Rinkimai. Kokia jų vertė. Slaptai.lt foto
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo Seimui surengti pirmalaikius rinkimus rugsėjo 10 d.
Tokį nutarimo projektą penktadienį registravo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bei grupė TS-LKD narių – parašus po raštu padėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tik ką registravome Seimo nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų. Dokumento paskelbimo priežastys yra aiškios – dėl besiklostančios situacijos tiek savivaldoje, tiek Seime ir bendrai valstybėje, dėl visai politinei sistemai kylančių klausimų“, – penktadienį žurnalistams komentavo G. Landsbergis.
„Siūloma rinkimų data būtų rugsėjo 10-oji diena. Dėl paties balsavimo (dėl pirmalaikių rinkimų – ELTA) kol kas nėra apsispręsta, mes turėsime diskusiją frakcijoje, bet svarstome birželio mėnesį arba pirmąją, arba antrąją birželio savaitę“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Kaip teigiama dokumente, parlamentas nutaria baigti darbą ir organizuoti naujus rinkimus, „konstatuodamas, kad visuomenei kyla abejonių dėl savivaldybių tarybų narių veiklos vykdymui skiriamų lėšų panaudojimo bei galiojančios tvarkos teisinio reglamentavimo skaidrumo ir pagrįstumo“. Kritimas žemyn. Slaptai.lt nuotr.
„(…) tai neigiamai veikia pasitikėjimą visomis parlamentinėmis partijomis ir visomis politinėmis valdžios institucijomis“, – nurodo nutarimo iniciatoriai ir akcentuoja, kad ydinga savivaldos sistema sudaro prielaidas kvestionuoti visos politinės sistemos legitimumą.
Todėl, teigiama projekto tekste, siekiant „aukščiausio skaidrumo ir politinės atskaitomybės standarto bei piliečių pasitikėjimo mandato atnaujinimo“, Seimas turėtų skelbti pirmalaikius rinkimus.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis. Laiptai į viršų ar žemyn. Slaptai.lt foto
Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo.
Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.
Užbėgdamas įvykiams už akių, Seimo narys Petras Gražulis registravo panašią inciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Politikas siūlė paleisti parlamentą ir rengti rinkimus rugsėjo 3 d. Visgi, ketvirtadienį Seime ši iniciatyva nesulaukė palaikymo.
Perspėjantis kelio ženklas – laiptai žemyn. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje netylančio savivaldos skaidrumo skandalo atgarsiai jau aidi ir užsienio žiniasklaidoje. Apie tai ketvirtadienį parašė vienas įtakingiausių politikos leidinių „Politico“.
Leidinyje cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad politinė šalies krizė nesutrukdys NATO susitikimo rengimui.
„NATO Vilniaus viršūnių susitikimas vyks su pilnai veikiančia dabartine vyriausybe. Pakeitimai, jei tokių bus, įvyks tik pasibaigus NATO viršūnių susitikimui“, – „Politico“ cituojamas G. Landsbergis.
„Laisvės“ frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ketvirtadienį pažymėjo, kad toks užsienio žiniasklaidos dėmesys Lietuvai garbės neprideda.
„Šiandien „Politico“ yra straipsnis apie tai, ar ši krizė paveiks NATO samitą. Tai yra labai rimta. Aš siūlau kuo greičiau iš to išeiti ir visus siūlų kamuolius atpainioti“, – akcentavo parlamentaras.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręstų kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Konservatorių partijos prezidiumas nurodė savo frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl atsistatydino. Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė, atsidūrusi tokioje situacijoje Kauno miesto savivaldybei pervedė beveik 14 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Susitikime tikimasi sulaukti 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Štai ir atėjo krizė
Vašingtonas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Naujuosius respublikonų vadovaujamus JAV Atstovų Rūmus trečiadienį antrą dieną iš eilės apėmusi krizė, nes per naują balsavimo turą nepavyko išsiaiškinti nugalėtojo kovoje dėl pirmininko posto.
Žemieji Kongreso rūmai antradienį baigė darbą tuo, kad konservatorių griežtosios linijos šalininkai trijuose žeminančiuose balsavimuose užblokavo favorito Kevino McCarthy kandidatūrą.
Respublikoną iš Kalifornijos trečiadienį ketvirtą kartą nugalėjo nedidelė, bet išdrąsėjusi maždaug 20 dešiniųjų frakcija, kuri įėjo į istoriją pirmą kartą per šimtmetį privertusi surengti daugiau nei vieną balsavimą.
Dėl šios nesėkmės parlamentas negalėjo prisaikdinti narių, užimti svarbių vietų komitetuose, priimti teisės aktų priėmimo taisyklių ir neturėjo jokio plano, kaip išeiti iš paralyžiaus.
Prezidentas Joe Bidenas respublikonų kovą pavadino „gėdinga“ ir sakė žurnalistams, kad „visas pasaulis“ tai stebi.
V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka pareiškė jam paramą ir teigė esąs įsitikinęs, kad Baltarusijos vadovas išspręs politinę krizę savo šalyje.
Sočyje su A. Lukašenka susitikęs V. Putinas pridūrė, kad Rusija laiko Baltarusiją artimiausia savo sąjungininke ir įvykdys visus savo įsipareigojimus.
V. Putino manymu, Baltarusijos žmonės turėtų patys išspręsti krizę, be jokio užsienio kišimosi.
Susitikimo metu Rusijos prezidentas, be kita ko, pareiškė paramą A. Lukašenkos planams vykdyti konstitucinę reformą.
Tai pirmasis abiejų prezidentų susitikimas nuo protestų Baltarusijoje pradžios. Protestai Baltarusijoje kilo po prezidento rinkimų, kuriuose autoritarinis ilgametis Baltarusijos vadovas neva surinko 80 proc. balsų. Opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja tvirtina, kad rinkimus laimėjo ji.
Sekmadienį – V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimo išvakarėse – Baltarusijos sostinėje Minske penktą sekmadienį iš eilės dešimtys tūkstančių žmonių susirinko protestuoti prieš A. Lukašenką, nepaisydami riaušių policijos ir kaukėtų vyrų, kurie bandė smurtu nutraukti protestus.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per demonstracijas Minske ir kituose šalies miestuose sekmadienį sulaikyti 774 žmonės.
Prezidentūra pripažino – Baltarusijos valdžia atmetė Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos siūlytą tarpininkavimo planą politinei krizei kaimyninėje valstybėje suvaldyti.
„Savaitgalį režimas atmetė tarpininkavimo planą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Pasak jos, valstybės vadovas penktadienį pokalbio metu išgirdo iš Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos patvirtinimą, kad ji yra pasirengusi vesti šalį į naujus rinkimus.
Režimui atmetus tarpininkavimo pasiūlymą, kitas žingsnis, pripažino A. Skaisgirytė, bus, ko gero, Baltarusijai taikomos sankcijos.
„Europinės arba nacionalinės“, – teigė ji, pridurdama, kad prioritetas būtų skiriamas europinėms sankcijoms.
„Prezidentas nuosekliai pasisakė, kad sankcijos, kaip instrumentas, turi būti diskutuojamos. Pirmenybė būtų teikiama Europos Sąjungos sankcijoms. Tai nepavykus – nacionalinėms“, – teigė G. Nausėdos patarėja.
Tai, kokie bus daromi tolesni žingsniai situacijos Baltarusijoje klausimu, pabrėžė A. Skaisgirytė, G. Nausėda artimiausiu metu aptars su Latvijos, Lenkijos ir Estijos prezidentais.
„Situacija po savaitgalio yra nauja“, – pridūrė ji.
Reaguodamas į po neskaidrių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjusias masines protesto akcijas, virtusias į susirėmimus su jėgos struktūromis, G. Nausėda pristatė trijų punktų planą politinei krizei suvaldyti. G. Nausėda pasiūlė ketvirtį amžiaus šalį valdančiam Aliaksandrui Lukašenkai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.
Savaitgalį A. Lukašenka pareiškė, kad šalyje yra sava pagal Konstituciją sudaryta vyriausybė, o šalys, šiuo metu mėginančios tapti tarpininkėmis, pirmiausia turėtų įvesti tvarką savo teritorijoje.
Ekonominė blokada. 1990-ieji. Dviračių žygis. Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotr.
Nepastebimai dėl koronaviruso prabėgo Lietuvos ekonominės blokados 30-metis. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomos valstybės atstatymo aktą, Sovietų Sąjunga jau po mėnesio – 1990 m. balandžio 18 d. – paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą.
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato nenustatytos Sovietų Sąjungos žinybos parengtą „Politinės krizės Lietuvoje įveikimo veiksmų plano grafiką“. Pagal šį planą Lietuvai nuo 1990 m. balandžio 16 d. turėjo būti visiškai nutrauktas naftos, grūdų, įvairios įrangos, statytybinių medžiagų, medienos, laikraštinio popieriaus, kavos, riešutų, vyno, konjako ir kt. prekių tiekimas, 60 proc. apribotas dujų tiekimas, taikytos kitos poveikio priemonės.
Taip Sovietų Sąjunga, kaip teigiama Lietuvos ypatingojo archyvo pranešime, bandė spausti Lietuvą atšaukti priimtus įstatymus ir atkurti iki kovo 11 d. buvusią padėtį.
Ekonominė blokada tęsėsi 75 dienas ir baigėsi 1990 m. liepos 1 d.
Su dokumentu galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle:
(https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/) ar interneto svetainėje (http://www.archyvai.lt/lt/lya/isijunk-interneta-ir-j9nf.html).
Penktadienį Slovakijos valstybės prokuroras pateikė kaltinimus trims asmenims interneto leidinio „Aktuality.sk“ reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos tyčiniu nužudymu. Tai pranešė „Reuters“.
Kaltinimai buvo pateikti Tomašui Š., Miroslavui M. ir įtariamajam, kurio inicialai – Z. A. Išsamesnių detalių prokuratūros atstovai neatskleidė.
Ketvirtadienį policija sulaikė aštuonis įtariamuosius, tarp jų – spėjami organizatoriai ir nusikaltimo vykdytojas – samdomas žudikas. Įtariamieji buvo sulaikyti Kolarovo miesto rajone Slovakijos pietuose. Per policijos operaciją vieno iš sulaikytųjų namuose buvo rastas ginklas. Vienas iš įtariamųjų – buvęs policininkas vardu Tomašas. Jis dirbo tyrėjų Komarno mieste, kuris yra Pietų Slovakijoje, prie Vengrijos sienos.
Pranešama, kad penki sulaikytieji buvo paleisti.
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti šių metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta“. Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija“ lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
Susidorojimas su slovakų reporteriu – penktasis žurnalisto nužudymas ES šalyse per pastaruosius 10 metų.
