Vytenis Andriukaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo darbui pastarąją savaitę toną uždavė valdančiųjų ir opozicijos susipriešinimas. Skiriamo laiko tarpusavio santykių aiškinimuisi valdyboje, seniūnų sueigoje, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete bei plenarinių posėdžių salėje buvo ne ką mažiau nei iki pandemijos sukeltos krizės. Viena kitai oponuojančių jėgų susipriešinimo simboliu šią savaitę tapo ginčas dėl to, kiek dienų per savaitę turėtų vykti Seimo posėdžiai.
 
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis Eltai teigė, kad šis kilęs konfliktas neturi prasmės, nes, jo nuomone, Seimas tikrai gali saugiai garantuoti savo darbą. Tad, pasak jo, valdančiųjų atsisakymas, esą dėl saugumo, nesirinkti į posėdžius kelias dienas per savaitę nėra pagrįstas. Jo teigimu, šiuo klausimu parlamentas daugiau politikuoja, o ne epidemiologine prasme sprendžia realias problemas.
 
Apskritai vertindamas darbinę atmosferą Seime, kadenciją baigęs eurokomisaras, socialdemokratas tvirtina, kad turi abejonių, ar parlamentarai ir Seimo lyderiai suvokia pandemijos keliamų rizikų mastą. Jo teigimu, jei to šiuo metu į bevertes diskusijas įsivėlusiems opozicijos ir pozicijos lyderiams nepavyks suprasti – vienintelė išeitis, kaip vaizdžiai iliustruoja politikas, Gabrieliaus Landsbergio bei Ramūno Karbauskio arklius pagirdyti ir pavesti į šalį pailsėti.
 
V. Andriukaičio manymu, Lietuvos parlamentas gali dirbti įprastu ritmu, nerizikuojant sukurti naują koronaviruso židinį.
 
„Atsakau ne kaip pasaulio sveikatos atstovas, kalbu kaip pilietis. Epidemiologine prasme yra akivaizdu – Seime epidemiologiškai gali sutvarkyti: pradedant nuo dezinfektantų, valymo, vėdinimo, žmonių atrankos tikrinant temperatūrą, testuojant. Seimo nariai galėjo atlikti testus – juk tai tėra tik 141 Seimo narys ir 800 Seimo darbuotojų. Šioje teritorijoje nesusitvarkyti epidemiologiškai? Tai tiesiog netelpa į proto rėmus. Ką reikėtų sakyti gamyklai ar kepyklai, kepančiai duoną? Juk didelė dalis industrijos ekstremaliomis sąlygomis dirbo, o štai Seime… Sunku suprasti, apie ką yra diskutuojama“, – Eltai teigė V. Andriukaitis, pridurdamas, kad kol kas Seimas daugiau politikuoja, o ne sprendžia realias problemas.
 
„Epidemiologine prasme Seimas tėra padaręs tik keletą žingsnių. Deja, bet Seimas daugiau politikuoja. Kito žodžio rasti negalima. Vietoje to, kad demonstruotų labai aukštą būtinybę susiklausyti, dabar pilama alyva į konfliktinių interesų jūrą. Tai yra labai pavojinga, juk nuo to gaisro kentės visi. Ir pozicijai, ir opozicijai reikia susigaudyti. Seimas turi konsoliduotis, susitarti, kokiose darbotvarkėse daroma pauzė, ko nereikia kelti… Štai dabar Skvernelio gatvės asfaltavimo reikalai – kas čia per opozicijos logika? O kaip suprasti valdančiųjų sprendimą neiti į posėdžius? Kas čia per logika, kai šalyje paskelbta ekstremali padėtis“, – piktinosi kadenciją baigęs eurokomisaras.
 
Pasak jo, Seime skirtingos politinės jėgos nėra linkusios ieškoti kompromisų: tiek pozicija, tiek opozicija, kalbėjo V. Andriukaitis, yra užsispyrusios ir vadovaujasi siaurais principais. Politiko teigimu, panašu, kad Seime viruso ir pandemijos grėsmių mastas nebuvo suvoktas.
 
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.

Dabartinio Seimo parlamentarai bei lyderiai, teigia V. Andriukaitis, nematydami vizualiai viruso, ko gero, nepajėgia suprasti, kokias pasekmes jis gali sukelti valstybei bei visuomenei. Todėl, įsitikinęs politikas, Seime šiuo metu tam tikra prasme yra žaidžiamas pokeris.
 
„Grėsmė nematoma, virusas yra nematomas. Recesija pasaulinė didelė, bet viruso niekas nemato ir dėl to politikai jo nesuvokia. Šiame kontekste Seimas užsižaidė. Seimas žaidžia pokerį… Seimo nariai turi savą azartą, turi savo aktorius: jei vienas pasakė taip, tai kitas reaguoja. Jie nesupranta, kad jau buvo būtina pakeisti darbotvarkę. Jei yra paskelbta ekstremali situacija, tai visi turi pasakyti, kad pozicijos ir opozicijos darbotvarkių nebelieka, kad nuo šiol ieškoma bendrų sprendimų“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
 
Jo manymu, didelę atsakomybę už susiklosčiusią situaciją parlamente turi prisiimti šio Seimo lyderiai. Anot socialdemokrato, jei jie esamos situacijos keliamų rizikų masto nesugebės suvokti, Seimo darbui konstruktyvumą grąžinti gali tik lyderių kaita.  
 
„Negaliu pasakyti, kad Seimas yra blogas. Seimas yra Seimas – tai yra konstitucinė įstaiga ir jos lygis neturi būti žeminamas. Tačiau Seimo atstovai šiandien turi suvokti savo elgsenos specifiką ir rasti supratimą. Jei esami lyderiai to nesuvokia – tada jie turi keistis. O dabar vieni joja ant Karbauskio arkliuko, kiti – ant Landsbergio. Gal abu arklius reikia pagirdyti ir pastačius į šoną leisti pailsėti, nes dabar ne tos užduotys sprendžiamos“, – apibendrino pokalbį V. Andriukaitis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.25; 14:30

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Seimas, nesirinkdamas į posėdžius, neatlieka savo konstitucinių pareigų. Profesorius pažymi, kad Seimas yra tautos atstovybė, todėl turi funkcionuoti, o karantinas, anot jo, nėra rimta aplinkybė, kuri pateisintų Seimo neveiklumą ir konstitucinių pareigų nevykdymą.
 
Antradienį Seimas dėl koronaviruso nepaskyrė trijų naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, todėl teismas šią savaitę tęsia darbą senos sudėties. Pasak profesoriaus, tai pirmas kartas, kai Seimas nesugebėjo paskirti laiku KT teisėjų.
 
„Seimas negali nusišalinti nuo savo konstitucinės pareigos vykdymo. Tai, kad jis nepaskyrė laiku Konstitucinio Teismo teisėjų, rodo, jog Seimas nusišalino nuo savo konstitucinės pareigos vykdymo. Nes jokie karantinai, jokios padėtys neatleidžia Seimo nuo konstitucinių pareigų vykdymo. O teisėjų įgaliojimų laikas yra devyneri metai, kas trejus metus KT teisėjai turi būti pakeisti. Kovo 19 dieną jau turėjo pradėti dirbti trys nauji teisėjai. Taigi Seimas neatliko savo konstitucinės pareigos“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
 
MRU profesorius teigia, kad karantinas bei siekis visuomenei rodyti pavyzdį, kaip tokioje situacijoje reikėtų elgtis, nėra pakankama priežastis Seimui nesirinkti ir neatlikti konstitucinių pareigų.
 
„Tokios situacijos, kad nebūtų laiku paskirti KT teisėjai, dar nebuvo. Seimas šiuo atveju neįvykdė konstitucinės pareigos paskirti teisėjus ir motyvas, kad tai dėl karantino nėra rimta aplinkybė, kuri pateisintų Seimo neveiklumą skiriant teisėjus“ , – sakė V. Sinkevičius.
V. Sinkevičius taip pat kelia klausimą, kas atliks parlamentinę kontrolę Vyriausybės priimamiems sprendimams dėl koronoviruso grėsmės suvaldymo, jei Seimas nesirinks.
 
„Kita konstitucinė pareiga – vykdyti parlamentinę kontrolę, prižiūrėtii Vyriausybės veiklą. Tai jei Seimas nesirinks dabar į posėdžius, kas kontroliuos, ar Vyriausybė tinkamai tvarkosi su šiuo virusu? O gal reikia tam tikrų įstatymų, gal reikia pareikalauti griežtesnės Vyriausybės atsakomybės? Seimas negali nusišalinti nuo darbo. Tai yra tautos atstovybė ir ji turi funkcionuoti. Bet tik pats Seimas gali nutarti, kokiomis dienomis renkasi ir kiek trunka posėdžiai, kokius įstatymus jis priima. Iš anksto apriboti Seimo veiklos tam tikrais nurodymais, kad priiminėsime tik tokius įstatymus ar kitokius – neįmanoma. Seimas negali būti suvaržytas“, – teigė profesorius.
 
R. Baškienė: KT teisėjų kandidatūrų neapsvarstė Seimo frakcijos
 
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė Eltai teigė, kad KT teisėjų paskyrimas nusikėlė, nes kandidatūrų nespėjo apsvarstyti Seimo frakcijos.
 
„Todėl, kad nebuvo apsvarsčiusios frakcijos. Mes tikrai mielai šią misiją būtume įvykdę, konstitucinę savo prievolę. Bet kadangi nebuvo susitikimų frakcijose ir jos nebuvo kandidatūrų apsvarsčiusios, mes nieko kito ir negalėjome padaryti“, – sakė Eltai R. Baškienė.
R. Baškienė sutinka, kad KT teisėjų paskyrimas yra Seimo konstitucinė prievolė.
 
„Tai yra konstitucinė prievolė. Kadangi Seimo nutarimai dėl teisėjų pateikti ir pats pateikimas Seime įvyko. Vienintelis dalykas, kas nepadaryta, tai, kad turėjo su teisėjais susitikti frakcijos. Frakcijų seniūnai turėtų apklausti savo kolegų nuomonių. Iš tiesų mes derinsimės, aptarsim, ar teisėjai gali likti pareigose jų nekeičiant ir šiek tiek nutolinant teisėjų paskyrimą ar nepasikyrimą“, – teigė ji.
 
Kitas Seimo posėdis kovo pabaigoje
 
R. Baškienė patvirtino, kad pirmadienį rinksis Seimo valdyba dėl tolesnių nenumatytų Seimo posėdžių.
 
„Pirmadienį renkasi valdyba. Tikėtina, kad kovo 31 d. ir balandžio 2 d. rengsime nenumatytus posėdžius. Bus reikalinga priimti tam tikrus įstatymus, tiek prezidento veto, teisėjų kandidatūras bei Vyriausybės naujuosius sprendimus, susijusius su mūsų šiuo sunkiu sunkmečiu, karantinu“, – teigė ji.
Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
R. Baškienė taip pat patvirtino, kad Seimas šiuo metu sprendžia tik svarbiausius valstybės klausimus, susijusius su koronavirusu.
 
„Seimas dirbo kovo 10 dieną, dirbo ir šį antradienį. Mes priėmėme pačius svarbiausius įstatymo projektus ir tik tuos, kurie yra svarbūs esant tokiai ekstremaliai situacijai, šiuo atveju karantinui. Mes esame atsakingi už darbuotojus, ne tik už save. Kaip žinote, susirinko 111 Seimo narių ir priėmėme įstatymus, kuriuos prezidentas pasirašė bei kurie buvo gyvybiškai svarbūs. Posėdžius, kuriuos planavome, valdybos nutarimu, sukeitėme. Gegužės mėnesį turėjusi vykti pasirengimo savaitė perkeliama į dabartinį laikotarpį, į ateinančią savaitę. Viskas, kas darbų programoje suplanuota, intensyviau ir be jokių pasirengimo savaičių dirbsime visą balandį, gegužę ir birželį. Jeigu reikės, sesiją dar ir pratęsime. Niekas nieko nesusitrumpino, nepasimažino, kaip tik tektų dar atsakingiau dirbti. Tiesiog grafikas dabar yra peržiūrėtas ir perdalintas“, – teigė ji.
 
R. Baškienė pažymėjo, kad Seimo komitetai ir frakcijos turės išmokti dirbti nuotoliu būdu.
 
„Dar noriu pabrėžti, kad mes priėmėme Seimo statutą. Statuto pataisos yra leidžiančios komitetams dirbti nuotoliniu būdu. Seimas gali susirinkti į posėdžius tuomet, kai namų darbus padaro komitetai. Tad šiuo atveju, dabar komitetai nuotoliniu būdu sesijos darbų programas aptarė. Todėl turime „persikrauti“ ir kitaip išmokti dirbti (…) Mes turime pažangią sistemą ir daug ką galime padaryt, juk nebūtina susirinkti ir žiūrint į akis pasakyti nuomonę. Bet juk išanalizavus situaciją, kiekvienas pasako savo nuomonę ir ją persiunčia“, – sakė ji.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad Seimas taip pat turi laikytis karantino sąlygų, todėl šiomis savaitėmis turėtų priiminėti tik svarbiausius ir tiesiogiai su ekstremalios situacijos bei karantino valdymu susijusius įstatymų projektus. Anot jo, Seimo plenariniai posėdžiai turi būti sustabdyti karantino laikotarpiui. R. Karbauskio teigimu, Seime dirba daugybė žmonių, tad laikytis karantino yra būtina, o esant poreikiui, parlamentarai bet kada gali susirinkti.
 
„Seimas turi rodyti pavyzdį visuomenei – laikytis karantino“, – sakė jis.
 
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad karantino metu Seimas posėdžiuose turi teikti pirmenybę ne tik koronaviruso klausimams, bet ir su Konstitucija susijusiems įstatymo projektams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.20; 13:30