti Teisingumo departamente.

Rusė, kuri JAV gyveno turėdama studento vizą, sekmadienį buvo sulaikyta Vašingtone. Ji nuo 2015 metų iki mažiausiai 2017-ųjų veikė aukšto Rusijos vyriausybės nario nurodymu. Šis vėliau dirbo Rusijos centriniame banke, jis yra įtrauktas į JAV sankcionuojamų asmenų sąrašą.

Moteris darė įtaką organizacijoms, kurios savo ruožtu darė įtaką JAV politikai, teigiama Teisingumo departamento pareiškime. Ji, šiais duomenimis, atstovavo Rusijos interesams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 06:51

Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Už tokį nutarimą ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 2, susilaikė 9 parlamentarai.

Seimo sprendimu, NSGK suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.

Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti iki kitų metų gegužės mėnesio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.20; 03:15

2007 m. prie turtingųjų klubo – Europos Sąjungos – prisijungė dvi naujos narės Bulgarija ir Rumunija ir iškart užėmė paskutines vietas pagal daugelį lyginamųjų kriterijų. 2017-ųjų sausio 1 diena yra šios sukakties 10 metų jubiliejus, kol kas valstybių laimėjimai kuklūs.

Antrarūšiai Europoje

Abi kaimyninės šalys panašios savo politine, socialine ir ekonomine situacija, tačiau didelių tarpusavio simpatijų irgi nėra. Tai iliustruoja susisiekimo situacija tarp kaimynių. Bendra siena tęsiasi net 631 km, iš kurių 470 km vingiuoja Dunojumi, per kurį ilgą laiką buvo vos vienas tiltas. Antras tiltas, padedant Europos Sąjungai, pastatytas tik prieš keletą metų, tačiau jau daug kartų remontuotas, o vairuotojai skundžiasi dėl amžinų spūsčių kertant sieną. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

Abi valstybes kamuoja visos tradicinės Rytų Europos problemos: mažas gimstamumas, didelė emigracija, užsienio investicijų trūkumas, prastai apmokamos darbo vietos, valstybinio sektoriaus silpnumas ir politinis nestabilumas. Per dešimt metų Rumunijoje Ministras Pirmininkas pasikeitė 9 kartus, Bulgarijoje situacija nedaug geresnė, premjeras keitėsi 7 kartus. Gyventojai apie savo politikus irgi turi Rytų Europai būdingą nuomonę: vyruoja visuotinis nusivylimas, parlamentų populiarumas žemas, todėl dažni mitingai, o dar dažnesnė protesto forma ­yra emigracija.

Abiems šalims Briuselis kol kas nenori leisti prisijungti prie Šengeno erdvės, nes bijoma, kad migracija iš šalių dar labiau išaugs. Jau ir dabar Britanijos spauda nuolat trimituoja apie rumunų ir bulgarų antplūdį. Nepaisant valdančių Londono politikų pareiškimų apie imigracijos stabdymą, šiemet bulgarų ir rumunų atvyko rekordiškai daug ir jie sudarė didesnę pusę visų naujų imigrantų iš ES.  

Prioritetas – kova su korupcija

Ne tik ekonominiai rūpesčiai yra didelės emigracijos iš Rytų Balkanų priežastis, kitos ypač aštrios problemos yra socialinė nelygybė bei korupcija. 2004 m. Bulgarijos ir Rumunijos priėmimas į Europos Sąjungą net buvo atidėtas dėl didelės korupcijos ir nevaldomo organizuoto nusikalstamumo. Šalys pažadėjo imtis radikalių priemonių šiai problemai spręsti, tačiau Bulgarijai imtis realių veiksmų vis trukdo politiniai nesutarimai. Patys bulgarai juokauja, kad geriausias būdas kovoti su nusikalstamumu yra nusikaltėlių emigracija.

Kol tarptautinė organizacija „Transparency International“ Bulgarijoje fiksuoja didžiausią korupcijos lygį visoje ES, daug geresnių rezultatų pavyko pasiekti Rumunijai. Šalyje buvo įsteigta speciali nepriklausoma kovos su korupcija institucija Nacionalinis antikorupcijos direktoratas (rumuniškai DNA) su labai plačiais įgaliojimais. Šiai organizacijai buvo pavesta kovoti ne su mažais kyšininkavimo atvejais, bet susitelkti išskirtinai į stambaus masto bylas, neapeinant ir aukščiausių politikų. Vien 2015 m. tarnyba pateikė kaltinimus 1250 asmenų, tarp jų net buvusiam premjerui Victorui Pontai, 5 ministrams, Bukarešto merui ir 21 parlamentarui. Tai labai patinka gyventojams ir verslininkams, nors vietos politikai kaltina pareigūnus politiniu susidorojimu ir tendencingais tyrimais. 

Tarp Rusijos ir Turkijos

Abi šalys kenčia ne tik dėl vidaus problemų, bet jų gausu ir išorėje. Užsienio diplomatams Rytų Balkanuose jau kelis šimtmečius neleidžia atsipūsti dvi neramios kaimynės Rusija ir Turkija.

Nors Rumunija neturi tiesioginės sienos su Rusija, bet jos priešprieša su Maskva yra sena. Rumunija turi daug interesų Moldovoje, kurią visai norėtų matyti bendroje valstybėje ar bent ES nare, bet tam aktyviai priešinasi Rusija, kuri yra dislokavusi karius Padnestrėje. Taigi Bukareštas nuolat turi būti budrus ir visada turėti planą B, jeigu situacija Moldovoje taptų nestabili, o kad ji gali radikaliai pablogėti rodo Krymo aneksija ir įvykiai Rytų Ukrainoje.

Priešingai nei Rumunija, Bulgarija visada išlaikė draugiškus santykius su Maskva, kartais net per daug artimus. Rusų oligarchai labai pamėgo Bulgarijos kurortus, prisipirko daug nekilnojamojo turto ir pastebima, kad jie siekia daryti net politinę įtaką bulgarų politikams. Per kiekvienus rinkimus Bulgarijoje iškyla santykių su Rusija klausimas ir kandidatai vertinami ar yra palankūs, ar nepalankūs Maskvai.

Paskutiniu metu Sofijos valdžiai rūpesčių kelia pietinė kaimynė Turkija. Migrantai iš Artimųjų Rytų atrado kelią per Bulgariją į Vakarų Europą, o tai visai nepatinka ir taip neturtingai valstybei. Turkija nesaugo savo sienos ir nuolat grasina pasitraukti iš bet kokių tarpusavio derybų bei užtvindyti Europą migrantais, kurių didelė dalis plūsteltų į Bulgariją.

Rumunijos ekonomika pajėgesnė

Rumunija ir Bulgarija iš esmės yra tame pačiame ekonomikos lygyje jau daug dešimtmečių. Rumunija turi šiek tiek savo naftos ir dujų, o Bulgarija turi stiprų traukos centrą – ilgus smėlėtus paplūdimius. Po stojimo į Europos Sąjungą abiejų šalių ekonomikos kilo sparčiai, bet 2009 m. abi smarkiai ir krito kartu su pasauline finansų krize. Dabar ūkio augimas stabilizavosi ir rodo neblogus rezultatus, tačiau gyventojai pagerėjimo tikėjosi daug greičiau ir daug labiau jaučiamo.

Kaip vieną svarbiausių problemų Rytų Balkanų šalims Tarptautinis valiutos fondas nurodo drastišką gyventojų mažėjimą, kurį, pirmiausia, lemia emigracija. Per paskutinius 5 metus Bulgarija neteko 200 tūkst. gyventojų, Rumunija 600 tūkst. Tai vieni blogiausių rodiklių pasaulyje. Bulgarijoje gyventojų dabar yra apie 7 mln., nors prieš dvidešimt metų jų buvo 2 mln. daugiau. Rumunijoje situacija irgi tokia pat bloga, šalis nuo 1990 m. jau neteko 3 mln. gyventojų.

Paskutiniu metu Rumunija rodo kiek geresnius ekonominius pasiekimus. Šiai šaliai pavyko pritraukti stambių investuotojų, sumažėjo nedarbo lygis, auga darbuotojų produktyvumas ir jų algos jau viršija kaimynų už Dunojaus. Tai geri signalai, bet iki tikrai turtingų valstybių Vokietijos ir Jungtinės Karalystės standartų dar toli, nes Balkanų šalių ekonomikos ir gerovės lygis yra maždaug triskart menkesni.

Per 10 metų abiems šalims nepavyko pakartoti Airijos ekonomikos stebuklo, tačiau jau keletą metų abi šalys stabiliai ekonomiškai auga. Tai teikia vilčių, kad antrasis dešimtmetis Europos Sąjungoje bus sėkmingesnis. Bankas „Unicredit“ abi valstybes pavadino labai perspektyviomis ir ragina investuotojus nelaukti. Artimiausioje ateityje laukiama sparčios plėtros Bulgarijos ir Rumunijos nekilnojamojo turto rinkoje, prekyboje ir paslaugų sferose.

2017.04.18; 06:23

Dana Priest, Ellen Nakashima, Tom Hamburger / The Washington Post

Situacija Amerikoje ne tik sudėtinga, bet ir pavojinga.

Oficialusis Vašingtonas mano, jog Rusija pradėjo aktviai kištis į jos vidaus reikalus – politinį gyvenimą. Omenyje turimas vienas iš svarbiausių JAV politikos elementų – Prezidento rinkimai. 

The Washington post leidinio būstinė.
The Washington post leidinio būstinė.

„Kaip praneša žvalgai ir šaltiniai iš Kongreso, Amerikos žvalgybos ir teisėsaugos institucijos tiria aplinkybes, kurias laiko plačia, bet slapta Rusijos operacija Jungtinėse Valstijose, diegiant visuomenės nepasitikėjimą artėjančiais prezidento rinkimais, o taip pat Amerikos visuomeniniais institutais, – rašo Dana Prist, Elen Nakašima ir Tomas Hemburgeris laikraštyje The Washington Post. – Jų tikslas – įvertinti Rusijos kampanijos, aprėpiančios kibernetinių instrumentų panaudojimą įsilaužimams į sistemas, naudojamas Amerikos politiniame procese, mastus ir tikslą. Tai išplečia Rusijos galimybes platinti dezinformaciją“.

„Slaptoms Rusijos įtakos skleidimo operacijoms išsiaiškinti vadovauja JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Džeimsas R. Kleperis – jaun.“, – praneša žurnalistai.

„Tai kažkas iš nacionalinės žvalgybos direktoriaus interesų sferos, – paaiškino CŽV karininkas Čarlzas Alenas, kuris supažindintas su kai kuriomis aplinkybėmis. – Tai aiškinamės“.

„Rusijos įtakos diegimo Jungtinėse Valstijose operaciją „labai atidžiai stebi“ Amerikos žvalgai, sako aukšto rango žvalgybos karininkas, kuris, kaip ir kiti klaustieji, sutiko aptarti slaptus klausimus anoniminėmis sąlygomis, – sakoma straipsnyje. – Specialiosios tarnybos taip pat nagrinėja įsibrovimo į rinkimų procesą galimybes, ir FTB informavo valstybinę bei vietinę valdžią apie galimas kibernetines grėsmes“.

„Minėtas karininkas perspėjo, jog žvalgybos bendruomenė netvirtina turinti „lemiamų įrodymų“, kad Rusija kišasi ar planuoja kištis“, – patikslina autoriai. „Bet net užuomina, kad kažkas turi įtakos mūsų rinkimų sistemos saugumui, sukeltų esminius nuogąstavimus, – sakė tas šaltinis. – Žmonių pasitikėjimas rinkimų sistema – raktas į mūsų demokratiją“.

„Gal Kremlius ketina ne palenkti rinkimų rezultatus į vieną ar kitą pusę, tvirtina šaltiniai, o pasėti chaosą ir gauti peno propagandai, kad atakuotų JAV demokratijos kūrimo politiką visame pasaulyje, ypač buvusios Sovietų Sąjungos šalyse“, – sakoma straipsnyje.

„Amerikos žvalgai tą slaptą įtakos diegimo kampaniją pavadino ambicinga ir pabrėžė, kad jos pagalba tikimasi priešintis JAV lyderystei bei įtakai tarptautiniuose reikaluose, – praneša žurnalistai. – Kongreso bendradarbis, kuris neseniai buvo supažindintas su šio klausimo esme, sakė, kad „Rusijos aktyviosios priemonės, arba slapta įtaka, arba manipuliacijos tiek Rytų Europoje, tiek ir JAV“, kelia nerimą.

Pasak jo, tai „panašu į globalią kampaniją“. Dėl to buvo pakeltas tos problemos prioritetiškumas specialiosioms tarnyboms, tuo pačiu FTB ir Nacionalinio saugumo ministerijai, o taip pat CŽV ir Nacionalinio saugumo agentūrai“.

„Kai kurie Kongreso lyderiai, neseniai specialiųjų tarnybų informuoti apie Rusijos įtakos diegimo operacijų aplinkybes Europoje ir apie tai, kad pastarosios gali tapti veikimo JAV pavyzdžiu, sunerimo dėl to, ką išgirdo, – perduoda žurnalistai. – Po to, kai neseniai Senato mažumos lyderis Garis M. Reidas (demokratas, Nevada) baigė 30 minučių pokalbį su aukšto rango žvalgybos karininku, jis buvo „giliai sukrėstas“, sakė padėjėjas, kuris matė, kaip Reidas išėjo iš riboto priėjimo kambario FTB štabo būstinėje Las Vegase“.

Administracijos valdininkai pareiškė, kad vis dar svarsto atsakymą į senatoriaus Beno Seso (respublikonas, Nebraska) reikalavimą apkaltinti Rusiją įsilaužimu į JAV Demokratų partijos Nacionalinio komiteto elektroninį paštą.

„Rusija neigia bet kokius kibernetinius įsibrovimus JAV, – sakoma straipsnyje. – Amerikos valdininkų ir politikų kaltinimus Rusijai ponas Putinas pavadino bandymu “nukreipti visuomenės dėmesį“

Informacijos šaltinis: The Washington Post leidinys.

2016.09.07; 04:22