popiežius

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Popiežius Pranciškus: „Sese, broli, nepasiduok“. EPA-ELTA nuotr.

Didžiojo šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje vadovavo Velyknakčio budėjimui ir aukojo šventąsias Mišias. Kaip ir per kitas pamaldas šiomis dienomis, tikintieji jose galėjo dalyvauti tik nuotoliniu būdu, praneša Vatikano radijas.
 
Evangelija pasakoja (Mt 28, 1 – 10), kad po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo. „Jo čia nebėra, Jis prisikėlė“, – tarė joms angelas.
 
Pasak Šventojo Tėvo, Didžiojo šeštadienio tylą dažnai nustelbia Didžiojo penktadienio kryžius ir sekmadienio „Aleliuja“. Tačiau šių metų Didysis šeštadienis yra kitoks, tai iš tiesų didelės tylos diena.
 
Jėzaus kapą ėjusių lankyti moterų jausmus galime lyginti su savo. Jos, kaip ir mes, atsidūrė prieš nelauktą kančios dramą, o skausmą lydėjo baimė ir nežinia dėl ateities. „Atmintis sužeista, viltis užgniaužta. Tai buvo jų tamsiausia valanda, kaip kad dabar yra mūsų“, – sakė popiežius šeštadienio vakaro homilijoje.
 
Tačiau šioje situacijoje moterys nepasidavė tamsioms skundų ir apgailestavimų jėgoms, neužsidarė pesimizme ir nenusigręžė nuo tikrovės. Jos pasirengė paprastam ir tuo pat metu ypatingam uždaviniui: patepti kvapniais tepalais Jėzaus kūną. Jos neišsižadėjo meilės, širdies tamsoje įžiebė gailestingumą ir, pačios to nežinodamos, pasirengė istoriją pakeisiančios dienos aušrai.
 
„Kiek daug žmonių dabartinėmis liūdnomis dienomis darė ir daro kaip šios moterys, mažais rūpesčio, meilės ir maldos gestais sėdami vilties sėklas“, – sakė Pranciškus.
 
Prie kapo moterys iš angelo išgirdo gyvenimo žodžius, o netrukus sutiko ir patį vilties Autorių, kuris viską patvirtino ir pridūrė: „Nebijokite“. Šiuos žodžius Dievas mums kartoja ir dabartinėje naktyje.
 
„Šią naktį įgijome pamatinę teisę, kuri nebus atimta: teisę į viltį. Tai nauja ir gyva viltis, kuri ateina iš Dievo. Tai nėra paprastas optimizmas, paplekšnojimas per petį ar atsitiktinis padrąsinimas. Tai Dangaus dovana, kurios negalėjome gauti vieni. „Viskas bus gerai“, – užsispyrusiai sakome šiomis dienomis, remiamės žmoniškumo grožiu, iš širdies tariame padrąsinimo žodžius. Tačiau bėgant dienoms ir augant baimei, pati drąsiausia viltis gali išgaruoti. Jėzaus viltis yra kitokia. Ji širdyje skleidžia tikrumą, jog Dievas viską gali pakeisti į gėrį, netgi kapą – į gyvenimo vietą“, – kalbėjo popiežius. Kapas yra vieta, iš kurios tas, kuris įeina, nebeišeina. Tačiau Jėzus išėjo dėl mūsų, prisikėlė dėl mūsų, mirties vietoje paskleidė gyvenimą, pradėjo naują istoriją ten, kur buvo antkapis. Ir mes neturime pasiduoti, neturime užritinti akmens ant vilties. Dievas ištikimas, jis ateina pas mus, apšviečia tamsiausią užkampį, skausmo, kančios ir mirties aplinkybes.
 
„Sese, broli, nepasiduok, net jei savo širdyje užkasei viltį: Dievas yra didesnis. Paskutinis žodis nepriklauso tamsai ir mirčiai. Drąsos, Dievui niekas nėra prarasta“, – kreipėsi į savo klausytojus popiežius Pranciškus. Jis priminė, kad žodis drąsa Evangelijoje visada išeina iš Jėzaus lūpų.
 
„Tai Jis, Prisikėlusysis, padeda mums, stokojantiems, atsikelti. Jei esi silpnas, netvirtas kelyje, jei parpuoli, nebijok, Dievas tau tiesia ranką ir sako: „Drąsos!“, – kalbėjo Pranciškus. Drąsos sau negalime duoti, bet galime ją priimti kaip dovaną. Pakanka maldoje atverti širdį, truputį patraukti nuo širdies angos akmenį ir įsileisti Jėzaus šviesą. Pakanka kviesti: „Ateik, Jėzau, į mano baimes, pasakyk ir man: „Drąsos!“. Su Tavimi, Viešpatie, būsime išbandomi, bet neįbauginti. Kad ir koks liūdesys gyvena mumyse, jausime, jog turime viltį, nes su Tavimi kryžius virsta prisikėlimu, nes Tu esi su mumis mūsų naktų tamsoje, esi tikrumas mūsų neužtikrintume, mūsų tylos Žodis, niekas negalės pavogti meilės, kurią Tu jauti mums“, – tęsė popiežius. Tai yra velykinis skelbimas, vilties žinia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 10:00
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus paragino viso pasaulio žmones koronakrizės akivaizdoje neprarasti tikėjimo ir guosti vienas kitą. „Tai sunkus momentas mums visiems. Daugeliui labai sunku“, – sakė jis penktadienį paskelbtame vaizdo įraše.
 
Katalikų bažnyčios vadovas ragino žmones būti dosnius, padėti pagalbos reikalingiems žmonėmis ir su viešiausiais susisiekti telefonu ar per socialinę žiniasklaidą. Jis paminėjo senyvo amžiaus žmones, benamius, kalinius, sielvartaujančias šeimas, tuos, kurie nerimauja dėl savo darbo ir „didvyrius“, kurie dirba ligoninėse ir atlieka svarbų darbą visuomenės labui.
 
83-ejų popiežius dėl koronapandemijos nesirodo viešai. Jau kovo viduryje Vatikanas pranešė, kad Velykų mišios šias metais vyks be lankytojų. Tas pats galioja Didžiosios savaitės liturginėms iškilmėms.
 
„Mes tikrai neįprastai švęsime Didžiąją savaitę“, – penktadienį sakė Pranciškus. Turėdamas omenyje Jėzaus prisikėlimą, popiežius kalbėjo apie geresnių laikų viltį ir išsivadavimą iš blogio bei šios pandemijos. „Viltis nenuvilia, ji nėra iliuzija“, – pabrėžė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.04; 16:07
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus sekmadienį parėmė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą „nedelsiant pasaulyje skelbti visuotines paliaubas“, kad pasaulis galėtų sutelkti dėmesį į kovą su naujojo koronaviruso pandemija.
 
„Ši liga nepaiso valstybių sienų“, – teigė popiežius ir paprašė „visų konfliktuojančių tautų atsiliepti į JT generalinio sekretoriaus raginimą, nutraukiant visus priešiškus veiksmus, skatinant humanitarinės pagalbos koridorių kūrimą, būti atvirais diplomatijai ir atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamus“.
 
Pernai gruodį Kinijoje prasidėjęs koronaviruso infekcijos protrūkis išplito jau į daugiau kaip 180 pasaulio šalių. Koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 662 tūkst. žmonių, mažiausiai 30 tūkst. mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 14:00
Trumposios naujienos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su popiežiumi Pranciškumi paprašė jo padėti išlaisvinti Ukrainos karo belaisvius, kurie yra laikomi nelaisvėje Rusijoje ir Donbaso teritorijose, skelbia „Reuters“.
 
„Popiežius daro viską, kas įmanoma, kad pasaulyje būtų pasiekta taika ir harmonija. Paprašiau jo pagalbos išvaduoti ukrainiečius, paimtus į nelaisvę Donbase, Kryme ir Rusijoje“, – teigė V. Zelenskis ir pabrėžė, kad Šventasis Sostas galėtų atlikti svarbų vaidmenį atkuriant taiką Ukrainoje.
 
Rusijos ir Ukrainos santykiai nutrūko 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje. Vatikaną sieja diplomatiniai santykiai tiek su Ukraina, tiek su Rusija.
 
Nors gruodžio 29 d. Donbase Ukrainos vyriausybės pajėgos ir Rusijos remiami separatistai apsikeitė belaisviais, neaišku, kiek Ukrainos vyriausybės karių vis dar yra laikomi nelaisvėje. Aktyvistai teigia, kad jų yra apie 100.
 
V. Zelenskis pernai balandį laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus, žadėdamas užbaigti penkerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje ir sugrąžinti belaisvius namo.
 
Ukrainos prezidento spaudos tarnyba skelbė, kad Vatikane lankydamasis V. Zelenskis taip pat pakvietė popiežių Pranciškų apsilankyti Donbase.
 
„Pakviečiau jį į Ukrainą. Esu tikras, kad jis apsilankys Ukrainoje, ir ne tik sostinėje. Aš sakiau, kad, norint visiškai suprasti, kas vyksta rytuose, turime apsilankyti Ukrainos rytuose“, – sakė Ukrainos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.09; 16:30
Aktualijos

Kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas emeritas, sekmadienį iškilmingai įžengė į Šv. Angelės Meriči parapijos bažnyčią Romoje, praneša Vatikano radijas.
 
Kiekvienam naujam kardinolui yra paskiriama bažnyčia Romos vyskupijoje. Tai reiškia, kad kardinolas tapo Romos vyskupijos dvasininkijos dalimi. Viena iš jo užduočių yra padėti Romos vyskupui, kuris yra ir visuotinės Bažnyčios ganytojas. Kardinolus sąlyginai galima pavadinti „popiežiaus taryba“ arba „Bažnyčios senatu“.
 
Kardinolų atsiradimas yra susijęs su pirmųjų amžių istorija. Yra žinoma, kad jau šv. Anakletui, trečiajam popiežiui, I amžiaus antroje pusėje krikščionių bendruomenės valdymo reikaluose talkino 25 kunigai, bendruomenių vyresnieji. Iš jų kilo kardinolų kunigų titulas, kuris suteiktas ir Sigitui Tamkevičiui. Rūpinantis vargšais Romos miestas buvo padalintas į septynias teritorijas, už jas buvo atsakingi septyni diakonai. Iš jų kilo kardinolų diakonų titulas. Aplink Romos miestą buvo įsteigtos septynios vyskupijos, kurių ganytojai taip pat padėdavo popiežiui, dalyvaudavo liturginėse iškilmėse. Iš jų kilo kardinolų vyskupų titulas. Amžiams bėgant kito kardinolų skaičius ir funkcijos, susiformavo tradicijos ir taisyklės. Pavyzdžiui, kardinolais diakonais skiriami tie ganytojai, kurie darbuojasi Šventojo Sosto institucijose.
 
Popiežiui paskyrus kardinolui titulinę bažnyčią, yra surengiamas iškilmingas ir simbolinis įžengimas į ją. Tai – susitikimas su parapijos bendruomene.
 
Prie įėjimo į bažnyčią kardinolą pasitinka parapijos klebonas, kiti kunigai ir tikintieji. Kardinolas pabučiuoja klebono laikomą Nukryžiuotąjį, šventintu vandeniu apšlaksto tikinčiuosius, įžengia į bažnyčią ir pagarbina Švenčiausiąjį Sakramentą, zakristijoje pasirengia šv. Mišioms.
 
Prieš jas parapijos klebonas perskaito popiežiškąją bulę, kuria titulinė bažnyčia buvo paskirta naujajam kardinolui. Klebonas ištaria trumpą sveikinimą. Po šv. Mišių popiežiaus ceremonierius perskaito aktą, kuriuo juridiškai patvirtinamas įžengimo ir parapijos priklausymo kardinolui faktas. Šis aktas yra pasirašomas.
 
Kardinolo S. Tamkevičiaus titulinė bažnyčia, kaip sakoma Vatikano radijo pranešime, yra Romos Nomentano kvartale, į šiaurės rytus nuo Romos centro. Nors čia yra ir Romos imperijos laikus ar viduramžius menančių statinių ar sienų, dabartinis kvartalas pradėjo formuotis 19 amžiaus antroje pusėje ir 20 amžiuje. Plečiantis miestui, augant sielovadiniams poreikiams, buvo statomos naujos bažnyčios.
 
Šv. Angelės Meriči (Sant’Angela Merici) bažnyčios statybos užbaigtos 1955 metais. Tai raudonų plytų statinys, kurio pagrindinei erdvei architektai suteikė aštuonkampio formą. Tai labai sena krikščioniškos architektūros tradicija, kuri simbolizuoja Kristaus Prisikėlimą auštant „aštuntajai dienai“, kaip rašė ketvirtojo amžiaus autorius šv. Ambraziejus. Aštuoneto simbolis išreiškia amžinąjį gyvenimą. Ant bažnyčios fasado regimas tuometinio popiežiaus Pauliaus VI herbas. 1963 metais bažnyčia tapo parapine, o tituline – 2014 metais. Pirmuoju parapijos tituliniu kardinolu tapo ispanų arkivyskupas Fernando Sebastiánas Aguilaras, kuris mirė lygiai prieš metus, 2019 sausio 24-ąją.
 
Parapijos interneto svetainėje nurodoma, kad bažnyčioje ar parapijiniame centre veikia Caritas skyrius, renkasi 20 amžiaus pabaigoje Brazilijoje gimusios „Šalom“ bendruomenės, „Naujosios Jeruzalės“ charizmatinės bendruomenės, Mažųjų Jėzaus ir Marijos brolių ir seserų, neokatechumenų nariai, seserys eucharistietės ir uršulietės, veikia skautų kuopa ir futbolo mokykla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 16:22
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus trečiadienį atsiprašė už incidentą, kai Naujųjų metų išvakarėse pliaukštelėjo per rankas jį sugriebusiai ir paleisti nenorėjusiai moteriai.
 
Vaizdo įrašas su kantrybės netekusiu ir išsivaduoti iš gerbėjos gniaužtų bandančiu pontifiku netruko žaibiškai išpopuliarėti socialiniuose tinkluose.
 
„Dažnai netenkame kantrybės. Taip nutiko ir man. Atsiprašau už vakar parodytą blogį pavyzdį“, – katalikų Bažnyčios vadovas sakė Vatikane prieš prasidedant trečiadienio mišioms.
 
Antradienį, pasisveikinęs su prie prakartėlės Šv. Petro aikštėje susirinkusiais vaikais, popiežius jau ketino nueiti, kai prieš tai persižegnojusi ir kažką garsiai sušukusi moteris smarkiai truktelėjo pontifiką už rankos, priversdama jį susverdėti. 83-ejų metų amžiaus Pranciškus susiraukė ir dukart pliaukštelėjo moteriai per rankas, kad galėtų išsivaduoti iš pastarosios gniaužtų.
 
Popiežius toliau sveikinosi su tikinčiaisiais, bet laikėsi kiek didesnio atstumo nuo lankytojų. Priėjęs vaikų grupelę, pontifikas šiek tiek atsipalaidavo.
 
Komentatoriai tviteryje po išplatinto vaizdo įrašo rašė daugiausiai popiežių palaikančias žinutes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02; 05:00
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Pasauliui reikia ne tuščių žodžių, bet įsitikinusių liudytojų, taikdarių, atvirų dialogui, kuriame niekas neišskiriamas ir niekuo nemanipuliuojama, – žinioje Pasaulinės taikos dienos proga rašo popiežius Pranciškus, primindamas, kad taiką reikia kurti nuolatos; tai yra kelionė, kurioje einama kartu, nuolat siekiant bendrojo gėrio, laikantis duoto žodžio ir gerbiant teisę.
 
„Tarpusavyje įsiklausant galima vis geriau suprasti ir vertinti kitą ir netgi pamatyti prieše brolio ar sesės veidą“, – sako Šventasis Tėvas.
 
Sausio 1-ąją minima Pasaulinė taikos diena.
 
Popiežius žinioje sako, kad taika yra vertingas gėris, mūsų vilties objektas, kurio siekia visa žmonija. Taikos viltis – tai ir egzistencinę įtampą apimanti žmogiškoji nuostata, kuri leidžia pakelti dažnai nelengvą dabartį, „jei ji veda į kokį nors tikslą ir jei esame dėl to tikslo tikri, jei tas tikslas pakankamai didis, kad pateisintų kelionėje dedamas pastangas“. Taigi viltis yra dorybė, kuri mus ragina leistis į kelionę, suteikia mums sparnus eiti pirmyn netgi tuomet, kai kliūtys atrodo neįveikiamos.
 
Baisūs išbandymai dėl nacionalinių ar tarptautinių konfliktų, kuriuos dažnai pablogina negailestingas smurtas, ilgam paženklina žmonijos kūną ir sielą. Kiekvienas karas pasirodo esąs brolžudiškas ir niokoja patį brolybės planą, įrašytą į žmonių giminės pašaukimą, sako popiežius Pranciškus.
 
Šventasis Tėvas, prisimindamas vykusią kelionę į Japoniją, teigia atkreipęs dėmesį į paradoksalų dalyką: „Mūsų pasauliui būdinga iškreipta dichotomija: norima gintis ir užtikrinti stabilumą bei taiką, grindžiamą neteisingai suvokiamu saugumu, palaikomu baimės ir nepasitikėjimo mentalitetu, o tai nuodija santykius tarp tautų ir daro neįmanomą bet kokį dialogą. Taika ir tarptautinis stabilumas nesuderinami su bandymais bauginti tarpusavio griovimu ar visiško sunaikinimo grėsme; tai įmanoma tiktai remiantis globalia solidarumo etika, bendradarbiavimu tarnaujant ateičiai, formuojamai per savitarpio priklausomybę ir bendrą atsakomybę visoje žmonių šeimoje šiandien ir rytoj.“
 
Kaip kurti taikos ir tarpusavio pripažinimo kelią? Kaip sulaužyti liguistą grasinimų ir baimės logiką? Kaip įveikti dabar vyraujančią nepasitikėjimo dinamiką?
 
Popiežius sako, kad turime siekti tikros brolystės, grindžiamos bendra kilme iš Dievo, tos brolystės, kuri įgyvendinama dialogu ir tarpusavio pasitikėjimu. Taikos troškimas yra giliai įsišaknijęs žmogaus širdyje, ir mums nevalia jo atsižadėti pasitenkinant mažesniu dalyku.
Pasak popiežiaus, atverti taikos kelią ir eiti juo yra iššūkis, kuris juo sudėtingesnis, juo labiau susipina daugeriopi ir prieštaringi asmenų, bendruomenių ir tautų interesai. Pirmiausiai reikia kreiptis į moralinę sąžinę, taip pat asmeninę ir politinę valią. Taika pasiekiama būtent žmogaus širdies gelmėje, o politinę valią visada reikia stiprinti, kad būtų galima pradėti naujus procesus, kurie sutaikintų bei vienytų žmones ir bendruomenes.
 
Pasauliui reikia ne tuščių žodžių, bet įsitikinusių liudytojų, taikdarių, atvirų dialogui, kuriame niekas neišskiriamas ir niekuo nemanipuliuojama. Iš tikrųjų negalima pasiekti tikros taikos be įtikinamo dialogo tarp vyrų ir moterų, kurie siekia tiesos, pranokdami ideologijas ir skirtingas nuomones, sako popiežius.
Katedros aikštė. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
 
Kaip pabrėžė šventasis Paulius VI, „šiais dviem lygybės ir bendro dalyvavimo siekiais norima plėtoti demokratinę visuomenę (…) .Tuo pabrėžiama ugdymo socialiniam gyvenimui svarba, apimant ne tik informavimą apie kiekvieno žmogaus teises, bet ir būtiną atitikmenį: pareigų kito atžvilgiu pripažinimą. Pareigos suvokimą ir praktikavimą lemia gebėjimas susivaldyti ir priimti atsakomybę bei nustatytas ribas individų ir grupių laisvės atžvilgiu.
 
Priešingai, visuomenės narių susiskaldymas, socialinės nelygybės didėjimas ir atsisakymas imtis priemonių, laiduojančių integralią žmogiškąją plėtrą, kelia pavojų bendrojo gėrio siekiui. Tačiau kantrios pastangos, grindžiamos žodžio galia ir tiesa, gali iš naujo pažadinti žmonių užuojautos ir kūrybingo solidarumo gebėjimus.
 
Mūsų krikščioniškoje patirtyje nuolat atmename Kristų, atidavusį savo gyvybę dėl mūsų sutaikinimo“ (plg. Rom 5, 6–11). Bažnyčia visapusiškai prisideda prie teisingos tvarkos siekio, tęsdama tarnavimą bendrajam gėriui, puoselėdama taikos viltį, perduodama krikščioniškąsias vertybes ir moralinį mokymą, taip pat besidarbuodama socialinėje ir švietimo srityje.
 
Pasak popiežiaus, tai, kas teisingai galioja kalbant apie taiką socialinėje srityje, taip pat teisinga politikos ar ekonomikos srityje, nes taika persmelkia visus bendro gyvenimo aspektus. Negali būti tikros taikos, jei negebėsime sukurti teisingesnės ekonominės sistemos. Kaip rašė popiežius Benediktas XVI prieš 10 metų paskelbtoje enciklikoje Caritas in veritate: „Norint įveikti nepakankamą išsivystymą, būtina įsikišti siekiant ne tik pagerinti gėrybių mainais besiremiančias transakcijas ar viešųjų pagalbos struktūrų funkcionavimą, bet pirmiausia ir pasauliniu lygmeniu didinti atvirumą ekonominei veiklai, išsiskiriančiai neatlyginamo dovanojimo ir bendrystės mastu“ (CV, 39).
 
Neseniai vykęs Amazonijos regionui skirtas Sinodas ragina mus iš naujo kviesti kurti taikingus santykius tarp bendruomenių ir žemės, tarp dabarties ir praeities, tarp patirčių ir vilčių, sako popiežius.
 
Pasak Šventojo Tėvo, susitaikinimo kelionė kviečia į kantrybę ir pasitikėjimą. Taika pasiekiama tik tuomet, kai jos viliamasi.
 
Pirmiausia tai reiškia tikėti taikos galimybe. Tikėti, kad kitiems reikia taikos taip pat, kaip mums. Čia mus gali įkvėpti Dievo meilė, kuri skirta kiekvienam iš mūsų: ši meilė yra išlaisvinanti, beribė, duodama dovanai ir nenuilstanti, sako popiežius Pranciškus.
 
Popiežius sako, kad Kristaus mokinius šioje kelionėje palaiko taip pat Sutaikinimo sakramentas, kuris Viešpaties dovanotas pakrikštytųjų nuodėmėms atleisti. Šis Bažnyčios sakramentas, atnaujinantis asmenis ir bendruomenes, ragina mus laikyti žvilgsnį nukreipus į Jėzų, per kurį sutaikinta „visa, kas yra žemėje ir danguje“, darant „jo kryžiaus krauju taiką“ (plg. Kol 1, 20); jis taip pat reikalauja iš mūsų atsisakyti bet kokio smurto mintimi, žodžiu ar darbu, tiek prieš mūsų artimą, tiek prieš Dievo kūriniją.
2020-ieji atėjo. Vilnius, Katedros aikštė. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak Šventojo Tėvo, Dievo Tėvo malonė yra suteikiama kaip besąlyginė meilė. Patys gavę atleidimą Kristuje mes galime eiti ir dovanoti tą atleidimą savo laiko vyrams bei moterims. Diena iš dienos Šventoji Dvasia įkvepia mums nuostatas ir žodžius, kad taptume teisingumo ir taikos kūrėjai.
 
Telaimina mus taikos Dievas ir tepadeda mums.
 
Marija, Taikos Kunigaikščio Motina ir visų žemės tautų Motina, telydi ir tepalaiko mus susitaikinimo kelyje žingsnis po žingsnio.
 
Tegul kiekvienas ateinantis į šį pasaulį žmogus patiria taikingą gyvenimą, kad galėtų visiškai įgyvendinti jo širdyje glūdintį meilės ir gyvybės pažadą, linki popiežius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.01; 10:00
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus antradienio vakarą šv. Petro bazilikoje Romoje aukos kasmetines Kalėdų nakties šv. Mišias. Į pamaldas Kūčių vakarą 22.30 val. Lietuvos laiku laukiama susirenkant tūkstančių tikinčiųjų. Tradicinį popiežiaus palaiminimą „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“) Katalikų bažnyčios vadovas paskelbs pirmąją Kalėdų dieną.
 
Iškilmių netrūks ir Šventojoje Žemėje. Švęsti Kalėdų Betliejuje tikimasi susirenkant daugybės krikščionių. Tradicinė procesija iš Jeruzalės judės į mažą vietovę Vakarų Krante, kur, anot Biblijos, gimė Jėzus. Mišias aukos apaštališkasis administratorius Šventojoje Žemėje Pierbattista Pizzaballa.
 
Į vėlesnes vidurnakčio Mišias laukiama atvykstant ir palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso.  Dešimtys palestiniečių krikščionių iš Gazos Ruožo gavo Izraelio leidimus atvykti į Jeruzalę ir Vakarų Krantą švęsti Kalėdų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.25; 00:30
Trumposios naujienos

Sekmadienį popiežius Pranciškus pareiškė paramą artėjančioms aukšto lygio deryboms dėl taikos Rytų Ukrainoje ir pažadėjo šiuo tikslu karštai melstis.
 
Šį pirmadienį Paryžiuje susitiks Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai. Tai bus pirmas tokio lygio susitikimas per pastaruosius trejus metus. Derybų metu tikimasi iš naujo pradėti taikos procesą Rytų Ukrainoje.
 
„Susitikimą palaikau savo maldomis, karštomis maldomis, nes ten reikalinga taika. Ir jus raginu daryti tą patį, kad ši politinio dialogo iniciatyva galėtų atnešti tai teritorijai ir jos žmonėms taikos vaisius“, – popiežius Pranciškus kalbėjo tikintiesiems Šv. Petro aikštėje po „Viešpaties angelo“ maldos.
 
2014 m., Kijevui išvarius prorusiškai nusiteikusį prezidentą ir atsigręžus į Vakarus, dalį Luhansko ir Donecko regionų Ukrainos rytuose okupavo prorusiški separatistai.
 
Karinis konfliktas iki šiol nesibaigė, nors 2015 m. vasarį Minske buvo pasirašytos paliaubos. Jungtinių Tautų duomenimis, per konfliktą žuvo apie 13 tūkst. žmonių.
 
Vokietija ir Prancūzija bando tarpininkauti Ukrainai bei Rusijai. Derybos tarp keturių valstybių vyksta vadinamuoju Normandijos formatu.
 
Informacijijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 04:45
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus pasmerkė kalėdiniu laikotarpiu ypač pasireiškiantį vartotojiškumą, pavadindamas šį fenomeną „virusu, ardančiu pačias tikėjimo šaknis“, rašo „Deutsche Welle“.
 
Sekmadienį aukodamas Šv. Mišias pontifikas tvirtino, kad vartotojiškumas priverčia žmones manyti, jog jų gyvenimas priklauso nuo to, ką jie turi, o ne nuo jų tikėjimo.
 
„Turime įveikti pagundą manyti, kad gyvenimo prasmė yra kaupimas“, – sakė Pranciškus, ragindamas tikinčiuosius „atsispirti akinančioms vartotojiškumo šviesoms, kurios šį mėnesį žibės visur“.
 
„Gyvenant dėl daiktų, jų niekada nepakanka, godulys auga, o kiti žmonės tampa kliūtimis šiose lenktynėse“, – Mišiose sakė popiežius, pareikšdamas, kad šiandien daugelyje pasaulio vietų „vartotojiškumas nugali“.
 
Pasak dvasininko, „vartotojiškumas yra tikėjimą ardantis virusas“, nes jis priverčia žmones pamiršti „į tavo duris besibeldžiantį brolį“.
 
Popiežius vartotojiškumą pakomentavo tarp „juodojo penktadienio“ ir „kibernetinio pirmadienio“ – dviejų didžiausių kalėdinio apsipirkimo švenčių daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Jungtines Valstijas. JAV nacionalinė mažmeninės prekybos federacija skaičiuoja, kad amerikiečiai šiuo švenčių laikotarpiu išleis apie 730 mlrd. dolerių (apie 662 mlrd. eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 11:00
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus pirmą kartą pripažino, kad Vatikane yra paplitusi finansinė korupcija, ir pavadino tai „skandalu“, praneša „Deutsche Welle“.
 
„Korupcija yra, tai akivaizdu. Atlikę tyrimus pamatysime, ar jie (įtariamieji) yra kalti, ar ne. Tai yra bjaurus dalykas, nemalonu, kad tai vyksta Vatikane“, – antradienio vakarą, sugrįždamas iš Japonijos, lėktuve sakė Pranciškus.
 
Pontifiko teigimu, Vatikane jau pradėtas tyrimas dėl galimai netinkamo popiežiaus labdaros fondo lėšų panaudojimo. Žiniasklaidoje anksčiau pasirodė informaciją, esą labdaros lėšos buvo panaudotos prabangaus turto Londone įsigijimui.
 
„Kas nutiko, nutiko – skandalas. Jie darė dalykus, kurie nėra švarūs“, – pareiškė popiežius.
 
Tai yra pirmas kartas, kai Šventasis Tėvas komentuoja korupciją Vatikane. Pontifikas pabrėžė, kad vidaus tyrimas jau pradėtas.
„Pirmą kartą purvas yra iškeliamas paties Vatikano, o ne išorės veikėjų“, – sakė Pranciškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 00:05
Trumposios naujienos

Vatikanas. EPA – ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus paskelbė apie garsiojo Vatikano archyvo pavadinimo keitimą, nuo šiol jis nebebus „slaptasis“.
 
Vatikano slaptuoju archyvu vadinta institucija ateityje taps Vatikano apaštališkuoju archyvu, tvirtinama popiežiaus Pranciškaus dekrete.
 
Popiežius paaiškino, kad tai padės išvengti neigiamų su žodžiu „slaptas“ susijusių konotacijų, atsirandančių dėl klaidinamo originalaus lotyniško pavadinimo supratimo.
 
Lotyniškai žodžių junginys „Archivum Secretum“ reiškia greičiau privatų, o ne slaptą archyvą. Tokį archyvą Vatikane 17 a. pradžioje įkūrė popiežius Paulius V. 1881 m. jis tapo prieinamas tyrėjams.
 
Archyve yra su bažnyčios valdžia susijusių nuo VIII iki XX a. parašytų dokumentų. Vatikano slaptojo archyvo svetainėje rašoma, jog jam priklausantys artefaktai užima 85 km lentynų, kai kurios jų įkurdintos požeminiame bunkeryje.
 
Šiuo metu tyrėjai gali susipažinti su dokumentais iki popiežiaus Pijaus XI pontifikato pabaigos 1939 m. vasarį, nors išimtys taikomos ir kai kuriems naujesniems dokumentams.
Popiežius Pranciškus. Slaptai.lt nuotr.
 
Nuo 2020 metų kovo 2 dienos visuomenei bus prieinama ir 1939-1958 metais prieštaringai vertinamo popiežiaus Pijaus XII archyvinė medžiaga, susijusi su Antruoju pasauliniu karu.
 
Apie tai, kad pastaroji medžiaga taps prieinama, popiežius Pranciškus paskelbė kiek anksčiau šiemet. Sprendimą jis priėmė tikėdamasis, kad tai paskatins kiek kitaip pažiūrėti į popiežių Pijų XI, kuris jau daugelį metų kaltinamas dėl neveiksnumo vykdant holokaustą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.29; 00:30 
Trumposios naujienos

Sekmadienį popiežius Pranciškus Vatikane pavėlavo į tradicinę „Viešpaties Angelo“ maldą, nes pakeliui užstrigo lifte ir turėjo laukti ugniagesių gelbėtojų.
 
„Turiu atsiprašyti už savo pavėlavimą. Pastarąsias 25 minutes buvau užstrigęs lifte, nes dingo elektros tiekimas, tačiau tuomet atvyko ungiagesiai gelbėtojai. Visi paplokime jiems“, – Šv. Petro aikštėje susirinkusius ir kantriai jo laukusius tikinčiuosius paragino geros nuotaikos nepraradęs 82-ejų metų amžiaus pontifikas.
 
Italijos televizijos kanalai, kurie visada gyvai transliuoja sekmadieninę popiežiaus skaitomą „Viešpaties Angelo“ maldą, pontifikui vėluojant septynias minutes pradėjo spėlioti, ar precedento neturintis vėlavimas įvyko ne dėl sveikatos priežasčių.
 
Manoma, kad Vatikano valstybės galva, vadovaujanti 1,2 mlrd. katalikų, lifte užstrigo pirmą sykį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.02; 06:40
Aktualijos

Sekmadienį Popiežius Pranciškus paskelbė naujų kardinolų vardus.
 
Vatikano informacijos centras pranešė, kad tarp 13 paskelbtų kardinolų – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, skelbia Lrytas.lt.
 
S.Tamkevičius gimė 1938 m. lapkričio 7 d. Lazdijų rajono Gudonių kaime ūkininkų šeimoje. 1955 m. baigė Seirijų vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Dėl tarnybos sovietinėje armijoje buvo priverstas nutraukti studijas.
 
Teologijos studijas baigė 1962 m. Tų pačių metų balandžio 18 d. buvo įšventintas kunigu. 1968 m. įstojo į Jėzaus draugiją. 1969 m. už akciją dėl Kauno kunigų seminarijos sovietinei valdžiai uždraudus eiti kunigo pareigas, metus dirbo gamykloje ir melioracijoje.
 
Vikaraudamas Simne, 1972 m. kovo 19 d. pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką”, kurią redagavo 11 metų.
 
1975-1983 m. buvo Kybartų klebonas. 1978 m. lapkričio 13 d. drauge su kitais keturiais kunigais įsteigė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą.
 
1983 m. suimtas dėl antitarybinės propagandos ir nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo. Kalėjo lageriuose, o 1988 m. buvo ištremtas į Sibirą, tačiau po pusmečio, prasidėjus „perestroikai”, paleistas į laisvę.
 
1989 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dvasios tėvu, 1990 m. – šios seminarijos rektoriumi.
 
1991 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Kauno arkivyskupijos augziliaru, o 1996 m. – Kauno arkivyskupu metropolitu. Kauno arkivyskupo metropolito pareigas ėjo iki 2015 m. birželio.
 
1999-2002 m. ir 2005-2014 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininku, 2002-2005 m. LVK vicepirmininku. 2005-2015 m. LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijos pirmininkas. 2011-2014 m. LVK Socialinių reikalų tarybos pirmininkas.
 
Naujai išrinkti kardinolai pareigas pradės eiti spalio 5 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.01; 17:00
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus įspėjo dėl nacionalizmo stiprėjimo ir Europos žlugimo. „Aš esu sunerimęs, nes mes girdime kalbas, kurios primena Hitlerio kalbas 1934-aisiais. „Pirmiausiai mes, mes…, mes…“ Tai baimę keliančios mintys“, – sakė pontifikas interviu Italijos laikraščiui „La Stampa“.
 
Ketvirtadienį Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis, kurio šūkis yra „Pirmiausiai Italija“, su savo reikalavimu rengti naujus rinkimus sukėlė politinę krizę šalyje. Popiežius konkrečiai nepaminėjo nei M. Salvinio, nei kitų politikų. Tačiau jis įspėjo, kad suverenizmas yra „izoliacija, kuri visuomet baigiasi blogai: jis net gali sukelti karą“.
 
„Šalis turi būt suvereni, tačiau ji negali izoliuotis“, – kalbėjo Pranciškus. Santykiai „su kitomis šalimis, su Europos bendrija turi būti saugomi ir skatinami“. Europa yra „darinys, kuris negali iširti“, pabrėžė 82-ejų popiežius.
 
Šis darinys dėl kai kurių lyderystės problemų ir vidaus nesutarimų esą yra susilpnėjęs. Tačiau jis privalo būti išgelbėtas.
 
Popiežius pasveikino moters išrinkimą į Europos Komisijos pirmininko postą.
 
Popiežius reguliariai įspėja dėl dešiniųjų populistinių ir ksenofobiškų partijų stiprėjimo Europoje, tačiau atskirų šalių ar politikų neįvardija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.09; 21:33
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus sekmadienį meldėsi už žuvusiuosius per migracijos centro bombardavimą Libijoje ir ragino imtis suderintų veiksmų, kad būtų sukurti humanitarinės pagalbos koridoriai ir išvengta tokių tragedijų, rašo „Reuters“.
 
Per oro antskrydį Tripolyje praėjusį antradienį buvo susprogdintas sulaikymo centras, kuriame buvo daugiausiai migrantai iš Afrikos. Per nelaimę dešimtys žmonių žuvo ir daugybė buvo sužalota.
 
„Tarptautinė bendruomenė negali taikstytis su tokiais grėsmingais veiksmais“, – sakė popiežius Pranciškus Viešpaties angelo maldos metu Romoje.
 
Be to, popiežius paragino melstis už nukentėjusius per išpuolius Afganistane, Malyje, Burkina Fase ir Nigeryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 08:41
Trumposios naujienos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiko su popiežiumi Pranciškumi, tačiau į susitikimą atvyko pavėlavęs daugiau nei 50 minučių, praneša agentūra „Reuters“.
 
Tai jau trečiasis Rusijos vadovo susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.
 
V. Putinas vėlavo ir į pirmąjį susitikimą su Šventuoju Tėvu. Į 2013 metais vykusį susitikimą su popiežiumi V. Putinas vėlavo taip pat 50 minučių, o į antrąjį, įvykusį 2015 metais, Rusijos prezidentas vėlavo daugiau bei valandą.
 
Manoma, kad pagrindine V. Putino ir popiežiaus diskusijos tema išlieka padėtis Ukrainoje. 2015 metais vykusio susitikimo metu popiežius Pranciškus paragino V. Putiną ir kitas konflikto Rytų Ukrainoje šalis „nuoširdžiai dėti pastangas“, kad būtų pasiekta taika.
 
Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų prasidėjo 2014 metais. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, konflikto metu žuvo apie 13 tūkst. žmonių. Rusija Krymo pusiasalį aneksavo taip pat 2014 metais.
 
2015 metais vykęs popiežiaus ir Rusijos prezidento susitikimas truko 50 minučių. Tiktai susitikimai su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu truko ilgiau.
 
Po susitikimo su popiežiumi Rusijos vadovas pasimatys su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir premjeru Gusseppe Conte, su kuriuo surengs bendrą spaudos konferenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 06:25
Gordijo mazgas

Popiežius Pranciškus kitą mėnesį Vatikane priims Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ketvirtadienį pranešė Vatikanas.
 
„Šventasis Tėvas liepos 4-ąją priims Rusijos Federacijos prezidentą“, – sakė laikinasis atstovas spaudai Alessandras Gisottis.
 
Tai bus jau trečiasis popiežiaus Pranciškaus ir V. Putino susitikimas.
 
Paskutinį kartą popiežius Rusijos prezidentą priėmė 2015 metais, kurio metu popiežius paragino V. Putiną ir kitas konflikto Rytų Ukrainoje šalis „nuoširdžiai dėti pastangas“, kad būtų pasiekta taika.
 
Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų prasidėjo 2014 metais. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, konflikto metu žuvo apie 13 tūkst. žmonių. Rusija Krymo pusiasalį aneksavo taip pat 2014 metais.
 
2015 metais vykęs popiežiaus ir Rusijos prezidento susitikimas truko 50 minučių. Tiktai susitikimai su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu truko ilgiau.
 
Pirmąkart popiežius Pranciškus ir Rusijos vadovas susitiko 2013 metais, kai Romos katalikų Bažnyčia siekė pagerinti santykius su Rusijos ortodoksų Bažnyčia.
 
Ankstesnių susitikimų metu popiežius ir V. Putinas taip pat kalbėjosi tokiais klausimais, kaip karas Sirijoje, krikščionių persekiojimas ir santykiai tarp katalikų ir ortodoksų Bažnyčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 13:32
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus išvyko į Rumuniją. EPA – ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pradėjo trijų dienų apaštališkąją kelionę į Rumuniją, skirtą visų krikščionių suartinimui. Penktadienį lėktuvas su pontifiku ir jį lydinčiais asmenimis pakilo iš Fjumičino oro uosto Romoje, praneša naujienų portalas „RAI News 24“.
 
Vizito programa prasidės ekumeniniu susitikimu su Rumunijos stačiatikių bažnyčios vadovu patriarchu Danieliumi ir sinodo nariais. Kartu su patriarchu Romos katalikų bažnyčios vadovas lankysis centrinėje Bukarešto stačiatikių katedroje. Ji buvo pašventinta 2018 metais po 10 metų trukusių statybos darbų. Lygiai prieš 20 metų per vizitą į Rumuniją popiežius Jonas Paulius II paaukojo 200 tūkstančių dolerių šiai šventyklai statyti.
 
Pasak Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovo Alessandro Gisotti, ši Pranciškaus kelionė primena „tą istorinį vizitą ir jį tarsi papildo“.
Vienas svarbiausių Pranciškaus kelionės renginių bus septynių graikų apeigų katalikų vyskupų, nukankintų komunistinio režimo metais, paskelbimas palaimintaisiais. Ceremonija įvyks birželio 2 d. Blažo mieste Rumunijos vakaruose.
 
Pranciškus išvyko į Rumuniją, kur 87 procentai gyventojų išpažįsta stačiatikybę, praėjus mažiau kaip mėnesiui po apsilankymo Bulgarijoje ir Šiaurės Makedonijoje, kuriose stačiatikybė taip pat yra dominuojanti religija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 14:00
Trumposios naujienos

Per visuotinę audienciją popiežius Pranciškus trečiadienį gavo neįprastą dovaną: 40 Bavarijos baikerių klubo „Jesus Biker“ narių padovanojo pontifikui „Harley-Davidson“ motociklą.
 
Baikeriai paprašė popiežiaus pasirašyti ant juodai balto motociklo, kuris buvo pagamintas specialiai jam. Tačiau kad kukliu laikomas jėzuitas pasiliks tokią brangią dovaną ar net ja važinės, buvo mažai tikėtina nuo pat pradžių.
 
Todėl krikščionys baikeriai pareiškė, kad motociklą parduos aukcione, o už jį gautas lėšas skirs našlaičių namams Ugandoje.
 
Popiežius veikiausiai turėtų tikrą autoparką, jei pasiliktų visas jam skirtas transporto priemones. Pernai jis dovanų gavo senovinį „Vespa“ motociklą, prieš tai – „Lamborghini“. Automobilis „Ferrari“, kuris buvo padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II, 2015-aisiais „Sotheby’s“ aukcione parduotas už daugiau kaip 6 mln. dolerių.
 
2019.05.30; 10:30